Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
150 taisykl?
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / 150 taisykl?
...dievo akimis...
...arba žvilgsnis kitu kampu...
Kaip ir sakiau, mano “draugelis” sugrįžo prie miestų temos, ir štai ką jis turi pasakyti dar.

Stiprus smūgis. Po jo - visiška tamsa. Atsibundu. Atsikėlęs bandau susivokti, kur esu. Bet viskas aplinkui nepažįstama. Suprantu tik tai, kad esu pakankamai aukštai, nes kvėpuoti nėra taip lengva, kaip visada. Neturėdamas nė menkiausio supratimo kur aš, pradedu žingsniuoti.
Ilgai netrukus prieinu prie šlaito, už kurio man atsiveria niekada dar neregėtas vaizdas. Iki pat horizonto aš matau tarsi mažas salas. Bet tos salelės sudarytos iš atskirų plotų. O kiekviename plote, atrodo, kad būtų po namą, apsuptą medžių.
Vedinas smalsumo nuskubėjau prie vienos iš tokių salelių. Ir kuo arčiau aš buvau, tuo aiškiau mačiau, kas tose salelėse yra. Ir mane tiesiog apstulbino, tai ką pamačiau. Tas, kas man pasirodė, kaip plotas su namu, išties buvo daug daugiau. Tai buvo nuostabios sodybos ir kiekviena vis savaip unikali. Visur dominavo žaluma. Vien tik sodai, miškeliai, daržai ir gėlynai. Net kilo mintis, kad galbūt miriau ir čia yra rojus. Bet kaip patvirtins mano tolimesnė patirtis - tai tikrų tikriausia realybė.
Paskendęs savo apmąstymuose, net nepajutau, kaip priėjau prie vienos iš salelių. Netrukus mane pastebėjo vienas vietinis žmogus. Jis iškart priėjo, pasisveikino ir mandagiai pasiteiravo ar viskas gerai. Tik tada supratau, kad esu stipriai sužeistas. Atsakyti jau nieko nebesugebėjau - vėl viskas aptemo.
Kažkur girdžiu paukščius čiulbant. Pramerkiu akis. Apsidairau ir suprantu, kad esu kažkokiame kambaryje. Ir šalia manęs nepažįstama moteris vynioja tvarsčius. Ji pastebi, kad aš pabudęs. Ir iškart maloniai nusišypso. Vargais negalais sugebu suregzti kelis žodžius: - Kur aš?
Vietoj atsakymo gaunu nuoširdžią šypseną - ir paprastus žodžius: - Tu esi ten kur tavimi pasirūpins. Nebijok, nepajusi kaip greitai vėl ant kojų būsi. Jaučiu, kad mano galva dar sunki. Vėl nugrimztu į gilų miegą. Nežinau kiek laiko prabėga, bet išgirstu, kad šalia manęs kažkas tarsi juoktųsi. Krykštauja ! Tai vaikai. Atsimerkiu ir tą pačią akimirką į kambarį įeina anksčiau matyta moteris. Ji kažką nešasi su savimi ir eina tiesiai prie manęs. - O, puiku, kad tu pabudęs. Jau galvojau, kad teks tave prikelti. Tau būtinai reikia pradėti valgyti. Užteks čia miegoti, kaip meškai žiemą - šelmiškai ištaria moteris. Vargais negalais išspaudžiu šypseną ir linkteliu galvą. Ji paduoda man lėkštę su kažkokiu, pagal kvapą sprendžiant, žolelių nuoviru. - Išgerk. Tai padės tau greičiau atsigauti. Paragauju. Skonis nekoks. Bet turbūt žino ką duoda. Viską išgeriu ir iškart noriu prabilti. Bet ji spėja pradėti pirma. - Iš kur tu? Kas tau nutiko? - Nežinau - tesugebu atsakyti - Vieną akimirką aš važiuoju darban, kitą aš jau kažkur ant kalno. - Tave man atnešė mano senelis. Sako jis rado tave bežiūrinti į mūsų gyvenvietę. Jis norėjo prieiti prie tavęs ir pasiteirauti ar nereikia kažkuo padėti, bet kai pamatė, kad esi sužeistas, iškart bandė suteikti pagalbą. Tačiau nespėjus jam išsiaiškinti kas tau nutiko - tu atsijungei. - Bet kaip tai gali būti. Kaip aš galiu iš didžiulio miesto staiga atsidurti visiškai nepažįstamoje aplinkoje? - Miestai? Kaip tu būdamas toks jaunas gali žinoti apie tokį senovinį gyvenimo būdą? - Kaip tai senovinį - nustebęs paklausiu aš? - Matai, miestai jau baigė išnykti dar tada kai mano senelis buvo jaunas. O mes apie juos žinome tik iš istorijos. Tai buvo tamsūs laikai… - nutęsė ji. - Palauk palauk. Kaip tai tamsūs? - Detaliau apie tai galėtų papasakoti mano senelis. Aš težinau sausus faktus ir nuotrupas iš įvairių vyresnio amžiaus žmonių pasakojimų. Bet gal tave dar kas domina? - Patikėk manim kaip domina. Pirmas klausimas, tai kodėl pas jus tiek daug tokių salų-gyvenviečių? - Nes taip tiesiog patogiau gyventi. O kas? Negi nesuprantama tau tai? - Na nelabai. Gal gali paaiškinti? - Gal ir galiu, bet nebūk savanaudis - šypsosi ji - geriau papasakok man, kas tu ir iš kur čia atsidūrei? Mes neretai sulaukiame atvykėlių, bet niekada dar neteko sulaukti tokio, kaip tu. Įspūdis toks, kad lyg ne iš šios planetos, ar net kito laiko būtum. Kaip tai įmanoma? - Paklausei to, ko pats nesuprantu. Reikia man pagalvoti, nes niekaip nesiriša paskutiniai mano patirti įvykiai. - Gerai. Tu pamąstyk. O aš pranešiu seneliui, kad tu atsigauni. Jis nori tau keletą klausimų užduoti, o ir pats galės atsakyti į tau rūpimus klausimus.
Po to kai ji išėjo, vis bandžiau mintyse sudėlioti, kas čia dedasi. Bet kad ir kaip stengčiausi, atsakymai tiesiog nenorėjo atsirasti. Jokios logikos, pagrįstumo ir apskritai realumo, šiuose įvykiuose nebuvo. Gal aš išprotėjau? Gal tai tik nusikliedėjęs mano protas? Mintis nutraukė kažkieno žingsniai. Vos jam įėjus supratau, kad tai buvo tas pirmas žmogus, kuris paklausė ar man viskas gerai. Tai greičiausiai jos senelis - pamaniau sau.
- Kaip sveikas, jaunuolį? - paklausė jis. - Ačiū, gerai. Jūs turbūt prieš tai buvusios čia moters senelis, taip? - Teisingai. Bet prieš pradedant tau uždavinėti klausimus, leisk man šiek tiek tave apšviesti apie tai, kur tu esi ir kaip tu čia atsiradai. Tikėtina, kad tu tuo nepatikėsi, bet esu įsitikinęs, jog tavo protas tikrai tau dar nedavė atsakymo į visus įvykius, kurie tave ištiko per keletą paskutinių dienų. Tad įdėmiai klausyk.
- Nors nesu įsitikinęs - pradėjo senukas - bet man atrodo, kad galimi du atvejai, kaip tu čia patekai. Pirmas - tu peržengei ribas tarp visatų. Antras - tu nukeliavai laiku į ateitį. Spėju, tau tokie dalykai labiau primena fantastiką, bet kitokio paaiškinimo dabar neturiu, o daryti tokias prielaidas man leidžia tavo nuostaba apie miestų nebuvimą. Juo labiau, kad mūsų mokslininkai jau įrodė paralelinių visatų egzistavimą ir keliavimą laiku - realumą.
Matai, miestai pas mus pradėjo nykti prieš gerus 150 metų. Ilgainiui tokios sąvokos apskritai nebeliko. O jei tu teigi, kad esi iš miesto. Tai kaip ir sakiau tėra tos dvi galimybės, nes šią akimirką pasaulyje miestų nebelikę. O kadangi tu neturi supratimo apie tai, kas vietoj jų yra, aš tau norėčiau tokį turą pravesti. Manyčiau mano anūkėlės nuoviras jau suveikė, gali drąsiai keltis ir turėtų užtekti jėgų pasivaikščioti po mūsų gyvenvietę. Juo labiau, kad tau dabar fizinis aktyvumas yra itin reikalingas. Taip žymiai greičiau vyks gijimo procesas.
Staiga, aš su siaubu supratau, kad man buvo lūžęs ne vienas šonkaulis, bei kairė ranka. Turėjau skaudžiai kristi… Bet kaip ir sakė senukas, aš be problemų pakilau nuo lovos ir nusekiau iš paskui jam. Išėjęs iš namelio, supratau, kad esu apsuptas neapibrėžiamai nuostabios gamtos. Viskas tiesiog saldainis akims. Šiltas ir širdį virpinantis vaizdas, kad ir kur pasisuktum.
- Iš tavo veido išraiškos sprendžiant, matau, kad nustebęs esi. Nesi matęs tokio vaizdo anksčiau? - Nieko panašaus. Ten kur aš gyvenu, gamta yra užspausta į kamputį - visur tik šaltas betonas. - Viskas aišku su tavimi. Tu tikrai ne iš šios planetos. - nusijuokė senukas. - Na ką. Tada klausyk ausis ištempęs. Papasakosiu aš tau istoriją, kaip dingo miestai ir atsirado mūsų gyvenvietės.
Matai prieš daugiau nei 150 metų mes susidūrėme su rimta problema. Miestai pradėjo tapti tokiais didžiuliais, kad kai kuriais atvejais apimdavo beveik visą, tais laikais egzistavusių, valstybių teritoriją. Buvo akivaizdu, kad tokia didelė žmonių koncentracija anksčiau ar vėliau turėjo privesti prie nelabai gerų dalykų. Taip ir įvyko. Nekontroliuojamos smurto bangos, skurdas, nepriteklius ir galiausiai baisios ligos - buvo labiausiai matomos tokios koncentracijos pasekmės. Miestai tapo kalėjimais, kurių sąlygos žmogui tapo nepakenčiamos. Tai tie, kurie jautė, kad ilgai taip negali tęstis sugalvojo išsikelti kuo toliau nuo tų miestų. Tik buvo problema, kad niekas nežinojo, ką daryti pabėgus nuo miesto. Niekas nenorėjo atsisakyti patogumų ir technologijų. Nenorėjo tapti “kaimiečiais”. Štai čia sužaidė mūsų istorinės ir socialinės žinios bei keletas anksčiau atliktų eksperimentų. Mes radome magišką skaičių. Teisingiau neradome, o supratome, kad jis yra labai teisingas, nes apie jį buvo žinoma jau labai senai. Tai 150. Iš pažiūros - tai nieko neypatingas skaičius, bet kaip jau turėjai pastebėti, mūsų gyvenvietės nėra didelės. Tai štai, kiekvienoje iš šių gyvenviečių gyvena maždaug 150 žmonių. Tai nėra geležinė taisyklė, todėl, kad tam tikriems gyvenviečių tipams reikia didesnio žmonių skaičiaus…
Tiesa, apie tipus. Turbūt nelabai aišku, apie ką aš. Gyvenviečių tipą nesąmoningai nusistato patys jos gyventojai. Tarkime, mūsų gyvenvietė, kurioje tu dabar esi yra senovės ir natūralumo tipas. Tai reiškia, kad mums nelabai rūpi įvairiausi techniniai pasiekimai ir kiti dalykai. Mes bendraujame su gamta. Žinoma, tai nereiškia, kad mes esame visiškai atsilikę šioje srityje. Kiekvienam pagal savo poreikius išties. Bet kaip ir sakiau, kad tipas nusistato nesąmoningai, nėra jokio priverstinio etiketės prilipdymo. Žmogus gali pats rinktis, kokioje gyvenvietėje gyventi.
Įsivaizduok. Gimsta vaikas. Auga mūsų gyvenvietėje. Bet ūgtelėjęs, panori naujų potyrių. Tai niekas jam netrukdo nukeliauti į kitas gyvenvietes ir pažiūrėti, kas ten yra. Galbūt jam patiks technologiniai dalykai. Yra ir tokia gyvenvietė. Ten žmonės - mokslo pasaulio atstovai. Bet ir jie nuo gamtos neatitrūkę. Atvirkščiai, jie mokosi iš gamtos ir bando pasinaudoti jos teikiamomis žiniomis. Bet čia tarp kitko. Pagrindinė idėja yra ta, kad žmogus turi laisvę rinktis kuo būti ir kur gyventi. Ir niekas iš išorės netrukdo jam tai daryti. Nėra priežasčių, kurios verstų jį rinktis ne pagal savo norus.
Bet visgi, kodėl 150, turbūt galvoji? Kaip ir sakiau, mes jau labai senai turėjome žinių, tik nesupratome jų svarbos. Iki ateinant moderniam žmogui, pasak įvairiausių šaltinių, žmonių gentys susidarydavo būtent iš tokio narių skaičiaus. Vėliau buvo atliktas keletą socialinių eksperimentų ir buvo įrodyta, kad tokioje aplinkoje žmogus jaučiasi geriausiai. Išties, netgi pasirodė, kad gyvenant tokiuose kiekiuose, net realių rašytinių įstatymų nereikia, nes visi visus pažįsta, o atvykėlis iškart bus pastebėtas. Kodėl manai aš prie tavęs taip greit priėjau? Tai yra didžiulis privalumas, nes suteikiamas “savo rato” jausmas, suteikiamas saugumas ir žmogus gali sau ramiai gyventi nesukdamas galvos dėl įvairiausių problemų, kurios jam kildavo miestuose. Principe, tiesiog patenkinami prigimtiniai žmogaus poreikiai priklausyti kažkam - jų neiškreipiant.
Tai štai. Pradėjo viena po kito kurtis tokios gyvenvietės ir netrukus tai pagavo tokius tempus, kad tiesiogine to žodžio prasme, miestai buvo paliekami ir griaunami susirenkant reikalingas medžiagas gyvenviečių statybai. Žinoma, tai privedė prie visos pasaulio ekonomikos kolapso. Bet kad ir kaip baisiai tai skambėtų, viskas praėjo pakankamai ramiai. Žmonės buvo per daug nuvarginti to besaikio miesto tempo, tad jiems jau buvo nusispjaut į tai, kad pasaulis, kurį jie žino - griūna. Jie tenorėjo ramybės. O ją galėjo gauti būtent tokiose gyvenvietėse. Tą žmonijos pasikeitimo laikotarpį mes prisimename, kaip didįjį prašvitimą. Nes būtent tada žmogus pradėjo suvokti, kas jis išties yra.
Tikiu, kad dabar galvoji, jog toks susiskaidymas turi daugybę trūkumų. Užbėgsiu už akių ir atsakysiu į keletą iš jų. Turbūt pirmas iš jų - technologijos ir tobulėjimas. Kas dabar jį skatina? Bet kaip ir sakiau, yra gyvenviečių, kur visi gyventojai yra mokslininkai. Ir jie pasinėrę į tyrinėjimus visa galva. O technologijų progreso tempas įgavo visiškai naują pagreitį. Ką anksčiau žmogus išrasdavo ir sukurdavo per kelis dešimtmečius, dabar atliekama per keletą metų. Tam pasitarnavo vienas laisvės įgavimas visomis prasmėmis. Žmonėms nebereikėjo tiek laiko gaišti dirbant įvairius, su jų mėgiama veikla, nesusijusius darbus. Todėl, kad miestų išnykimas iš esmės išnaikino pusę tuščių ir nereikalingų profesijų, sričių, kurios buvo reikalingos palaikyti gyvą miestiečių kultūrą. Grubiai tariant, beliko tik rūpintis maistu.
Neištvėriau ir pertraukiau: - Štai maistas. Iš kur jos jo gaunate, jei kiekvienas užsiima savo veikla? Senukas nusišypsojo ir atsakė: - O tai jau maisto auginimas ir gaminimas nėra kažkieno mėgstama veikla? Beje, mūsų pasaulyje, dauguma žmonių nevalgo mėsos. Nes to tiesiog nėra reikalo daryti. Visas medžiagas galima gauti iš augalų. O kas svarbiausia, nebereikia tiek prie jo gaišti. Mityba pas mus tapo tokiu natūraliu dalyku, kaip kvėpavimas. Mes net nebejaučiame kada valgome. O užsiauginti vaisių ir daržovių bei kitų augalų mes tikrai nesugaištame tiek laiko kiek tam buvo sugaištama prieš beveik du šimtmečius.
Bet kaip ir sakiau, kiekviena gyvenvietė yra individuali. Neišnyko žmonės, kurie mėgsta mėsą. Ir sėkmingai jie užsiima gyvulininkyste. O su naujausiomis technologijomis tai tapo itin lengva. Taigi problemos dėl maisto nėra. Bet turbūt tau įdomu transportavimo sistema. Čia viskas dar paprasčiau. Dėka to, kad gyvenvietės yra mažos ir išsisklaidžiusios transportavimas yra tapęs itin paprastas ir lengvas. Skirtingai, nei miestuose - nebeliko jokių grūsčių. Bet tiesa pasakius, nelabai žmonės šiomis dienomis naudojasi dirbtiniu transportu. Tam tiesiog nėra reikalo. Ir jei žmogus nori pakeliauti, yra kitas ir daug įdomesnis būdas tai daryti. Ir neretai jaunimas taip ir daro. Jie tiesiog užsimeta kuprines su pačiomis būtiniausiomis reikmėmis ir keliauja į bet kurią gyvenvietę. Įdomiausia yra tai, kad toms kelionėms nereikia nei pinigų nei kitokių išteklių. Keliautojas atvykęs į gyvenvietę, ten visada bus mielai priimamas. Ir jei jis norės apsistoti ar pavalgyti - tiesiog padės kažkokiai šeimai ar visai bendruomenei su vienu ar kitu darbu ir stogas po galva bei šiltas maistas - garantuotas. Darbai dažnai būna nesunkūs ir nesudėtingi. O ir patys gyvenvietės gyventojai parodo didelį susidomėjimą keliautojais. Tokios kelionės - abipusiai informacijos mainai ir jie naudingi tiek keliautojams tiek gyventojams.
Šis keliavimo būdas nėra retas reiškinys. Vyksta nuolatinė migracija. Žmonės keliaudami ieško savęs. Ir neretai jų kelionės užsibaigia tolokai nuo jų gimtinės. Kam pasiseka, keliaujant randa sau gyvenimo partnerį. Ir tikrai niekas nesistebi, kad žmogus gimęs mūsų gyvenvietėje, tampa mokslininku ar menininku ir susiranda sau tinkamą gyvenvietę. Kai pradėjome keltis į tokias gyvenvietes, mes supratome, kad negalime pririšti žmogaus prie vieno pasaulio vaizdo, nuomonės ar supratimo. Žmogus pats turi rinktis, kokį vaizdą matyti ir priimti. To jis negalėdavo daryti miestuose. Ten jis buvo įspraudžiamas į iškreiptos visuomenės standartus ir nuolat dėl to kentėdavo. Su 150 žmonių gyvenvietėmis viskas pasikeitė. Ir nieko mes čia neišradome, mes tik pagaliau pripažinome, kad kaip ir bet kas šioje visatoje, mes turime savo vietą. Kurią suradę galėsime patirti anksčiau net nesuvoktus dalykus.
Bet visgi grįžtant prie to skaičiaus. Tai pavyzdžiui yra vadinamasis universitetinis gyvenviečių tipas. Tokioje gyvenvietėje žinių koncentracija yra pakankamai svarbi, todėl natūraliai susiklostė, kad ir žmonių ten daugiau. Kaip ir sakiau, skaičiaus varijuoja gana plačiai, bet populiariausias yra būtent 150.
Na kaip, ar paaiškėjo kas nors? - nutraukė savo monologą senukas. Aš stovėjau žado netekęs. Tai atrodė per daug gerai, kad būtų realu. Tesugebėjau galvą linktelėti. - Bet tai dar ne viskas. Aš papasakojau apie gyvenviečių atsiradimą, o tau neužkliuvo plotelių išskaidymas? Kaip matai, erdvės tikrai daug ir kiekvienas namas be išimties turi jos reikiamą kiekį.
Ir išties. Apsidariau, ogi visur kur tik pažvelgsi daugybe daugybe natūralios erdvės.
- Tai štai, - tęsė jis - Toks plotas pasirinktas neatsitiktinai. Buvo atrasta, kad maždaug vienas hektaras žemės gali leisti pilnai aprūpinti vieną šeimą maistu ir net papildomais įvairiais ištekliais. Tokiais kaip mediena. Čia buvo antra būtina sąlyga norint, kad tokios gyvenvietės būtų sėkmingos. Natūralu, jog erdvės visi troško. Ir pasaulyje jau buvo per daug žmonių, kad ji būtų padalinta visiems norintiems. Bet čia į pagalbą atėjo technologijos. Planetos vandenynai tapo dar viena gyvenviečių vieta. Bet nesvarbu ar žmogus gyveno lygumose, ar kalnuose, ar net ant vandenyno paviršiaus (net ir po juo) vistiek jis turėjo gauti tinkamą erdvės plotą.
Geriausia yra tai, kad šio didžiojo prašvitimo sėkmę nulėmė jo paprastumas. Nereikėjo jokių didelių planų, modeliavimų ar eksperimentų. Viskas susidėliojo savaime, nes žmogus pagaliau pasijuto esantis savo erdvėje. O geriausia buvo tai, kad iš esmės iškeisdamas miestus į mažas gyvenvietes jis absoliučiai nieko neprarado, o tik įgijo.
Ir išties. Kuo daugiau man pasakojo, tuo aiškiau darėsi kodėl tai prigijo. Juk virtualiai visas pasaulis tai tokios gyvenvietės. Vienur arčiau viena kitos, kitur toliau. O kas svarbiausia, kad kiekviena savaip unikali ir žmogus gali rinktis kokioje gyventi. Nebėra spūsčių, nebėra taršos, nebėra streso. Ko dar reikia? Ir kad ir kokią veiklą ar tipą galvočiau. Visados užtenka tų 150 žmonių gyvenviečių. Taip, kai kur gal reikės daugiau. Bet tai neturi būti gyvenvietės, o greičiau laikinos apsistojimo vietos. Svarbiausia, kad šios gyvenvietės yra natūraliai susidariusios. Niekas specialiai nesistengė visus sugrūsti į jas. Žmonės patys išėjo. Tai kas anksčiau buvo gigantiškas miestas tapo šimtais mažų gyvenviečių. Tai, kas anksčiau buvo valstybės tapo gyvenviečių koncentracijos. Bet ši koncentracija taip gražiai susiderino su gamta, kad visiškai nebuvo pažeista pusiausvyra.
Ir tada man prabėgo staigi mintis: What The Fuck? Pagalvojau apie savo miestus. Mes išties esame kvailiai. Tiesiogine to žodžio prasme. Mes patys sau kalėjimus statomės. Kažkokia nesąmonė…
PABUDAU. Tai tebuvo sapnas… Po to dar keletą dienų mąsčiau apie tas gyvenvietes ir niekaip negalėjau rasti priežasčių, kodėl jos negalėtų tapti realybe. Deja, žmonija nepasižymi platesniu mąstymu ir racionalumu. Siauraprotiškumas pas mus jau vos neįgimtas. O gaila. Nes jei pabandytume pakeisti erdvę, kurioje gyvename, jau po poros metų pamatytume stiprius pasikeitimus…

Neturiu ką ir pridurti. Akivaizdu, kad vaikinukas visais įmanomais būdais ieško atsakymų į klausimus, kodėl pasaulis yra koks yra. O kad jis sux heavy, tai jau ir jis suprato. Nereikėjo jam pabūti mano akimis…

dievoakimis.lt

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (21)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
 
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
 
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
 
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
 
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
 
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Nerinkime šiukšlių. Kai jau nebegalėsime pro jas praeiti, susimąstysime -  ar  nederėtų keisti savo gyvenimo būdą?
Laimis Žmuida
Forumas
HS Forumo taisyklės
(125697 pranešimai)
paskutinis 2017-04-26 03:08:38
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16795 pranešimai)
paskutinis 2017-04-24 14:21:13
Naujausi komentarai
uzowijix
2017-04-26 20:51:10

asesuyejo
2017-04-26 20:50:51

ramipril-and-erectile-dysfunction
2017-04-26 20:50:32

hihivafaxe
2017-04-26 20:50:15
Unlike cialis problem,...

uiqaputa
2017-04-26 20:40:27

enilicawzado
2017-04-26 20:40:23

EssaybItle
2017-04-26 20:38:32

Caseychipt
2017-04-26 20:37:37

Patrickjouri
2017-04-26 20:36:23

uqtefabo
2017-04-26 20:35:01
K viagra generic sharps reasoned...

euyinfewuton
2017-04-26 20:33:15

iluhekiy
2017-04-26 20:33:08

odosecosu
2017-04-26 20:32:53

Caseychipt
2017-04-26 20:32:10

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės