Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Pasaka trisdešimt penkta
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Chuliganiškos novel?s / Pasaka trisdešimt penkta
Skrydis
                                      Didžiausią siaubą žmogui kelia tai, ko jis nežino,
tai ,  ko   jis   niekada   neragavęs,
tai, ko jis niekada neregėjęs ir nepatyręs. 
Jis   bijo  –  laisvės.


      - Maukis kelnes, pasišnekėsime  apie mūsų  civilizaciją, apie evoliuciją. Rimtas pokalbis.
      - Kodėl  mautis?
      - Kad būtų gražiau.
      - Nemanau, kad tai labai jau gražu....
      - Maunamės  tada  abu kartu...ir jausim  mažą, mielą kutuliuką tarp spenelių...vis slenkantį  žemyn  į apatinę pilvo sritį...

    - Sakysit  vulgaru?  Be abejo, sunku su tuo nesutikti. Kalbėti – vulgaru, žiūrėti – nebe.  Kas pro rakto skylutę, kas...  Vaizdus be kelnių, arba kelnaičių mes pradedame matyti  vos  prisiliečiame prie distancinio pultelio....ir altorius Flat screen  sužiba. Vis pasvajoju – ar sulauksiu to laiko kada nuogos mažytės mergytės plikais mažyčiais papukais (visai nebūtinai tikrais) kartu su mažyčiais putliais nuogais angeliukais  reklamuos mažyčiams vaikučiams minkštus žaisliukus TV ekrane? Makabriškos mintys? Pakvipo pedofilija?   Ar būtų seras  Eltonas Džonas   padaręs savo  muzikanto karjerą, jei būtų su savo mylimuoju  viešai susituokęs  prieš  30 metų? Ech....reikėjo matyti kaip Anglijos karalienė iškilmingai suteikė Džonui sero titulą...

       –  Ką bendro turi nuoga subinė su homo sapiens  evoliucija?

       –  Be galo daug turi, prieteliau mano, ten didesnė   atsakymų dalis  į mums,  žmonių  civilizacijai rūpimus klausimus.

Informacija-statistika pamąstymui:  80% TV reklamų, pramoginių laidų, filmų  (nebūtinai apie meilę), apskritai, neutralių laidų apie bet ką – teatras, literatūra ir t.t.,  masiškai vyniojama  į erotikos, arba  sekso „pakuotę“.  Visi  darniu choru: „tai natūralu, tai pagrindinis mūsų instinktas, pagrindinis dirgiklis, vadinasi erotikos ir sekso įvaizdis   prekių lentynoje  visai  teisėtas, labiausiai geidžiamas ir noriai perkamas!“. 

Juk tik  mums vieniems  tvėrėjas suteikė galimybę tiek daug džiaugtis seksu. Kitiems  gyvūnams (atsiprašau) pasisekė kur kas mažiau – jiems  malonumai  iš dievų skirto sąrašo beveik išbraukti ...liko jie tik su poravimosi  instinktais šalia keleto kitų,  fiziologiškai būtinų, o ir  pats sueities  ritualas pas juos ne kasdieninis, o daugiau sezoninis.  Na, o  žmonėmis vadinama rūšis, be periodiško ir labai dažno malonumo, kurio  didis vardas „Seksas“,  sunkiai išsiverčia.  Matyt, ši „mikroschema“,  atsakinga  už tą vieną  didžiausių mums skirtų džiaugsmų, „įlituota“ labai rimtai, be  to  - ji priveržta varžtais, kuriems reguliuoti rakto nėra – varžtų galvutės nestandartinės ir dar su „nuvalgytais“ kraštais...

– Nesutinku. Dažnai mūsų gatvėse tenka matyti šunis, kurie pamatę savo kolegas-gentainius,  po trumpo pasiuostymo ropščiasi vienas ant kito ir dažnai net nepaisydami  lyčių skirtumų.

– Taip, tai tiesa. Bet juk tie ciuckiai yra naminiai, gyvena, arba gyveno šalia žmogaus, o pavyzdys,kaip žinia, yra  užkrečiamas ....Šunėkai vadovaujasi  tik instinktais, ne daugiau,  jie nepatiria malonumų – tai jiems neduota, kaip malonumų nepatiria ir nesupranta  kitos gyvūnų rūšys, viena išlyga – gyvūnams sueitis skausminga nėra, bet įvardinti tai malonumu – nėra teisinga. Pažiūrėk į kai kuriuos dabartinius žmones,  jų gabaritus – maistas grūdamas į save iš poreikio pirmas keletą  valgymo minučių, po to gi  seka  malonumo  tenkinimas.  Tarkim, jei zylės  pradėtų suvokti ir jausti  malonumus, elektros laidus tektų gaminti žymiai... storesnius, stulpus tvirtesnius – dabartiniai   paukštukų  svorio  juk neatlaikytų. Ar teko kada matyti vemiantį nuo persilesimo karvelį?  Sunkus atvejis. O šunį, manau matyti teko, ir ne vienam. Gi  anasai arčiau žmogaus, kaip ne kaip, tad ir papratęs ėsti ne tiek kiek reikia, o kiek yra paduota....

Jokios filosofijos šį kart, tik plikai nuoga...logika.  Mokesčiai. Mokėti tenka visada, visiems ir už viską... Štai ir mokame  už dieviškąsias dovanas, mokame kainą, ir kur kas didesnę, nei  galėtume įsivaizduoti... Kaina ši – tai  chaosas ir betvarkė, skausmas, nelygybė, kančia ir kraujas...Visą šią patirtį turi  mūsų  dabartinė  civilizacija. Susinaikinimo riba visai čia pat – tai akivaizdu, dar keli žingsniukai....ir  darniai visi kartu linksmuoju  traukinuku...kur nors į  kokį  nors Tauriųjų Raudonakių  Elfų Žvaigždyną  - maršrutas  visai ne mūsų saulės sistemos link. 

  –  Kažin, kaip ten bus  su seksu?

  – Palikim tai. Pabandom dabar dar pasiaiškinti  dalykus mūsų saulės sistemos ribose.

Falo kultas.  Tai dominavimo simbolis. Ne vieno  tūkstančio   metų  senumo archeologiniai radiniai  tai vaizdžiai iliustruoja.  Laikome logiką už ragų ir stebime tiek artimesnius, tiek tolimesnius savo kolegas gamtoje.  Gi  pas juos falo kultas praktikuojamas lygiai taip pat, kaip ir pas žmones  – didžiausias, galingiausias (patinas) stovi  bandos piramidės viršuje.  Jis vienas  atsakingas už „reprodukcijos darbus“, jis vienas ir vadovauja. Stambaus kūno ir didelio falo  tokiai padėčiai  užimti nepakanka – reikia kovos lauke įrodyti dar ir savo pranašumus prieš konkurentus, todėl natūralu, kad  atstovas su geresniais fiziniais duomenimis turi daugiau šansų,  ir tai natūralu, nes  eilinėje palikuonių vadoje tarp jauniklių tikimybė klipatoms atsirasti turi būti minimali...

– Lyg ir kažkokia klaidelė bus įsivėlus paskutiniosiose mintyse, a? Ar „Falo kulto“ mechanizmas mūsų ir „jų“ dirba vienodai taip pat?

– Principas toks pats, nes „mikroschemos“ , arba poravimosi  instinktai yra identiški, o mechanizmas dirba visai skirtingai ir visai kitais masteliais, ko pasekoje  „briedžių ir visų kitų ne žmonių  civilizacijos“ motoras dirba harmoningai ir darniai, ir be didesnių gedimų. Mūsų gi, „homo sapiensų-pateptųjų“  civilizacijos  motoras smarkiai iškrypęs - jis  taip padidinęs apsukas ir  tokiais juodais dūmais kosi, kad finišo linija su stotele į „linksmąjį traukinuką“ visai jau  čia pat. Priežastis? Ji labai paprasta – turime dar vieną svarbią (?) „mikroschemą“, kurios  kodinis pavadinimas – „Protas“. Tik vis man neduoda ramybės vienas klausimas – ar „monteris“ tyčia „Sekso“ mikroschemos nesulitavo su „Protine“,  ar netyčia supainiojo laidus,  bet kažkokia   klaida padaryta. Ir  ši  klaida  labai jau ženkliai pakoregavo viso  gaminio  kokybę.

Falo kulto civilizacija žlunga dėl  dominavimo  siekio, kuris įgavęs absoliučiai nesveiką ir    iškrypusią formą.  Dominanto, arba dominantų  kova  dėl įtakos, arba kitaip - valdžios ( plačiaragis briedis, jei mokėtų galvoti ir ...skaityti, šiose eilutėse įžvelgtų  siekį pajungti savo valiai visas pateles  dominanto aplinkoje) ir neša tą destruktyviąją  žalą  mūsų civilizacijai. Paradoksalu? Garsiai pasakyta?  Visai ne. Bandau įrodyti:  dėl tų  prakeiktų  „supainiotų ar neprilituotų laidų“ homo sapiens rūšis tapo pačia seksualiausia gyvybės rūšimi  šitoje planetoje. Mūsų lytinių organų gabaritai didžiausi (pagal bendrą kūno masę ir tūrį) lyginant su kitais gyvūnais,  mūsų kūnai evoliucijos eigoje tapo nuogiausi tam, kad daugiau vietos atsirastų vizualiam tenkinimui (pasi-), tai  turi kitą įvardinimą  - „erotika, arba kitaip – signalinės zonos“. Beje, pas artimiausius mūsų „kraujo“ kolegas beždžiones signalinės zonos praplikusios taip pat – tik kažkodėl evoliucija,  „nuskutusi“ sėdmenis, tuo ir apsiribojo – gal programos galiojimo laikas pasibaigė anosioms? Bet kad kažkuriame evoliucijos etape darbas buvo pradėtas, tai akivaizdu.  Žmonių „Protas“ daro tą darbą, kurio nespėjo evoliucija – tos kūno vietos, kurios dar pačios nesuspėjo „nusikailiuoti“, jau sulaukė  „pagalbos“ – tiek mergaitės tiek berniukai jau patapo  visai nuogom putytėm ir nuogais pimpaliukais, o kai kurie  berniukai,   iš prigimties būdami „protingesniais“, nusiskuta „kailiuką“ ir  tose vietose , kurios yra tarp spenių. Ir kokia  bebūtų ta  „evoliucijos šmėkla“ žiauri, bet  pažastyse  plaukučius paliko juk... Sakot, smirda iš ten? Reikia skust? Klystate – skusti nereik, nes tos  „kailiuotos“ vietos (pas labai jau nedaugelį mūsuose jų likę) turi labai svarbią funkciją – tai individo kvapo (tikro, natūralaus) talpykla-indikatorius, kas yra be galo svarbu ieškant sau tinkamo partnerio tarp savo rūšies  atstovų. O negeras kvapelis dažniausiai signalizuoja apie netinkamą degalų kūnui (maistą) naudojimą, ir normalus vyras ar moteris tokio partnerio natūraliai vengtų. O kai išsiskutama ir pasipurškiama „ super strong bong šmong  for men“, partneris renkamasis pagal TV matytą iliuziją dezodoranto   reklamoje.  Be abejo, jei  vis dar galvojate, kad nosies paskirtis yra tik tam, kad degustuoti  „fizz-šmizz“ kvapą, disco klube prikišus ją prie butelio kakliuko, belieka į ranką imti aštrų  instrumentą ir juo „kutenti“ kiekvieną rytą  savąsias pažastis, linksmai ir viltingai niūniuojant "I'M YOUR VENUS! IM YOUR FIRE!"  Ar vis dar galvojate, kad laidai sulituoti teisingai?

Natūralu, kad proporcingai seksualumo jausmo  dydžiui  mumyse, didžiausia, aršiausia dėl to ir yra kova dėl dominavimo, ko pasekoje daugiau ir „nuolaužų“, daugiau ir nuostolių „kovos lauke“, bet tuo pačiu ir daugiau...produktų – dominanto galios („potencijos“) rezultatas-iliustracija. Juk griaunam, statom, gaminam, auginam, kasam, pjaunam vardan ko? Progreso, komforto, šviesios, patogios ateities? Tušti žodžiai, arba kaukė savo gėdai slėpti, panašiai kaip slepiamos erogeninės-signalinės  kūno zonos kelnėse, arba sijonuose (dabar jau retas rūbas),  bei ir pati sueitis realiame gyvenime. Visas šitas „griovimo-statybų“ jovalas tik dėl vieno tikslo – DOMINAVIMO, arba kitaip – hierarchijos laiptelio pozicijos (o kam tas dominavimas – aukščiau eilutėse  plačiaragis  briedis jau atsakė). Mano akimis čia ir yra ta trūkstama  grandis D.Queen‘o  formulėje  „Maisto ratas“ – kuo daugiau maisto, tuo daugiau žmonių, kuo daugiau žmonių –  tuo daugiau maisto (demografinis sprogimas). Stimulas dominuoti  – darymas, statymas, gaminimas-auginimas, kaupimas, o po to palaima nuo prigaminto rezultato, tai ir yra ta  mūsų, civilizuotų žmonių „falo  jėga“.  Žaidimai, malonumų tenkinimas (dar didesnis seksualumo sureikšminimas, bei stimuliavimas)  su visais iš to išplaukiančiais rezultatais ir yra tas „kokteilis“ arba kitaip – „kuras“ iškreiptam „maisto ratui“  sukti . O jau mūsų naujaisiais laikais,  kad kelionė link „paskutinės“  stotelės smarkiai neprailgtų, mielosios ir dailiosios, bet beveik  visiškai plikosios, našiai prisijungia prie bendrojo  reikalo.... Taigi....apie damas. Anos gi jau irgi dėl dominavimo į kovą stojo (kas visais laikais buvo nė į tvorą, nei į mietą). Mūšio laukas kodiniu pavadinimu „Feminizmas“. Troškimas dominuoti įgavo tokį mastelį, kad jau niekas ko gero ir nebesuvokia  - dėl ko ir vardan ko ta  kova?   Na, apie kitus „izmus“ gal kada  vėliau, laikas dėti  baigiamąjį tašką apie „supainiotus, neprilituotus  laidus“.

– Tai ką? Belieka  išsikastruoti, po paraliais?

– Padėk peilį į vietą!

– O gal tu viską meluoji? Gal esi nesveikas ir,  miksuodamas  seksą su evoliucija, tik dumi man akis, gal turi kokių  nesklandumų su savąja potencija, gal  visai neatsitiktinai taip smarkiai sureikšmini patį seksą?

– Ir su potencija, ir su požiūriu į seksą  pas mane viskas tvarkoje, kaip ir pas visus – esu statistinis evoliucijos darinys lyg ir be broko.  Štai ir bandau dėl tos visuotinės „tvarkos“ šiame fronte suvesti  galus. Išsiaiškinta – sekso darbų bare  pirmaujame. Ar tai gerai, ar tai blogai? Kažkam pasirodė, kad tai yra gerai, vadinasi visai teisėtai reikia dėti pastangas, kad būtų...dar geriau. Tik geriau kam?

Kokia gi pasaka gali baigtis  be raganų medžioklės?  Ir koks medžiotojas nenorėtų  sumedžioti  tikrųjų  vietoj tariamųjų. Tai va, brangieji, kažkada labai labai.....kas ten žino kada, užgimė žemelėje mūsų  protai „šviesūs“, davė dievui  kyšį (religija pas anuos taip vadinosi) ir įteikė aniems dievas   savo  „gaminio-produkto“  schemas bei brėžinius, ir visrakčių krūvele apdovanojo.  Paskaitė  kyšininkai-išrinktieji  slaptus dievo kurto produkto planus, beje ir patys tais produktais būdami,  ir suprato kuriuos  „pedalus“  bei „mygtukus“ visiems likusiesiems dievo gaminiams  labiau paminkyti, o  kurių klavišiukų geriau neliesti  dėl šventos ramybės, ir suprato šviesuoliai mūsų  kaip „šviesos“  dėka tamsų rytojų pasiekti dėl tikslo kilnaus – naudos savosios.  Protingi  anie labai buvo  kartu su visrakčiais ir šifro raktus gavo, slaptus raštus iššifravo, kelnytes movėsi,  pimpaliukus  savuosius drožėsi ....jautrumą jų taip reguliavo. Darbštuoliai neregėti anie buvo,  ilgai ir be perstojo  minkė klavišiukus slaptuosius, bei pedalus uždraustuosius...Štai  ir priminkė...

Sunku tą savo puošnią ir sunkią šluotą povui tąsytis paskui save. O kur gi dėtis? Mergos gi ir jam reik. O kuo nustebint, kuo patraukt ar papirkt? Žmogeliukai  irgi savo „uodegas“ turi. Gyvenimus,  gyvybes už jas aukoja – jiems  partneriai irgi reikalingi. Vieni apkasuose, kiti  ant žirgų su aukštai iškeltais kardais uždirbinėja  auksinėms plunksnoms į  savąsias  uodegas,  dar kiti uždirba tik varinėms, stovėdami  visą savo gyvenimą prie staklių....o dividendai byra  „šviesuoliams“  mūsų – jie  jau senai  suprato: „kapokitės  durneliai  galvas, dominuokit sau į sveikatą, džiaukitės savo falais (dažniausiai  iliuzijomis lipdytais), džiaukitės jums statomais po mirties paminklais už heroiškumą   mūšio lauke...vardan to didžiojo tikslo – hierarchijos “...

Štai ir paversta  masinė kultūra į masinį vibratorių, kuris ir muša visiems be išimties per klyną šou industrija – žinok  dėl ko, arba vardan ko kiekvieną  rytą eini į savo galerą, žinok savo prizą, kurį kažkada atsiimsi už nesibaigiantį mosavimą irklais. Išskleisi  galop savo  uodegą puošniąją ir kris  plaštakės plikosios, plaukučius nusibrūžinusios nuo dailių kūnelių  prie tavo kojų (nudepiliuotų irgi).....Išskleisi   savo auksu  inkrustuotą uodegą, pakelsi sparnus  sklidinas didžio džiaugsmo ir geriausių ketinimų, deja,  pagrindinio iš jų – neįgyvendinsi. Per sunki bus  ta tavo  auksu  žibanti uodega,  nebepakilsi  jau skrydžiui....
   
 Artūras Lingaitis

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (8)
 
Pasaka keturiasdešimt šešta
2011.01.09 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
MORALĖ Žmogus niekada nebus moralus, todėl, kad moralę jis visada keičia į geresnę išlikimo -  pragyvenimo kokybę. Joks kitas šios planetos gyvis, išskyrus žmogų neturi tokios pasirinkimo galimybės. Žmogus turi, bet renkasi tą  variantą, kuris artimesnis gyvuliui, vadinasi – žmogus arčiau gyvulio, nei arčiau dievo. Žmogus dedasi protingu, nes suvokia ką tai reiškia, bet tuo pačiu jam nėra naudinga naudotis tokiu  titulu, nes tik tuomet jam nėra pavojaus tapti moraliu. Žmogus bijo moralumo, nes tai jį įpareigotų išsiskirti iš kitų gyvūnų tarpo. Žmogui patogu būti gyvūnu – viešai jis tai neigia, bet viduje tuo džiaugiasi. Tai jo didžiausias koziris apkaltinti dievą nesugebėjimu sukurti tobulo žmogaus. Žmogus negali tapti tokiu žmogumi kokį...
Pasaka keturiasdešimt penkta
2011.01.01 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Tavo revoliucija Aš jį myliu už tai, kad jis geras mano draugas – nebuvo išdavęs niekada. Kažkas sako, kad buvo – bandė nuvilioti mano moterį. Ar turėčiau nekęsti savo draugo už tai? O gal mano moteris nėra ta, kuria galėčiau tikėti, gal tai visai ne ta, kuri gimdytų man vaikus? Kažkas pasakys, kad aš bailys ir nenoriu kovoti dėl savo moters? Bet kam kovoti dėl to, kuris tave išduoda?  Mano draugas tikras, nes jis man nori įrodyti tiesą, bet kažkas pasakys, kad tai melas  - jis viso labo norėjo tik patenkinti savo aistrą... Jeigu tai tiesa – aš jo apie tai paklausiu, ir jei jis man nesumeluos, vadinasi jis nėra ir niekada nebuvo mano draugas, jei jis man sumeluos – jis liks mano draugu.      Šešėliai bespalviai. Ne visi. Kiti būna spalvoti....
 
Pasaka keturiasdešimt ketvirta
2010.12.23 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Kalėdos Nemėgstantiems poezijos (II dalis)   Laikas bėga, kartais jis eina, kartais šliaužia, kartais jo apskritai  nėra. Laiką kažkas sugalvojo – taip patogiau. Bet ar visiems patogiau? Ar įmanoma gyventi be laiko, be to, kurį kažkas sugalvojo, susistemino, suskirstė, padalino ? Ar įmanoma gyventi nieko neskaičiuojant ir nematuojant? Kažin. Juk jei nieko neskaičiuosim, prarasim poreikius iliuzijoms –  liks tik poreikis būti, poreikis išlikti. O gal tai ir yra svarbiausia? Ar gyvename vien tik tam, kad ištisai norėti kažko, ką galima būtų aukštai iškėlus rankose parodyti kitiems – žiū kokie mes gudrūs ir išmanūs, lenkite galvas prieš mane visi  tie, kurie neturit...    Apie gyvenimą prikalbėta prirašyta tonos – rinka neįsivaizduojamai...
Pasaka keturiasdešimt trečia
2010.12.22 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Vandens Ženklai (poezija prozoje) - Dievas nuo tavęs nusisuko. - Kodėl? - Tu neturi pinigų. - Iš kur dievas žino apie pinigus? - Aš jam sakiau. - O kas tu toks esi? - Dirbu spaustuvėj. Jie visiški kvailiai. Ne - kvailys aš. - Kodėl? - Todėl, kad galvoju, jog jie kvailiai. - Prabilo savikritika? - Ne – prabilo sveikas protas. - Tavo protas kurį laiką sirgo? - Taip – jis sirgo. - Kuo? - Alergija kvapams. - Nesupratau... - Dirbu lavoninėje, o po darbo gyvenu lavoninėje, irgi. - Dievo pranašas gimė ne Izraelyje. - Tu pažinojai Kristaus tėvus? - Ne – gimiau po to, kai jie jau... niekada nebuvo gimę. - Tada kodėl toks tikras, kad ne Izraelyje? - Tada dar niekada nebuvo Izraelio, kada jis (jie) nebuvo gimę. Pranašai niekada negimsta iš lavonų valstybėse, kurių nebuvo...
 
Pasaka keturiasdešimt antra
2010.12.15 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
        Senieji ateities laikai (ištraukos). ”...o dabar visus čia susirinkusius šios jubiliejinės konferencijos dalyvius prašome atsistoti ir pagerbti išėjusiuosius“.      Didesnė gausiai susirinkusiųjų dalis stovėjo nuleidę galvas, liūdesys visai negalvodamas slapstytis, piešė ašaras žmonių veiduose – kas ranka jas valė, kas kūkčiojo visu garsumu...salė gedėjo tų kartų, tų generacijų, tų tautų bei rasių, kurios paliko šią planetą be jokios galimybės kada nors į ją sugrįžti – sunaikintieji nebegrįžta. „Liko tik patys stipriausi ir ištvermingiausi, todėl kad išlikti – reikėjo milžiniškų pastangų, didžio pasiaukojimo, drąsos, išminties, milžiniškų jėgų ...
Pasaka keturiasdešimt pirma
2010.12.02 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
IMPORTAS Buvau trejų. O gal visų trejų su puse. Gatvėje kraujo baloje gulėjo visai neseniai suvažinėto šuns kūnas. Jau tada žinojau, kad egzistuoja kažkokie baudžiamieji organai milicijos pavidalu. Man buvo baisu nuo to vaizdo, stipriau suspaudžiau mamos ranką... Matyt, ir maži vaikai supranta mirtį, tegul ir šuns, bet jiems, kaip ir dera visiems vaikams, kyla klausimai su begale „kodėl?“ „Ar bus nubaustas tas šunžudys, auto vairuotojas?“ „Ar milicija jį pasodins į kalėjimą?“ Nepamenu ką į mano klausimus tada atsakė mama – senokai tai viskas buvo. Aš tik pamenu, kad buvau mažas berniukas turintis mamą, ir visai negalvojau apie tuos vaikus, kurie neturėjo savo mamų, kurių niekas nevesdavo iš namų į jokius vaikų darželius, mat jie nuolatos iki pilnametystės gyvendavo savo...
 
Pasaka keturiasdešimta
2010.09.23 HomoSanitus / Artūras Lingaistis
Ruletė Krupjė kimiu balsu:     -   „Vienuolika“. Rimtai lošiantiems kazino  alkoholis dalinamas  veltui, bet pajutęs savo limitą, eilinės man siūlomos viskio taurės atsisakiau -  girtas žmogus nepajėgus savęs kontroliuoti, o ta vieta kur dabar esu - įpareigoja.  Išsekęs kūnas prašėsi namo, monotoniškai straksintis baltas kaulinis  kamuoliukas greitai besisukančioje skaičių primargintoje lėkštėje ir erzino, ir viliojo, ir...šaipėsi. Pirkti už popierinius plastikiniai žetonai tirpo kaip pernykštis sniegas pavasarį – net mano prakaituoti delnai nustojo drebėti, dedant paskutiniuosius plastiko gabalėlius ant septintojo. Užsimerkiau. Linksmai  kikendamas kaulinis šaratukas ieškojo sau tinkamos duobutės lekiančiame...
Pasaka trisdešimt aštunta
2010.05.01 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Idiotizmo industrija 2 (interviu) - ...taip taip – jūsų kaklaraištis labai graaažus. Norite, kad paliesčiau jį pirštais? Oooi – puikus kaklaraištis, toks gražus blizgantis atlasas ir dar aukso siūlais apsiūlėtas, medžiaga švelni – tokia miela liesti pirštais, jūsų skonis be priekaištų Gerb. Ministre. - Ahrr. - Nesupratau? - rrhA. - Aišku. Bet gal nenukrypkime nuo mūsų gvildenamos temos ir pabandykime išsiaiškinti tikrai neeilinės bylos svarbius klausimus – Tauta nori žinoti tiesą. Jūsų atsakymai šio vakaro laidoje labai svarbūs visuomenei, jūsų tartas svarus argumentuotas tiesos žodis gali pilnai reabilituoti generalinę prokuratūrą (likusias, irgi), mat po paskutiniųjų įvykių Tauta,  didesnioji jos dalis smarkiai nebepasitiki šalies...
 
Pasaka trisdešimt septinta
2010.04.20 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Idiotizmo industrija –Ko tyli? Ko nešneki? Sėdi susiraukęs, dantis sukandęs, lyg būtum citriną persūdytą prarijęs. Neatsakau į klausimą, nes negaliu kalbėti, mat vos tik pradedu, taip ir byra žodžiai iš burnos prieskoniais skambiu pavadinimu “Cinika” pagardinti...Nenoriu būti cinišku kalbėtoju. Galiu tik rašyti. Kada rašai, o nekalbi – tikimybė gauti į snukį labai minimali. Ši pasaka viena liūdniausių, mat apie žmones ji, bei apie ištikimą pastarųjų palydovą – idiotizmą. Tai kaip savotiška sutuoktinių pora – žmogus ir idiotizmas. Meilė begalinė - jokių priekaištų. Ir skyrybos, panašu dar negreit. Liolekas: “Šūdas ta mūsų valdžia – gyvenimas vis blogyn, skurdas vis gilyn...va Jacekas laišką iš...
Pasaka trisdešimt šešta
2010.01.07 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
   Nevėluokit  į iškilmes Iškilmingas trimitų vaitojimas  kvietė į  Karalienės Priėmimų Menę – šiandien didi šventė.  Eglė Žalčių Karalienė pasirėdžiusi puošnia ir labai pūsta suknele (beveik tokia pačia, kaip ir už jos sosto ant sienos pakabintoje drobėje pavaizduotos  personos apdaru, kairėje pusėje) šiandien teiks  pasižymėjusiems Karalystės vaikučiams apdovanojimus. Šventė dviguba – tai ir apdovanojimų iškilmės, ir tuo pačiu – pirkto  Karalystės Valdovei milžiniškų gabaritų, gilios, kaip senelis Nevėžis, prasmės  meno kūrinio pašventinimo-aiškinimo  ritualas. Kadangi kalba eina apie tuos laikus, kai sąvoka „Photoshop“  dar buvo nežinoma, paveikslas, atliktas ištikimo...
 
Pasaka trisdešimt ketvirta
2009.12.08 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Idioto Mokymas Kam tau viso šito? Ar bus lengviau kada pažinsi savo priešą iš veido? Tau tai pridės jėgų sukti tą rankeną, kurią suki jau ištisus N metų? Suki iš pradžių dešine, po to kaire. Gal ir nelabai kūrybiškas darbas toks, bet suki sau rankenėlę, o sausainiai gatavi į dėžutę byra...Pirmadienį žvaigždutės, antradienį žuvytės, trečiadienį....ir taip visą savaitę, visą mėnesį...visą gyvenimą.  Ar idiotui svarbu patalynės kokybė paklota karste? Kažin – kokybė svarbi tiems, kurie tą karstą kloja. Idiotui kur kas lengviau tempti gyvenimo naštą, tiksliau tai visai ne našta – ar gali būti našta valgyti, tuštintis, daugintis? Netgi ir pats dauginimosi procesas  nėra tikras – amžinos treniruotės su miglota tikrų varžybų rezultatui...
Pasaka trisdešimt trečia
2009.12.05 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Laukiamasis –Šaaaaaaaaltas alus, kaaaršti....! Po galais, koks alus, kokie cepelinai? Miražas? O gal čia jau agonija, jei  tokie sentimentalūs prisiminimai  galvon  lyst  pradėjo? Šitas pliažas nesibaigs  niekada. Trys paros be vandens, be  maisto. Dieną  nežmoniškas karštis, naktį šaltis.  Kūnas vis dar  judėjo,  nors iš kur jis krovėsi  „baterijas“ judesiui  palaikyti, buvo  neaišku.  Smėlis prieglobstį rado visose įmanomose ir neįmanomose  kūno vietose – jo buvo ir nosies šnervėse, ir burnoje,  akys ašarojo – smėlis kaupėsi ir ten. Girgždėjo ne tik tarp dantų, bet ir smegenyse.  Saulė, įšilęs smėlis, jūra, bangos, dailios merginos.... rankoje  stiklinė...
 
Pasaka trisdešimt antra
2009.08.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Žmogus su kamuoliu (nebūtinai rankose) - Ar žinai vaistų pavadinimus tokiais vardais kaip antai : „zrazai“, „vėdarai“, „Žalgiris“ „Lietuvos saulėlydis“, „cepelinai“, kugelis“, „švyturys“? Ar žinai tokius maisto patiekalus kaip antai: “analginas“, „citramonas“, „insultas“, „saridonas“,“gripas (paršų)“,  „infarktas“, “akvariumas pilnas vėžių“....?                                        -     Neišsisukinėk, tėti. Tu ir vėl man neatsakai į klausimą. Aš gi klausiu...
Pasaka trisdešimt pirma
2009.07.31 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
 Feniksas (bene lietuvis būsi?)       Bandžiau ir aš....Bet, kiek besistengčiau giedoti himną gimtąja kalba...iš burnos mažais skiemenukais – kąsniukais virto vokiški žodžiai – net keista, ypač kai šios kalbos beveik nemokėjau visai. Mindaugui tai būtų nepatikę žiauriai. Nepatiko ir man – kurgi patiks – visa tauta tiek tėviškėje, tiek visame pasaulyje gieda lietuviškai, o aš gargaliuoju vokiškai. O gal  tai  ženklas? Anglai savo karalių ir karalienę turi, o mes....irgi turime, tegul ir negyvą jau, bet turime, ir  ko gero mylime dar labiau, nei bulgarai savąjį... Savo šeimininkus privalome turėti visi... Nustok brūžint tas prakeiktas savo kankles  –  pasišnekėti reikia! –   ...
 
Pasaka trisdešimta
2009.06.24 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Prasmė Myluoju savo meilužę -  tinginystę. Ir tuo pačiu ieškau gyvenimo prasmės.  Klausimas apie prasmę nėra naujas. Begalė didžių vyrų mąstytojų apie tai kalbėjo, rašė  daug  šimtmečių. Gerbiu aš tuos protingus vyrus, bet kas iš to? Ar tie jų išsakytų  minčių piruetai, viražai ir neretai mirties kilpos man padėjo?   Padėjo suprasti dėl ko esu? Būti  tik tam, kad būti ir pasibaigus buvimo terminui pagal mūsų kultūros tradicijas savo nuosavu kūnu patręšti tėviškės žemės gelmes? Iš prigimties esu nepataisomas optimistas. Nusižengsiu tradicijai – neieškosiu kaltų aplink, pasistengsiu nustoti  verkšlenti, nebarsiu  nei žydų, nei arabų, nekeiksiu Rotšildų, nepriekaištausiu Murdokams,...
Pasaka dvidešimt devinta
2009.06.24 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Pokalbiai iš ateities –Tu? –Aš. –Kaip? –Gerai. –Tu? –Taip pat. –Prieš  20  metų atrodei kiek geriau. Rūkysi? –Pasimetęs kažkoks esi. Kuo rūkyti? Nei burnos, nei plaučių, ... nei atminties pas mus abu jau nebe. –Taigi. Būtų atmintis, nesiūlyčiau. Kada metei? –Gal  kokius  22  metus atgal. Kaimynas šalimais atgulęs. Dvokas žiaurus. Neįmanoma ilsėtis – kokia antra savaitė kankinuosi. Ir kaip aš tą prakeiktą kvapą užuodžiu, juk nei plaučių, nei burnos, nei nosies, ... nei viso kūno nebeturiu, o kvapus užuodžiu. Keista. –O sakai, kad neturi atminties... –Taip, matyt  šviežio kaimyno dvokas  pažadino mano užsigulėjusius sentimentus. Pagavai mane. Parūkom. –Nesielvartauk šitaip...
 
Pasaka dvidešimt aštunta
2009.06.08 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
EUROPA Žiūriu į savo veidą Bet ar veidrodžiai kalti? Turbūt – kitaip negali būti Tradicija pas mus tokia – kaltus reik baust Kumščiai skuduru kraujuotu apvynioti Daužau ir mindžioju šukes – ant jų dar likę šis tas mano Sutrupinsiu kas liko Tada nusiraminsiu Minia pro šalį neša vėliavas iš skudurų Veidai laimingi, kaip vaikų Jie švyti viltimi ir gerumu Reik melstis, o ne daužyt Kitaip neleis juk nešti Tų skarmalų ant koto užmautų Nurodytuoju maršrutu Veidai laimingi, jie švyti viltimi Nešikai žino – mes amžini Mums sakė šitai per TV Šviesus rytojus neišaušo Žiema žadėjo pasitraukt, deja, apgavo Aklavietė – minia sušalo Ratu sustoję jie krauna laužą iš vilčių Ir žvelgia viens į...
Pasaka dvidešimt septinta
2009.05.21 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
 N o j a u s        p y r a g a s Sendaikčių turguje mes beveik niekada neperkame  kažkieno naudotų indų ar senų stalo įrankių, nes nuo šio veiksmo mus sulaiko mūsų lakioji fantazija  – ji pradeda mums vaizduoti tas nešvarias rankas, kurios kažkada praeityje lietė tuos indus,  valgymo įrankius, fantazija mums piešia tuos vaizdus, kuriuose iš nešvarių burnų atgal lėkštėn krenta ir tykšta į riebų ar nelabai padažą  atkąsto ir ryklėn nepatekusio  maisto gabalai...Mums kažkodėl šlykštu. Mes niekada nepirkome ir nepirktume panaudotų indų ar valgymo įrankių, nes mes nežinome kas tais daiktais naudojosi. Ir jokie chemikalai  nepajėgūs nuplauti nuo šių indų mūsų fantazijos ar stereotipinio mąstymo. Visgi įdomiai...
 
Pasaka dvidešimt šešta
2009.05.08 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
M  e  l  a  s  ("Two in one", jūsų patogumui - su komentarais, nes jie skaitytojams neretai būna svarbesni už pasaką)     Ne  taip jau ir seniai kažkur Amazonės džiunglėse (nors visai nebūtinai ir ten) egzistavo gentis ar bendruomenė,  kurios nariai nesuprato ką reiškia žodis  “melas“. Tiesiog ši sąvoka  jiems buvo visiškai nesuvokiama. -Su tavimi  viskas tvarkoje? -Ne, ne viskas.  Nei su manimi, nei su tavimi, nei su mumis  visais ir dar tais anais...buvusiais, esančiais bei būsimais. -Gerai, tęsk  tuomet. -Toji  gentis gyveno be galo daug generacijų  visai be melo.  Jie tiesiog nemelavo nei sau, nei savo artimiesiems nei gentainiams,  jie nežinojo  ką reiškia „melas“.  Jei kas nors tų...
Pasaka dvidešimt penkta
2009.05.05 HomoSanitus / Plikas Kumštis
P a s t e b ė j i m a i Nebijau būti neteisingai suprastas..aš ne bailys *  *  * Kai bus nukirstas paskutinis medis,  neliks nei kur normaliai pasikarti.. *  *  * Kai užteršite paskutinę upę – paskambinkit.. *  *  * Leidžiu nukirst kieno nors kokį tai pirštą, jei aš ir vėl neteisus.. *  *  * Nepatinka man sukti, neišprusę,  grubūs melagiai...Man savęs paties - per akis.. *  *  * Turiu labai mažai laiko..sąžinės dar mažiau.. *  *  * Tam, kuris mane atvesdins į protą, sulaužysiu paskutinį raktikaulį... *  *  *  Nei vienas apie mane nagalit pasakyt tiek blogo, kiek žinau aš pats... *  *  * Iš ryto dažniausiai jaučiuosi prastai..Iš vakaro...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kai gimsta nepilnaverčiai vaikai, labiausiai širdį skauda seneliams - jie gaili ir vaikų, ir savo vaikų.
Mintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(122974 pranešimai)
paskutinis 2017-03-24 00:02:41
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16369 pranešimai)
paskutinis 2017-03-23 02:19:54
Naujausi komentarai
eyeberopetugs
2017-03-24 00:00:11

iqewuxapfaviy
2017-03-23 23:59:47
The cheapviagra analysis population's...

apovalo
2017-03-23 23:59:08
Another cialis 5mg extrudes gene; thyroid,...

aloyoxuwijedd
2017-03-23 23:58:29

imenasucudoke
2017-03-23 23:56:13
Children levitra name; polygonal...

vufequdoma
2017-03-23 23:55:58

ipalofiqa
2017-03-23 23:51:56

ifulaxi
2017-03-23 23:51:21

ijeqowkikola
2017-03-23 23:51:06
In vardenafil sexes fatal:...

enhonewey
2017-03-23 23:50:49

helbefio
2017-03-23 23:48:46

eilhaqo
2017-03-23 23:47:38
If viagra medicine-taking...

ucewipvoqizu
2017-03-23 23:46:37

eteuvarosw
2017-03-23 23:46:30

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės