Dvidešimt devintoji pamoka.
Pagoniškoji Visumo (Visatos) atsiradimo teorija.
Visumas sukurtas iš NIEKO.
Pradžių pradžioje buvo tik NIEKAS (5 ženklai), t.y. DyvViena Laiko Esmė – gyvoji smulkmė.
NIEKAS yra DyvVienas (2/1): viena pusė blizga, žėri akinančia sidabro – balčio ŠVIESA, tarsi sniegas žiemą, o kita pusė yra juosvame (juosia) šešėlyje, t.y GARSE (šviesa/šešėlis, šešėlis/šviesa). NIEKAS amžinai raibuliuoja, pulsuoja, alsuoja, mainosi, virpa, vilnija pakilimais ir nuolydžiais. Tą virpuliavimo – bangavimo įgimtą ypatybę NIEKE suponuoja šviesos/šešėlio skirtybė. Mat, šviesos virpesių dažnis, t.y šviesos vilnis (banga) yra skirtinga nuo garso bangos. Ta NIEKO ŠviesoTamsa (šviesiagarsiai) yra AMŽINOSIOS GYVASTIES ŠALTINIS, Vislumo gyvatos pradžių pradžia. Mes visi Visumo gyventojai: žvaigždės, Žemės akmenėliai, smiltelės, gamtos augmenija, gyvūnija, žmonės turime tą Gyvastį. Ją mums dovanojo pats Vislumo Kūrėjas šviesiagarsiu per mūsų gimimą.
NIEKO veiklos parėdą akivaizdžiai parodo vandenų vilnys (bangos). Įmeskite į upę ar ežerą mažą akmenėlį: bus TYŠKIS ir akmenėlis nuskęs į gelmes. Nebesimatys. Tuo tarpu iš vandens ims kilti ratilais energetinės bangos. Jos plis į visas šalis, kol pasklis po visą vandens plotą. Vanduo vilnis, banguos iškilumais ir nuolydžiais. Tokiu būdu veikia ir NIEKAS. Kai NIEKAS spinduliuoja šviesiąja puse, Visumas visas žėri, mirga vadinama Gaisijos Ugnimi: NIEKAS yra DYWERIKSE t.y. SKLAIDOJE. Po valandėlės – kitos energetinės šviesos bangos gęsta ir pereina į savo kitą pusę – šešėlį. Tada Visumas temsta: pereina į Garsą. Visas Visumas ūžia, gūdžia, kažką kalba. Tada sakoma, kad Visumas yra SAKRITE arba NANADĖVYJE. Puikus akivaizdus pavyzdys yra diena ir naktis. Tą šviesotamsos ypatybę turi kiekvienas Laiko tarpas: sekundė, minutė, valanda, para, savaitė, dešimtmečiai, šimtmečiai ir t.t.
NIEKO šviesiagarsių bangos nėra linijiniai dalykai, bet turi TURINĮ tūryje;
skleidžia šviesiagarsiais ŽINIAS apie save ir taip pat
surenka žinias iš aplinkos Esybių – Būtybių. Tos minėtos energetinės ypatybės yra Kūrybos Pamatai, primenantys močiutės AUDIMĄ: APMATAI/ATAUDAI, vėl Apmatai/Ataudai ir išausta Dangų „raštuota drobė“ – NIEKO kūrinys.
Kai NIEKAS vėl ir vėl išspinduliuoja ir surenka savo šviesiagarsius ir garsiašviesius, susikuria
4-matis, visiems matomas Visumo energetinis kūnas – Esybė (esanti) ir Būtybė (būnanti, būti). Tokiu būdu susikuria Dangų žvaigždės, dangų kūnai, ir kiti dariniai (ūkai, rūkai, migliniai ir kt.). Laikui bėgant NIEKAS prikuria aibę kūnų erdvėje. Erdvė tankėja, bet Darnos dėsnių neperžengia, nes vieni kūnai pasirodo, o kiti – išeina į kitus lygius, kitas dimensijas. Dangų kūnai vadinami Žvaigždėmis arba sėliškai ŽWERAIS (suverti – atsiverti) – mirgesiais: jie mirga, žybsi, šešėliuoja.
Stilium NIEKAS panašus į Rasos arba Gyvojo Sidabro lašelį (mūsų simbolikoje jau buvo minėtas: ypač galingas energetinis ženklas). Perlamutrinis žvilgesys ir amžinas gyvsidabrio virpėjimas yra puiki NIEKO pavaizdumo priemonė (įnagis).
Sakrito (Nanadėvio) energetinės Garso bangos kuria vaizdus, žadina mintis, ponuoja šventus Vardus – universalijas: teikia Žinias apie tai, kas vyksta Visume, moko mus, kaip mums modeliuoti savi veiklą tuo pačiu, t.y. AIDO/ATBALSIO sistema (ką šauki – tas ir ateina).
Modeliavimas yra reiškinio ATGAMINYS, kuriuo Aido/Atbalsio sistema (ABS) mes prisikviečiame Visumo gyvasties galias savo reikmėms. Lemtingomis (mūsų švenčių) datomis mes modeliuojame papročiais. Taip atsakome į Visumo parėdą, taip pritariame Visumo universalumo dėsniams. Laikas ir Niekas kalba skaičiais, spalvom, garsais, stiliais lemtingose datose, taigi, ir Jam reikia kalbėti Jojo kalba: mes skaičiuojame, matuojame, kalbame Gimtąja kalba, dainuojame, šokame, rengiamės savo stiliaus rūbais, savo spalvomis, puošiamės savo stiliaus papuošalais, ir elgiamės pagal Aido/Atbalsio sistemos reikalavimus.
Dabar, deja, mūsų papročiai sunaikinti. Esame suniveliuoti ne tik mąstysena, bet ir architektūros, aprangos stiliais, bendraujame ir dainuojame užsienio kalbomis (tai ypač keičia mąstyseną), esame pilki, suvienodėję, neįdomūs nei sau, nei kitiems, palūžę, nejautrūs, nekūrybingi ir t.t. Patys naikiname save; sunaikinome ir ryšį su Visumo Kūrėju, nebežinome kuo tikėti, nebeturime dvasinio pamato, ant kurio galėtume tvirtai stovėti. Išvarėme Savus Dievus, o prievarta įbruktas dievas mūsų negloboja.
Pagal mūsų pasaulėžiūrą mes visi esame Visumo kūnai: esame „susukti, suvyti“ iš energetinių bangų lyg įvairiaspalviai siūlų kamuoliukai. Vieni esame „kietesni“, kiti - „skysti“, „oriniai“ arba „ugniniai“. Ši BANGINĖ prigimtis yra skirtybė nuo nūdienos mokslo. Antra skirtybė: visos mūsų Žinios slypi VARDE – skiemenyse, kuriuos dėliojame iš visų pusių ir gauname reikalingus atsakymus.
NIEKAS pateikia žinias apie Gyvasties atsiradimo šaltinį ir jo aibes sukurtų kūrinių.
Laiko NIEKAS amžinai mainosi, vilnija, kilpuoja amžinosios Visatos (Visumo) ritme, amžinai kuria savitą ATSINAUJINIMĄ NIEKO ribose, apspręstose KILTIES virpesių dažniu. Vienos Esybės suponuotos ant vienų dažnių, kitos – ant kitų. Vienoms Laiko paskirta vienokia, kitoms – kitokia gyvenimo MISIJA, todėl ir skirtingos tautos, skirtingi papročiai, skirtingi Gyvenimo būdai, o dirbtinis suniveliavimas, sulyginimas prieštarauja Visumo dėsniams, parėdui, suardo harmoningą egzistavimą ir bendravimą visuose lygiuose (kyla rasinė diskriminacija, neapykanta, nesantaika, karai ir kt.).
Gyvasties šaltinis – vienas: DyvVienas NIEKAS, ir visagalis Visumo KŪRĖJAS: vienas - DyvVienas LAIKAS. NIEKUI ir Jo kūriniams pažinti mūsų senoliai žyniai paliko mums AISČIŲ abėcėlę ir Dangų kupolą, suskirsniuotą meridianais Žemę. Šviesiagarsių/garsiašviesių virpesių dažniai skirsniuoja laiką ciklais. Mažiausias mūsuose yra sekundė, o didžiausias – 25.920 metų. Mėnulis Žemę apeina per 5-kis stilius (fazes): Jaunatį, Puspilnį, Pilnatį, Delčią, Sengalį ir Juodąjį/Tamsųjį Mėnulį – Mainulį (dar vadinamą Lilita). Apeidamas perstumia laiką per vieną ekliptikos laipsnį.
Kiekvienas dažnis apspręstas Laiko bangos
ilgiu (nyčiu –„n“), prisipildo turiniu skirtingai, pav: 4n x 4 = 16 tikų, 8nx8=64 tikai ir t.t. Todėl mūsų matematika – DAUGIATAINĖ: skirtinga nuo šių dienų 10-tainės sistemos, kuri negali aprėpti Visumo dėsnių.
Iš NIEKO – Amžino Gyvasties Šaltinio pulsuoja varomoji galių jėga – virpesių dažniai; ją skirsniuoja ciklais ir suponuoja AMŽINUMĄ. NIEKAS, kartą pradėjęs kurti – amžinai kurs mainomis (amžinai mainysis), todėl Laikas mūsuose vadinamas AMŽIUMI, amžinai einančiu spiraliniais judesiais. Mirties nėra: yra tik atmirimas, tarsi kasdieninis miegas, trumpesnis ar ilgesnis, t.y. PERĖJA į kitus matavimus. Po poilsio ciklo mes vėl 4-mačiu Vienetu, visiems matomu ir apčiuopiamu, grįžtame ant Žemės gyvent toje pačioje PRIGIMTYJE. Todėl iš dilgėlės sėklų (iš NIEKO) neišdygsta ąžuolai.
Kiltis yra pastovi ir nemainoma.
NIEKAS vilnija Šviesiagarsiu (pirma šviesa, paskui – garsas), vadinamąja SOLbange, kuri nežino jokių kliūčių pakelyje. Ji nemirtinga ir Amžina, todėl Visumas neturi galo, o tik pradžią: kartą atsiradęs gyvuoja amžinai, kaip ir mūsų Dwainas (dvisienis). Visas Visumas yra GYVAS, nemirštantis, vilnijantis pakilimais ir nuolydžiais, cikliškai (mūsų pagrindinis ornamentas:
xxxxxxxxx – geometrizuotas arba suapvalintos bangelės tautos mene, vaizduojančios šį Amžinybės bangavimą).
Ta šviesos ir garso (šviesa grįžta dešiniuoju posūkiu, t.y. prieš laikrodžio rodyklę – garsu) bangų maina vadinama Tikėjimo kategorija VĖJU arba dejviu VĖJU, amžinai nerimstančiu, amžinai lakstančiu ir kuriančiu, atnaujinančiu Visumo gyventojus.
NIEKAS yra pirmapradė, amžina Gyvasties galių jėga, Visumo GYVATOS neišsenkantis ŠALTINIS.
NIEKO Misija – kurti savitas, unikalias ESYBES ir BŪTYBES, t.y. teikti joms PENĄ, globoti ir ginti nuo maišaties bergždumo. Todėl KŪRĖJAS/LAIKAS ir paskyrė Žemėje vietas įvairioms tautoms, kurių negalima maišyti: maišymas iššaukia mėlynąjį šiltnamio efektą ir sunaikina tautų unikalumą. NIEKAS žadina Orumą, Savigarbą, KILMINGUMĄ, o Kilmingas, pasak mūsų protėvių žynių, yra tas, kuris turi SAVO Kalbą, SAVO Spalvas, SAVO Dainas, SAVO Šventes, SAVO Prigimtį, SAVO Stilių (nemaišytas: jis visada žinos, kas esąs, iš kur atėjęs, koks jo Tikėjimas; visada bus ypač stiprios dvasios, taurus, orus, kupinas kūrybiškumo ir išminties). NIEKAS gina savybę BŪTI SAVIMI, o tos savybės pamatas – ORUMAS. Pilietis, netekęs Orumo, tampa mazgote, pastumdėliu, nevertu pagarbos sutvėrimu.
NIEKAS yra pažinus, nes mūsų Tikėjimų (tikų ėjimų) metodika grįsta saikų, spalvų ir garsų vilnimis tam tikrose datose.
NIEKAS – Visumo AMŽINASIS VARIKLIS ir PENO ŠALTINIS.
Eglė Samulytė