Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Susipažinkite: INSTINKTAS
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Etologija / Susipažinkite: INSTINKTAS
Buityje šis žodis vartojamas kaip simbolis visko, kas žmoguje žema ir niekinga. Rekomenduojama instinktus slėpti ir slopinti. Instinktui priešpastatoma moralė ir protas. O biologai šiam žodžiui teikia visiškai kitokią prasmę. Instinktas – tai įgimtos elgesio programos. Galima pagaminti labai sudėtingą kompiuterį, bet kol jame nebus įdiegtos programos- jis bus tik nieko neverta detalių krūva. Taip pat veikia ir mūsų smegenys. Kad pradėtų veikti, joms reikia programų: kaip sužinoti užduotis ir kaip jas spręsti, kaip mokytis ir ko mokytis. Gyvūnai gimsta su dideliu rinkiniu labai sudėtingų programų. Jos perduodamos genetiškai iš kartos į kartą.

    Mūsų protėviai turėjo ne mažiau instinktų už bet kurį kitą gyvūną. Daugelis žmogaus paveldėtų instinktų ne tik neišnyko, bet neišnyks niekada. Todėl, kad jie reikalingi, todėl, kad jie po senovei mums tarnauja, klodami naujos veiklos pamatus. Bet kokia veikla vystosi ne tuščioje vietoje, o ant įgimtų programų pagrindo. Štai rankiotojo instinktas, skatinantis mus ieškoti, atskirti, klasifikuoti, mokytis, už teisingą programos naudojimą apdovanojantis  pasitenkinimu, – šis instinktas pasireiškia ne tik atavizmuose – gamtos gėrybių rankiojime. Jis yra ir pašto ženklų ar etikečių kolekcionieriaus azarte, ir zoologo ar botaniko aistroje rinkti bei klasifikuoti gyvūnų ir augalų kolekcijas.

    Niekam iš mūsų nėra gėda dėl to, kad gimstame ir mirštame kaip gyvūnai, tai ko gi gėdytis, kad daugelyje savo pomėgių ir veiksmų vadovaujamės instinktais?

Kur prasideda tėvynė

    Kiekvienas žmogus turi tėvynę. Galima pasakyt dar tiksliau: kiekvienas žmogus turi dvi tėvynes. Viena – šalis, valstybė, su daugeliu miestų, upių, ežerų ir t.t. Kita – mažytis žemės lopinėlis, kuriame žmogus gimė ir užaugo. Objektyviai kalbant, ši vieta niekuo ne geresnė ir ne blogesnė už kitas, bet mums ji vienintelė, ypatinga ir niekuo nepakeičiama.

    Šios tėvynės vaizdą, jos kvapą, jos garsus žmogus prisimena iki gyvenimo galo, net jei nuo vaikystės ten niekada nebuvo. Visą gyvenimą traukia ten sugrįžti. Jaudina viskas, kas su ja susiję.

    Ar meilė tėvynei – instinktas?  Taip. Tik reikia patikslinti, kad instinktyvi tėvynė – ne būtinai gimimo vieta, tai vieta, kurioje prabėgo jautriausias vaikystės laikotarpis. Maždaug nuo dviejų iki dvylikos metų.

    Mes jaučiam pagarbą keliaujantiems paukščiams už jų instinktyvų prisirišimą prie tėvynės – miško, ežero, pievos, kurią jie suranda nuskridę tūkstančius kilometrų. Suranda net tada, kai mokslininkai nuveža juos toli į šoną. Mums artimas ir suprantamas jų siekis. Bet kai žinai, kad šie paukščiai, turėdami sparnus, niekur be reikalo neskraido – sunku juos suprasti. Mes nuskristume, pasižvalgytume. Kelionių aistra.

    Gyvūnai būna teritorialūs ir „valkatos“, neturintys namų. Koks yra žmogus? Žinome, kad tautos būna sėslios ir klajojančios. Tai priklauso nuo gyvenimo būdo, ekonomikos. O koks buvo mūsų protėvis- rankiotojas? Kaip kiekvienas rankiotojas, jis turėjo klajoti. Bet nedidelė grupė klajojo ne bet kur- ji klajojo po tradicinę, bendrą visai grupei teritoriją. Tai buvo jų tėvynė, kurią jie pažinojo ir buvo pasiruošę ginti. O toliau jau buvo kitų grupių valdos, į kurias įžengti nevalia. Klajoti po žinomą teritoriją naudingiau – pažįstami maisto šaltiniai, vandens telkiniai, slėptuvės ir joje gyvenantys plėšrūnai.

