Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Mes esame ne lietuviai
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / HOMO SAPIENS istorija / Mes esame ne lietuviai
Žodis "lietuviai" yra kilęs iš senesnio - "leičiai". Kas gi tokie buvo tie leičiai? Leičiai buvo kunigaikščio palydos žmonės - kariai ir tarnai. Mūsų tautiečiai buvo laisvi žmonės ir tarnauti kunigaikščiui nenorėjo. Todėl kunigaikštis turėjo vienintelę išeitį - nusisamdyti svetimšalius. Tie svetimšaliai ir buvo vadinami lietuviais.

Taigi mes esame ne lietuviai. Mūsų tauta čia gyveno per amžius laimingai, visko turėjo, o kadangi nejautė nepritekliaus, tai ir kariauti ar grobti svetimų turtų nė neketino. Kariaudavo tik tie svetimšaliai lietuviai su kunigaikščiu priešakyje, nes jie neturėjo nei žemės, nei turtų, nei šeimų, nei laimės. Todėl jie ir kariavo. Norėjo iš kitų turtus užgrobti, moteris, žemes... O kam mums kariauti, jei mes ir taip visko turėjome?

Kaip atsirado kunigaikščiai?

Prieš atsirandant miestams mūsų tauta gyveno kaimuose ir vienkiemiuose. Miestai atsirado vėliau. Miestas juk negali atsirasti tuščioje vietoje. Mieste gyvena amatininkai, kariai, prekybininkai, kunigaikštis ir jo tarnai. Visiems jiems reikia kažką valgyti. Kas iš to, jeigu prigamins amatininkas papuošalų ir puodų, bet nebus kaimų aplinkui, kur savo gaminius gali iškeisti į maistą? Kas iš to, jei bus kariuomenė, jei ji negalės imti duoklės iš aplinkinių kaimų? Kariuomenei irgi reikia maisto. Todėl tokie dariniai kaip miestas negali atsirasti ant tuščio lauko.

Kaimas, vienkiemis ar kitaip sodžius, ūkis, viensėdis yra dariniai, kurie gali atsirasti ir gyvuoti be miesto. Būtent tokiais dariniais ir gyveno mūsų tauta. Ir tik todėl, kad čia gyveno žmonės sugebantys išsilaikyti save ir dar priedo užauginti produkcijos perteklių, tik todėl galėjo vėliau atsirasti ir miestai.

Jeigu sodžių gyventojai neturėtų produkcijos pertekliaus, tai negalėtų keisti atliekamo maisto į miestuose pagamintų amatininkų dirbinius. O miestų atsiradimas rodo, jog sodžiuose perprodukcija tikrai buvo. Reiškia, visko turėjome užtektinai ir eiti į kitus kraštus, kad gauti ko nors mums nereikėjo.

Užpulti ir užgrobti kaimo teritorijos taip pat buvo neįmanoma. Vos tik išgirdus apie atkeliaujančią didelę kariuomenę kaimiečiai išslapstydavo maisto atsargas, dalį jų pasiimdavo su savimi ir pasitraukdavo į miškus. Kad ir kokia svetimšalių kariuomenė atvykdavo, maisto ji čia nerasdavo, todėl kiek paklaidžiojusi turėdavo apsisukti ir grįžti į savus kraštus. Išėjus kariuomenei sugrįždavo į savo sodžius ir mūsų tautos žmonės. Jokia centralizuota kariuomenė negalėjo jos užkariauti ir pavergti. Nes tai tiesiog fiziškai neįmanoma.

Norint įveikti mūsų tautą, reikėjo turėti decentralizuotą kariuomenę, kuri pastoviai būtų mūsų tautos gyvenamoje teritorijoje. Jei kariuomenė bus pastovi ir visur, tai mūsų tauta negalės pasitraukti laikinai į miškus ir vėl sugrįžti.

Būtent toks ir yra kunigaikštysčių ir miestų modelis. Buvo prikurta daug mažų miestų su smulkiomis kariuomenėmis. Kunigaikščiai su samdyta kariuomene - svetimtaučiais lietuviais pasistatydavo pilį ir plėšdavo aplinkinius kaimus. Tokia maža kariuomenė yra labai mobili. Didelė kariuomenė juda lėtai. Galima apie ją sužinoti ir turėti laiko maistui paslėpti. O jei į tavo sodžių ateina mobili kunigaikščio kariuomenė, tai nei maisto paslėpti nespėji, nei pats pabėgti. Jei apie tai sužinodavo aplinkiniai kaimai ir sukildavo didesnės žmonių masės, tai kunigaikštis su lietuviais pasislėpdavo pilyje ir gindavosi nuo mūsų tautos.

Būtent tam ir buvo skirtos pilys - svetimšaliams lietuviams gintis nuo mūsų tautos. Pilyje gyvendavo tik kunigaikštis, jo tarnai, svetimšaliai amatininkai, prekybininkai, kariai... Daugiau į pilį juk ir nesubėgtų žmonių. O pilies sienos ir neapgintų, jei didelė kariuomenė ateitų, kad ir kiek besiginančių pilyje būtų. Žymiai efektyviau atėjus dideliai kariuomenei kaimiečiams yra atsitraukti į miškus, o ne pasislėpti pilyje.

Pilys yra skirtos gintis nuo vietinių kaimiečių, o ne nuo didelių kariuomenių. Atėjusi didelė kariuomenė gali nesunkiai paimti bet kokią pilį.

Tai štai būtent taip - kuriant mažiukus miestus, pilis, kuriose slėpdavosi nedidelė, bet mobili svetimtaučių kariuomenė ir buvo įveikta mūsų tauta. Mobilios kariuomenės ir kunigaikščiai skurdindavo miestiečius, imdavo iš jų duoklę. Sustiprinus miestus ir nuskurdinus valstiečius buvo galima pereiti prie didesnių darinių. Prasidėjo kunigaikštysčių vienyjimas į didesnį darinį - valstybę. O valstybė pavadinta mūsų užgrobėjų ir nukariautojų leičių vardu - Lietuva.

 Laimis Žmuida   

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (137)
 
Šis tas apie šį bei tą
2012.01.21 HomoSanitus / Age
Pirmykščio žmogaus istorija, taip sako šiuolaikinis mokslas, tęsėsi 5 milijonus metų. Šis laikotarpis paliko gilų įspaudą šiuolaikinio žmogaus poelgiuose ir veiksmuose. Iš laukinio žmogaus laikų į mūsų civilizuotą visuomenę atėjo daugelis lyčių tarpusavio santykiavimo elementų. 1. DOVANOS. Visame pasaulyje priimta, kad kai vyras meilinasi moteriai, jis dovanoja jai dovanas: suvenyrus, bižuteriją, saldumynus, rūbus ir kitokias smulkmenas. Šio elgesio šaknys driekiasi tolyn – į akmens amžiaus periodą. Pirmykščiai vyrai eidavo į genties moteriškąją dalį ir iš kart dėdavo prie laužo dovanas: mėsą, daržoves, žuvį, molinius dirbinius, išdirbtus gyvūnų kailius ir t.t. Taip vyrai mokėjo už seksualinius santykius moterims (skolon tais laikais niekas nieko nedarė,...
Aric McBay. Kas yra civilizacija?
2011.02.13 HomoSanitus / Aric McBay
Kai žmonės išgirsta, jog kažkas nori „civilizacijos pabaigos”, jie automatiškai sureaguoja neigiamai vien tik dėl jų teigiamų asociacijų su žodžiu „civilizacija”. Šis straipsnis yra bandymas išaiškinti, apibrėžti ir aprašyti, ką turiu galvoje vartodamas žodį „civilizacija”. Jei pažiūrėtume į žodyną, jis pateikia štai tokį dažniausiai vartojamą civilizacijos apibrėžimą:     Civilizacija    1: visuomenė, esanti pažangioje socialinės raidos būsenoje(pvz.: sudėtingos politinės, religinės ir teisinės struktūros); „žmonija pamažu vystėsi nuo barbariškumo iki civilizacijos“ 2: socialinis procesas, kuriuo visuomenės pasiekia civilizacijos lygį 3: tam tikra civilizacija tam tikru metu; „ankstyvoji Majų...
 
Išmirę, bet tebegyvenantys
2010.04.17 HomoSanitus / Age
Akys – sielos veidrodis.                  O kaip ta siela atrodo, jei akys kaip katės?     Didžiausia dalis informacijos iš aplinkos mūsų smegenims patenka per akis. Kuo jos detaliau mato, tuo informacijos smegenys gauna daugiau. Tai beveik tas pats, kaip su fotoaparatu – jei jo matrica turi mažai pikselių – vaizdas bus neryškus ir be smulkių detalių. Fotoaparatų matricą tobulina pramonė, akies gebėjimus – gyvenimo būdas ir sąlygos. Apsidairykite aplink ir pamatysite žmones vis dažniau užsikariančius ant savo nosių įrengimą,  atstatantį prarastą gebėjimą matyti detaliai pasaulį savomis akimis be jokių dirbtinių lęšių – civilizuoti žmonės renkasi variantą tobulinti akinius, bet ne savo akis. Nes taip...
Bernhard Brosius: 3000 metų gyvavusi Çayönü utopija (1)
2010.02.15 HomoSanitus /
Ankstyvosios Anatolijos civilizacijos atradimas  1958 m. britų archeologas Jamesas Mellaartas, tyrinėdamas pietinę Anatolijos dalį, aptiko kalvą, sudarytą iš įvairių kultūrinių sluoksnių. Vėliau išaiškėjo, kad tai yra geriausiai išsilaikiusi ir gausiausia radiniais neolito laikų gyvenvietė Artimuosiuose Rytuose. Kadangi kalva stūkso prie kalnų grandinės išsišakojimo, ji buvo pavadinta „Šakutės kalva“ (Çayönü).   1961 m. Mellaartas, kartu su kolega Ianu Hodderiu, pradėjo kasinėjimus, kurie tęsėsi iki 1965 m. Tyrimai buvo apibendrinti 1993 m. Kalva sudaryta iš 12 neolito laikų miesto lygių. Mieste gyventa nuo 7300 iki 6100 m. pr.m.e., o tai yra 1200 metų be pertrūkio (1). Mieste gyveno vidutiniškai 10000 gyventojų, jis niekada nebuvo sugriautas ar...
 
Senoji lietuvių religija
2009.05.26 HomoSanitus / Marija Gimbutienė
Savotiškai aktuali senoji lietuvių religija lietuviškosios visuomenės tarpe. Vieniems ji yra tolumoj spinksįs žiburėlis, lyg lietuvybės simbolis. Kitiems ji — "pagonybė", visokių nesąmonių ir prietarų pilna, su kuria reikia kovoti. Praeitis tačiau tomis pačiomis formomis niekad nepasikartoja. Ji mums yra tarytum brangūs vaikystės prisiminimai, kraitis iš tėvų tėvų paveldėtas, gyvybės šaltinis, tekėjęs per praeities amžių amžius. Mes neišvengiamai esame savosios praeities, tad ir senosios religijos vaikaičiai, ir mums yra tik vienas kelias: ją tirti, daugiau apie ją žinoti, rasti joje kas buvo gera, gražu, išmintinga, įdomu. Iš istorijos ir iš dabarties įvykių žinome, koks griovimo darbas vyksta, kai tyčiojamasi iš praeities, kai griaunami pamatai ir jie nepakeičiami...
HS istorija trumpai drūtai
2008.06.30 HomoSanitus /
Ne taip jau lengvai  tam ikižmoginiam padarui rankiojosi tos žolės ir nusimušinėjo tie vaisiukai nuo medžių. Buvo tą maistelį sušlamšti pakankamai konkurentų. Bet likimas taip lėmė, kad padaras su stačiu nykščiu, skirtu ropinėti medžiais, pabandė pakiloti akmenukus ir pastebėjo, kad visai neblogai sekasi. Pavyksta netgi riešutą kartais suskaldyti. Bet riešutų ne visada būna,- juk sezoniškumas ir šiltuose kraštuose egzistuoja. Kai nebuvo riešutų, o baltymo trauka vis vertė akis ieškoti, o nosį uosti, padaras atrado didžiulius ....zauro kaulus, kuriuos aplesiojo tik ką maitvanagiai, o iš akiduobių išlesti smegenėles snapai trumpoki buvo. Pirštu pabandęs akiduobės gilumą ir aplaižęs pastarojo galą, pajuto cholesterolio poveikį savosioms smegenims, kurios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 

Paradoksalu, tačiau šiais
laikais mūsų pastatai didesni,
bet mažesnės bažnyčios,
platesni keliai,
tačiau siauresni požiūriai.
Mes išleidžiame daugiau,
bet turime mažiau,
mes perkam daugiau,
tačiau džiaugiamės mažai.
Mūsų namai didesni,
tačiau mažesnės šeimos,
daugiau patogumų,
bet mažiau laiko.
Mūsų moksliniai
laipsniai aukštesni,
bet žodžiuose ir darbuose
mažiau prasmės,
daugiau žinių,
bet mažiau teisingumo,
geresnė medicina,
tačiau mažiau sveikatos.
Mes geriam per daug,
rūkom per daug,
nerūpestingai išlaidaujam,
juokiamės per mažai,
vairuojam per greitai,
keliamės per vėlai,
per mažai skaitom,
per daug žiūrim TV,
retai meldžiamės,
esam per daug pavargę ir pikti,
kalbam per daug,
mylim per retai,
nekenčiam taip dažnai.
Mes išmokome kaip pragyventi,
bet ne gyventi.
Mes išvalėm orą,
bet užteršėm sielą.
Užkariavom kosmosą,
bet nebepažįstame vidinio pasaulio.
Daugiau rašom,
bet mažiau išmokstam.
Daugiau planuojam,
mažiau įvykdom.
Išmokom skubėti,
bet nebemokam palaukti.
Tai neįtikėtinų pelnų,
bet lėkštų santykių laikai.
Mūsų namai išpuošti ir patogūs,
bet juose nėra namų šilumos.
Didinam turtus,
bet mažinam vertybes.
Robert Fulghum

Forumas
HS Forumo taisyklės
(131171 pranešimai)
paskutinis 2017-06-25 08:32:47
Bendrieji sveikatos klausimai
(41 pranešimai)
paskutinis 2017-05-04 22:58:21
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(17679 pranešimai)
paskutinis 2017-06-24 03:10:15
Naujausi komentarai
Demyanutimb
2017-06-25 10:10:33

Sud6ibaCow
2017-06-25 10:09:54

Jamesseend
2017-06-25 10:08:32

BdbfgDype
2017-06-25 10:08:30

Lapi4urnup
2017-06-25 10:07:49

BdbfgDype
2017-06-25 10:07:29

Sud6ibaCow
2017-06-25 10:06:59

audraomuh
2017-06-25 10:06:52

Robertdat
2017-06-25 10:06:46
y best payday loans honour http://paydayloansbill.com...

Demyanutimb
2017-06-25 10:05:38

Sud6ibaCow
2017-06-25 10:05:01

Michailutimb
2017-06-25 10:04:37

Sud6ibaCow
2017-06-25 10:04:17

Gregoryjex
2017-06-25 10:03:47

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės