 nuo 2008.09.01 |
| Pasaka devinta |
|
|

“Lietuvos Tikrieji Seimo Rinkimai, arba kodėl mes nemėgstam LTSR”
TV - Skype tiltas London – Vilijampolė – New York
- Ar sutiktumėte, kad jus operuotų žmogus, kuris pirmą kartą į rankas ima skalpelį? Na gal ne pirmą, gal antrą ar trečią, gal jau bus pasitreniravęs kaip tas chirurginis pjūvis atliekamas keletą kartų ant kokios varliūkštės ar skilandžio gabalo?
- Kada varlės koja gangrenuoja, pjauti ją reikia… Stipri gangrena apėmus šalį, pasaulį… Pjauna dabar visi, kas tik turi nusipirkęs pavadinimą “politikas’. O skilandžio operuoti nereikia – jį reikia valgyti. Nes tik gausus skilandžio valgymas ryškiai iliustruotas “chirurgo – politiko “ kūno sudėjime bei sveikai įraudusiame veide suteikia jam tautos išrinktojo vardą – “narys” (šioje vietoje prašome įsivaizduoti Senosios Akmenės Mėsos kombinato reklamą).
- Ar patikėtumėte savo automobilio vairą vairuotojui, kuris už jo sėsis pirmą kartą, o prieš tai tebus tik kažką pasiskaitinėjęs ir gal pabandęs su žaisline mašinėle ant kilimo namie pasiburzginti? Ar apsiimtumėte statyti dangoraižį pagal projektą žmogaus, kuris jį braižė pirmą kartą, prieš tai tik paklausinėjęs architektų kaip tai daroma?... Spėjate kur lenkiu? Link valstybės valdymo lenkiu, link jo.
- Kažkoks piktas esate – juk žmonės stengiasi, nori mums visiems gero, architektai stato dangoraižius, nes juk planetoje vietos mažai vienaaukščiams….Bet kad tie rupūžės pilotai sėda prie Boeing vairolazdžių neturėdami vairuotojų pažymėjimų, jau čia tai visai blogai… Negalėdami prasibrauti per tuos dangoraižius, numušinėja juos kaip kėglius. O vienas pilotas net sugebėjo savo sunkiasvorį dvisparnį nuvairuoti į kažkokį triaukštį namą – kareivinių ten būta. Skandalas. O iš įvykio vietos pabėgta susirinkus visas 70 tonų sveriančias nuolaužas. Girtų būta. Slėpė įkalčius.
- Net elementaraus šildymo katilo, kuris yra įstaigoje, ligoninėje ar gamykloje, kūrikui būtina išlaikyti egzaminą, kad galėtų saugiai tą katilą eksploatuoti, nes nuo jo, kūriko kompetencijos šiame reikale priklauso ne tik kambarių temperatūra, bet ir tuose kambariuose esančiųjų saugumas. Norintis katilą kūrenti kūrikas turi įrodyti savo sugebėjimus ir žinias konkrečiai…..
BZZZZZZZZZZZZ (Ši vieta turėtų būti iškirpta, nes mūsų laida yra labai neutralaus charakterio ir joje neturėtų būti jokių asociacijų į konfliktus su įkyriomis mažumomis)
- Atleiskit, nesupratau.
- Na, kokie gi čia jums katilai ir katilinės, po galais?
- Atsiprašau.
Norintis valdyti valstybę, neturi konkrečiai įrodyti nieko – tereikia išleisti, gerai atriekus dizaineriui ir „priplaukusiam“ „idėjų“ generuokliui, štai tokių plakatų rinkinėlį, parėkauti garsiai ir dažnai masinėse informavimo priemonėse, ir sėkmė beveik garantuota – jūs jau prileidžiamas laiks nuo laiko čiuptelti už valstybės vairo. Valstybė laisva, bolševikų atviroje vietoje lyg ir nesimato, bet kažkodėl valstybėje vis dar melžėjų tvarka – juk buvusioje Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje valstybę valdė visi, kas netingėjo – nuo melžėjos iki akademikų.
- Draugai, oi atleiskit – PONAI, gal daugiau lieskim esmę, juk rinkimai gi.
Kai teisėjo švilpukas paskelbia arenoje apie prasidedančią kovą dėl vietų po saule tarp politikų, tenka prisiminti , kad visgi teisus buvo rašytojas V.Petkevičius, suteikdamas savo kūriniui pavadinimą „Durnių laivas“, tik šiuo pavadinimu reiktų įvardinti ne Lietuvos kiemelio vyksmą, o visame žemės rutulyje vykstančius procesus valstybių valdyme.
- Skelbiama XXI minutės pertrauka, nes teismo sekretorė nespėja visko stenografuoti.
- Salę prašau sėstis – tęsiame.
- Ko verta mūsų rinkimų į valstybės valdymo organus sistema, jei ji nesugeba nufiltruoti tokių juokdarių kaip V.Šustauskas ar tokių, kurių specialybė vienintelė - „geras žmogus“.
BZZZZZZZZZZ (pauzė per kurią taksistų gildija skelbia protestą)
Prikūrėme pundus universitetų, tuntus absurdiškiausiais pavadinimais institutų, o pagrindinio ir svarbiausio – valstybės valdymo universiteto taip niekas ir nesukūrė.
Matyt nereikalingas jis, juk patogiau kurį tai laiką kvailinti žmones, atlikti gerai kažkieno apmokamas teisines operacijas seime ar vyriausybėje, o po to skėstelėjus rankomis, kurių judesiukas tepasako „na, nesigavo, atleiskite“, ramiai ir be atsakomybės pasitraukti į ramų kokio nors savo giminaičio vardu nusipirktą užutekį, ir grožėtis savo sukaupta briedžio ragų ar nagų kolekcija.
Ar taip jau sunku sukurti Valstybės Valdymo Universitetą, kurį privalu būtų baigti visiems, norintiems dalyvauti valstybės valdyme. Ir ne tik baigti, bet ir įrodyti, jog jame praleistas laikas buvo vertas to. Tam, kad pakliūti į tokį universitetą, reikėtų ir būtinos rinkėjų rekomendacijos iš gyvenamos vietos, nes tvarka gali būti tik namuose, šeimoje. Dar šiek tiek tvarkos gali būti gyvenvietėje. Bet, kai reikalas prasiplečia iki miesto, prasideda jovalas. Todėl tik gyvenantys greta gali žinoti kas yra jo kaimynas – tinginys, vagis, girtuoklis ar doras ir išmintingas žmogus. Kas dėstys tokiame universitete? Žmonės, kurie dalyvavo valstybės valdyme ir savo praktine veikla įrodė, jog jie šį reikalą išmano.
Štai ir gaunasi, kad gydytojas tvarko valstybės karinius reikalus, o prokuroras geriausiai išmano tėvynės gamtosaugą.
- Politika ar komedija? Su pinigais ar be jų? Rinkimai ar eilinis cirkelis? Klounai ar herojai? Didieji pokyčiai nieko nekeičiant? Gyvenimas su kančia ar su ašarom? Teisė kiekvienam į laimę ar gyvenimas visai tavo šeimai be teisės į vieną stalčių iš penkiasdešimties didelėje daugiaaukštėje spintoje su banko antkakliu trisdešimčiai metų? ………..visą gyvenimą visur vėluoju. O tokius gražius lozungus rinkiminei kampanijai buvau sukūręs…
Laida baigta. Prašome visos salės …atsistoti.
Skype’avosi Age su Art vėlyvą porinkiminį rytmetį (skambant per radiją mielai lietuvio širdžiai melodijai : " gieda gaideliai ankstų rytelį...")
|
|
| |
|
Pasaka keturiasdešimt šešta
2011.01.09 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

MORALĖ
Žmogus niekada nebus moralus, todėl, kad moralę jis visada keičia į geresnę išlikimo - pragyvenimo kokybę. Joks kitas šios planetos gyvis, išskyrus žmogų neturi tokios pasirinkimo galimybės. Žmogus turi, bet renkasi tą variantą, kuris artimesnis gyvuliui, vadinasi – žmogus arčiau gyvulio, nei arčiau dievo.
Žmogus dedasi protingu, nes suvokia ką tai reiškia, bet tuo pačiu jam nėra naudinga naudotis tokiu titulu, nes tik tuomet jam nėra pavojaus tapti moraliu.
Žmogus bijo moralumo, nes tai jį įpareigotų išsiskirti iš kitų gyvūnų tarpo. Žmogui patogu būti gyvūnu – viešai jis tai neigia, bet viduje tuo džiaugiasi. Tai jo didžiausias koziris apkaltinti dievą nesugebėjimu sukurti tobulo žmogaus.
Žmogus negali tapti tokiu žmogumi kokį...
|
Pasaka keturiasdešimt penkta
2011.01.01 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Tavo revoliucija
Aš jį myliu už tai, kad jis geras mano draugas – nebuvo išdavęs niekada. Kažkas sako, kad buvo – bandė nuvilioti mano moterį. Ar turėčiau nekęsti savo draugo už tai? O gal mano moteris nėra ta, kuria galėčiau tikėti, gal tai visai ne ta, kuri gimdytų man vaikus? Kažkas pasakys, kad aš bailys ir nenoriu kovoti dėl savo moters? Bet kam kovoti dėl to, kuris tave išduoda? Mano draugas tikras, nes jis man nori įrodyti tiesą, bet kažkas pasakys, kad tai melas - jis viso labo norėjo tik patenkinti savo aistrą... Jeigu tai tiesa – aš jo apie tai paklausiu, ir jei jis man nesumeluos, vadinasi jis nėra ir niekada nebuvo mano draugas, jei jis man sumeluos – jis liks mano draugu.
Šešėliai bespalviai. Ne visi. Kiti būna spalvoti....
|
| |
|
Pasaka keturiasdešimt ketvirta
2010.12.23 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Kalėdos
Nemėgstantiems poezijos (II dalis)
Laikas bėga, kartais jis eina, kartais šliaužia, kartais jo apskritai nėra. Laiką kažkas sugalvojo – taip patogiau. Bet ar visiems patogiau? Ar įmanoma gyventi be laiko, be to, kurį kažkas sugalvojo, susistemino, suskirstė, padalino ? Ar įmanoma gyventi nieko neskaičiuojant ir nematuojant? Kažin. Juk jei nieko neskaičiuosim, prarasim poreikius iliuzijoms – liks tik poreikis būti, poreikis išlikti. O gal tai ir yra svarbiausia? Ar gyvename vien tik tam, kad ištisai norėti kažko, ką galima būtų aukštai iškėlus rankose parodyti kitiems – žiū kokie mes gudrūs ir išmanūs, lenkite galvas prieš mane visi tie, kurie neturit...
Apie gyvenimą prikalbėta prirašyta tonos – rinka neįsivaizduojamai...
|
Pasaka keturiasdešimt trečia
2010.12.22 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Vandens Ženklai (poezija prozoje)
- Dievas nuo tavęs nusisuko.
- Kodėl?
- Tu neturi pinigų.
- Iš kur dievas žino apie pinigus?
- Aš jam sakiau.
- O kas tu toks esi?
- Dirbu spaustuvėj.
Jie visiški kvailiai. Ne - kvailys aš.
- Kodėl?
- Todėl, kad galvoju, jog jie kvailiai.
- Prabilo savikritika?
- Ne – prabilo sveikas protas.
- Tavo protas kurį laiką sirgo?
- Taip – jis sirgo.
- Kuo?
- Alergija kvapams.
- Nesupratau...
- Dirbu lavoninėje, o po darbo gyvenu lavoninėje, irgi.
- Dievo pranašas gimė ne Izraelyje.
- Tu pažinojai Kristaus tėvus?
- Ne – gimiau po to, kai jie jau... niekada nebuvo gimę.
- Tada kodėl toks tikras, kad ne Izraelyje?
- Tada dar niekada nebuvo Izraelio, kada jis (jie) nebuvo gimę. Pranašai niekada negimsta iš lavonų valstybėse, kurių nebuvo...
|
| |
|
Pasaka keturiasdešimt antra
2010.12.15 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Senieji ateities laikai (ištraukos).
”...o dabar visus čia susirinkusius šios jubiliejinės konferencijos dalyvius prašome atsistoti ir pagerbti išėjusiuosius“.
Didesnė gausiai susirinkusiųjų dalis stovėjo nuleidę galvas, liūdesys visai negalvodamas slapstytis, piešė ašaras žmonių veiduose – kas ranka jas valė, kas kūkčiojo visu garsumu...salė gedėjo tų kartų, tų generacijų, tų tautų bei rasių, kurios paliko šią planetą be jokios galimybės kada nors į ją sugrįžti – sunaikintieji nebegrįžta.
„Liko tik patys stipriausi ir ištvermingiausi, todėl kad išlikti – reikėjo milžiniškų pastangų, didžio pasiaukojimo, drąsos, išminties, milžiniškų jėgų ...
|
Pasaka keturiasdešimt pirma
2010.12.02 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

IMPORTAS
Buvau trejų. O gal visų trejų su puse. Gatvėje kraujo baloje gulėjo visai neseniai suvažinėto šuns kūnas. Jau tada žinojau, kad egzistuoja kažkokie baudžiamieji organai milicijos pavidalu. Man buvo baisu nuo to vaizdo, stipriau suspaudžiau mamos ranką...
Matyt, ir maži vaikai supranta mirtį, tegul ir šuns, bet jiems, kaip ir dera visiems vaikams, kyla klausimai su begale „kodėl?“ „Ar bus nubaustas tas šunžudys, auto vairuotojas?“ „Ar milicija jį pasodins į kalėjimą?“ Nepamenu ką į mano klausimus tada atsakė mama – senokai tai viskas buvo. Aš tik pamenu, kad buvau mažas berniukas turintis mamą, ir visai negalvojau apie tuos vaikus, kurie neturėjo savo mamų, kurių niekas nevesdavo iš namų į jokius vaikų darželius, mat jie nuolatos iki pilnametystės gyvendavo savo...
|
| |
|
Pasaka keturiasdešimta
2010.09.23 HomoSanitus / Artūras Lingaistis

Ruletė
Krupjė kimiu balsu:
- „Vienuolika“.
Rimtai lošiantiems kazino alkoholis dalinamas veltui, bet pajutęs savo limitą, eilinės man siūlomos viskio taurės atsisakiau - girtas žmogus nepajėgus savęs kontroliuoti, o ta vieta kur dabar esu - įpareigoja. Išsekęs kūnas prašėsi namo, monotoniškai straksintis baltas kaulinis kamuoliukas greitai besisukančioje skaičių primargintoje lėkštėje ir erzino, ir viliojo, ir...šaipėsi.
Pirkti už popierinius plastikiniai žetonai tirpo kaip pernykštis sniegas pavasarį – net mano prakaituoti delnai nustojo drebėti, dedant paskutiniuosius plastiko gabalėlius ant septintojo. Užsimerkiau. Linksmai kikendamas kaulinis šaratukas ieškojo sau tinkamos duobutės lekiančiame...
|
Pasaka trisdešimt aštunta
2010.05.01 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Idiotizmo industrija 2 (interviu)
- ...taip taip – jūsų kaklaraištis labai graaažus. Norite, kad paliesčiau jį pirštais? Oooi – puikus kaklaraištis, toks gražus blizgantis atlasas ir dar aukso siūlais apsiūlėtas, medžiaga švelni – tokia miela liesti pirštais, jūsų skonis be priekaištų Gerb. Ministre.
- Ahrr.
- Nesupratau?
- rrhA.
- Aišku. Bet gal nenukrypkime nuo mūsų gvildenamos temos ir pabandykime išsiaiškinti tikrai neeilinės bylos svarbius klausimus – Tauta nori žinoti tiesą. Jūsų atsakymai šio vakaro laidoje labai svarbūs visuomenei, jūsų tartas svarus argumentuotas tiesos žodis gali pilnai reabilituoti generalinę prokuratūrą (likusias, irgi), mat po paskutiniųjų įvykių Tauta, didesnioji jos dalis smarkiai nebepasitiki šalies...
|
| |
|
Pasaka trisdešimt septinta
2010.04.20 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Idiotizmo industrija
–Ko tyli? Ko nešneki? Sėdi susiraukęs, dantis sukandęs, lyg būtum citriną persūdytą prarijęs.
Neatsakau į klausimą, nes negaliu kalbėti, mat vos tik pradedu, taip ir byra žodžiai iš burnos prieskoniais skambiu pavadinimu “Cinika” pagardinti...Nenoriu būti cinišku kalbėtoju. Galiu tik rašyti. Kada rašai, o nekalbi – tikimybė gauti į snukį labai minimali.
Ši pasaka viena liūdniausių, mat apie žmones ji, bei apie ištikimą pastarųjų palydovą – idiotizmą. Tai kaip savotiška sutuoktinių pora – žmogus ir idiotizmas. Meilė begalinė - jokių priekaištų. Ir skyrybos, panašu dar negreit.
Liolekas: “Šūdas ta mūsų valdžia – gyvenimas vis blogyn, skurdas vis gilyn...va Jacekas laišką iš...
|
Pasaka trisdešimt šešta
2010.01.07 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Nevėluokit į iškilmes
Iškilmingas trimitų vaitojimas kvietė į Karalienės Priėmimų Menę – šiandien didi šventė. Eglė Žalčių Karalienė pasirėdžiusi puošnia ir labai pūsta suknele (beveik tokia pačia, kaip ir už jos sosto ant sienos pakabintoje drobėje pavaizduotos personos apdaru, kairėje pusėje) šiandien teiks pasižymėjusiems Karalystės vaikučiams apdovanojimus. Šventė dviguba – tai ir apdovanojimų iškilmės, ir tuo pačiu – pirkto Karalystės Valdovei milžiniškų gabaritų, gilios, kaip senelis Nevėžis, prasmės meno kūrinio pašventinimo-aiškinimo ritualas. Kadangi kalba eina apie tuos laikus, kai sąvoka „Photoshop“ dar buvo nežinoma, paveikslas, atliktas ištikimo...
|
| |
|
Pasaka trisdešimt penkta
2009.12.22 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Skrydis
Didžiausią siaubą žmogui kelia tai, ko jis nežino,
tai , ko jis niekada neragavęs,
tai, ko jis niekada neregėjęs ir nepatyręs.
Jis bijo – laisvės.
- Maukis kelnes, pasišnekėsime apie mūsų civilizaciją, apie evoliuciją. Rimtas pokalbis.
- Kodėl mautis?
- Kad būtų gražiau.
- Nemanau, kad tai labai jau gražu....
- Maunamės tada abu kartu...ir jausim mažą, mielą...
|
Pasaka trisdešimt ketvirta
2009.12.08 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Idioto Mokymas
Kam tau viso šito? Ar bus lengviau kada pažinsi savo priešą iš veido? Tau tai pridės jėgų sukti tą rankeną, kurią suki jau ištisus N metų? Suki iš pradžių dešine, po to kaire. Gal ir nelabai kūrybiškas darbas toks, bet suki sau rankenėlę, o sausainiai gatavi į dėžutę byra...Pirmadienį žvaigždutės, antradienį žuvytės, trečiadienį....ir taip visą savaitę, visą mėnesį...visą gyvenimą. Ar idiotui svarbu patalynės kokybė paklota karste? Kažin – kokybė svarbi tiems, kurie tą karstą kloja.
Idiotui kur kas lengviau tempti gyvenimo naštą, tiksliau tai visai ne našta – ar gali būti našta valgyti, tuštintis, daugintis? Netgi ir pats dauginimosi procesas nėra tikras – amžinos treniruotės su miglota tikrų varžybų rezultatui...
|
| |
|
Pasaka trisdešimt trečia
2009.12.05 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
 Laukiamasis
–Šaaaaaaaaltas alus, kaaaršti....!
Po galais, koks alus, kokie cepelinai? Miražas? O gal čia jau agonija, jei tokie sentimentalūs prisiminimai galvon lyst pradėjo? Šitas pliažas nesibaigs niekada. Trys paros be vandens, be maisto. Dieną nežmoniškas karštis, naktį šaltis. Kūnas vis dar judėjo, nors iš kur jis krovėsi „baterijas“ judesiui palaikyti, buvo neaišku. Smėlis prieglobstį rado visose įmanomose ir neįmanomose kūno vietose – jo buvo ir nosies šnervėse, ir burnoje, akys ašarojo – smėlis kaupėsi ir ten. Girgždėjo ne tik tarp dantų, bet ir smegenyse. Saulė, įšilęs smėlis, jūra, bangos, dailios merginos.... rankoje stiklinė...
|
Pasaka trisdešimt antra
2009.08.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Žmogus su kamuoliu (nebūtinai rankose)
- Ar žinai vaistų pavadinimus tokiais vardais kaip antai : „zrazai“, „vėdarai“, „Žalgiris“ „Lietuvos saulėlydis“, „cepelinai“, kugelis“, „švyturys“? Ar žinai tokius maisto patiekalus kaip antai: “analginas“, „citramonas“, „insultas“, „saridonas“,“gripas (paršų)“, „infarktas“, “akvariumas pilnas vėžių“....?
- Neišsisukinėk, tėti. Tu ir vėl man neatsakai į klausimą. Aš gi klausiu...
|
| |
|
Pasaka trisdešimt pirma
2009.07.31 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Feniksas (bene lietuvis būsi?)
Bandžiau ir aš....Bet, kiek besistengčiau giedoti himną gimtąja kalba...iš burnos mažais skiemenukais – kąsniukais virto vokiški žodžiai – net keista, ypač kai šios kalbos beveik nemokėjau visai. Mindaugui tai būtų nepatikę žiauriai. Nepatiko ir man – kurgi patiks – visa tauta tiek tėviškėje, tiek visame pasaulyje gieda lietuviškai, o aš gargaliuoju vokiškai. O gal tai ženklas? Anglai savo karalių ir karalienę turi, o mes....irgi turime, tegul ir negyvą jau, bet turime, ir ko gero mylime dar labiau, nei bulgarai savąjį... Savo šeimininkus privalome turėti visi...
Nustok brūžint tas prakeiktas savo kankles – pasišnekėti reikia!
– ...
|
Pasaka trisdešimta
2009.06.24 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

Prasmė
Myluoju savo meilužę - tinginystę. Ir tuo pačiu ieškau gyvenimo prasmės. Klausimas apie prasmę nėra naujas. Begalė didžių vyrų mąstytojų apie tai kalbėjo, rašė daug šimtmečių. Gerbiu aš tuos protingus vyrus, bet kas iš to? Ar tie jų išsakytų minčių piruetai, viražai ir neretai mirties kilpos man padėjo? Padėjo suprasti dėl ko esu? Būti tik tam, kad būti ir pasibaigus buvimo terminui pagal mūsų kultūros tradicijas savo nuosavu kūnu patręšti tėviškės žemės gelmes?
Iš prigimties esu nepataisomas optimistas.
Nusižengsiu tradicijai – neieškosiu kaltų aplink, pasistengsiu nustoti verkšlenti, nebarsiu nei žydų, nei arabų, nekeiksiu Rotšildų, nepriekaištausiu Murdokams,...
|
| |
|
Pasaka dvidešimt devinta
2009.06.24 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
 Pokalbiai iš ateities
–Tu?
–Aš.
–Kaip?
–Gerai.
–Tu?
–Taip pat.
–Prieš 20 metų atrodei kiek geriau. Rūkysi?
–Pasimetęs kažkoks esi. Kuo rūkyti? Nei burnos, nei plaučių, ... nei atminties pas mus abu jau nebe.
–Taigi. Būtų atmintis, nesiūlyčiau. Kada metei?
–Gal kokius 22 metus atgal. Kaimynas šalimais atgulęs. Dvokas žiaurus. Neįmanoma ilsėtis – kokia antra savaitė kankinuosi. Ir kaip aš tą prakeiktą kvapą užuodžiu, juk nei plaučių, nei burnos, nei nosies, ... nei viso kūno nebeturiu, o kvapus užuodžiu. Keista.
–O sakai, kad neturi atminties...
–Taip, matyt šviežio kaimyno dvokas pažadino mano užsigulėjusius sentimentus. Pagavai mane. Parūkom.
–Nesielvartauk šitaip...
|
Pasaka dvidešimt aštunta
2009.06.08 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
EUROPA
Žiūriu į savo veidą
Bet ar veidrodžiai kalti?
Turbūt – kitaip negali būti
Tradicija pas mus tokia – kaltus reik baust
Kumščiai skuduru kraujuotu apvynioti
Daužau ir mindžioju šukes – ant jų dar likę šis tas mano
Sutrupinsiu kas liko
Tada nusiraminsiu
Minia pro šalį neša vėliavas iš skudurų
Veidai laimingi, kaip vaikų
Jie švyti viltimi ir gerumu
Reik melstis, o ne daužyt
Kitaip neleis juk nešti
Tų skarmalų ant koto užmautų
Nurodytuoju maršrutu
Veidai laimingi, jie švyti viltimi
Nešikai žino – mes amžini
Mums sakė šitai per TV
Šviesus rytojus neišaušo
Žiema žadėjo pasitraukt, deja, apgavo
Aklavietė – minia sušalo
Ratu sustoję jie krauna laužą iš vilčių
Ir žvelgia viens į...
|
| |
|
Pasaka dvidešimt septinta
2009.05.21 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
 N o j a u s p y r a g a s
Sendaikčių turguje mes beveik niekada neperkame kažkieno naudotų indų ar senų stalo įrankių, nes nuo šio veiksmo mus sulaiko mūsų lakioji fantazija – ji pradeda mums vaizduoti tas nešvarias rankas, kurios kažkada praeityje lietė tuos indus, valgymo įrankius, fantazija mums piešia tuos vaizdus, kuriuose iš nešvarių burnų atgal lėkštėn krenta ir tykšta į riebų ar nelabai padažą atkąsto ir ryklėn nepatekusio maisto gabalai...Mums kažkodėl šlykštu. Mes niekada nepirkome ir nepirktume panaudotų indų ar valgymo įrankių, nes mes nežinome kas tais daiktais naudojosi. Ir jokie chemikalai nepajėgūs nuplauti nuo šių indų mūsų fantazijos ar stereotipinio mąstymo.
Visgi įdomiai...
|
Pasaka dvidešimt šešta
2009.05.08 HomoSanitus / Artūras Lingaitis

M e l a s
("Two in one", jūsų patogumui - su komentarais, nes jie skaitytojams neretai būna svarbesni už pasaką)
Ne taip jau ir seniai kažkur Amazonės džiunglėse (nors visai nebūtinai ir ten) egzistavo gentis ar bendruomenė, kurios nariai nesuprato ką reiškia žodis “melas“. Tiesiog ši sąvoka jiems buvo visiškai nesuvokiama.
-Su tavimi viskas tvarkoje?
-Ne, ne viskas. Nei su manimi, nei su tavimi, nei su mumis visais ir dar tais anais...buvusiais, esančiais bei būsimais.
-Gerai, tęsk tuomet.
-Toji gentis gyveno be galo daug generacijų visai be melo. Jie tiesiog nemelavo nei sau, nei savo artimiesiems nei gentainiams, jie nežinojo ką reiškia „melas“. Jei kas nors tų...
|
|
|
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
| |
Iš visų vaistų geriausi - poilsis ir susilaikymas.
B. Franklinas
|
Forumas
Animizmas 
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
| Naujausi komentarai |
Andrius 2012-02-07 14:18:33
Ona 2012-02-07 14:06:54
smalsi 2012-02-07 14:01:06
Andrius 2012-02-07 13:44:36
Giedrius 2012-02-07 11:32:16
smalsi 2012-02-06 19:48:31
2 Nex 2012-02-06 14:32:27
Onai 2012-02-06 12:57:31
Ona 2012-02-06 11:23:01
kulturistas to De 2012-02-06 09:40:43
blemba 2012-02-05 22:43:56
esu kaltas esu kaltas 2012-02-05 22:26:48
celibatas 2012-02-05 21:54:53
PIERRE TEILHARD DE CHARDIN 2012-02-05 21:33:05
|
|