    Kiekvieno gyvūno vaikystėje yra ypatingas momentas – teritorijos įtvirtinimas atmintyje. Tuo metu vyksta aplinkinio pasaulio vaizdo „įrašymas“ į smegenis. Įrašoma visam laikui. Tapęs suaugusiu, gyvūnas stengsis nepalikti šios teritorijos, sugrįžti į ją. Jei įrašymo periodas trumpas , o gyvūnas tuo metu nejudrus – jis prisimins mažą plotą. Jei periodas ilgas, kaip žmogaus ir gyvūnas daug juda- jo teritorija bus didelė. Sėslaus valstiečio vaikams tėvynė – kaimas ir jo apylinkės. Kas yra už to – svetima ir nevilioja. Jei gyvenimas klostosi ramiai, valstietis gali visą gyvenimą nepalikti gimtojo kaimo. Bet klajoklio sūnus taip pat prisimena tėvynę- plačią teritoriją, po kurią jis klajojo su tėvais. Rezultatai skirtingi, bet pagrindas tas pats. Klajoklis – ne valkata, neturintis namų.

    Mūsų maža individuali tėvynė visada pati gražiausia, kur bebūtų užaugęs žmogus: tundroj ar taigoj, dykumoj ar ant jūros kranto, saloje ar didmiestyje, nes įrašoma  mūsų smegenyse ir nuspalvinama visomis teigiamomis emocijomis, kas taip būdinga vaikystei. Bet daugelis gyvūnų turi ir dar vieną, jau įgimtą įvaizdį: rūšiai tinkamos ekologinės aplinkos įvaizdį. Esant pasirinkimo galimybei, nelaisvėje užaugęs elnias pasirinks mišką, saiga – atviras erdves. Žmogaus prigimtinė aplinka- kalvotos ežerų ir upių pakrantės savanoje. Ir mums iki šių laikų maloniausias kraštovaizdis – šiek tiek kalvotas, kur medžiai ir krūmynai keičiasi su atviromis erdvėmis, o arti yra upė ar ežeras. Nesunku pastebėti, kad žmonės negailestingai kerta miškus aplink gyvenvietes miškų zonoje ir atkakliai juos sodina prie gyvenviečių stepėse.

Medžioklės aistra

    Toks didelis gyvūnas kaip žmogus negalėtų pramisti iš rankiojimo nei tundroj, nei stepėj, nei šiauriniame miške. O savanoj ir gyventojų tankumas buvo labai mažas. Kad išplėsti savo giminę, įsisavinti naujus kraštovaizdžius, reikėjo plėsti savo ekologinę nišą – rasti naujus maisto gavimo būdus. Dabartinio žmogaus mitybos spektras labai platus: nuo beveik visiškos mėsėdystės pas eskimus iki beveik visiško vegetarizmo kai kuriose Indijos gentyse. Schematizuojant nišos plėtimo procesą, galima išskirti medžioklės, gyvulininkystės, žemdirbystės ir pramoninės gamybos etapus. Bet nereikia įsivaizduoti, kad kiekviena tauta, kiekviena gentis šiuos etapus praėjo – tai būtų neteisinga. Skirtingos žmonių populiacijos specializavosi skirtingose kryptyse ir šis procesas vyko lygiagrečiai. Pirmieji specializacijos žingsniai galėjo būti nesąmoningi, sąlygojami ir palaikomi natūralios atrankos. Sąmoningi veiksmai buvo konkrečių uždavinių sprendimas, bet ir tada jų rezultatas galėjo būti nežinomas.

    Štai kai kurie skaičiai, gauti radioaktyviosios anglies metodu. Kviečius, kaip papildomą maisto šaltinį, augino jau prieš 50 000 metų. Savanas reguliariai deginti pradėjo panašiu laiku. Žemdirbystė, kaip kai kurių genčių mitybos pagrindas, egzistuoja maždaug 9-10 tūkstančių metų. Prieš tiek pat metų buvo ir naminiai gyvuliai: karvės, avys, ožkos. Arkliai prijaukinti vėliau, su jais žmonės apgyvendino stepes. Be arklio stepė netinkama gyvenimui: iki europiečių pasirodymo Amerikos stepės buvo negyvenamos, bet, kai europiečiai atvežė arklius, raiti indėnai greitai apsigyveno stepėse. Kolektyvinė stambių gyvūnų medžioklės prasidėjo prieš 30-40 tūkstančių metų.

    Neseniai buvo atskleista dabartinių žmogbeždžionių paslaptis: jos kartais medžioja smulkius gyvūnus. Jei šį instinktą turėjo ir žmogaus protėviai, kai kurioms rankiotojų gentims specializuotis medžioklėje buvo daug paprasčiau. Ir iki šių dienų daugeliui sočių, visiškai skirtinga veikla užsiimančių žmonių pasireiškia instinktyvi medžioklės aistra. Vieni mėgsta vieniši vaikščioti su šautuvu, kitiems svarbiausia – ypatingi santykiai vyrų – medžiotojų kolektyve. Kai kas mėgsta smulkų laimikį, kai kas – stambų grobį. Yra sėlinimo ir tykojimo šalininkų. Yra žmonių, kuriems malonumą sukelia gyvūno nužudymas ir žmonių, kuriems svarbiausia – savo veiksmų tikslumas, o laimikis – tik neginčijamas meistriškumo liudijimas ( antruosius dar galima įkalbėti medžioti su fotoaparatu, pirmųjų – niekada). Visus šiuos variantus mes paveldėjome.

    Bet mūsų medžioklės instinktas vienoje vietoje nepanašus į plėšrūno instinktą: mes neturim įgimtų medžioklės metodų programų. Tigras nuo gimimo moka keletą aukos sugavimo ir nužudymo būdų; lūšis žino, kaip pasislėpti ir tykoti virš tako, kaip šokti ant stirnos, kur suleisti nagus, o kur iltis; sakalas žino, kaip nusitaikyti į antį ir kaip, pralekiant šalia, perskrosti ją vienu nagu. Per gyvenimą gyvūnai tobulina programų taikymo meną, bet neišgalvoja naujų. Įgimta žmogaus programa skatina jį tik sėlinti, vytis, griebti, gal būt dar kažkuo smogti. Žmogus pats surado medžioklės būdus, dalinai stebėdamas tikrus plėšrūnus, dalinai – išradęs naujus. 

    Būtent naujoviški veiksmai leido jam nekonkuruoti  su kitais plėšrūnais. Ir todėl medžiotojų gentyse nėra neapykantos plėšrūnams, kuri taip stipriai pasireiškia pas gyvulių augintojus. Kanados zoologai taip aprašo eskimo – medžiotojo požiūrį į vilką: „ Jis medžioja savaip, aš- savaip; karibu užteks visiems. Kai man reikės jo kailio- aš jį užmušiu. Kai jis panorės mano mėsos – pamėgins užpulti, bet aš budrus ir jis tai žino.“  Labai ilgai, apie pusantro milijono metų, medžioklė buvo tik pagalbinė veikla, o laimikis – tik smulkūs gyvūnai. Stambių gyvūnų medžioklės, kaip pagrindinio užsiėmimo, periodas prasidėjo ganėtinai vėlai, maždaug prieš 10000 metų.

    Mityba gyvūniniu maistu suvaidino svarbų vaidmenį mūsų protėvių intelektualinių gabumų vystymesi:  nustatyta, kad gyvulinės kilmės baltymų trūkumas vaikų mityboje labai sulaiko jų protinį vystymąsi.
   
Ar malonu kilti iš beždžionės?

   

    Prie beždžionių narvo kvatoja žmonių minia. Ką gi tokio juokingo daro beždžionės? Ne, jos nejuokina mūsų, jos gyvena įprastą savo gyvenimą, nekreipdamos dėmesio į žmones. Kas verčia žmones juoktis? Jie mato pažįstamus, „mūsiškus“ gestus ir mimiką tarsi savo pačių  karikatūrą. Ir neatsitiktinai. Daugelis artimų rūšių gyvūnų keisti ar bjaurūs vieni kitiems. Atranka dažnai „specialiai“ sustiprina panašių rūšių veiklos skirtumus, keičia vietomis atskiras ritualų pozas. Ir tuo pačiu apsaugo nuo mišrių porų susidarymo. Tai vadinama rūšių etologine izoliacija.

    O ar jums ne bjauru žinoti, kad kilote iš beždžionės? Na kodėl būtent iš beždžionės? Už ką tokia bausmė?! Na, ne taip baisu būtų kilti iš liūtų, vilkų, lokių, erelių, na, iš skruzdėlių galų gale! (Daug tautų savo padavimuose iš visų šių gyvūnų save ir kildina). Daug žmonių svajoja apie kilmę iš kosminių ateivių. Bet mokslas mus nuramina: mes su jumis, žinodami kas yra etologinė rūšių izoliacija, suprantam, kad ir iš kokio gyvūno bebūtumėm kilę, mes būsim į jį panašūs ir jis mums atrodys tarsi mūsų karikatūra.
   
Įgimtas vaikų elgesys

    Ar daug instinktyvių veiksmų galima stebėti pas vaikus? Įprastas atsakymas: nedaug, gal tris ar penkis... Iš tikrųjų jų šimtai. Kūdikis gimė ir žinda- sudėtingas instinktyvus veiksmas. Retai kada jis būna pažeistas – tokiu atveju išmaitinti kūdikį labai sunku, o išmokyti žįsti neįmanoma. Štai kūdikis žinda ir, išskėsdamas rankutes, mėšlungiškai sugniaužia pirštelius. Duokit jam šiltą pūkuotą daiktą – jis prisispaus jį prie savęs ir nurims. Duokit jam į rankas po vieną pirštą – jis stipriai juos suspaus. O dabar drąsiai kelkit šią bejėgę būtybę – ji išsilaikys. Tai senas primatų instinktas – rasti motiną ir įsitverti jai į kailį. Motina tapo kita rūšimi ir jau dešimtis tūkstančių metų neturi kailio, o instinktas gyvas.

    Štai kūdikis išmoko apsiversti ant šono. Į kurią pusę? Į tą, kuri arčiau sienos ar tamsesnio daikto. Patikrinkit, paguldę kūdikį atvirkščiai – galvą į ten, kur buvo kojos. Jis vėl pasivers į sieną. Tai taip pat instinktas. Atspėkit kam?

    Ar kūdikis žino, kaip atrodo motina? Jis dar negimęs žino, kaip jinai atrodys. Atlikit tokį bandymą. Nuo gimimo kūdikį maitinkit, pakaitomis užsidėdamos dvi skirtingas kaukes: vieną – plokščią baltą kvadratą, kitą – baltą ovalą su didele juoda raide T viduryje. Stebėkite reakcijas ir pamatysite, kad kūdikis labiau vertina ovalą su raide T – tai jo įgimtas motinos veido vaizdas. Jis kojomis gaudo barškutį – dar viena senovinė reakcija. Atsisėda, atsistoja, pradeda eiti, bando tarti garsus – visą visų kalbų rinkinį. Pradeda pažinti žmones, kaip savos rūšies atstovus ir visus juos sveikina šypsena. Pradeda atskirti savus nuo svetimų ir svetimiems grasina: raukia antakius, suspaudžia lūpas, o jei bijo – rėkia, nusisuka, ar daro ranka judesį „šalin“. Kad atkreiptų dėmesį į kokį nors daiktą – rodo jį akimis ir pirštu. Viską bando ragauti, o ypač stengiasi viską rinkti nuo žemės. Ir taip be galo. Visa tai – įgimtos reakcijos, ir visas jas turi primatai.

    O štai įdomesni pavyzdžiai. Uodeguotųjų beždžionių vaikai, tyrinėdami pasaulį, saugų kontaktą su motina išsaugo, įsikibę jai į uodegą. Milijonus metų hominidai neturi uodegų, o instinktas įsikibti į uodegą liko. Vaikas, jei susijaudina, vietoje uodegos griebia už mamos sijono. Patarimas: jei jūs – motina ir einate pasivaikščioti su vaiku apsiavusi siaurais džinsais, nepakenktų prisirišti prie juosmens dirbtinę uodegą – vaikas jausis saugiau  :)

    Jau buvo sakyta, kad kūdikis instinktyviai ieško kailiniuotos motinos. Kai jis jaudinasi ar nori miego, jam labai svarbu, kad šalia būtų pūkuotas daiktas: žaislas, antklodė ar motinos plaukai. Instinktyvus poreikis nusiraminti prie motinos lieka visą gyvenimą. Bet kokio amžiaus žmogus, smarkiai susijaudinęs, dažniausiai šaukia:„Mama!“ ir  griebiasi rankomis už kailio, kuris visuomet po ranka – už nuosavų plaukų.

Saulius Jasionis ( pagal V.Dolniką)

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (6)
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Jeigu seksi gamta, visada išliksi sveikas.
Viljamas Penas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(127871 pranešimai)
paskutinis 2017-05-26 02:06:00
Bendrieji sveikatos klausimai
(41 pranešimai)
paskutinis 2017-05-04 22:58:21
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(17316 pranešimai)
paskutinis 2017-05-25 19:32:24
Naujausi komentarai
GeraldEndom
2017-05-26 03:01:29
i viagra online question http://viagrasmg.com...

WilliamAlogs
2017-05-26 03:00:44

Chasfluony
2017-05-26 02:59:25

Kirkutimb
2017-05-26 02:59:00

cizojamef
2017-05-26 02:58:42

acihikuseviqi
2017-05-26 02:58:37

Kateutimb
2017-05-26 02:57:20

agotebotao
2017-05-26 02:54:52

eciokuedibu
2017-05-26 02:54:50

pilocov
2017-05-26 02:54:14

afewetoo
2017-05-26 02:52:48

Chasfluony
2017-05-26 02:52:37

Chasfluony
2017-05-26 02:51:48

Daviesxv
2017-05-26 02:51:37

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės