Ne  taip jau ir seniai kažkur Amazonės džiunglėse (nors visai nebūtinai ir ten) egzistavo gentis ar bendruomenė,  kurios nariai nesuprato ką reiškia žodis  “melas“. Tiesiog ši sąvoka  jiems buvo visiškai nesuvokiama.
-Su tavimi  viskas tvarkoje?
-Ne, ne viskas.  Nei su manimi, nei su tavimi, nei su mumis  visais ir dar tais anais...buvusiais, esančiais bei būsimais.
-Gerai, tęsk  tuomet.
-Toji  gentis gyveno be galo daug generacijų  visai be melo.  Jie tiesiog nemelavo nei sau, nei savo artimiesiems nei gentainiams,  jie nežinojo  ką reiškia „melas“.  Jei kas nors tų žmonių  paklausdavo ar jie laimingi – jie atsakydavo,  kad taip,  nes....jie nemelavo. Jie buvo laimingi, nes jie  neapgaudinėjo – jie juk nežinojo ką reiškia apgauti ar būti apgautam. Jie turėjo ir  savo religiją, kurioje vėl gi,  nebuvo vietos  melui.  Be abejo,  jie nebuvo angelai – kaip ir visi mirtingieji  jie kovojo už būvį,  kariavo su kitomis gentimis ir neretai mūšio vietoje likdavo  nemažai  aukų, vyrai  rungtyniavo tarpusavyje dėl teisės į geidžiamas moteris, moterys dėjo pastangas patikti vyrams. Kas be ko -  kova vyko ir dėl aukštesniojo  hierarchijos laiptelio bendruomenės viduje  - jie buvo tokie patys  žmonės, kaip ir visi kiti, tiek su kai kuriais trūkumais, tiek su privalumais. Gamtos dėsniai galiojo ir jiems (kaip ir visiems kitiems,  įskaitant ir melagius). Didžioji dauguma tos  genties narių  buvo stiprūs, sveiki ir gražūs – tiek siela, tiek kūnu.
-Jų laimės priežastis buvo melo nepažinimas?
-Ne visai taip. Viena pagrindinių  laimės priežasčių – nežinojimas ką reiškia žodis „pinigai“...Viskas labai paprasta – tiek pinigai, tiek melas negali vienas be kito egzistuoti  – tas  suprantama bei elementaru. Jie nežinojo   ką reiškia pirkti, arba parduoti (apgauti). Jiems sąvoka „prekyba“ buvo svetima lygiai taip pat, kaip ir sąvoka „melas“.
   Dažnai girdima bei  vartojama frazė: „šventas  melas“. Kas ir dėl ko šitai sugalvojo? Žodis  „šventas“ sumažina  melo svorį, ar apskritai –  neutralizuoja netiesą?  Iš kieno  lūpų pirmą  kartą išsprūdo tie žodžiai? Gal Jėzus Kristus žinotų,  jei būtų vis dar gyvas?  O tie, kas Kristų kalė prie kryžiaus, juk jau žinojo sąvoką  „parduoti“.   Jie jau pažinojo ir pinigus, ir melą...dėl to ir kalė naujaisiais dievų išrinktaisiais pasivadinę,  o juk  Kristus buvo  iš jų pačių tarpo, tik gal  mažiau laimingas,  mat kiti „išrinktieji - kolegos“ nusprendė jį paversti preke...dėl to ir kalė, paguldę ant kryžiaus... Prekė vertinga gavosi – šventa. Štai jau daugiau nei porą tūkstančių metų mes ją visi be išimties perkame  visai nepaisydami mūsų norų – mes privalome  tai daryti....Kitaip negalima – žodžiai „melas, pinigai, šventas ,  pirkti ir parduoti“  ilgainiui  tapo mūsų gyvenimo neatsiejama dalimi, tiek fiziškai tiek dvasiškai,  be kurios mes tiesiog bejėgiai,  be tų didžiųjų „vertybių“  mes -  niekas, be jų  mes neišgyventume. Mes jau  nebegalime nepirkti prekės, arba prekių... Apskritai – negalime nepirkti.
  Ta gentis iš Amazonės džiunglių (arba nebūtinai iš ten) neišgyveno. Jiems siūlė pirkti prekę, bet jie nesutiko. Nesutiko  ne todėl,  kad nepažinojo melo ir nesuvokė pinigų prasmės,  jie nesutiko todėl, kad buvo  tikri kariai,  įskaitant vyrus,  moteris, vaikus ir senius. Jie kovojo,  jie priešinosi – jiems tiesiog nereikėjo svetimos „laimės“, arba kitaip - prekės. Jie turėjo savąją laimę, kurios jiems pilnai pakako.  Jėgos buvo nelygios  -   pralaimėjusiųjų  nekalė prie kryžių - juos privertė  išmokti skaityti, bet nesugebėjo priversti suprasti  prekių, melo, apgaulės, gobšumo bei niekšiškumo.  Juos vertė skaityti   bibliją, bet jie nieko  nesuprato apie ką ten kalbama ...nes jie nežinojo ką reiškia „prekė“, arba „melas“.  O kam reikalingi tie, kurie nesupranta pinigų? Kokia iš jų nauda? Bendruomenę iš džiunglių  tiesiog išžudė. O štai mes, va  išlikome,  nes mes supratome...
-Kas  tavo veidui?  Susidūrei su traukiniu, ar ką?
-Vakar žmonai pasakiau tiesą apie praeitos savaitės vienos  nakties nuotykius...pirmą kartą gyvenime atsisakiau švento melo ir...še  tau. Praeityje  rimtos irkluotojos  jos  būta...
-Spėju, vėl kažko būsi nesupratęs, mano  mielas prieteliau...


Pirmasis:
O kaip elgdavosi minėtoje bendruomenėje vyrai nuėję „kairėn“? Ar jie sakydavo savo žmonoms tiesą apie savo  neištikimybę?
Pirmajam:
Toks  reiškinys kaip neištikimybė   gentyje neegzistavo. Priežastis labai paprasta ir išmintinga – moterys visomis išgalėmis stengėsi būti puikesnės, gražesnės bei šaunesnės  už galimas konkurentes (tai sunkus ir sudėtingas darbas). Vyrams gi,  galiojo ta pati taisyklė galimų konkurentų atžvilgiu. Ši tradicija buvo labai tvirta,  ko pasekoje, kaip jau ir minėjau, bendruomenės nariai buvo  išskirtinai gražūs,  sveiki ir stiprūs.  Natūralu – susilaukdavo tokių pačių palikuonių.

Antrasis:
Ar tas irklas buvo labai sunkus?
Antrajam:
Irklas buvo kiek lengvesnis už kryžių ( be Kristaus)

Trečiasis:
Nelabai supratau – kuo čia dėtas tas traukinys?
Trečiajam:
Malonu, kad esate pastabus. Kaip žinia, su traukiniu, gabenančiu 37 tonas vakcinos -  lašų nosiai nuo sekančio eilinio  raganosių gripo pašventinimui i Vatikaną, susidūrimo buvo išvengta. Tiesiog, nesinorėjo praleisti šio gan svarbaus įvykio  pasakoje.

Ketvirtasis:
O kodėl gripas vadinasi – paukščių, kiaulių,  raganosių ir t.t.?
Ketvirtajam:
Neoficialiais duomenimis FTB (Federalinis Tablečių Biuras) glaudžiai bendradarbiauja su Tado Ivanausko Zoologijos Muziejumi. Iš ten gi ir pavadinimai.