-Nusiimk kaklaraištį, kostiumuotas asile!
-Kas tu toks? Pats durnius.

Truputis istorijos apie tradicijas. Ar jums neprimena paprastasis vyriškas kaklaraištis paprastos virvės, parištos po kaklu? Visi mus supantys (juosiantys) daiktai nėra iš niekur. Viskas turi savo loginį aiškinimą. Kai į masonų ložę priimamas naujas narys, jam parišamas ant kaklo kaklaraištis,   simbolizuojantis kartuvių virvę. Tas savotiškas krikštas  reiškia, jog naujasis masonas neturi kelio atgal – išstoti iš šios organizacijos buvo ir yra  draudžiama. Vienintelis kelias atgal buvo mirtis, arba kitaip – užveržta kilpa ant kaklo. Tradicija ši likus ir iki šių dienų, gerbiamas profesoriau....
    Na, kita vertus, visai nesinori iš jūsų, kaklaraiščio gerbėjų, atiminėti tariamų masonų, arba potencialių pakaruoklių titulo...prieš tradiciją nepapūsi.


 Kaip ir kiekvieną kartą kasmetinis Kalėdinis - gamybinis vyko laiku – tą pačią dieną, tą pačią valandą. Dievai rinkosi kas po vieną, kas po du, čia jau priklausė nuo tarpusavio susiklosčiusių santykių. Kaip jau buvo įprasta, Dievų Bosas Procentas sėdėjo stalo gale, kaip visuomet su savo juoda plačiabryle skrybėle ant galvos. Kiti dievai galvos apdangalus palikdavo rūbinėje.
   Karo dievas Maksimas kažką aptarinėjo su Taikos Dievu Karveliu  Pikaso, Melo dievas Statistikus pasitraukęs savo kėdę kiek į kampą kaip jam ir buvo įprasta,  paniurusiu žvilgsniu  nepatikliai visus apžiūrinėjo,  Organicus,  atsakingas už žemės ūkį, krapštėsi dantis, Nuoširdumo Dievas Ašara kaip visuomet buvo girtas ir mažai tenutuokė kas dedasi aplink. Iki tradicinio susirinkimo atidarymo buvo belikę visai nedaug, tik staiga   visas nusivaręs ir suprakaitavęs per auksinę arką įpuolė Meilės Dievas Rujus. Visi jau buvo  susirinkę ir  sėdėjo savo vietose.
   -  Prašom visų sėstis. Pradėsim. -  Skystu balsu pranešė Bosas Procentas.
Visi sužiuro i Meilės dievą Rujų. Anasai kaip niekur nieko sau stovėjo įsikabinęs ranka kėdės ir droviai šypsojosi savo ne itin švariai nuo rausvo lūpdažio nuvalytomis lūpomis.
-Aš pastovėsiu.
Sveikatos Dievas Barkodas tyliai suprunkštė sau į saują, keli dievai pasekė jo pavyzdžiu. Rujus išraudo, žvilgtelėjo į Procentą ir sodriu baritonu metė Barkodo link:
-Ką tu supranti apie meilę? Sėdi čia tūkstančius metų savo dangaus vaistinėj, tablečių prisirijęs, gyveni iliuzijų pasaulyje nieko neišmanydamas nei apie laisvę, nei apie demokratiją, nei apie tikrąją meilę.
-Ramiau, ramiau, gi Dievais esma. - Skystelėjo Bosas Procentas.
............Ach tu „k***a“, aš tau, „bl**d“, parodysiu tiesą....!!!
Po dar vieno smūgio Kultūros Dievas Holi krisdamas spėjo sugriebti Švietimo Dievą Woodą už barzdos ir abu, krentant  nuo stalo bei dūžtant krištoliniams indams, trenkėsi į šventoriaus sieną, atšokę nuo sienos, užvirto tiesiai ant Kalėdinės eglutės, į šipulius sudaužydami viršūnės puošmeną – pentogramą*.
-Liaukitės. Kurių galų pešatės šventą dieną, niekadėjai? - Suspiegė Procentas.
To dar nėra buvę Dievų Menėje.
Pilnais sandalais spyglių gulintys ant eglės Holi ir Woodas sustingo akimirkai.
-Tas niekšas Woodas išdrįso garsiai  pasakyti tiesą apie jūsų dieduką, gerbiamas Procentai. Tas išgama tvirtina, jog, dėl per vėlai diagnozuoto sifilio, tas senis (jūsų gerbiamas diedukas) nukvako visiškai, dėl ko ir prisakė Adomui : „Nuo bet kokio medžio rojaus sode tu galėsi skinti ir valgyti vaisius, bet nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio draudžiu tau skinti. Ir jei atsitiks taip, kad tu paragausi šio vaisiaus,  mirsi...“
         Lėtai keldamasis nuo žemės Holi:
-Taip, taip, ar galėjo sveikas Dievas tai drausti savo tvariniui žmogui? Sadistas jis, padla....
Bosas lėtai atsistojo. Dar lėtesniu rankos judesiu nusiėmė savo juodąją skrybėlę ir padėjo ją ant stalo. Liko stovėti tik su pilote be jokių atpažinimo ženklų. Visus dalyvius sukaustė siaubas - to dar nėra buvę.
-Atleisiu iš darbo jus abu. Nevalos. Jūsų laimė – Kalėdos. Neimsiu gadinti nuotaikos nei sau, nei kitiems, juolab, kad kasmetinis iškilmingas švenčių ritualas mūsų laukia, kelios akimirkos iki jo pradžios telikusios.
Rujus paslaugiai padavė Procentui juodąją skrybėlę ir visi Dievai, nutaisę iškilmngas veido išraiškas, darniai sustojo angelų šventiškai išpuoštame dangaus karalystės Rūmų balkone.
-Telaimina jus Viešpats, mano mielosios avys, Dievo Didžiojo mano Tėvo Tėvo   tvariniai žmonėmis vadinami.
Po iškilmingos kalbos  kiek atsilošęs, tvirtai rankomis įsikabinęs į auksinius balkono turėklus,  Procentas tyliai krenkštelėjo ir kaip tikras profesionalas, žaibiškai visu kūnu palinkęs kiek į priekį, iš visų jėgų spjovė žemyn. Dievai pavaldiniai pasekė jo pavyzdžiu. Kalėdinis Dievų seilių lietus leidosi ant Motinėlės Žemės paviršiaus. Snigo gražiai kaip niekad - didžiuliais vilko kąsniais.
Sunkiausiai sveikinti ganomąsias ir ganomuosius sekėsi Nuoširdumo Dievui Ašarai. Kadangi  iš prigimties anasai visada būdavo girtas ir nelabai susigaudantis kas aplinkui vyksta,  nesuprato ir šio dievų ritualo. Spyruokliuodamas  bei  kažkiek prilaikomas Dievo Barkodo, vis bandančiais sulinkti keliais, pūtė lipnius gelsvus burbulus iš nosies ir spjaudė tiesiai sau ant barzdos. Ilgainiui geltonieji burbulai subliuško, pailgais tąsiais makaronais leidosi nuo barzdos žemyn.
Saugokitės varveklių, mielieji!

*Pentograma išvertus į žmonių kalbą reiškia “žvaigždė“. Pentograma yra šėtono ženklas, arba simbolis. Kodėl šis ženklas puošia daugelį valstybinių vėliavų, Kalėdinės eglutės Dangaus Karalystėje viršūnę, moteriškus ir vyriškus auskarus, bei daugelį daugelį daiktų iš pažiūros nieko bendro neturinčių su šėtonu? Šito aš nežinau.

Artūras Lingaitis