Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
T?vai ir vaikai
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Etologija / T?vai ir vaikai
Mes ne vieni gyvūnų pasaulyje mylim savo vaikus. Daugelio rūšių tėvai prisirišę prie palikuonių. Dažniausiai būtent prie savų. Žuvėdra, puiki motina, kerta ir gali užmušti svetimą vaiką, užklydusį į jos lizdo teritoriją. O užklysti paprasta – kolonijoje lizdai arti vienas kito. Yra žmonių, kurie taip pat myli tik savus vaikus. Iš tikrųjų jų pakankamai daug, tiesiog dažniausiai žmonės tai slepia. Bet didžioji dauguma žmonių myli vaikus apskritai, tiek savus, tiek svetimus. O tai, iš instinktyvių programų požiūrio taško, ne vienas ir tas pats. Kada ši programa atsirado ir kam tarnavo? Tai labai įdomi istorija, atvedanti mus į žmogaus atsiradimo laikus. Mūsų artimiausi giminaičiai, žmogbeždžionės, pagal gyvenimo būdą – rankiotojai, kaip ir mūsų tiesioginiai protėviai. Jos gyvena ne bandomis, bet labai mažomis gimininėmis bendruomenėmis. Ir tai suprantama: stambiam rankiotojui nereikalinga didelė, sudėtingai organizuota banda. Kiekvienas renka sau ir negalėsi daug surinkti, jei aplinkui rankios kiti. Žmoguje yra daug programų, sąlygojančių tokį gyvenimo būda: teritorialumas ir pastangos neleisti svetimų į savo teritoriją, nuosavybės instinktas, individuali distancija – minimalus atstumas iki kito individo, kurio nesilaikymas sukelia diskomfortą, agresiją, sudėtingi suartėjimo ritualai (nepriek prie manęs netikėtai, prieik iš priekio, nežiūrėk iš nugaros, neslėpk rankų, bet pateik jas „apžiūrai“, parodyk dantis – t.y. nusišypsok ir t.t). Pas labai socialius gyvūnus šie nepatogumus sukeliantys instinktai susilpnėję, dažnai jų likę tik rudimentai.

    Yra nuomonių, kad mūsų protėvius link grupinės organizacijos pastūmėjo labai ilga jų palikuonių vaikystė. Paskaičiuokim: lytinis subrendimas – 14 – 16 metų, pirmas vaikas – 15 – 17 metų. Rankiotojų dieta tokia, kad vaikas ją įsisavinti gali tik būdamas keturių metų. Iki to laiko motina jį maitino pienu ir tuo metu pastoti negalėjo. Sekantis gimdymas atitinkamai 20 – 21 metų. O vidutinė motinos gyvenimo trukmė – 26 metai. „Statistinės motinos“ nesulaukdavo savo vaikų pilnametystės. Kas galėjo jais pasirūpinti? Giminaičiai ir visi kiti grupės nariai. Bet, kad toks auklėjimo būdas būtų efektyvus, reikia, kad būtų tvirtas pakankamai didelio skaičiaus individų susivienijimas ir rūpinimosi palikuonimis instinktas veiktų visus bei pasireikštų ankstyvame amžiuje – dar iki savų vaikų atsiradimo. Visa tai mes turime. Prisiminkit, kaip mergaitės – paauglės mėgsta užsiimti su mažais vaikais (ne lėlėmis, kaip vaikystėje, bet su tikrais).

Meilė tėvams taip pat užprogramuota

    Kaip ir kai kurie gyvūnai – vilkai, laukinės žąsys, – mes prisimenam ir mylim savo vaikus visą gyvenimą. O jie mus? Taip pat, bet jų reakcija priklauso nuo amžiaus. Gimęs kūdikis įsimena motiną: jos išvaizdą, balsą, kvapą, net širdies ritmą. Visos jos savybės nuspalvinamos teigiamomis emocijomis ir nesvarstomos, kol vaikas pagal amžių yra priklausomas nuo tėvų.

    Žmogaus vaikas turi ir poreikį turėti ir tėvą. Tai labai svarbus pastebėjimas. Jis sako, kad kažkada, kažkokioje mūsų protėvių grupėje tėvai taip pat rūpinosi vaikais. Jums vaiko noras turėti tėvą savaime suprantamas, o etologams – ne. Todėl, kad žmogbeždžionių tėvai palikuonimis nesirūpina ir jų vaikams tėvų nereikia.

    Pagal programas, bendras daugeliui gyvūnų, priešingos lyties tėvas – tuo pat metu ir būsimo partnerio modelis. Todėl vaikams dažnai būna vieno iš tėvų „įsimylėjimo“ periodas ir pavydas jo kitam.

    Su jaunosios kartos lytiniu subrendimu daugelio gyvūnų šeimos turi iširti, kad vaikai galėtų pradėti savarankišką gyvenimą. Šeimos išardymo iniciatyva pas daugelį gyvūnų priklauso jaunimui. Jie instinktyviai pradeda elgtis taip, kad tėvams tampa nepakenčiami. Paaugę patinai pradeda elgtis su tėvu kaip pašaliniai suaugę patinai, erzindami jį ir net grasindami. Seną patiną tokie išpuoliai labai nervina ir jis atsikerta – demonstruoja visą savo galią, visą agresiją, kol vaikas paklūsta ir vėl sugrįžta prie įprasto priklausomo vaikiško elgesio. Bet išsišokimai kartojasi, galų gale šeima išyra, nes tėvai nustoja jaunikliuose pažinti savo vaikus, o vaikai savo buvusius tėvus.

    Kai ši programa pradeda veikti pas žmogų, ji sukelia „tėvų ir vaikų problemas“. Dabartiniai taip vadinamo sunkaus, pereinamojo amžiaus vaikai dar visiškai priklausomi nuo tėvų ir juridiškai, ir teritorialiai, ir materialiai, ir dvasiškai. Jie negali palikti šeimos. Tai tik sustiprina konfliktus, nes programa negali realizuotis. Matant, kaip tokiais atvejais elgiasi paaugliai, kiek kančių patiria jie patys, nežinodami, kas jiems darosi, kaip kenčia tėvai, taip pat nieko nesuprasdami, tampa aišku, kokią didelę galią turi instinktyvios protėvių elgesio programos dabartiniam žmogui. Galima pasakyti, kad tikrai žmogiški santykiai tarp tėvų ir vaikų susiklosto tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
   
Kalba

    Daugelį visada stebino paradoksas: kalbą, patį sudėtingiausią ir tobuliausią iš visų žmogaus sugebėjimų, kūdikis įsisavina tokiame jauname amžiuje, kai daugiau nelabai ką sugeba ir nėra sąmoningas. Palyginti neseniai etologai rado atsakymą: kūdikis kalbą ne išmoksta, o įsimena, imprintinguoja. Čia reikia paaiškinti, kuo įsiminimas skiriasi nuo laisvo mokymosi kas patinka ir kada patinka. Mokymuisi reikalingas kartojimas, atmintis, intelektualios pastangos, jis gali vykti bet kokiame amžiuje, o nenaudojant įgytų žinių – jos greitai išgaruoja. Taip mes mokomės užsienio kalbą...

    O štai bejėgis kanarėlės jauniklis, sėdėdamas lizde, įsimena tėvo giesmę, nedėdamas tam jokių pastangų. Ji tiesiog „įrašoma“ į tam tikras smegenų dalis tam tikrame amžiuje. Jei vietoj tėvo giesmės jauniklis išgirs kieno nors kito – įrašys ją. Ir tik po metų užaugęs jauniklis pirmą kartą pamėgins „atkurti“ įrašą. Ir jam iš karto pavyks! Ir iki gyvenimo galo jis tos giesmės neužmirš. Imprintingas – tai instinktyvus veiksmas, nereikalaujantis iš gyvūno nei sumanumo, nei valios, nei sąmonės, nei intelekto. Šis etologų atradimas – jų pagrindinis indėlis į žmogaus kalbos tyrimus. Ir labai gaila, kad nei kalbininkai, nei vaikų psichologai kol kas negali suvokti, kiek daug tai keičia. Kalbos įsiminimo programa trunka keletą metų, prasideda dar nesąmoningame amžiuje. Tarsi visiškai nesidomėdamos mūsų pokalbiais, pasyviai klausydamos kalbos ir nesistengdamos jos atkartoti, vaiko smegenys užbaigia pirmą kalbos struktūros ir reikšmės analizės etapą. „Kompiuterio“ programa tokia tobula, kad dvikalbėse šeimose ji identifikuoja dvi atskiras kalbas, atskiria jas ir įrašo abi. Motina nesąmoningai padeda vaikui įsiminti kalbą tuo, kad būdama prie jo visą laiką kalba. Protinga, išsilavinusi, tarp žmonių nekalbi moteris, kuri, žinoma, ne kartą girdėjo iš pedantų – racionalistų, kad naujagimis kvailas kaip lerva, kaip ameba, pasilenkusi prie jo kalba, kalba ir negali sustoti – tai taip pat įgimta programa, kurią pažeidus, jei motina paklausytų racionalaus auklėjimo šalininkų, vaikui kalbos vystymasis užtruktų, kaip jis užtrunka vaikams valdiškuose namuose... Šiame amžiuje (iki metų) vaiko imitacinis aparatas užimtas savais reikalais: bando išgauti įvairius garsus, ne tik naudojamus gimtojoje kalboje, bet ir niekada mums negirdėtus, bendražmogiškus. Kalbėti jis visiškai nemėgina, o tie skiemenys, kurie visomis kalbomis skamba vienodai (mama, baba ir pan.) pradžioj atsiranda spontaniškai, o tik vėliai susiejami su tais žmonėmis, kurie į juos reaguoja. (Pas rusus į „baba“ džiaugsmingai reaguoja bobutė, o pas tadžikus – diedukas, „babai“). Etologai mano, kad tokie signalai su kalba, kaip išimtinai žmogišku reiškiniu, neturi nieko bendro: daugelis gyvūnų naudoja signalus šaukti tėvus, jie yra įgimti. Galite pastebėti, kad tokiame amžiuje vaikas atsisako juos kartoti jūsų prašymu.

    Baigiantis metams vaikas pradeda suprasti daug ką, kas jam sakoma ir vykdyti kai kurias komandas. Bet niekas neįrodė, kad jis reaguoja į mūsų frazes „kaip žmogus“. Gali būti, kad jis mus supranta kitu, bendru su kitais gyvūnais ir neturinčiu ryšio su kalba, mechanizmu. Kitaip sakant, supranta ko mes norim taip pat, kaip mus supranta mūsų šuo.

    Dar nesibaigus metams vaikui įsijungia žodyno užpildymo programa: jis rodo daiktus akimis ir ranka ir reikalauja, kad mes juos pavadintumėm. Kaip ir visos instinktyvios programos, ši labai atkakli: mažylis vėl ir vėl verčia jus įvardyti tuo pačius daiktus. Jei yra galimybė, jis reikalauja, kad tai darytų skirtingi žmonės. Galima aiškiai matyti, kad jo visiškai nejaudina, jog tie patys arba labai panašūs daiktai gali vadintis skirtingai, o išoriškai skirtingi daiktai – vienodai. Visa tai turi aiškintis ne jo protas (jis ir negalėtų to padaryti), o smegenų dalys, atsakingos už žodyną. Nuo šio momento vaiko smegenys pasiruošusios atvirkštiniam žaidimui: jūs įvardijate daiktą, o jis jį parodo. Šiame žaidime, kad atskirti panašius daiktus, jums tenka juos apibūdinti: didelis, mažas, mėlynas, raudonas ir pan. Šie žodžiai taip pat greitai įsisavinami. Šiuo metu įsiminimo ir atpažinimo galimybės labai didelės.

    Iki pusantrų – dviejų metų imitacinis vaiko aparatas tarsi tyčiojasi iš nekantrių tėvų: vaikas kartoja atskirus žodžius, bet kalbėti nenori. Bet kai programa jį įjungia, frazės liejasi nenutrūkstamai, tiek vietoje ir apgalvotai, tiek spontaniškai ir be jokios prasmės.

    Šiuo metu galima stebėti keistą vaiko savybę: gerai žinodamas daikto pavadinimą, jis atkakliai vadina jį savaip, arba kokia nors nežinoma kalba, arba naudodamas kitą žodį. Čia jis būna užsispyręs ir dažnai pasiekia savo: motina ima vartoti „jo žodį“. Dažnai toks vaiko žodis tampa bendru visai šeimai. Gali būti, kad čia pasireiškia labai sena programa, neturinti ryšio su žmogaus kalba. Daug gyvūnų, pvz. papūgos, varniniai gali naudotis sutartine kalba. Vienas paukštis gali įvardinti kitą ar kokį nors svarbų objektą savo ženklu, dažniausiai garsiniu, o kiti paukščiai gali šį ženklą priimti arba atmesti. Gali būti, kad garsinio bendravimo vystymasis pas žmogaus protėvius taip pat vyko per „sutartinės kalbos“ stadiją. Taip pat gali būti, kad šis palikimas (teisė kiekvienam sugalvoti savus žodžius) ir dabar mums būtinas, kad kalba suspėtų paskui besikeičiančias sąlygas.

    Kai kalbos įsisavinimo programoje prasideda išsilaisvinimo nuo instinktyvios logikos periodas ir vaiką supančių suaugusiųjų logikos įsisavinimas – vaikas tampa „kodėlčiumi“. Atkakliai ir nenuilstamai, kas būdinga instinktyviai programai, jis pradeda be perstojo ir bet kokia proga klausinėti: „kodėl?“ ir „kam?“. Kai kurie klausimai jus stebina savo gilia prasme, o kai kurie beprasmiškumu. Reikalas tas, kad vaiko loginiam aparatui, paveldėtam iš protėvių, visiškai neakivaizdi priežastis ir pasekmė, o atvirkštinis ryšys atrodo toks pat įmanomas. Nutraukdami „kodėlčiukus“: „todėl“, „paaugsi – sužinosi“ – mes jiems kenkiame. Artėjant prie penkių metų amžiaus, pasibaigus kalbos ir logikos įsisavinimo programai, vaikas pradeda laisvai mąstyti bet kokiomis temomis ir sugeba savarankiškai studijuoti bet kokias gudrybes.

    Ilga vaikystė žmogaus vaikui reikalinga tam, kad ištęsti imprintingų – paties efektyviausio mokymosi periodą. O šis periodas galimas tik tol, kol smegenyse vyksta naujų struktūrų formavimasis.

Iš ko mokytis?

    Mokytis visada, visko ir iš visų – tuščias reikalas. Reikia žinoti, kada, ko ir iš ko mokytis. Imprintingo programa tai žino. Gyvūnai mokosi patys, mokosi žaisdami su bendraamžiais, mokosi iš tėvų ir mokosi iš suaugusiųjų. Programa tokia, kad kuo senesnis atrodo suaugęs individas, tuo efektyvesnis mokymasis. Jauni pavianai su didžiausiu noru mokosi iš senų patinų su dideliais žilais karčiais. Patinus apkirpo (atjaunino) – pavianiukai blogiau įsisavino tai, kas jiems buvo rodoma. Mokytojams uždėjo didelius perukus – mokslo pasiekimai tapo aukštesni.

    Plaukų kepurė ir tokia pat mantija, dengianti pečius – įprastas primatams senų patinų požymis. Pas žmogų, matomai, išliko genetinis prisiminimas apie tokią patino išvaizdą. Neveltui žmonės, kurių nuomonė buvo labiausiai vertinama – teisėjai ir profesoriai – daugelį šimtmečių nešiojo perukus ir mantijas, o kai kuriose šalyse nešioja iki šiol.

    Programa „mokykis iš jo“ labai jautri patino hierarchinei padėčiai. Viename bandyme žemo rango šimpanzės patiną išmokė pasiimti skanėstus iš sudėtingo automato, o po kurio laiko pas jį įleido kitas tos pačios grupės šimpanzes. Patinas tęsė savo darbą, bet niekas iš jo nesimokė. Kai to paties išmokė patiną, turintį aukštą padėtį grupėje – visos šimpanzės išmoko naudotis automatu. Seniai pastebėta, kad ir žmonių visuomenėje vaikai noriau ir sėkmingiau mokosi ten, kur mokytojas tradiciškai gerbiamas ir blogiau ten, kur mokytojas negerbiamas.

    Šio principo – mokytis iš seniausių – žmonių visuomenėje buvo laikomasi daug tūkstantmečių. Jis suklibėjo tik labai neseniai, prasidėjus greitam vidutinės gyvenimo trukmės augimui ir naujų žinių antplūdžiui. Šioje situacijoje vidurinės kartos žmonės turi naujesnių žinių nei labai seni. Bet vaikų noras be perstojo klausinėti senelį (ir senelio noras viską pasakoti ir rodyti anūkui) akivaizdus. Gyvenimą nugyvenę žmonės tvirtina, kad pačias tvirčiausias, visą gyvenimą išlikusias žinias jie gavo iš senų mokytojų...
Saulius Jasionis ( pagal V.Dolniką)

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (26)
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Sveika siela sveikame kūne - tai trumpas, tačiau visiškai pilnas natūraliai laimingos būsenos šiame pasaulyje aprašymas.
Džonas Lokas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės