Dvidešimtoji pamoka.

Pagoniškosios šventės ir žvaigždynų simbolika.

    O – pusiau baltas, pusiau juodas, kaip visose pirmapradėse tradicijose, pagoniškame Tikėjimo moksle vadinamas šviesotamsos simboliu/ženklu... Dar vadinamas KerraRačiu (keras – centras ir ratas) arba dejvės Indros Akimi/žvilgsniu (tas pats kaip Visareginti Akis) dangaus skliaute.

KerraRačio  Pilyje  (dejvės Indros Akyje)  yra  ApuokKacio (apuokas/katinas ) žvaigždynas: 4 – rios žvaigždės ir dar dvi prie jų. Tai vadinamasis centro Šešialangis (šešialangio sistema). Mūsų žyniai sako, kad tame šešialangyje yra visų dangų sistemų pradžių pradžia.

Dejvės Indros šventės metiniame cikle: vasario 1-2, gegužės 1, rugpjūčio 2-3, lapkričio 1-2  (Ilgių šventė)  ir gruodžio 29-30  (metų mainos šventė) datomis. Dejvės Indros Misija – pažadinti  visų sistemų kiltis naujam ciklui. Taigi Indra – tai šviesotamsa, įstrižai perskirta pusiau. Indros vardinės būna vasario 1 dieną.

Visi dangaus žvaigždynai Mūsų Tikėjime turi gražius žaismingus vardus ir atitinkamus žymėjimus – ženklus/rūnas. Didžiųjų Grįžulo Ratų rūna yra kaip pasvirusi Y vingiuota  „ kojele“, kaip pasvirusi taurė ar tulpės žiedas, kaip vandens lelija  (stilizuota). Pagoniškais Tikėjimas ugdo labai atsakingą asmenybę, atsakingą už viską: gamtą, šeimą, tarpusavio bendravimą, elgesį visose srityse ir kt. Jame sakoma: jei prisiskinsi vandens lelijų – prisišauksi didelę nelaimę į namus, netgi priešlaikinę mirtį.

Didžiųjų Grįžulo Ratų įtaka tokia: jei Esybė nusikalsta Visumo dėsniams – suserga kasos, tulžies pūslės, kiauštakių ligomis. Gydytis reikia neatidėliojant, liga atsikratant mėnulio sengalio fazėje. Nebūkite gobšūs, daugianoriai, nesikankinkite abejonėse, gyvenkite pagal Visumo dėsnius ir viskas bus gerai.

Dar vienas žvaigždynas – WaldMiera/MierWaldė (valdovė mierų), dabartinė Kasiopėja. Žymima raidėmis W/M, M/W. Mūsų pasakose – gražuolė (nuolat gręžiojasi kaip tas žvaigždynas). Rūna W. Waldmieros Misija – valdyti ir palaikyti darnoje energetines bangas. Ženklą W turime savo delnuose – įsižiūrėkite: tai apsaugos ženklas. Kai ištinka nesėkmės, žieduojame Waldmierai ir prašome jos globos ir palydos.

Mūsų Tikėjimuose lemtingos arba švenčių datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių. Lemtingos datos yra 13/14 kiekvieno mėnesio, kai užteka Mėnulio jaunatis, 19/20, kai užteka Mėnulio priešpilnis, 25 – Mėnulio pilnaties patekėjimo data, 1/2 kiekvieno mėnesio datos, kai pateka delčia ir 7/8 naktidieniais, kai užteka Mėnulio sengalis. Kiekvieno mėnesio 11/12 datos vadinamos Juodojo arba Tamsiojo Mėnulio laiku, todėl negalima kurti šventos Ugnies aukuro, negalima tomis dienomis būti su neaiškiais, ne savais žmonėmis: reikia tą laiką pabūti vienumoje arba tik su artimiausiais, mylimais ar su bendraminčiais. Tas dvi paras Mėnulis dingsta: jo visai nesimato dangaus skliaute.


Lemtinga data. Turi galingą DAUGIO, – dejvės Maros, – jėgą. Šiuo metu Visume yra stiprus Laiko tėkmės spiralinis vadinamasis   Sukatas/Suvijus
(susuja, suveja). Suvijus (dabartinėje mitologinėje literatūroje vadinamas Sovijum) ženklina spiralinę Laiko tėkmę – Sukatą, tarsi lizdo sukimą, todėl ši šventė skirta lizdų sukimui, namų statymui...

  Laša varvekliai. Mes puošiamės lašo formos papuošalais. Skrybėlaites, paltų atlapus puošiame alyvų ar vijoklių žiedais, pagamintais iš šilko.
Pavasario paukštis – vyturėlis arba vieversėlis, verčiąs žiemos laiką į pavasario. Menes, kambarius puošiame vyturėlių stiliaus papuošalais iš šiaudų. Vieversėlių laikas žadina artojus VERSTI vagas (virsmas). Gaminame naujus Luktūrėlius/žibintus, „Sodus“ iš šiaudų ir kabiname juos prie lubų. Luktūrėliai besisukiodami valo menės, buto energetinį Lauką. Šiaudinius Luktūrėlius dovanojame vardynose, vestuvėse. Tai gyvasties galių jėgų modelis. Suvijaus Luktūrėliai skirti metiniam laikui kaip varomoji jėga. Kai ant žirgo  (medinio, keramikinio) karčių pakabintas luktūrėlis nebesisuka, vadinasi, patalpa energetiškai labai užteršta ir ją reikia išvalyti. Gal yra nepadoriai besielgiančių svečių, melagių, sukčių, kuriuos reikėtų išprašyti. Gal pačiam reikia keistis gal keisti gyvenimo būdą. Pradėsi sapnuoti mirusius, o tai reiškia, kad reikia atsiriboti nuo kai kurių giminaičių, draugų, kurie sąmoningai ar nesąmoningai Tau neša nesėkmes, linki blogo, veidmainiauja. Mūsų patarlė „Su kuo sutapsi – tuo pats tapsi“ aiškinama energetiniame lygmenyje: su kokio lygio žmogumi bendrausi – tokiu ir pats pasidarysi. Dėl to mūsų Tikėjimuose elgetoms pinigai nedalinami: energetiniame lygmenyje Tu su juo „susiriši“ ir pats tapsi tokiu. Padėti būtina tik tiems žmonėms, kuriuos Tu gerai pažįsti: doriems, sąžiningiems, artimiesiems, draugams. Sapnuose mirusieji ateina iš kitų matavimų ir praneša apie artėjančias negandas, nelaimes. Gintis nuo nedorų, klastingų žmonių reikia tais pačiais 5-iais įnagiais: Spalva/Garsu (drabužiai, žodžiai, dainos), Miera/Stiliumi  (skaičiai, apranga, papuošalai) ir Data (švęsti SAVO šventes prie Švento Aukuro). Nusikratyti šių kenksmingų Laukų reikia per Mėnulio delčią, sengalį (rankų tam tikrais judesiais, gyva ugnele atliekant energetinio valymo judesius, žolynais, užkalbėjimais ir kt.).

            Šventės papročiai :

1. Aitvarų leidimas.
2. Žaidimai , šokiai su vėjų malūnėliais iš popieriaus ant pagaliukų.
3. Vyrų „ kariūnų“ šokiai.

             Šventės vadovo (vedančiojo)  simbolis – LAZDA, rodanti pasaulio šalis: viršuje – lašo formos blizgantis sidabru nikelio  antgalis ženklina susirinkimą ir varveklį, lazda, ant kurios prikalti du pagaliukai X kryptimi, lazdos apatinis galas baigiasi  „kabliuku“.

            Prieš visas šventes ryte, tekant saulei, visi bėga prie tekančio vandens praustis ar apsitaškyti. Nevalia mesti žmogaus į vandenį: negalima įžeisti kito, - tik apsilaistyti.

Prisišokę, prisižaidę, vakare sėda visi dainuoti mūsų ilgesingas lyrines dainas. Šventės rūbai – alyvų, slyvų spalvų. Ilgesio dainos – godojimas – tai žadinimas ilgesio, gilumos, paslapties. Leatai ( liteuviai/latviai) – giluminių jausmų žmonės, ne Proto/Pojūčių ar Pojūčių/Instinktų  (dabar dauguma tokių: jie  ir veda mus pragmatizmo, materializmo, savinaudos, vartojimo, naikinimo, visiško palaidumo keliu). Leatai – Išminties/Jausmo žmonės (kūrybiniai, giliaminčiai, sergėtojai, aukštos moralės ir  vidinės kultūros žmonės). Atidžiai pažvelkite į save: kokie gi esate jūs?
Pavasario švenčių šokiuose vyrauja spiraliniai judesiai: „Apynėlis“, „Aguonulė“, „Žilvitis“.

Galinga akmenų jėga. Anksčiau didžiulių riedulių buvo pilni laukai. Dabar gi gobšūs „gamtos  mylėtojai“ susitempė iš visų Žemės pakraščių akmenis į savo kiemus. Nebeturi arimo lauke kur nutūpti paukštelis pailsėti, nebėra pavėsio kitiems gyvūnėliams, žvėreliams. Akmenys skleidžia tam tikrus energetinius Laumus. Yra akmenų su labai kenksminga energetika (ant jų matosi tam tikri ženklai), o žmogus, nežinodamas to, sėdėdamas ar būdamas šalia tokio akmens gali susirgti nepagydomom ligom, kartu su atsigabentu tokiu akmeniu galima atnešti į namus didelę nelaimę. Deja, šito dabartiniai žmonės nežino. Yra ir gydančių akmenų, skleidžiančių  gyvasties energetiką, bet gi juos reikia pažinti. Ir jei toks akmuo guli kur nors gamtoje, nevalia jo iš ten vežti kitur, nes jis gulėjo tam tikroje energiškai stiprioje vietoje ir turi ten likti. Išgabenus tokį akmenį į savo kiemą, jo energetika gali kardinaliai pakisti. Jokiu būdu nevalia skaldyti didelių akmenų.  Švenčių metu mes  renkamės pavasario polaidyje nedidelį akmenėlį, vadinamą Liudadeną (amuletą) šventei prisiminti ir apsaugai. Dovanojame su „įrašytomis“ mintimis ar patys gauname dovanų.

Senoji žynė pataria: girių/miškų proskynas kirskite tik X  (krustvėjų) kryptimis, tada medžiai nedžius ir gaisrų nebus, mat, iškirstos proskynos kryžvėjais  + pajungia ardančius Saulės ultravioletinius spindulius, kurie šaukia karštį, puvimą, ardą. Tokiu pat būdu skirstykite laukus, daržų lysves.

Vingiuoti S formos keliai turi banginę energetinę jėgą (dabar beveik visi ištiesinti). Vingiuotuose keliuose nebūna avarijų, kelio nelaimių. Be abejo, tai neliečia apsvaigusių alkoholiu  vairuotojų: tokie bet kur padarys avariją. Tiesūs ar statmeni kelių susikirtimai – kryžkelės – taip pat nelaimių priežastys. Protėviai žinojo visus šiuos energetinius dėsnius, tai kelių susikirtimus darė  „eglutės“ stiliumi.

Gyvenamieji namai taip pat buvo statomi  X  (krustvėjų)  kryptimi.  Dabar – kryžvėjų + kryptimi. Tokiuose namuose nėra kuo kvėpuoti, šeimose ligos, konfliktai, rietenos, nėra darnos.

Viską derėtų daryti pagal Visumo dėsnius. Pagoniškame Tikėjime niekas Tau neatleis jokių nuodėmių (nuodėmės sampratos pagonybėje nėra), niekas Tau neduos išrišimo, nes TIK TU PATS  atsakingas už savo ir būsimų ainių  mintis, žodžius, veiksmus, nes  nieko antgamtiško Mūsų Tikėjime nėra. Yra tik „kaip klosi – taip miegosi“...