Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Maisto gamyba ir populiacijos augimas, 2 dalis
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Daniel Quinn / Maisto gamyba ir populiacijos augimas, 2 dalis
Norintiems klausyti originalo kalba – garso kairysis kanalas, norintiems tik vertimo – dešinysis.

Antroji filmo dalis









Toliau – filmo tekstas, nekenčiantiems filmų žiūrėjimo, bet dievinantiems skaitymą. Beje, išklausyta, o po to perskaityta informacija yra geriau suvokiama ir atmintyje išlieka ilgiau (būtų gerai, jei ši informacija išliktų visam likusiam gyvenimui).


D. Quinn:

Pagalvojau, kad gal pradėsiu nuo klausimo, kurį gavau per praeitą susitikimą:
„Yra gerai žinoma, kad populiacijos augimas yra lėčiausias turtingiausiose ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Kodėl šalyse, kur augimas yra didžiausias, nereikėtų siekti tokio paties turtingumo ir išsivystymo lygio?“
Aš negalvočiau apie tai taip abstrakčiai. Šis klausimas iškyla kiekvienoje grupėje, kalbėčiau aš apie populiaciją ar ne. Ir būna: kur problema?.. visi gi eina mūsų keliu, mūsų gerovės link, kodėl mes negalėtume palaukti kol tai įvyks?.. Ir aš žinau, kad daktaras Tornhilas turi mums atsakymą į tai.

Alan:

X ašis bus laikas, o Y bus mirtingumas ir gimstamumas, tik aš žymėsiu skirtingomis spalvomis. Gimstamumą žymėsiu mėlyna, o mirtingumą juoda spalva.
Kai populiacija yra labai maža arba labai didelė, bet daugiau nebeauga, tai gimstamumas ir mirštamumas yra apylygiai. Taigi, jei mes pradėtume nuo labai didelio gimstamumo ir labai didelio mirštamumo, kas vyktų, mūsų vadinamose, neišsivysčiusiose šalyse? Nėra jokio populiacijos pokyčio dėl labai didelio gimstamumo ir mirštamumo. Ir taip viskas vyko jau milijonus metų su žmonėmis. Taip yra ir su dauguma gyvūnų ir augalų žemėje. Gyvūnai ir augalai negyvena  tam, kad pasidaugintų, tik tam tikra grupelė tos rūšies.
Kai tam tikru metu, mes ateiname ir nuoširdžiai nusprendžiame, kad tam tikroje teritorijoje žmonėms reikia geresnės medicininės pagalbos, tai visų pirma ką mes padarome: mes išmokome juos kaip naudoti vaistus, kaip kovoti su infekcijomis, mes duodame jiems peniciliną, tai lengva padaryti ir tai yra ko mes juos išmokome pirmiausia. Mes mokome juos kaip gyventi higieniškiau, kaip išvengti dizenterijos. Viduriavimas yra vienas iš pagrindinių žudikų besivystančiose ir neišsivysčiusiose šalyse ir mes mokome žmones kaip to išvengti. Ir tai yra kilnu.
Taigi, to darymo rezultatas... raudonas taškas bus laikas, kai mes pradėjome teikti sveikatos apsaugą ir mes tai pavadinsime „sveikatos pagerėjimu“. Tai reiškia įvairių dalykų darymą, ne vien tik sveikatos apsaugą. Ko pasekoje mirtingumas krenta labai stipriai ir nusistovi žemiau, bet visi socialiniai faktoriai ir ekonominis vystymasis, įtakojantys gimstamumo sumažėjimą, įvyksta praėjus daug laiko po sveikatos apsaugos teikimo. Ir ką mes turime:  didelį gimstamumą dar labai ilgą laiką ir tik tada pradeda kristi ir nusistovi.

Kažkur daugmaž tame pačiame lygyje kaip ir mirtingumas ir vėl populiacija nustoja augusi. Taigi šioje spektro dalyje mes turime nulinį populiacijos prieaugį (NPP), taip pat ir kitame gale. Centras yra problema, štai tarp čia ir čia, šiame laiko tarpe, štai čia ir vyksta visas populiacijos augimas. Ir jeigu tai yra esminis laiko tarpas, tai yra didelė tikimybė, kad populiacija užaugs labai didelė kol tas trečias lygis, apie kurį kalbėjome, įsibėgės ir pradės mažėti gimstamumas. Kol žmonės pradės užsiimti kuo nors kitu išskyrusvaikų auginimu, žmonėms nebereikės tiek daug vaikų, kad išlaikytų ūkį,dauguma vaikų išgyvens. Žmonės galės automatizuoti savo ūkius, jie galės samdyti specialistus darbams atlikti, nebereikės turėti vaiko, kuris turės pasirūpinti technika, tai galės atlikti samdyti specialistai. Nes bendruomenės, visuomenės infrastruktūra sukuria galimybes, jog tais dalykais galės pasirūpinti kiti ir to nereikės daryti tavo šeimai.
Štai čia, šitame raudoname taške, visi socialiniai mechanizmai jau veikia, nuo čia iki čia jie vystosi. Ir dauguma jų neišsivysto ilgokai po to, kai mirtingumas pradeda mažėti. Taigi turime štai šį grynąjį populiacijos augimą kai gimstamumas stipriai viršija mirtingumą. Ir tai yra bėda. Taigi taip, jei visi turėtų štai šiuos kontroliuojančius socialinius faktorius, mes sugrįžtume prie nulinio populiacijos augimo. O laiko tarpas kelyje iki to reiškia populiacijos augimą ir kuo ilgesnis laiko tarpas, tuo didesnis populiacijos prieaugis, ir tai tikroji problema. Ir aišku didesnei populiacijai reikia valgyti ir ji nebus didesnė be maisto, kai mirtingumas krenta, atsiranda didesnis poreikis maistui. Taigi tie žmonės arba užsiaugina patys arba jiems reikės papildymo iš išorės. Ir jei mes remsime jų sveikatos apsaugą, bet matysime juos badaujančius, mes iš karto pradėsime siųsti maistą, nes tai jau kita akivaizdi sveikatos problema su kuria susiduriame. Ir tuo pat metu remsime šį populiacijos augimą. Ir yra dar visos kitos problemos apie kurias kalbėjome, kurios skatina tai - ekonominės rinkos plėtimas ir visa kita.
Tai yra vadinama demografiniais spąstais ekologijos terminuose, būtent ši vidurinė dalis, kurios beveik neįmanoma išvengti, iš ten ir kilęs terminas spąstai. Ir vienintelis būdas to išvengti yra kaip galima greičiau įvesti tuos socialinius pokyčius. Su maža populiacija tai labai lengva padaryti, bet kai ji tampa didelė, tai labai sudėtinga.

D.Quinn:

Ir pvz Šiaurės Amerikoje... XVI a. pradžioje Europos populiacija žinoma buvo maža... bet kai naujakuriai atkeliavo, mirtingumas buvo be galo didelis ir jie turėjo didžiules šeimas. Dažnai ne daugelis jų išgyvendavo, bet buvo nenuostabu kai žmonės turėjo 10,12,15,18,20 vaikų. Ne visi išgyvendavo, bet didžiulės šeimos buvo įprastas dalykas, net prieš šimtą metų. Bet dabar šeimos yra gana mažos.
 
Taigi, per tuos tris šimtus metų mes Europoje nuo nulio pasiekėme trijų šimtų milijonų populiaciją. Jie buvo pakliuvę į spąstus, aš labiau demografinius spąstus priskirčiau kažkam tokio kaip tinklą žuvims nes jie gaudo žmones.. Šitai aš išmokau iš daktaro Tornhilo, kai paskutinį kartą mes diskutavom apie populiaciją ir jis tai puikiai išaiškino, džiaugiuosi, kad visa tai bus įrašyta.

Klausimas:

Man atrodo, šitoje vietoje iškyla etinis klausimas... Žiūrint į Afriką ar kitą trečiojo pasaulio šalį, kur žmonės gyvena prastomis sveikatos apsaugos sąlygomis, ar jie nėra tokie pat svarbūs kaip ir mes esame?.. Kadangi turime išteklių, argi mes nesame įpareigoti jiems padėti?.. Akivaizdu, kad žiūrint iš populiacijos perspektyvos tai nėra gerai, bet kaip mes turėtume balansuoti iškilus etiniams klausimams, laikant tuos žmones lygiais su mumis?

D.Quinn:

Aš manau, kad mes turime nuspręsti ar mes būsime šios planetos dievais ar ne, ir viskam, kam mes galime padaryti, ar tikrai esame įpareigoti tai daryti. Kadangi mes tai galime padaryti, mes galime sukurti populiacijos katastrofą tiems žmonėms. Ar tai nuolankumas? Tai yra mūsų galioje, bet koks dievas tai darytų populiacijai kuriai puikiai ėjosi labai ilgą laiką, dešimtis ar šimtus tūkstančius metų. O mes ateisime ir pasakysime: „mes jums parodysime naujus standartus, mūsų standartus, kaip žmonėms reikėtų gyventi“. Kas tiksliai mus paskyrė būti pasaulio atsakingaisiais ir spręsti kokios tos vertybės turėtų būti?.. Ir žinoma, tie žmonės, tuo momentu priimtų tuos visus gerus dalykus, kodėl gi ne. Bet vėliau, kai jie bus bėdoje, reikės atsakyti į klausimą kokia gi iš tiesų ta paslauga buvo, kurią mes jiems padarėm. Argi mes padarėm paslaugą badmiriaujantiems žmonėms, padėdami jiems ateiti į šį pasaulį, gyventi kančioje? Aš asmeniškai nenorėčiau priimti tokio sprendimo. Taigi tai tikrai yra etinis klausimas.

Klausimas:

Taigi jūs sakote, kad mes būtume geranoriški, bet labai kvaili dievai sukurdami daugiau problemų nei išspręsdami?..

D.Quinn:

Žinoma... Manau, kad aš verčiau sekčiau dievų pavyzdžiu, kurie sukūrė pasaulį, kuriame viskas veikė milijardus metų, viskas susibalansuoja ir vyksta sėkmingai. Ir dievui nereikia įsikišti ir maitinti alkanas populiacijas arba įsikišti ir pridėlioti visur gydytojų, kurie gydytų gyvūnų ligas. Visi šie dalykai natūralios atrankos yra sutvarkomi. Gyvūnai pažeidžiami tam tikrų ligų miršta prieš pasidaugindami, taip iš jų genofondo yra pašalinama tikimybė ateinančiom kartom sirgti šia liga ir palaipsniui tos ligos išnyksta toje populiacijoje.

Bet mes sakome: “ne ne, mes žinome geriau, tai labai ilgai užtrunkantis būdas, mes taip daugiau nebedarysime, mes tvarkysimės pasaulyje kitaip”. Na aš nesu įtikintas, kad mes žinome kaip tvarkytis geriau nei tai buvo daroma tris milijardus metų. Ir būtent į tai stengiuosi atkreipti dėmesį Izmaelyje ir visose kitose savo knygose.

Klausimas:

Dar vienas aspektas šia tema… Po to ką ką tik pasakėte, ar būtų įmanoma, kad kas nors nuspręstų ir mes nustotume visi naudoti vaistus. Kam gydyti mūsų populiaciją? Gal geriau leisti naturaliai atrankai, natūraliems procesams sukurti stipresnę žmonių rasę?

D.Quinn:

Visose savo knygose sakau, kad nėra vieno tinkamo būdo kaip visiem žmonėm gyventi ir aš nesakau, kad žinau tokį. Ir manau, kad mūsų išskirtinė arogancija ir yra tai, kad sakome, jog mes žinome tą vienintelį būdą ir jūs visi turėsite taip gyventi. Aš nesakau, kad tai kaip mes gyvename yra blogai ar neteisinga, nieko panašaus, bet niekas mums neleido, neliepė aiškinti kaip visi pasaulyje turėtų gyventi. Ir nėra nieko blogo medicinoje, be to visi aborigenai, primityvūs žmonės turi savo daktarus, savo gydymo būdus. Bet aišku mes šnairuojame į juos ir sakome, kad tai visiškos nesamonės. Jie taip nemano ir jie gali padaryti kai kuriuos dalykus ką ir mes. Bet jie turi kitokį požiūrį į gyvybę ir mirtį ir mirtis jų taip stipriai nesukrečia, ji nesukrečia manes taip stipriai ir aš nekovosiu su mirtimi kaip aš matau tai darant mūsų kultūros žmones. Aš nenoriu gyventi dar valandos ar savaitės pajungtas ant aparatų, ne ačiū. Taigi jie greičiausiai negyvena taip ilgai kaip mes ir jie serga ligomis kuriomis mes nesergame ir jei jūs norite būti gydomi tai jūs turėtumėte turėti pasirinkimą. Aš visiškai nesakau, kad tai turėtų būti draudžiama. Tik noriu pasakyti, kad mes nesame privilegijuoti vadintis šio pasaulio dievais.

Klausimas:

Taigi jūs sakote, kad viena iš pirminių priežasčių yra varganų šalių vakcinavimas? 


D.Quinn:

Na tai sukuria šį efektą. Tai atsitiko šiaurės Afrikoje, mes padėjome jiems susikurti didelę populiaciją, prieš tai ji buvo mažytė nes ištekliai buvo maži. Bet jie gyveno tų išteklių ribose ir buvo blogų laikų, kaip dabar, ilgos sausros, tačiau tai nebuvo jiems tragedija nes jų nebuvo daug. Ir jie visada galėjo susitvarkyti ir gyventi toliau, bet išaugindami populiaciją mes juos pasmerkėme tragedijai, kas vyksta dabar. Ir žmonės mane užsipuola klausdami kaip įmanoma nusisukti nuo tų žmonių, vėl netiesiogiai teigdami, kad mes esame dievai ir pasaulis yra mūsų rankose, ir mes spręsime kas gyvens, ir kas ne. Ir žmonės manęs klausia ar aš leisčiau žmonėms mirti, bet ne aš leidžiu jiems mirti ar gyventi, aš nesu dievas.


D.Quinn:

Tikrai siūlau pažiūrėti kitu kampu į mūsų galias. Žmonės tiki, kad tai yra geranoriškumas, jog mes siunčiame jiems visus tuos gerus dalykus, bet jie nemato toliau kokias nelaimes mes sukuriame tai darydami. Mes ateiname, atliekame savo žygdarbius ir išeiname. Ir tada visi man sako, jog tai dėl mano kaltės žmonės ten badauja. Tai mūsų geranoriškumas juos pastatė į dabartinę situaciją ir viskas ką aš noriu pasakyti,  jei mes ir toliau remsime juos, kad palaikytume tame pačiame lygyje, tai mes juos palaikysime bado būsenoje ilgą laiką. Ir jei tai yra jūsų nuoširdumo suvokimas, aš galiu tik pasakyti – telaimina jus dievas, bet mano požiūris ne toks. Aš nedraudžiu niekam nieko daryti.

Klausimas:

Anksčiau jūs siūlėte: pavyzdžiui, jei mes visi nuspręstume gyventi Hjustone ir naudoti tiktai tos teritorijos resursus. Tai reikštų, kad mes tikrai nevalgytume obuolių, nes obuoliai Hjustone neauga.

Alan:

Taip, ir mes neimportuotume persikų iš Čilės ne sezono metu, mums tektų išgyventi naudojant išteklius būdingus tai teritorijai, kurie dera toje teritorijoje ir mums tektų priprasti, kad nevalgysime braškių visus metus.

Klausimas:

Taigi, jei mums tai pavyks, kokie turėtų būti mūsų pirmi žingsniai.

Alan:


Pirk vietinę produkciją. Duoti vietiniams ūkininkams galimybę išgyventi, visų pirma.

D.Quinn:

Taip pat vietinė iniciatyva nėra kažkas tokio kam reikėtų išleisti valstybinį įstatymą. Mes apie tai netgi neturėtume galvoti ir jeigu mes tai bandytume padaryti, tai mes kitus 50 metų dėl to ginčytumėmės, deja mes neturim 50 metų. Bet žmonės gali veikti vietiniame lygmenyje, jei jie susiburs ir supras būtent šitokį mąstymą. Ir pradės mąstydami ką jie galėtų nuveikti savo mažoje bendruomenėje. Aš užsiminiau, kad maisto lenktynių priežastis yra ta, jog ūkininkai gauna daugiau pinigų, jei jie užaugina daugiau maisto. Ir mes galėtume eliminuoti tą maisto lenktynių priežastį, jei mes nemokėtume jiems už užauginto maisto kiekį, bet mokėtume už paslaugą. Mes neprašytume, kad ūkininkai augintų mažiau, bet tiesiog maisto nebesvertume. Taigi, jei ūkininkas atneštų 20 tonų, o mums reikia tik10 tonų, mes mokėsime už tai ko mums reikia, o ne už  apimtį. Bet kas vyksta dabar, ūkininkai augina maistą, bet jo tiek nereikia jų teritorijoje ar netgi tūkstančio mylių apskrityje, tačiau kažkur jo reikia, tai jie jį ten ir gabena. Ir aišku mes taip keliame populiaciją toje vietoje.

Klausimas:

Bet netgi voverė ir daugelis kitų gyvūnų taupo maistą žiemai.

Alan:

Taip, bet jie jo negabena kitom badaujančiom populiacijom, kad jas išgelbėtų.

Klausimas:

Aš tik bandau įsivaizduoti kaip mes tai įvykdytume. Mes turėtume labai daug karčiųjų pipirų čia…

Alan:

Mes turėtume geriausią visų laikų ryžių ir pupelių receptą.
Būtų lengviau jei įsivaizduotumėte, Danielis minėjo apie tai, jei nubrėžtume įsivaizduojamą teritoriją aplink Hjustoną pakankamai didelę, kad būtų galima išmaitinti ten gyvenančius žmones tos teritorijos ištekliais. Ir akivaizdu mes gyventume be daugumos produktų prie kurių esame pripratę, bet mes tikrai negyventume be jautienos, mes būtume vienu iš tų miestų, kurie turi jautienos. O kitiem miestam tektų susitaikyti, kad jie to neturi. Mes gal netgi neturėtume ledų, būtų gaila…

Balsas už kadro:

Mes turime “Blue Bell” (ledų gamintojai)

Alan:

“Blue Bell” yra, taigi mes turime pieno ūkius.
Jei mes nusibrėžtume įsivaizduojamą teritoriją aplink Hjustoną tai tuo pačiu pasakytume ūkininkams, kad mes juos remsime jei jie rems mus, tik mus Hjustone. Jūs nebūsite alkani ir neskursite jei mes nebūsime alkani ir neskursime. Ir taip jūs sukuriate giminingą, genčių ryšį tarp jūsų ir jūsų maisto tiekėjo. Ir apie ką jums reikia pradėti galvoti tai kaip sukurti tokį ryšį su visomis paslaugomis kurių jums reikia išgyvenimui, maistas yra viena iš jų. Taigi sukurkime genčių ryšį su ūkininkais vietoj piniginių mainų, vietoj mokesčio už kiekį. Ir viskas pradeda keistis, jūsų perspektyva keičiasi, tai jog mes nebegaminame maisto pertekliaus daugiau nebėra problema. Mes vis dar galime auginti perteklių ir saugotį jį ir panaudoti Hjustone jei kada ūkininkai negalėtų užauginti pakankamai. Bet mes nesiunčiame pertekliaus kur nors kitur.

D.Quinn:


Ir mes neskatiname ūkininkų sukurti perteklių tam, kad reiktų kažkur jį siųsti. Nes šitame siūlomame formate kiti žmonės to nepirktų.

Klausimas:

Kodėl ne, jei kas nors, pavyzdžiui, iš Ostino atvyktų su obuolių maišu ir sakytų, kad nori keisti į jautieną… Kodėl ne?

Alan:

Tam tikri mainai vykdavo nuolatos tarp skirtingų bendruomenių, būtų tai plunksnos ar kitokios rūšies pupelės, ar indai, visada vykdavo mainai…

D.Quinn:

Aš matau mažiau sunkumų tame, kai mainomi obuoliai į kepsnius nei obuoliai į mobilius telefonus, kai keičiami lygios vertės ištekliai…

Klausimas:

Taigi, kitaip tariant, Hondūre pavyzdžiui, kur įvyko didžiulė nelaimė. Mes neturėtume jiems padėti jei jie neturi nieko mainais?.. Turiu omeny, mes jiems kaip ir kenktume padėdami. Pagalvokime apie laukinę gyvūniją, kuri ten buvo nusiaubta. Galvokime ne tik apie žmones, bet apie viską kas nukentėjo nuo 100 mylių/h greičiu siautėjačios vėtros. Mūsų pirma reakcija į tai būna-siūskite jiems maistą. Kaip jūs matote tokią problemą ?

D.Quinn:

Nelaimė, kuri ten nutiko nebuvo sukelta per didelės populiacijos. Man tai yra tas pat lyg žmonės klaustų ar aš neduočiau maisto kaimynystėje badaujančiai šeimai.. Taip, aš duočiau, bet tai visiškai ne tas pats dalykas. Mes nesame bado teritorijoje, pas mus populiacija nėra per didelė, mes nepasiekėme tos teritorijos našumo išnaudojimo. Taigi, kažkas badaujantis kaimynystėje yra visiškai kitas reikalas nei žmonės Šiaurės Afrikoje.
Aš nežinau kas nutiko Hondūre, ar tai buo tragedija ir kokios to pasekmės. Jei buvo nušluota augmenija tai našumas dabar pas juos yra tikrai mažas. Viskas priklauso nuo to kada jie vėl sugrįš į pradinę stadiją. Ir jei jie to niekada nebepajėgs padaryti, mums prisiimti įsipareigojimą remti populiaciją, kurios natūralus našumas neišlaikytų, kaip daktaras Tornhilas minėjo mūsų praeitame susitikime, mes juos padarome priklausomais.
Jei mano kaimynas yra alkanas aš aišku nenoriu, kad jis badautų, bet jokiais būdais aš nenoriu padaryti jo priklausomu nuo manes.

Balsas už kadro :

Bet primityviose bendruomenėse, genčių kontekste, jūs teisus, nėra jokios gerovės tiktai abipusė priklausomybė. Jei kažkas susilaužo ranką tai nereiškia, kad ji bus visą laiką lūžusi, jam reikės trupučio pagalbos ir asmuo bus produktyvus vėl.

D.Quinn:

Taip. Ir genčių gyvenimas buvo toks produktyvus žmonėms, kad jiem nebuvo sunku išlaikyti tuos kurie buvo neproduktyvūs. Archeologai įrodė, kad buvo išlaikomi protiškai atsilikę žmonės ar tie, kurie gimė be galūnių. Jiem dėl to nekilo problemų, nes jie turėjo pakankamai pertekliaus ir niekas jų neapmokestindavo, bet jei būtų apmokestinę galbūt būtų buvę kitaip.

Klausimas :

Aš suprantu genčių santykių idėją ir manau, kad tai yra labai įdomu. Bet nesuprantu kaip sukurti tokius santykius didelėse populiacijose, kaip Hjustonas kur yra 3 mln žmonių ? Man rodos, kad tai kas nutiko su gentimis, imant pasauliniu mastu, sunku pasakyti kas nutiko pirma-populiacijos padidėjimas prieš pasaulio permainas ar atvirkščiai.. Manau, kad tai neturi per daug reikšmės. Kas mane domina labiau, ir norėčiau sužinoti apie tai daugiau, yra tai, kaip įmanoma sukurti genčių santykius didelėse bendruomenėse ?..

Alan :

3 mln ar netgi 300 tūkst žmonių grupė nėra gentis. 10 tūkst flamingų grupė yra būrys nes jie taip išsivystė, jie išsivystė didelėse grupėse, jie išvystė socialinius santykius, kurie veikia didelėse grupėse. Žmonės nebuvo tokiose situacijose. Kas išsivystė ir veikė žmonėms milijonus metų buvo genčių struktūra, tai visada buvo mažiau nei 60 ar 80 žmonių. 100 žmonių jau būdavo per daug genčiai ir dažniausiai susikurdavo nauja gentis iš to pertekliaus. Taigi kai kalbama apie gentį iš 3 mln žmonių Hjustone-to neįvyks. Pasiduokite iš karto, tai neįvyks, mes kalbame apie kaimyninių rajonų virtimą gentimis. Ir mes nekalbame apie feodalinius kaimyninių genčių santykius nes tai nėra reikalavimų dalis, tai nėra genties apibūdinimas. Taigi mums nereikia kariauti su kaimynas, mes neturime būti gaujomis, bet reikia sukurti tarpusavio priklausiomybę su kitais žmonėmis, kurie turi panašų protą. Tam, kad būtų tam tikra abipusė parama.

 Klausimas :

Taigi ką reiškia tos ribos, kurias jūs brėžėte?

Alan :

Tai yra maisto išteklių ribos.

Klausimas :

Aš bandau įsivaizduoti kaip tai veiktų su kaimyninėmis gentimis. Spėju, kad būtų galima turėti kokius nors bendruomenės sodus...

Alan :

Arba ūkininkai iš Hjustono pakraščių galėtų viską gabenti į centrą kur viskas būtų išdalinta po rajonus. Aš nežinau, yra tūkstančiai būdų kaip tai daryti.

D.Quinn:

Nėra jokio būtinumo kiekvienai genčiai būti visiškai savarankiškiem. Manau, kad buvo suvokta jog Navahai nebuvo tik 60 žmonių. Navahai buvo genčių tauta, genčių vienetų, ir aš nežinau koks tikslus skaičius jų buvo, bet buvo daug tūkstančių. Navahų tautoje jie turėjo savo išteklius, jie neidavo pas Hopius prašydami parduoti masito nes jų populiacija staiga padvigubėjo. Jie turėjo likti savo teritorijoje ir susitvarkyti su savo resursais, bet toje tautoje buvo daug genčių vienetų.


Taigi tai yra genčių gentis, jei jums taip labiau tinka... Ir greičiausiai ten vykdavo visokiausių resursų mainai.

Alan:

Kai kurie klanai buvo amatininkai, o kai kurie buvo patyrę auginti tam tikros rūšies maistą, taigi tarp jų vykdavo mainai ir nėra jokio tikslo kiekvienam rajonui turėti po sodą, tam nėra jokio poreikio. Bet gali pasitaikyti rajonas, kuriame yra visa krūva inžinierių ir jie gali būti kviečiami kito rajono kur reikia sutaisyti tiltą, aš nežinau... yra tiek daug būdų kaip tai pasiekti ir kaip Izmaelis siūlo-mums tereikia būti išradingais. Ir kol mes tūnosime giliai užstrigę šitame visko darymo kaip tai yra daroma „išsivysčiusio pasaulio“ puvėsyje, mes nesugebėsime pamatyti tų išradingų pasirinkimų.

D.Quinn:

Savo sekančioje knygoje „Anapus civilizacijos“(Beyond civilization) aš pabrėžiu, kad nei vienam iš mūsų nekelia nuostabos sužinojus jog babuinai gyvena socialinėje struktūroje, kuri veikia babuinams, ir kad ančių būrys gyvena socialinėje struktūroje, kuri veikia antims, kad gorilų gauja gyvena soc struktūroje, kuri veika goriloms. Ir ką aš pabrėžiau - tai jog gentis yra būtent tas pat, gentis yra socialinė struktūra kuri tinka žmonėms ir tai atėjo pas mus per natūraliąją atranką, tai veikė milijonus metų ir tai mums padėjo tapti žmonėmis, mes tapome žmonėmis būtent genčių struktūrose.
Taigi mes žinome, kad tai yra sistema kuri tinka žmonėms, bet mes tai pakeitėme hierarchine sistema, kurią labai mėgsta žmonės viršuje, viduryje mėgsta kai kurie, o žemiausiai esantieji nemėgsta to visiškai, bet turi su tuo gyventi. Aš neaiškinu žmonėms ką jie turėtų daryti, aš tik sakau, kad reikėtų pažvelgti atgal ir suvokti jog mums nereikia išradinėti būdo kuris tinka žmonėms, mes tai turime kaip dovaną iš natūralios atrankos. Mums tereikia pažvelgti atgal ir suvokti kodėl tai tiko žmonėms, ir išmokti tai taip, kaip etologai žino kaip veikia būrys, kaip veikia pulkas. Ir tada reiktų pradėti samprotauti, jog mes žinome, kaip tai veikia, o kaip tai neveikia ir kaip mes galėtume pradėti naudoti tas idėjas, kad pergalvotume tai, kaip mes gyvename dabar, štai ką Izmaelis turi omeny sakydamas jog reikia būti išradingiems.
Taigi jokiais būdais aš neturiu atsakymų į visus klausimus, nieko panašaus į tai, ir aš nesitikiu, kad mes turėsime atsakymus greitai, mums jų reikės pradėti ieškoti.

Klausimas:

Jei aš teisus, manau jog jūs norite pasakyti, kad žmonėms nereikia pradėti gyventi mažose lūšnose, trobelėse ar dėvėti drapanas, strėnjuostes ar kažką tokio. Mes vis dar galime turėti visus technologijų mums duodamus malonumus, žaisliukus ir modernaus gyvenimo patogumus. Jūs kalbate kaip mes sąveikaujame, kaip žmonėms tie dalykai tampa prieinami, kaip jie dirba. Ir aš panaudočiau jūsų diagramas: kurk produktus-gauk produktus ar remk ir gauk paramą. Taigi tai labiau sąveikos stilius nei technologijos lygis?..

D.Quinn:

Taip. Ką mes turime dabar yra sistema, kurioje vaikai baigia mokyklą ir jie turi įstoti į mūsų ekonominę sistemą. Ir iš labai daugelio aš girdžiu, ypač iš tų, kurie yra labai pikti, jog mes  savo vaikams sakome, kad prieš tai, kol galėsite turėti gyvenimą, jūs turite išgelbėti pasaulį. Jūs negelbėjote pasaulio, o dabar mes turime mesti viską ir gelbėti pasaulį, o tik tada linksmintis, jei dar bus likę laiko tam.

Ir taip yra todėl, kad mes turime totalitarinį požiūrį į tai kaip mes save sutvarkėme. Kiekvienas, kiekvienas be išimties, baigia mokyklą be jokių išgyvenimo vertybių ir tuojau pat turi susirasti darbą. Štai jie jau užstrigę visam gyvenimui-užsidirba pragyvenimui, susiburia ir taip toliau. Savo kitoje knygoje aš analizuoju kitokį požiūrį, kuris padės žmonėm eiti kita linkme, jei jie mąstys genčių principu. Gentis-grubiai sakant, tai grupelė ne hierarchiškai mąstančių žmonių, kurie yra visuotinės lygybės šalininkai, demokratai, kuriuos sieja gamyba pragyvenimui. Jie nebūtinai gyveno kartu, gentyse buvo visuotinė lygybė, jie turėjo vadus arba vyresniuosius ar kažką tokio, kurie nebuvo hierarchai, viešpatys ar karaliai, bet iš esmės buvo kaip visi kiti. Ir sakyčiau, kad turime gerą pavyzdį cirke kaip gentys veikia, cirkas yra gentis arba genčių gentis. Cirkas aišku turi direktorių, bet cirko viduje žmonės pripažįsta, kad direktoriaus yra tiesiog kitas darbas ir nebūtinai geriausias darbas, jis gali gauti ne didžiausią atlyginimą, greičiausiai žvaigždės gaus didesnį atlyginimą. Ir jie pripažįsta, kad jiem reikia direktoriaus, bet jis nėra dievas, valdovas, būtent tai yra labai panašu į genčių modelį. Ir jei žmonės mąstys su tokiu požiūriu, aš duodu daug pavyzdžių toje knygoje, kaip jie susiburia ir veikia genčių principu. Vietoj to, kad galvotų kaip kuo greičiau pasijungti į piramidžių statymą, kaip aš tai vadinu. Mes darome lygiai tuos pačius dalykus kaip ir senovės egipto darbininkai, išskyrus tai, kad mes statome piramides Bilui Geitsui ir Semui Wallmartui. Mes vis dar statome piramides ir pats laikas mums išbandyti kažką naujo.

Klausimas:

Aš norėčiau paklausti apie pačią kultūrą vadinamą civilizacija, kuri yra išskirtinis žmonių rasės bruožas. Ką jūsų manymu reikėtų išsaugoti iš civilizacijos nuopelnų, jei mes žygiuosime anapus civilizacijos, ką jūsų manymu vertingo gentys turėtų pasistengti panaudoti iš to dešimties tūkstančių metų hierarchinių pasiekimų.

D.Quinn:

Aš manau, kad tai susitvarkys savaime per natūraliąją atranką. Žmonės, kuriems patinka tai ką mes darome, tie kuriems labai sekasi tame, būtinai gyvens taip ir toliau. Ir aš neturiu nieko prieš tai, nes nėra vieno tinkamo būdo kaip žmonėms gyventi, bet visi kiti turėtų turėti galimybę gyventi taip kaip jie nori ir nedirbti piramidėms. Mano nuojauta, Karlas Marksas įšoko į šias vėžes, sakydamas, jog mes neturėtume statyti piramidžių tiems žmonėms - Bilui Geitsui ir kitiems, bet turėtume daryti tai sau. Bet faktas yra tas, kad ne visi nori statyti piramides, dauguma pasitenkina darydami mažyčius daug smagesnius dalykus, nei statydami tas prakeiktas piramides. Ir aš manau, kad ta visa jo idėja žmonių nusprendusių nebestatyti piramidžių kitiems, o darančių tai sau, darančių tą patį... aš taip nemanau, nes tai nėra ko dauguma žmonių nori. Ir aš tai žinau, aš tai girdžiu iš žmonių, ir jie tiesiog verkia, jie nebegali toliau eiti į darbą ir tęsti tai, ką darė jų tėvai. Jiems tai visiškai nusibodo ir mes turime atidaryti pasaulį jiems.

Bet, tie kurie nori daryti tą patį jie tai ir darys, ir aš jiems linkiu viso ko geriausio. Kiekvienas turėtų turėti galimybę daryti tai kas jam tinka ir tęsti tai kiek jis to nori. Jei esi pamišęs dėl elektronikos nenorėčiau to iš tavęs atimti ir aš žinau, kad nenustosi daryti savo darbo. Ar tai atsako į jūsų klausimą?

Klausimas:

 Taip, bet jūs siekiate išgelbėti žmonių rasę?..

D.Quinn:

Taip, norit tikėkit, norit ne, bet žmonės kartais labai įsiaudrina šiuo klausimu. Žmonės klausia kokia yra žmonių rasės vertė ir kodėl ji turi būti išgelbėta?... Ir mano atsakymas... koks yra mano atsakymas?... Tai lyg gyvenimas name, kuris staiga ima degti.. taigi ar jums reikia aiškinti kodėl reikėtų bėgti lauk užuot sudegus gyvam, kokia jūsų gyvybės kaina?... Aš nematau kodėl turėčiau aiškinti žmonių rasės vertę, aš nežinau vertės, aš tiesiog nematau tikslo kodėl žmonių rasė turėtų nustoti egzistavusi po trijų mln ir po dešimt tūkst. metų nuostabaus žydėjimo.  Aš manau civilizacija yra nuostabu, aš žaviuosi jos pasiekimais. Manau, kad būtų labai gaila, jei žmonių rasė išnyktų, kai galėtume egzistuoti dar milijonus ar  milijardus metų, nematau jokios priežasties kodėl gi mes neturėtume tiek gyventi. Aš negaliu duoti tam jokio pateisinimo, aš negaliu pateisinti uodų, nemanau jog turėčiau, nematau kodėl jiems reikia pateisinimo, jie tiesiog yra.  Telaimina juos dievas.

Balsas už kadro:

Grįžtant atgal prie populiacijos  norėčiau užduoti klausimą. Aš matau keletą prieštaravimų čia.. Idėja daugiau maisto – didesnė populiacija tai lyg ir biologiškai sureguliuota. Bet jei tai tiesa, kodėl mes daugumoje tautų, ypač mūsų, matome taip vadinamų mažumos grupių, kurios turi labai dideles šeimas, netgi šiais laikais, ir tuo pačiu metu gyvena varge, kas lygu mažiau maisto.

D.Quinn:

Ir koks būtų klausimas? Nesu tikras, kad supratau..

Klausimas:

Ar tai prieštaravimas tam, jei yra daugiau maisto - tai yra didesnė populiacija,  jei yra mažiau maisto - tai mažesnė?

Alan:

Manau, kad aš galiu į tai atsakyti.
Trečias socialinės santvarkos lygis, kuris sulaiko populiacijos augimą nebūtinai yra tolygiai pasiskirstęs visuomenėje. Kai kuriose civilizacijos dalyse, JAV pavyzdžiui, tai gali būti labai gerai įsišakniję, bet kai kuriose mūsų visuomenės dalyse taip nėra. Taigi tos grupės, kurios vis dar vejasi pažengusias, vis dar bus demografiniuose spąstuose. Taigi nebūtinai visa šalis judės tuo pačiu tempu per demografinius spąstus, vienos grupelės bus labiau priekyje nei kitos. Gali būti grupės, kurioms yra mažiau prieinama socialinė parama ir trečio lygio dalykai, kurie gula ant pamatinių biologinių.

D.Quinn:

Aš galėjau turėti dvylika vaikų, bet aš būčiau gyvenęs daug vargingiau juos augindamas. Bet tai nebūtų buvę įmanoma, problema būtų buvę ne maistas, o jų gyvenimo kokybė.

Balsas už kadro:

Atrodo, kad yra akivaizdus prieštaravimas.. Jei iš tikrųjų, kai yra mažiau maisto, tai bus mažesnė populiacija. Kodėl tada tam tikrose visuomenės grupėse mes matome daug didelių šeimų, ispanų tautybės, daug juodaodžių šeimų yra didelės, kurios gyvena ties skurdo riba, ne vidurinės klasės atstovai. Bet tai atrodo kaip prieštaravimas, nes gyvenant vargingiau turėtų stigti maisto ir būti mažesnė populiacija.

Alan:

Jie išnaudoja mažiau savo resursų dalykams, kuriems mes sunaudojame daugiau, tokiems kaip CD grotuvai, nauji elektronikos prietaisai ar automobiliai, jie sunaudoja visus savo resursus tam kad išgyventų.
Kai trečias lygis pradės vis labiau įsigalėti, jie pradės vaikytis tų kitų poreikių maisto kaina.

D.Quinn:

Pats faktas, kad yra vaikai yra kaip indikatorius, jog ten yra maisto, nes kitokiu atveju jų nebūtų.

Klausimas:

Aš turiu klausimą apie tas pranašystes, keletas artėja jau... Klausimas būtų susijęs su populiacija, kur jūs sakote, kad yra tik tam tikras skaičius žmonių, kurį motulė žemė gali sau leisti. Iš kur jūs žinote, kad negali būti dvylikos milijardų, dvidešimt keturių ar netgi šimto milijardų?

D.Quinn:

Gal aš pabandysiu atsakyti ir daktaras Tornhilas taip pat...
Aš tai žinau tiktai intuityviai, pragyvenęs pakankamai ilgai ir matęs stulbinamą gyvenimo tarp mūsų pablogėjimą, kai mūsų sparčiai daugėja ir mūsų materialiniai resursai nyksta, erdvės galimybės ir taip toliau. Net jeigu  biologiškai mes galėtume išgyventi, gyvenimas dvylikos milijardų žmonių populiacijoje, manau, nebūtų maloni patirtis. Ir aš turiu paklausti: kodėl jūs turėtumėt norėti dvylikos milijardų žmonių? Netgi jei tai būtų įmanoma, ką mes gautume iš to palyginus su tuo ką prarastume?.. Mes gi žinome, kad tam, jog atsirastų dar šeši milijardai žmonių, reikalinga biomasė, ji turi būti paimta iš mūsų gyvenimo bendruomenės kaimynų. Taigi, kai mes gauname, jie yra priversti prarasti... Mes galime gauti  biomasę tiktai iš savo gyvenimo bendruomenės kaimynų, įskaitant rūšių išnykimą, kai mes naikiname jų gyvenamus plotus tam, kad padidintume savo išteklius. Alanai..

Alan:

Aš turiu du dalykus šio klausimo atsakymui ir antras turi įspėjimą. Pirmas dalykas yra labiau intuityvus, kaip tavo atsakymas buvo... Įsivaizduokite bet kokią planetos problemą, bet ką kas ateina į galvą ir padvigubinkite žmonių skaičių įtrauktų į šią problemą. Ar situacija pagerėja, gal lieka nepakitusi, o gal pablogėja?

 Ir Danielio klausimas “Ar mes tikrai norėtume padvigubinti žmonių skaičių planetoje?” mano manymu yra labai geras. Ką mes iš to gauname, palyginus su tuo, ką prarandame, kas yra mano antra mintis?.. Taip mes galėtume išlaikyti dvylika milijardų žemėje, aš įtariu, kad mes greičiausiai galėtume. Bet tai būtų visų kitų gyvų būtybių sąskaita žemėje. O dabar įspėjimas... Įspėjimas yra: taip mes galėtume išgyventi su dvylika milijardų, mes gal galėtume išlaikyti netgi daugiau nei dvylika milijardų, jei mes būtume tikri jog atraminė sistema, kuri yra žemė, nesugrius, kai mes lėtai trauksime plytas iš pastato. Kitaip sakant, taip mes galime paversti visą žemės biomasę į žmonių masę, bet vieną dieną mūsų plaučiai nustos dirbę. Žemės gebėjimas perdirbti orą ir išskirti deguonį atgal į atmosferą, išvalyti nuo CO2, išvalyti vandenį, cirkuliuoti azotą ir anglį... Visos šios sistemos nustos veikusios, nes šiuo metu yra labai tankiai suvyniotas mechanizmas, kuris yra visa planeta ir verčia tuos dalykus veikti. Reikia didelio kiekio sistemų, kad visa tai veiktų ir kai mes pradedame išmontuoti tas sistemas, jos turbūt veiks neblogai, kaip ir traukiant plytas iš pastato nesugriausime pastato visiškai. Bet kažkada mes ištrauksime pakankamai plytų iš atitinkamos pastato dalies ir pamatysime katastrofą-pusė pastato nugrius. Arba mes ištrauksime keletą pagrindinių plytų ir pastatas nugrius. Ką mes iš tiesų darome versdami biomasę į žmonių masę, tai kenkiame gyvybės žemėje pamatams. Taigi taip, mes greičiausiai galėtume išlaikyti dvylika milijardų, bet yra šitas įspėjimas.

Klausimas:

Laikais, kai mes seniau turėdavome tuos masinius išnykimus, ne tik meteoritas prieš 65 mln metų, bet ir permo laikotarpis ar kažkas tokio. Ar mes esame savo paties meteoritas?...

Alan:

Taip, bet mes apie 40 milijonų metų per anksti...

Klausimas:

Aš tiesiog stengiuosi susikurti vaizdą ne apie tai kas nutiks, kai mūsų bus dvylika milijardų, bet argi dabar mes nepatiriame ekologinio holokausto?... Argi ne tai vyksta dabar, kai lietus Nikaragvoje yra El Ninjo ir pasaulinio atšilimo rezultatas, ko pasekmė yra per didelė populiacija. Arba didelio ledkalnio atskilimas antarktikoje yra pasaulinio atšilimo rezultatas, arba metano kiekio išsiskiriančio iš amžinojo įšalo poliariniuose regionuose padidėjimas. Kai mes turime daugiau automobilių, kai verčiame kinus gaminti daugiau elektros... Ar tai nevyksta jau dabar, tai nėra kas nutiks ateityje, tai jau vyksta? Ar netiesa?

Alan:

Kai kurie sutiktų su jumis, o kai kurie sakytų, kad tai jau gerokai pažengę. Bet yra pakankamai žmonių, kurie sutinka su mintimi jog tereikia daryti X ir viskas bus gerai, mes neturime susitarimo dar. Yra pakankamai žmonių, kurie sako, jog viskas ką mes turime padaryti, tai tik pakelti savo našumą – skirstyti maistą geriau.

Balsas už kadro:

Vandenilinis kuras, saulės energija...

Alan:

Taip, naudokime saulės energiją ir viskas bus gerai. Taigi, tai yra ko mus moko motina kultūra: mes nenorime išmontuoti to ką turime, mes nenorime nustoti mynę savo skraidymo įrenginį, mums tereikia tai daryti greičiau, geriau, imti mažiau pertraukėlių, nustoti atostogauti. Turiu omeny, jei norite geresnio gyvenimo šiandieną, jūs geriau neatostogaukite.

Balsas už kadro:

Visa technologinė euforija, kuri yra neatsiejama dalis motinos kultūros žinutės, yra tokia pat šauni kaip ir heroino ar bet kokia kita euforija. Tereikia jos turėti vis daugiau ir daugiau tam, kad “lėkštės liktų kaboti ore”.

Alan:

Taip, būtent taip ir atrodo..


Balsas už kadro:


Žemė, kaip sistema, turi nuostabią savęs sureguliavimo savybę. Ir kaip jūs kalbėjote anksčiau, jei ištrauksime plytą, sistema persibalansuos save. Ar žemei tikrai nėra ko mūsų bijoti?

Alan:


Nei trupučio...

Balsas už kadro:

Ar mes čia esame tam, kad mėgautumėmės ar ne?... štai kur tikrasis klausimas...

Alan:

Ir ar mes norime pasiimti trečdalį planetos gyvybės su savimi.. Argi mes nesame atsakingi už milijonus rūšių planetoje?.. Jei mes kalbame apie milijonus žmonių, pakalbėkime apie milijonus kitų rūšių. Jei kalbėsime apie atsakomybę, tai pereikime prie globalaus ir didelio paveikslo.

D.Quinn:

Aš parašiau šią pasakėčią šiandien.
“Aikštėje  pasirodė grupelė svetimšalių, jie sėdėjo ratu ir turėjo peilius, ir kiekvienas iš jų badė save. Miestiečiai prie jų priėjo ir žiūrėjo šokiruoti į kraujo klaną trykštantį iš žaizdų. Ir kažkas paklausė: Ar jūs nesuvokiate, kad jei ir toliau tai darysite, jūs nukraujuosite mirtinai? Ir tie besibadantys žmonės sako: Manome, kad jūs esate per daug pesimistai. Nejaugi jūs nemanote, kad koks nors naujas koaguliantas bus išrastas kol tai įvyks?”
Ir girdime tai labai dažnai, kad mes esame per daug pesimistai ir kad koks nors naujas technologinis proveržis tuoj įvyks ir sutvarkys tai, ką mes darome sau. Ir tai neįvyks, nes jie kraujavo ne dėl to, kad neturėjo koagulianto, bet dėl to jog badėsi. Ir mes esame žemės naikinimo procese, nes mūsų yra per daug.

Balsas už kadro:

Ir mes labai veiksmingai tai darome.

D.Quinn:

O taip.

Alan:

Miškų nykimo tempas nemažėja pasaulyje, rūšių nykimo tempas taip pat  – didėja.

Balsas už kadro:

Taip aš ir sakau, mes tai darome vis veiksmingiau ir veiksmingiau.

Alan:

Ir žmonių skaičius išaugantis per laiko tarpą taip pat auga. Kaip sakiau anksčiau, kas sekundę mes vis pridedame po tris žmones ir, kaip kažkas pasiūlė, įsivaizduokite tuos žmones priešais jus eilėje į kiną. Arba namie – jūs bandote pasidaryti puodelį kavos ir kas sekundę priešais jus atsiranda trys žmonės. Man tai būtų mažytė problema, aš mėgstu kavą.
Ir tai nėra, kad mes turime tik nugalėti tų trijų žmonių problemą kas sekundę, mes tai turime padaryti dabar, nes kitąmet bus trys su puse žmonių kas sekundę, o po trijų metų jau bus keturi su puse. Problema didėja ir sakyti, kad viskas ko mums reikia, tėra technologinis proveržis yra tas pats lyg statyti technologijas į besivejančiojo pozicijas lenktynėse, kurių niekada jos nelaimės. Technologijos visada bus  besivejančiojo pozicijose, nes mūsų populiacija nuolat auga. Yra vienas mėgstamas ekonomistų posakis pasakytas vieno garsaus iš jų, kuris neseniai mirė: visos mūsų praeities problemos buvo išspręstos idėjų, kiekviena problema su kuria mes susidurdavome praeityje buvo išspręsta idėjų, o idėjos visada ateina iš žmonių protų. Kai mes turime daugiau ir didesnių problemų, viskas ko mums reikia yra daugiau žmonių, taip mes gausime daugiau idėjų. Ir tai buvo gerbiamas, pelnęs pasaulinį pripažinimą ekonomistas Julian Simon. Jo mintis reiškė, jog viskas, ko mums reikia, tai tiesiog skatinti populiacijos augimą kaip tik įmanoma daugiau, nes išeitis atkeliaus iš naujų žmonių protų.
Ir aišku kapitalistinėje visuomenėje, kur mes norime auginti savo rinką, tai yra gerai. Tai ekonomistas su neribotu požiūriu į pasaulį ir požiūriu į neribotų išteklių pasaulį.

Balsas už kadro:

Na aišku viskas veikia iki tam tikro taško, mes tik nežinome kur tas taškas yra, kur tas šiaudas?..

Alan:

Gali būti už mūsų...

Balsas už kadro:

Negaliu atsispirti nepakomentavusi... Atrodo, žmonių rasė yra labai mažai evoliucionavusi tam, kad nuolat būti reagavimo režime, tai ką jūs apibūdinote. Mes laukiame kol problema atsitiks, o tada sprendžiame ją, vietoj to, kad paklaustume savęs ko mes norime. Kas man atrodo kaip rūšies evoliucijos aukštesnė forma. Man atrodo, kad kiekybė nėra labai įdomu, bet žinoma kokybė kas kita. Tiesiog replika...

Alan:


Kas yra tai ko mes norime?.. Aš norėčiau turėti ilgesnes atostogas kasmet, bet atrodo, kad kasmet aš praleidžiu vis mažiau ir mažiau laiko atostogaudamas. Aš norėčiau turėti kokybiškesnį gyvenimą ir aš įsitikinęs, kad kiekvienas to norėtų. Taigi kaip mes tai pasieksime?

Klausimas:

Aš esu tikras, kad žmonės sakytų jums: gal tai tik tiesiog žmonijos likimo įrodymas?.. Barškuolės, kurios kanda gyvius ir sušvirkščia jiems nuodus, o mes kertame atogrąžų miškus. Kodėl gi ne, mes tik įvykdome savo likimą ir turbūt dėl to mes čia esame?.. Argi tai nėra tiesiog natūralu?

D.Quinn:


Aišku nėra galutinio būdo kaip užginčyti tai, bet aš atsigręžiu į istoriją ir sakau, kad žmonės gyveno šioje planetoje tris milijonus metų to nedarydami. Ir tik viena kultūra iš visų, kurias mes žinome čia gyvenusias, tai daro. Ir žmonės klaus argi netiesa, jog mūsų protėviai išmedžiodavo kitas rūšis iki išnykimo? Bet jie to nedarydavo tyčia, jie nežinojo to ir jie to nebūtų darę jei būtų žinoję, nes ką jie būtų gavę iš to, kad naikindavo savo maisto pagrindą. Ir kai jie tai padarydavo būdavo klaida, o ne tendencija. Kur mes nemedžiojame atogrąžų miškuose iki išnykimo, gyvūnai ten nyksta ne dėl to, kad mes medžiotume juos maistui, mes tai darome iš godumo ir nerūpestingumo. Tai nėra būdinga žmonijai, tai yra būdinga mūsų labai keistai kultūrai. Ir viena iš temų, kurią aš keliu, tai padėti žmonėms suprasti kokie keisti iš tikrųjų mes esame šiame pasaulyje. Ne kokie charakteringi, ne kaip mums nulemta buvo tokiais tapti, bet kokie keisti mes esame. Vienas iš mūsų didžiausių keistumų yra visiškas atsidavimas darbui susinaikinimo link.

Balsas už kadro:

Ką man jūs davėte, bent jau skaitant knygas, tai leidote nueiti į Titaniko vairinę. Mes galbūt jau Titanike, bet bent jau žinau, kad galiu nueiti į vairinę ir galbūt nuvairuoti tą šmikį aplink ledkalnį, kur motina kultūra norėtų, kad aš likčiau ketvirtos klasės kajutėje ir tikėčiau kai jie sako, kad viskas bus gerai.

D.Quinn:


Jie siunčia vairininką iš kito laivo!

Alan:

Mes laukiame vairininko iš kito laivo.

D.Quinn:

Tikimasi, kad atvyks bet kuriuo momentu.

Alan:

Mes tik laukiame to išradimo, kuris padarys mus ledkalnio nepramušamais.

Balsas už kadro:

Bet dalykas tas, kad vyksta ir geri dalykai – mes vis dar tempiamės su savimi daug bagažo ir spėju, kas palaiko tą bagažą dominuojantį, tai meilė valdžiai. Aš norėčiau, kad mes turėtume pakankamai savigarbos sugebėti klausti karts nuo karto...

D.Quinn:


Mūsų kultūros ypatumas yra vienas iš pamatinių veikimo principų, kad yra vienas tinkamas būdas kaip žmonėms gyventi ir mes jį turime, ir jis negali būti patobulintas. Ir žmonės toleruoja tai, nes jie visiškai įsitikinę, kad tai negali būti patobulinta. Kur, kaip aš jau minėjau anksčiau –Olmekai, Majai žinojo jog gyvenimas hierarchiniu principu, kur žmonės esantys viršuje turi nuostabų gyvenimą, o esantys piramidės apačioje turi supuvusį gyvenimą, jie žinojo, kad nėra geriausias būdas. Nes jie prisiminė ir matė žmones aplink juos gyvenant senuoju būdu ir kai jiems nusibodo, tai jie sugrįžo prie senojo. O mes kabinamės į savąjį gyvenimo būdą, nes esame įsitikinę, jog negalime jo jokiais būdais patobulinti. Mes esame įtikinti, kad civilizacija buvo pirmas ir paskutinis žmonijos išradimas ir daugiau nieko negali būti. Viskas, mes nebegalime daugiau daryti nieko kito, nepaisant to kiek skausmo mums tai atneša, netgi jei tai veda katastrofos link, mes turime tęsti. Tai dar vienas iš labai didelių mūsų kultūros keistumų.

Balsas už kadro:

Aš žiūriu labai skeptiškai į visa tai... neįsivaizduoju kokiu būdu mes įtikinsime šešis milijardus žmonių nebeauginti daugiau? Nežinau kaip, bet kas sugebėtų tai padaryti...

D.Quinn:

Aš apsiėmiau tą keistą misiją paskleisti idėją keičiančią žmonių protus. Ir viena iš priežasčių kodėl žmonės nepagauna tos idėjos yra ta, kad juos ji sukrečia kaip labai lėta.. Ir galų gale aš prisėdau ir išsiaiškinau tai, apie ką kalbėjau ant popieriaus. Ir šiuo metu greičiausiai du milijonai žmonių skaitė Izmaelį, sakykime vienas milijonas ir jei kiekvienas iš to milijono perduos tai bent vienam žmogui tai jau bus du milijonai, o jei tie du milijonai perduos kitiem tai jau bus keturi milijonai kitąmet. Bet tai aišku yra labai lėtai, bet jei prisėsite ir atliksite skaičiavimus tai suvoksite, kad reikės dvylikos metų tokiu tempu, kad visi žemėje pradėtų mąstyti kitaip. Dvylika metų... Ir požiūrio keitimas yra greičiausias kelias, greičiausias dalykas, kuris tik gali nutikti yra žmonių mąstymo pakeitimas apie tai kas dedasi dabar žemėje. Niekas negali būti padaryta greičiau nei tai, jokia valdžia negali judėti greičiau, jokie įstatymai negali būti priimti greičiau. Mąstymo keitimas, jei žmonės priima tai kaip atsakomybę ir sako: yra daug žmonių aplink mane ir dauguma klausosi ir žiūri, dauguma neturi gero gyvenimo, jie pasiruošę išgirsti ir girdėti. Aš suteikiu įrankius, tai viskas ką aš darau, visos mano knygos yra įrankiai žmonėms naudotis ir man nerūpi ar jūs jas perkate, aš nesu suinteresuotas parduoti knygas, galite naudoti tą pačią knyga nuolat. Naudokite knygas iš bibliotekos, vokite jas iš ten...
Ir jei jūs turite geresnių būdų viskam pakeisti, tai šaunu, aš nesakau, kad tai yra vieninteliai įrankiai, kuriuos reikia naudoti. Tiesiog išrauti visa tai lauk, nėra nieko svarbiau už tai. Ir atrodo  kaip sunku, bet tai gali įvykti jei žmonės priims tai kaip atsakomybę. Ir žmonės tai daro, tiesiog milžiniškas augimas mano idėjų šalininkų, kurios prasidėjo nuo nulio sausį 1992. Tiesiog skleidžiant žodį, kiekvienas žmogus pasakoja tai save supantiems ir tai auga kaip amalas. Aš žinau, kad tai gali įvykti labai greitai ir tai vyksta greitai.
Negaliu prisiminti to vokiečių fiziko dabar, prisiminsiu prieš baigiant pokalbį, kuris pasakė, kad naujos idėjos niekada nepasklinda prievarta. Negali vaikščioti badydamas pirštu į žmones ir sakyti štai kodėl reliatyvumas yra tiesa, verčiau visi seni tos idėjos oponentai išmirs ir kita ateinanti karta jau žino tai. Ir žmonės, kurie dabar neklauso, jie išmiršta, o vaikams jau visa tai bus seniena. Man nerūpi ar jie tai žinos iš Danielio Kvino ar iš bet kurios mano knygos, kol jie matys viską kitaip, nes tai yra mūsų išsigelbėjimas.
Ir žmonės manęs paklaus: sakykime jau bus aštuoni milijardai kitaip mąstančių žmonių, ką gi jie darys?

Balsas už kadro:

Jie sukurs chaosą, nuvers pasaulio valdžią...

D.Quinn:

Taip, ačiū dievui.. Ir šioje vietoje aš turiu pasakyti, kad jokia paradigma negali išpranašauti kitos paradigmos. Žmonės vienoje paradigmoje gali manyti, jog jie gali nusakyti sekančią, bet jie iš tikro to negali. Kaip ir viduramžių žmonės negalėjo nusakyti renesanso, manau, kad sakiau tai aname susitikime, bet galiu pasikartoti. Ir aš pasakysiu dar kartą, jei žmonija vis dar bus čia po tūkstančio metų, tai bus tik todėl, kad žmonės pradėjo mąstyti kitaip. O jei žmonės mąstys vis dar taip pačiai, tai po tūkstančio metų jų čia nebeliks, aš nežinau ką jie galvos, bet jie galvos kitaip. Aš žinau, kad jie žinos šitai, jei žmonės gyvens po tūkstančio metų tai bus akivaizdu kiekvienam, niekas dėl to nesiginčys po tūkstančio metų, jei mes dar būsime čia po tūkst metų, nes kitokiu atveju mūsų čia nebus.

Padėka už vertimą – Šarūnui A.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (21)
 
Maisto lenktynės – lenktynės, kurių nelaimės niekas
2010.04.26 HomoSanitus / Rūta B.
Daniel Quinn, Kent Valstijos Universitetas, Žemės diena, 1998. Prieš keletą dienų aš jaučiausi prislėgtas ir pasakiau žmonai: „Reni, kodėl aš turėčiau apie tai kalbėti Kento Valstijos Universitete? Kodėl aš negaliu kalbėti apie ką nors, kas į kiekvienus jų namus atneštų šilumą, gerus jausmus ir šypsenas jų veiduose?“ „Gerai, o kodėl gi tau taip nepadarius?“, pasakė Reni, „kodėl tu nusprendei apie šį reikalą kalbėti pirmiausiai?“ „Todėl, kad pasaulyje tai dabar pats svarbiausias reikalas“, pasakiau aš jai. „Bet kodėl visa tai turi nagrinėti tu?“ „Todėl, kad to nedaro niekas kitas, bent jau plačiąjai visuomenei“. „Ką gi, tada matome, jog kito kelio nėra?“ pasakė Reni.   Taigi...
Norintiems geriau suvokti Daniel Quinn'ą
2009.03.23 HomoSanitus / Age
Tiems, kurie perskaitė Daniel Quinn vieną ar keletą knygų mūsų civilizacijos tema ir manosi, kad viską jose supratę, DQ  parašė dar vieną – bandymą  paaiškinti apie ką jose buvo rašoma iš tiesų. Tai Daniel Quinn'ą privertė padaryti tūkstančiai jo gaunamų laiškų, iš kurių jis mato, kad tik nedidelę dalį to, ką jis parašė, žmonės supranta taip, kaip jis buvo ir užmanęs.   Šiek tiek šios knygos pradžios  originalo kalba : „"There is always a brave new world," said Poirot, "but only, you know, for very special people. The lucky ones. The ones who carry the making of that world within themselves."   — AGATHA CHRISTIE Preface In October 2005 I received a letter from a reader who was going to be in Houston — my...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kam išradinėt amžinąjį variklį. Ar ne geriau būtų pašalinti amžinąjį stabdį?
Liaudies išmintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės