-Humanizmas, sakai? Kas tas “humanizmas”? Gėris? Gailestis? Užuojauta? Kova su blogiu? Meilė savo artimui?

Kūdikis, gimęs deformuotu kūnu bei deformuota sąmone, negali būti vadinamas žmogumi ir jam nėra jokios prasmės gyventi. Prasmės todėl, kad nelaimėlis jau pasmerktas likti tik daiktu, o tiksliau kažkuo tarpiniu tarp augalo ir gyvūno, iki savo dienų galo.  Tą vaikelį, kuris  kūnu dalinai, o sąmone visiškai nieko  nesuvokia,  ir yra absoliučiai neveiklus, reikia kažkam prižiūrėti, maitinti, gydyti ir t.t. Ir tai mes vadiname humanizmu? O aš tai vadinu – spekuliacija, arba savo iškrypusio ego tenkinimu, rodant savo krikščioniškąjį gailestį, užuojautą, meilę savo artimui ir t.t.  Trafaretinių frazių rinkinys gali būti tęsiamas be galo.
-Bet tai juk prieštarauja elementariam žmogiškumui – atimti gyvybę tam vargšeliui.
-Žmogiškumas reiškiamas tų atžvilgiu, kurie yra, arba bus pajėgūs tai suprasti.  Ar mūsų diskutuojamu atveju tai tinka?
     Žmogaus sąmonė imli informacijai. Tokia jau programa instaliuota mūsų „inkiluose“. O „stalčių“ ten begalė į kuriuos galima sudėti daug daug gražiai sufasuoto mėšlo. Ir tai sėkmingai daroma. Žmogeliui įvairiausiomis formomis kalama į smegenis kuo valytis dantis, koks jogurtas jam geriausias pasaulyje, kurį maistą labiausiai mėgsta katės ir kaip turi atrodyti ... tikras humanizmas.   Turtingieji pasaulio verslininkai, vagys, spekuliantai ir dalis žvaigždžių (klounų) siunčia humanitarinę pagalbą badaujantiems Afrikoje. Visi ploja katučių. Skiriamos lėšos neįgaliųjų priežiūrai – aplodismentai vėl. Aplodismentai kovai su pasekme  - eilinį arba begalinį kartą…
- Bet juk tai pagirtina. Taip, aš suprantu, kad dažnas milijonierius apie pirmąjį  savo uždirbtą milijoną nekalba. Skiriamos lėšos varguoliams ir tai gerai.
- Klysti. Vieni „pagalbininkai“ iš to daro šou, kiti perkasi sau atsarginius kozirius, kuriuos, reikalui esant, ateityje, teismo metu būtų galima mesti ant stalo, treti tenkina savo sukirmijusį ego, dar kiti darosi reklamą, tik tiek.  Vėl gražiai fasuojamas mėšlas. Jokie maisto daviniai ir programos  neišsprendė bado problemos – tai akivaizdu. Maistas tenkina skrandžio poreikius, o ne sąmonės.
-  Nesupratau.
-  Pagirtina. Dažnas nesuprasdamas to neparodo ir lieka toliau nieko nesupratęs.  Jei dalis tų vadinamų humanitarinių lėšų būtų skiriama elementariam švietimui, humanizmas kaip sąvoka būtų vartojamas smarkiai rečiau. Žmogaus, kaip ir bet kokios kitos gyvybės rūšies, veiklos prioritetas – giminės pratęsimas – tai dėsnis. Užduok klausimą sau – kiek kartų turėjai lytinius santykius išgėręs ir kiek blaivas? (Skaitytojams siūlau atlikti tą patį). Juk mūsų kultūroje jau senokai tapo norma pradėti sueitį „atsipalaidavus“. Išsigimimų bei nesveikų kūdikių,  ir ligų jiems suaugus  smarkiai apmažėtų,  jei   vaikams, paaugliams nuo mažumės kaltų į smegenis informaciją apie blaivų seksą taip, kaip dabar  kala apie playstation’us su eiliniais “humanizmą” skatinančiais žaidimais (kraują nors kibirais srėbk). Kalti į smegenis paprastą tiesą,  kad seksas skirtas ne vien malonumui tenkinti, kad kartais ši pramoga padidina ir planetos gyventojų populiaciją….Deja, tai nevyksta – švietimas nenaudingas – kris komerciniai rodikliai…Žmogus ims SUPRASTI IR GALVOTI - nustos vartoti…
Ir dar ilgai manau teks laukti aplodismentų  kovai su priežastimi. 
   Gimdomi vaikai, o jei ir sveiki - priversti badauti,  nes vaikų, apskritai gimsta per daug (trečiosios pasaulio šalys. Kartais prieauglis aprimsta, jei  eilinis humanitarų lėktuvas pakrautas duonos vėluoja…). O gimsta jų ten nuosekliai didėjančia geometrine progresija nuo to laiko, kai pirmieji “tikro ir teisingo dievo” pasiuntiniai – misionieriai, atėmę iš vietinių ietis, įbruko jiems į rankas kryžius (bet tai jau atskira tema). Konvejeris dirba be perstojo – yra pagalbos vertas objektas, arba objektai, yra naujos kolonijos gamintojų bei vartotojų, tuo pačiu ir pacientų…  programa užinstaliuota patikimai .Vieni verslininkai gamina alkoholi, kiti maistą, treti vitaminą C, dar kiti tonomis  papildus, skatinančius apetitą – pelnai milžiniški. Visi įdarbinti -   daktarai  gydo sergančius, neįgaliuosius, gydo chroniškus alkoholikus, koja kojon žengia farmacininkai, pastarieji  verda tonomis mikstūras nuo įvairiausių ligų… laimėjusiems kovą prieš badą (sveikinimai nuo McDonald’s) , humanitarai keikia fašizmą, puoselėja humanizmą….. Visi užimti, visi turi darbo…komercinis ratas sukasi be perstojo…tik tas belytis daiktas negalintis sukoncentruoti savo žvilgsnio į jokį objektą, nekoordinuojantis judesių, nuo ryto iki vakaro, ir nuo vakaro iki ryto sukinėjantis kairėn dešinėn savo neproporcingą galvelę, į jokį darbą niekada neis, nesupras kas yra diena, o kas yra naktis,  niekada nepažins savo motinos. Vienintelis privalumas – jis gyvas. Bet tas privalumas ne jam, jis mums – humanistams. Gal būt, sekanti mintis daug kam pasirodys makabriška – dalis ką tik pavardintų sinonimų  tiktų iš pažiūros ir sveikiesiems….
- Bet gal tas „daiktas“ kada nors pasveiks ir galės eiti į darbą? Juk dažnai pastangas vainikuoja rezultatai.
- Gal?
Atidžiai nužvelgiau savo pašnekovo galvos formą. Jokių deformacijos praeityje požymių…

Artūras LINGAITIS
Holland Park 2008. Spalis.