Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Anarchizmo istorija: Zomijos paslaptis
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Anarchizmo istorija: Zomijos paslaptis
Įsivaizduokime pasaulio žemėlapį, kuriame spalvomis vaizduojamos ne atskiros šalys, o aukščiai virš jūros lygio. Tada Apalačių kalnynas Šiaurės Amerikoje atrodys kaip ilgas pusiasalis tarp tankiai apgyvendintos Rytų pakrantės ir derlingų prerijų. Pietų Amerikos vakaruose gyvenančių žmonių dauguma susitelks pakilusiame virš maliarinių žemumų archipelage. Šiaurės Europoje Beniliukso lygumas ir Olandijos polderius būtų sunku atskirti nuo Šiaurės jūros. O pietinėje Azijos dalyje, pradedant Vietnamo aukštumomis, kylant Tibeto plynaukštės link ir dar toliau į vakarus, iki Afganistano, matysime išsidriekusią kalnuotą teritoriją, kuri tapo namais daugiau nei 100 milijonų žmonių. Tai ir yra Zomija

Zomija yra stipriai raižyta Azijos dalis, kuri 2000 metų išliko kultūriškai atsiskyrusi nuo tradicinių galios centrų ir imperijų įtakos. Jos gyventojai, Azijoje vadinami „aukštumų žmonėmis“, užsitarnavo maištingų ir nepriklausomų visuotinės lygybės šalininkų reputaciją. Iki pat XX a. vidurio daugelis ten gyvenusių visuomenių buvo neraštingos ir save išlaikė užsiimdamos amatais, kontrabanda ir nuo akmens amžiaus išlikusia „iškirsk ir sudegink“ žemdirbystės technika.

Iki šiol Zomija nebuvo laikoma atskira šalimi, tačiau šiandien ši išskirtinė zona susilaukia vis daugiau dėmesio. Zomijos vardą 2002 m. pirmą kartą panaudojo Amsterdamo universiteto istorikas Willemas van Schendelis, tokiu būdu mesdamas iššūkį tradicinėms kontinento geografinėms riboms. Šių metų rudenį Jeilio universiteto politikos mokslo profesorius Jamesas Scottas išleido knygą, kurioje iškelia dar ambicingesnius teiginius. Jis sako, kad Zomija pateikia alternatyvią civilizacijos evoliucijos istoriją. Mažose Zomijos bendruomenėse su jų paprastomis technologijomis, antiautoritariniais polinkiais ir oraline kultūra Scottas mato ne pasaulio užmirštą civilizaciją, bet civilizaciją, specialiai sukurtą tam, kad kuo labiau nutoltų nuo valstybės idėjos. Jis teigia, kad Zomijos istorija atmetė stiprias žemumų valstybes, sudarančias dabartinę Aziją. Jis vadina Zomiją „atplaišų zona“ – vieta, kur renkasi žmonės, norėdami pabėgti nuo tų žiaurių santykių, kuriuos civilizacija istoriškai primeta socialinėms apačioms – prievartinio darbo, šaukimo į karinę tarnybą, mokesčių, naudojamų karams ir faraonų statybiniams projektams, epideminių ligų, atsiradusių kartu su intensyvia žemdirbyste ir naminiais gyvuliais.


Savo knygoje „Menas nebūti valdomu“ („The Art of Not Being Governed”) Scottas sako, kad Zomija paneigia tradicinę idėją apie nuolatinį civilizacijos progresą, kurio metu žmogaus gyvenimas gerėjo, visuomenės plėtėsi ir sudėtingėjo. Istorijos eigoje daugeliui žmonių civilizuotas gyvenimas tapo nepakeliama našta ir grėsme. „Priežastis, kodėl daugelis žmonių netapo civilizuoti ir savotiškai „neišsivystė“, galbūt slypi visai ne jų sugebėjimų trūkume ar atsilikime. Gali būti, kad tai yra jų istorinis noras vengti valstybių sukeltų nepatogumų“, – tvirtina Scottas.

Azijos įvaizdį suformavo didžiosios imperijos (Han ir Tang dinastijos Kinijoje, Guptos imperija, Mogolai, Tajų ir Malajų miestai-valstybės). Šios civilizacijos plėtojosi pakrantėse, derlinguose upių slėniuose, plačiose lygumose ir paliko daugybę istorinių pėdsakų – kapaviečių, šventyklų, rašto paminklų ir namų apyvokos reikmenų. Jų kultūros vis dar vyrauja tose šalyse.

Tačiau visa tai yra žemumų istorija. Zomija yra alternatyvus pasaulis su permainingomis, už įstatymo ribų atsidūrusiomis kultūromis, nekūrusiomis imperijų, pasipriešinusių jų įtraukimui į kitas kultūras. Zomijai galima priskirti Hmong, Wa, Karen, Lahu, PaO žmones.

Zomijos teritoriją apibrėžiančias miškingas kalvas ir kalnus Scottas apibūdina fraze „vietovės trintis“. Čia sunku keliauti, sunku aptikti gyventojus ir juos disciplinuoti. Aukštis čia reiškia ne tik atstumą, bet ir žmonių atskyrimą. Tame pačiame aukštyje, bet už šimto kilometrų gyvenančių žmonių kultūra gali būti beveik identiška, bet visiškai skirtinga nuo žmonių, gyvenančių aukščiau ar žemiau. Visa tai pavertė Zomiją vieta, kur valstybinė galia juntama labai silpnai, jei apskritai juntama. „Zomija yra viena iš ilgiausiai valstybių šešėlyje išsilaikiusių teritorijų, turinti daugiausiai pabėgėlių gyventojų“.

XX a. su savo naujais išradimais palengvino valstybėms įveikti „vietovės trintį“. Pastaraisiais dešimtmečiais aiškiai matomos kryptingos Azijos valstybių pastangos pajungti sau aukštumų regionus. Dažnai tai daroma ten apgyvendinant lojalesnius nacionalinėms vyriausybėms žemumų gyventojus. Todėl po II-ojo pasaulinio karo Zomija prarado didesnę dalį gamtos ribojamo savo uždarumo. Bet įnirtingo pasipriešinimo židiniai vis dar išlieka. Pavyzdžiui, Mianmaro ir Kinijos pasienyje gyvenantys Wa žmonės sukūrė tai, ką iš esmės galima būtų pavadinti neoficialia narkotikų valstybe, finansuojama iš aguonų auginimo, heroino kontrabandos ir saugomos gerai ginkluotos 20 000 karių armijos.

Geriausiai žinomi Zomijos gyventojai, bent jau amerikiečiams, yra Hmong žmonės, kurie kartu su JAV kovojo prieš Šiaurės Vietnamą ir Laoso komunistus Vietnamo kare. Daugiau nei kiti aukštumų žmonės Hmong priešpastato save etniniams Han kinams, prieš kuriuos nuolatos maištauja jau visą tūkstantmetį. Pralaimėjimai šiuose kartais masiškuose sukilimuose, o taip pat ir komunistų pergalė Vietname stūmė Hmong vis giliau ir giliau į kalnus. Šiandien keli milijonai jų gyvena kalnų masyve, daugiausiai Kinijoje, maždaug 1 km aukštyje. Kiti žmonės, pvz., Karen, gyvenantys Mianmaro ir Tailando pasienyje, irgi turi panašią kovų su žemumų valstybėmis istoriją. Daugeliu atvejų tokios kovos baigėsi represijomis ir pasitraukimu į aukštumas.

Atsiradusios kultūros dažnai buvo griežtai nehierarchinės. Pavyzdžiui, Wa ribojo pretenzingų puotų kėlimą ir draudė turtingiesiems vadovauti aukojimams, nes tai galėjo jiems suteikti panašų į vado statusą. Kachin žmonės sukūrė ilgalaikę tradiciją žudyti gobšuolius vadus. Lahu Kinijoje neturėjo jokios kitos politinės organizacijos, aukštesnės už seniūną. Visos šios tradicijos aktyviai trukdė atsirasti didesnei ir sudėtingesnei visuomenei.

Antivalstybinė šių visuomenių orientacija atsispindi net jų žemės ūkyje. Į „iškirsk ir sudegink“ žemdirbystę, kai miške išvalomas žemės plotas, nuimamas derlius ir pereinama į kitą vietą, kad išnaudota žemė atsistatytų, paprastai žiūrima kaip į grubią ir primityvią, lyginant ją su žemumose ir išvystytame pasaulyje taikoma intensyvia žemdirbyste. Tačiau Scottas, remdamasis prancūzų antropologo Pierre‘o Clastres‘o duomenimis, teigia, kad šis būdas buvo sąmoningai pasirenkamas žmonių, kurie žinojo, kaip dirbti žemę abiem būdais. Reikalas tas, kad naudojant intensyvią žemdirbystę ūkininkas nėra toks laisvas. Naudojant „iškirsk ir sudegink“ būdą, žmonės nebūna prisirišę prie sunkiai įdirbto žemės ploto. Jei politinės sąlygos tampa per sunkios, žemdirbiai gali persikelti kitur.


Scottas teigia, kad net rašytinės kalbos stoka daugelyje Zomijos visuomenių yra prisitaikymo pasekmė ir sąmoningas socialinis pasirinkimas. Žemdirbiams raštas visų pirma buvo valstybinės kontrolės įrankis. Elitas jį naudojo, kad atimtų iš jų pinigus, darbą ar pašauktų į karinę tarnybą. Todėl valstiečiams pabėgus į aukštumas, jie atmetė raštą bandydami užsitikrinti, kad panašios hierarchijos neatsirastų jų naujai kuriamose visuomenėse. „Aš gilinausi į ankstyvuosius valstiečių maištus. Pirmas veiksmas, kurį padarydavo sukilėliai – jie puldavo ir sunaikindavo raštines. Raštą jie siejo su priespauda“.

Zomijos gyventojai, kokie skirtingi jie bebūtų, parodo, kad esant palankioms geografinėms aplinkybėms, žmonės gali ir priimti, ir atmesti esmines civilizacijos dogmas, o iš to atsiradusios bendruomenės nebūtinai bus barbariškos ir chaotiškos.

Istorijos ir politikos mokslas randa ir kitus atskaitos taškus, padedančius vertinti dabartinę visuomenę ir jos kilmę, pavyzdžiui, žvilgsnis į politiką iš atstumtųjų pozicijos, o ne generolų ar politinių lyderių. Bet Scottas yra dar radikalesnis. Jis tvirtina, kad mums reikia peržengti savo įsitikinimą, kad civilizacija pati savaime yra trokštamas tikslas, ir suvokti, kad ištisus šimtmečius didelėje pasaulio dalyje gyvenantys žmonės savanoriškai atsisakydavo civilizuotos visuomenės teikiamų privalumų. „Jei man pavyktų, jūs niekada nebegalvotumėt apie civilizaciją taip, kaip anksčiau“, – sako Scottas.

Scottas neragina atsisakyti visuomenės ir pasitraukti į aukštumas. Paklaustas, ar jis laiko save anarchistu, jis sako, kad jam pačiam kol kas ne visai aišku ir į šį klausimą jis bandys atsakyti kitoje savo knygoje. Tačiau daugumai pasaulio gyventojų, kurie niekada nebuvo susidūrę su gyvenimu už didelių, organizuotų valstybių ribų, svarbu suvokti, kad nėra nieko natūralaus tame, kaip atsirado ir kokį pavidalą įgavo šiuolaikinės valstybės. Tai patvirtina ne tik apsiblaususių akių hipiai ar kibucų nariai.

Valstybių sienos ne visada yra tinkamiausias būdas suskirstyti pasaulį. Zomija pateikia naują ir, Scotto nuomone, logiškesnį būdą pažvelgti į didelę Azijos dalį, kuri, nežiūrint savo svarbos pasaulinėje arenoje, Vakarų pasauliui vis dar lieka kultūriškai nepermatoma. Tai, kas mums atrodo kaip įstatymų nesilaikymas palei pietines Azijos sienas, neramumai Tibete ar Kinijos provincijose, nėra izoliuoti netvarkos židiniai, o greičiau didelės, amžius trunkančios priešpriešos tarp Zomijos ir jos skaitlingų kaimynų išraiška.

www.boston.com vertė RB


Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (2)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
 
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
 
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
 
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
 
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
 
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Apie savo sveikatą galite spręsti iš to, kaip jūs džiaugiatės rytmečiu arba pavasariu.
G. Togo
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės