Dvidešimt  aštuntoji  pamoka.

     Mūsų, leatų, ženklai grįsti Visumo dėsniais ir žvaigždynų stiliais. Jie dažniausiai naudojami mūsų tautiniuose raštuose, drabužiuose, drožyboje, architektūroje, audinių, mezginių ornamentikoje, tautodailėje, papuošaluose.

  Pažįstant ženklus, galima juos perskaityti, kadangi jie – žinios, informacija, perteikta simboliais, ne raidėmis. Norint suprasti mūsų nacionalinę simboliką, reikia šiek tiek žinių apie žvaigždynų  Misiją. Tai nėra tik puošmenos audiniuose, juostose, papuošaluose, bet jie turi apsauginę funkciją bei  padeda pasijungti energetines Laiko tėkmės galių jėgas sėkmei, laimei, sveikatai.

    Kiekviena archainė tauta turėjo  (ir dar turi) savo specifinius ženklus. Kai kurie yra panašūs, nesvarbu, kokiame žemyne būtų atsiradę. Taip yra todėl, kad visos pirmapradės su Visumu ir Gamta susijusios civilizacijos, stebėdamos Visumo dėsnių veikimą, panašiai suvokė Laiko tėkmę ir žmogaus santykį su Laiku/Kūrėju. Beveik identiški yra kinų IN-JAN, Šiaurės Amerikos indėnų dvipusio pasaulio matymo bei mūsų - leatų - Šviesotamsos simboliai, daugybė kitų ženklų, tačiau yra tik mūsų protėvių išieškoti, kaip pav: Perkūno, Laimos, kiti Dyvvieni  ženklai.

 1.  Ženklas  -  DyvVienas (du viename: nuostabus, nepakartojamas). Tai – Esmės ženklas.


  Dangaus kupole DYVVIENAS (Y) yra pats Paukščių Takas. Žiemą jo dvišakis yra Žiemiuose (Šiaurėje), pavasarį – Rytuose, vasarą – Pietuose, rudenį – Vakaruose.

Paukščių (P-Aukščių) Tako Misija -  atskirti, atnaujinti Visumo sistemas, kai yra KrustVėjų (Xrust-vėjų arba įstrižainių vėjų) padėtyje. Šis ženklas nenukopijuotas ir nepanašus į kitų archainių tautų ženklus. Jį, puikiai išmanę žvaigždynų sistemas, pastebėjo mūsų žyniai prieš daugelį tūkstančių metų, ir pritaikė mūsų tautai, kaip galingą KŪRYBINĖS ESMĖS ženklą. Visas mūsų menas/mokslas grindžiamas šiuo DyvVienu ženklu, t.y. žvaigždynų galių jėgomis, siunčiamomis po visą Visumą, platumas ir  tolumas.

   Leatai savo namų stogus puošia vadinamaisiais „Dvyniais žirgeliais" :

Kaip jau minėta, „X" ženklina krustvėjus  arba  įstrižainius, dinamiškus , kūrybinius, lekiančius vėjus ( „+“  – kryžvėjus  arba sąstingio vėjus). X  tai – dinamika, judesys, energija. Visa mūsų ornamentika  - tik   X, o ne  + stiliaus.

   Jei jūsų namų stogai papuošti krustvėjais – dvyniais žirgeliais,– vadinasi jūsų namams, šeimai  Visumas spinduliuoja kūrybinę energiją, kūrybinius polėkius; žadina kiekvieną Esybę atsiskleisti visais talentais, visomis dvasinėmis, kūrybinėmis galiomis.  „Žirgeliai“ ar „Paukšteliai“ – labai galingi ženklai: namų židiniams suteikia Gyvastį – Žalčią (žalis arba gyvastis yra čia), suteikia sakralumą. Šiuos paminėtus Dyvvienus ženklus galite dar pamatyti šventose (mitologiniuose)  akmenyse, smėlio kopose, medžių rievėse. Tikrovė ir Gamta nieko neslepia: viską rodo ir moko energetiniais ženklais; tik reikia išmokti perskaityti.


 2.  Vėjų arba KrustVėjų ženklas.

   Tautosakoje šis ženklas dažnai vadinamas  „Malūnėliu“. Kadangi čia kalbama apie šviesotamsos dėsnius, ugninius kūnus, tai ženklas dar vadinamas UGNINIAIS VĖJAIS arba tiesiog Ugnies ženklu, Laiko tėkmės varomąja jėga ir dar daugybe kitų vardų: Sukrėliu, Svastika  ir kt.

                                                                    

Gaila, kad ženklas įgavo visai kitokią prasmę ir dabar vadinamas nacių ženklu.

   Šis ženklas – Perkūno Krustas visada vaizduojamas ant įstrižainių vėjų t.y. daugybos ženklo stiliumi (ne pliuso).

   Ženklo prasmė ir Misija – kairiojo posūkio: eigos pagal laikrodžio rodyklę. Vėjai  meta APMATUS, kuria Laukus tarsi augalas žiedus  , dešiniojo posūkio  , t.y. prieš laikrodžio rodyklę, vėjai ponuoja Medą (energetinį kūną) iš mestų Apmatų, tarsi augalas sėklą. Tai – ATAUDAI kaip audime: siūlai meta Apmatus, o išausta drobė ir raštai  – Ataudai.

   Keturvėjis įstrižainių vėjų Malūnas sukasi visuose Visumo lygiuose: ugniniame, oro, skystame, kietame. Jei turite energetinę/banginę mąstyseną – viskas yra pažinu ir aišku. Tam ir namų aplinkoje leatai turėjo visus energetinės apsaugos ir gerovės kūrimo ženklus.

   Dešiniu posūkiu mes kuriame Medą, mantą (turtus), ginamės nuo kenksmingų Laukų. Tai proto/Juslių ypatybė. Kairysis posūkis skirtas Pažinimui, draugystės, palankumo ryšiams. Tai – Išminties/Jausmo ypatybė.

   Nūdienos mokslas nepažįsta ženklų ir nesistengia jų pažinti, kadangi vadovaujasi materialistine – daiktine mąstysena, kuri niekad neleis įžvelgti Esmę ir suprasti daugelio mūsų išlikusių Vertybių, ir niekada neleis išspręsti esminių dabarties visapusiško nuosmukio dalykų.

   Protėvių žvaigždėlapyje yra Vėtrungės  žvaigždynas. Jo Misija – suponuoti AštuonVėjus (8 kairio/dešinio posūkio vėjai). Jie  mūsų simbolikoje žymimi 8-nių kampų žvaigždute:

  Žvaigždutės vardas -AUSEKLYTIS. Tautosakoje vadinama Ašvieniais Žirgais. Senoji Žynė primena, kad mūsuose Žirgai ženklina KŪRYBINIUS  POLĖKIUS (kaip graikų Pegasas –  sparnuotas žirgas). Patyrinėkite mūsų dainas, meną, valstybės herbą – Vytį: tai ne tik kovotojo simbokis, pirmiausia, tai – kūrybinių polėkių, skriejančio žirgo,  prasmė. Pagal pagoniškąją Pasaulėžiūrą, Vyčio žirgas teisinga padėtis – su nuleista uodega (skrydis, lėkimas), o pakelta uodega – liaudyje vadinamas “zyliojimas“, blaškymasis.

Kiekviename simbolyje svarbu viskas, net ir menkiausia detalė todėl, kad niekas  “neišlaužta iš piršto“; visi mūsų ženklai perkelti į mūsų buitį, meną, tautosaką  iš kosmoso, iš žvaigždynų, iš  astronominio protėvių mokslo, iš stebėjimų, patirties ir pasaulio bei Visumo  Gamtos dėsnių suvokimo. Taigi, kokią nori matyti Lietuvą: kūrybinę, skriejančią su Vėjais pirmyn ar trypčiojančią, “zyliojančią“, vedamą instinktų, juslių ar vedamą Išminties/Jausmo… Dar kartą primenu: KĄ ŠAUKI – TAS IR ATEINA, ką sumodeliuosi – tą ir turėsi. Kūrybiniai polėkiai lygu minties daugiakryptiškumas, mąstysenos gilumas ir platumas.

   Leatai stato ant savo namų stogų Vėtrunges. Jų stilius maždaug toks:
 

Vėtrungės atlieka dvigubą darbą: parodo vėjo kryptį, ir pajungia vėjų energetinę jėgą sodybai, mat, vėtrungė atitinka keturmačio (4-mačio) Vieneto, kaip paros ar metinio ciklo, dėsnius (paroje: aušra, vidurdienis, sutemos, naktis; metiniame cikle: pavasaris, vasara, ruduo, žiema = keturi Viename).

   Stilius, kaip ir spalva, garsas, – yra jėga: naudinga, kai atitinka Visumo dėsnius ir kenksminga, kai jų neatitinka.

   Pagoniškas kryžius, tiksliau, Krustas stovi ant įstrižainio pagrindo (X), kuria, duoda eigą, darną. Krikščioniškas –  statmenai  (+): ardo,  jaukia kūrybines jėgas, duoda sąstingį. Šis ženklas tai – chaosą, sujauktį mąstyme ir ore iššaukianti jėga. Nūdienos Lietuva – stačiakampių kryžių kraštas. Kryžiai ant buvusių šv.kalnelių, piliakalnių, ant buvusių šventos Ugnies saugojimo vietovių, ant buvusių Perkūno ir kitų dievų šventovių. Visiškai užblokuotos šventos energetinės, protėvių saugotos ir gerbtos (ne garbintos) vietovės. Kokia dabar Lietuva (pačiom plačiausiom, visapusiškom prasmėm), kokia ji bus ateity?  Kas įžvalgesnis ir  gilesnis – nesunkiai suvoks...

   Statmenas kryžius – Mirties/Pabaigos, kančios ir nuolankumo  ženklas. Yra ir posakiai – įsiklausykite: „Padėjau kryžių ant šios veiklos“ arba, „Už ką man dievas davė nešti tokį kryžių“ ir t. t. Kryžius ant kaklo (pakabukas) taip pat prišauks kančią, nelaimes, ligas  ir pan. Kryžius  kambary   – oras prisotintas ARDOS (ardymo)  energetikos. Toks kryžius – ne iš Gamtos atėjęs, o sugalvotas žmogaus: gamtoje stačių kampų nėra kaip nėra ir simetrijos: patyrinėkite savo veido puses – jos simetriškos, palyginkite du vieno medžio ar gėlės lapelius, žiedus, viskas simetriška, nes taip Gamta sukūrė. Stačiakampis kryžius (jo energetika) ardo meilę ir draugystę, žmogaus orumą ir savigarbą, o iššaukia kančią ir skausmą.

    Lai nesipiktina iš anksto žmonės, kuriems sukils priešiškumas dėl tokių palyginimų. Tai – mūsų protėvių žynių paliktos žinios. Tiesiog verta tyrinėti, stebėti save, savo aplinką, savo santykius su artimaisiais, mylimaisiais, verta pabandyti pakeisti savo namų spalvas,  daiktus, papuošalus: užsidėkite žalvario, gintaro apyrankę, užtieskite sofas ar stalus linu, lietuviškais austais audeklais su mūsų ženklais ir labai greit įsitikinsite atsiradusiu nuostabiu jaukumu ir emociniu stabilumu šeimoje. Be abejo, to neužteks visiškai harmonija, jei nepakeisit daugiau nieko: jei nesaugosit ir nemylėsit Gamtos, jei neturėsit orumo, savigarbos, padorumo, sąžinės, aukštos vidinės kultūros,  jei vadovausitės vergo, o ne Aristokrato mąstysena.

 3.  Perkūno    ženklas.


   Šis ženklas reiškia gyvasties galių jėgą, einančią per kiekvieną sistemą, per kiekvieną Esybę, per kiekvieną kūną. Matematinė jo išraiška yra 2/3. Tautosakoje dejvis Perkūnas yra  Visažinis, Išminčius, Visumo tvarkos saugotojas.


Jo keliai yra Liukai (kanalai), kuriais jis valo ir žadina orą  ir ant žemės gyvenančias visas Esybes – Būtybes. Ir žiemą, ir vasarą Gamta mums rodo Perkūno (tiksliau – PERQŪNO, nes Q tai – Esmės ženklas ir raidė) galybę, kai tik yra užteršti Gyvastį nešantys liukai, kanalai, vietovės.

4.   Laimos ženklas.


   Dejvė Laima, kaip ir kiti senovės leatų dievai,  yra kategorija: (Likimas Lemtis). Materialinė (matematinė) jos išraiška yra 3/2. Mūsų tautinėje simbolikoje – ornamente tai: 3 brūkšneliai ir 2 tarpeliai (įsižiūrėkite į audimo, mezgimo mūsiškus raštus: visur rasite dejvės Laimos apsaugos ženklus).

   Skaičius 3 mūsų, leatų, matematinėje sistemoje yra pirmas skaičius, kuris duoda eigą. Tai labai galingas ženklas. Mūsų Vienetas – keturmatis. Laimos ženklai ponuojami ant KeturVėjų Kūrėjų (kaip ir Perkūno). Žiemą apšarmoję langai – tai dejvės Laimos „laiškai“, kuriuos Kalėdose bandome perskaityti.

   Mūsų Pasaulėžiūros Mokslas sako, kad Laima globoja žvaigždę VakarRytę ir trečiadienį gimusius. Mitologijoje dejvė Laima yra Perkūno pati (žmona). Perkūnas – vedlys: veda, o Laima eina iš paskos. Kai kryptis keičiasi – Laima eina pirma, o Perkūnas – paskui ją. Jų energetiniai dažniai skiriasi tik kryptimi. Perkūnas ir Laima yra DyvViena sistema (du viename tarsi vyras ir žmona šeimoje). Laima turi ir daugiau vardų; ji dar vadinama Austėja. Jos ženklas (..........) vadinamas dejvės Laimos žegnote. Jis energetiniame lygmenyje iššaukia eigą. Ženklas dedamas, laiminant jaunavedžius, vaikus, bendraminčių suėjimuose, šeimose, vykstant į kelionę ir kt.. Ženklas dedamas su tam tikrais žodžiais, sudėjus ranką tam tikru stiliumi ir tam tikru judesiu atliekamas palaiminimas.  Laimos/Austėjos ženklas naudojamas leatų GAIVOS sistemoje. Tai – mūsų protėvių išieškota ir palikta mums sveikatingumo sistema kaip keltų VYDOS, kaip induistų JOGOS sistemos. Taigi, viską mes turime, tik beveik nieko nežinome, nes nenorime žinoti, neieškome savasties, o naudojamės visiškai svetimomis ir dažniausiai mums netinkamomis sistemomis. Išvarėme savo Dievus, tai ir neverkime, kad esame nelaimingi, kad nerandame sėkmės ir laimės formulės. Mūsų mąstysena taip apdorota ir sujaukta, kad nebepajėgiame būti savimi, nebežinome kuo tikėti, kur rasti tą dvasios stiprybės, laisvės ir išminties šaltinį, bet kaip sakoma „kas ieško, tas ir randa“.

Eglė Samulytė