Knygos „Endgame”(Endšpilis) prielaidos
                                       Autorius: Derreck Jensen

„Netgi  dabar mes, stipriai  mylintys  Žemę,
nematome akimis  ar  negirdime ausimis,
mes     vargiai    jaučiame    savo     širdžių
plakimą tol, kol  jos neperauga į protestą.”

1.Civilizacija nėra ir negali būti ekologiška, t.y, negali būti ekologiškoje pusiausvyroje. Tai ypač būdinga industrializuotajai civilizacijai (industrijos civilizacijai, „fabrikinei”).

2.Tradicinės bendruomenės ne savanoriškai atiduoda ar parduoda savo resursus , išteklius, kuriais iki bendruomenių sunaikinimo buvo grįsti tų bendruomenių egzistavimo pamatai.  Jos taip pat nenoriai leidžia gadinti jų gyvenamas vietoves taip, kad tokie resursai kaip auksas, nafta ir kiti,  būtų išgauti. Iš to seka, kad tie, kurie nori išgauti resursus, darys viską, kad sunaikinti tradicines bendruomenes.

3.Mūsų gyvenimo būdas – industrinė civilizacija – yra paremtas smurtu, reikalauja jo, ir labai greitai be pastovaus ir plačiai paplitusio smurto sugriūtų.

4.Civilizacija yra paremta aiškiai apibrėžta ir plačiai priimta vis gi dažnai neaiškia hierarchija. Smurtas, padarytas  stovinčių hierarchijoje aukščiau,  esantiems ant žemesnio laiptelio, yra dažniausiai nematomas, tai yra – nepastebimas. Tačiau, kai jis yra pastebimas, jis yra pilnai racionalizuojamas. Smurtas, padarytas esančių žemiau hierarchijoje esantiems aukščiau, yra nesuvokiamas, neįsivaizduojamas, ir kai taip nutinka, jis aukščiau  stovinčius šokiruoja, priversdamas baisėtis ir fetišizuoti aukas.

5.Esančių aukščiau nuosavybė yra vertingesnė už esančių žemiau gyvenimus. Yra priimtina, kad tie stovintys aukščiau   didintų nuosavybės kiekį, kurį jie kontroliuoja, paprasčiau kalbant, daryti pinigus, sunaikinant arba atimant tų žemiau esančių gyvenimus. Visa tai yra vadinama – produkcija. Jei tie žemiau apgadins ar kitaip pakenks esančių aukščiau nuosavybei, esantys žemiau gali būti nužudyti arba kitaip sunaikinti. Visa tai yra vadinama – teisingumu.

6.Civilizacija ir jos kultūra niekada savarankiškai nesitransformuos į jokį sveiką ir ekologišką, natūralų gyvenimo būdą. Jei mes jos nesustabdysim, civilizacija tęs ekonominį didžiosios daugumos žmonių skurdinimą iki tol, kol jos pačios neištiks kolapsas.   Šios degradacijos pasekmės  tęs kenkimą žmonėms ir ne žmonėms dar labai ilgą laiką.

7.Kuo mes ilgiau lauksime kol civilizacija susinaikins, arba kuo ilgiau lauksime kol mes patys ją „išjungsim” , tuo sunkesnis, keblesnis bus „nusileidimas” ir sudėtingesnė ateitis lauks tų žmonių ir ne žmonių, kurie gyvens per patį civilizacijos susinaikinimą, ir tų, kurie ateis po jo.

8.Natūraliojo pasaulio poreikiai yra daug svarbesni už ekonominės sistemos poreikius.

(Kitoks 8 – tos prielaidos aiškinimas). Bet kuri ekonominė ar socialinė sistema, kuri neatneša naudos natūralioms bendruomenėms, kuriomis sistema  grindžiama, yra neekologiška, neišlaikanti natūralios pusiausvyros, amorali ir kvaila. Gamtinė pusiausvyra, moralė ir intelektas (taip pat kaip ir teisingumas), reikalauja bet kurios tokios ekonominės ar socialinės sistemos išmontavimo, arba bent jau pastangų, užkertančių aplinkos griovimą.

9. Nors neabejotinai ateis tokia diena, kai žmonių bus daug mažiau, negu dabar, egzistuoja daugelis būdų šiam populiacijos sumažėjimui įvykti (arba pasiekti, priklausomai nuo pasyvumo ar aktyvumo, kurį pasirinksime, kad įvykdytumėme šią transformaciją). Kai kurie iš būdų gali būti charakterizuojami kaip būdai su ekstremaliu smurtu ir nepritekliais: atominis karas, pavyzdžiui, sumažintų taip pat ir populiaciją, ir suvartojimą, tačiau tai būtų siaubingas būdas; tokia pati būtų  globalinė, kataklizminė katastrofa. Kiti  būdai gali būti apibūdinami kaip turintys mažiau prievartos bei kančios. Atsižvelgiant į dabartinį smurto lygį, kurį inicijuoja ši globalinė kultūra prieš žmogų ir natūralųjį pasaulį, neįmanoma kalbėti apie populiacijos ir vartojimo mažinimą, kuris neturėtų prievartos, smurto ir skurdo, ne dėl to, kad pats sumažinimas yra neišvengiamai susijęs su smurtu, o dėl to, kad prievarta ir skurdas yra tapę būtinybe, įprastu dalyku. Šiuo metu, būdai, apimantys vartojimo bei populiacijos mažinimą, kol dar yra prievartiniai, susidarytų iš dabartinių smurto lygių mažinimo, ir sukeltų resursų judėjimą(dažniausiai jėgos pagalba), iš vargingų pas turtingus. Asmeniškai ir drauge mes galime sumažinti ir sušvelninti prievartą, kuri vyksta šiuo metu ir galbūt sukelsime  ilgalaikes permainas. O gal ir ne. Bet tai yra labai akivaizdu: jei mes prie to neartėsime aktyviai – jeigu mes nepradėsime kalbėti apie mūsų keblią padėtį ir ką mes turime daryti – prievarta, be abejonės, bus daug sunkesnė, o skurdas daug akivaizdesnis.

10.Ši kultūra kaip visuma ir jos nariai yra išprotėję. Ši kultūra vairuojama mirties raginimo, raginimo sunaikinti gyvenimą.

11.Nuo pradžios, ši kultūra – civilizacija – buvo okupacijos kultūra.

12.Pasaulyje nėra turtingų žmonių, kaip ir skurdžių. Yra tik žmonės. Turtingieji gali turėti daug lapelių žalio popieriaus, apsimesdami, kad jie yra kažko verti – arba jų menami turtai gali būti  dar abstraktiškesni: jie gali turėti daug sąskaitų kietuose diskuose bankuose, o neturtingieji – negali. Šie turtingieji vis tikina, kad jie turi teisę savintis žemę, o vargšai to pačio daryti negali. Pirminis policijos tikslas yra įgyvendinti žaliojo popieriaus kliedesių iliuziją. Tie, kurie neturi žaliųjų popierėlių, tai yra vargšai, paskęsta šiose iliuzijose taip, lyg jie turėtų jų. Šios iliuzijos realiame pasaulyje turi baisias pasekmes.

13.Ir tie, kurie valdo  jėga, ir mes kuo greičiau atsisakysime  savo iliuzijų, tuo anksčiau mes pagaliau pradėsime daryti protingus sprendimus ar, kada ir kaip mes  priešinsimės.

14.Nuo pat gimimo, dėl mūsų sukurtos koncepcijos, mes esame individualiai ir kolektyviai sukultūrinti nekęsti gyvenimo, nemėgti natūralaus pasaulio, nekęsti gamtos, nekęsti laukinių gyvūnų, moterų, vaikų, nekęsti savo kūnų, nemėgti ir bijoti savo emocijų, nekęsti savęs. Jeigu mes mylėtumėme pasaulį, mes neleistume jam būti naikinamam  mūsų akyse. Jei mes mylėtume save, mes neleistume savo namams – ir savo kūnams – būti apnuodintiems.

15.Meilė nereiškia pacifizmo.

16.Materialusis pasaulis yra pirminis. Tai nereiškia, kad sielos neegzistuoja, nei kad materialusis pasaulis yra tas viskas, kas yra prieš mus. Tai reiškia, kad siela sumišusi su kūnu. Tai taip pat reiškia, kad realaus pasaulio veiksmai turi realias pasekmes. Tai reiškia, kad mes negalime pasikliauti Jėzumi, Santa Klausu, Didžiąja Motina, ar netgi Velykų Triušiu, kurie ištrauktų mus iš šitos betvarkės. Tai reiškia, kad ši betvarkė yra reali betvarkė, o ne vien tik dievo antakių judėjimas. Tai reiškia, kad mes turime pripažinti šią betvarkę savistoviai. Tai reiškia, kad šiuo metu mes esame Žemėje, ir dabar nesvarbu kur būsime, kai numirsime, dabar esame pasmerkti mirti ar priveligijuoti gyventi čia, Žemėje – Žemė yra visa esmė. Tai yra pagrindas. Tai yra mūsų namai. Tai yra viskas. Yra labai kvaila galvoti ir manyti, kad šis pasaulis nėra tikras ir nėra pirminis. Kvaila ir apgailėtina negyventi savo gyvenimų, nes  jie yra realūs.

17.Yra klaidinga (ar veikiau atmestina) mums grįsti  savo sprendimus tuo, kad šių dalykų  keliami ar sąlygojami veiksmai gali išgąsdinti  politikos prisitaikėlius , ar amerikiečių daugumą.

18.Mūsų dabartinė „išmintis” nėra ekologiškesnė už mūsų dabartinį technologijų ar energijos naudojimą.

19.Šios kultūros problema slypi tame, kad kontrolė ir piktnaudžiavimas natūraliuoju pasauliu yra pateisinami.

20.Pagal šią kultūrą, ekonomiką, o ne bendruomenių  gerovę, ne moralę, ne etiką, ne teisybę, netgi ne pagal patį gyvenimą, yra daromi socialiniai sprendimai.

( 20 - os prielaidos modifikacija). Socialiniai sprendimai daromi visų pirma tam (ir dažniausiai vien dėl to), kad šie sprendimai neštų pelną tų sprendimų darytojams, ir tiems, kas jiems tarnauja.
(20 - os prielaidos remodifikacija). Socialiniai sprendimai daromi visų pirma (ir dažnai tik) remiantis niekieno  neištirtu įsitikinimu, jog sprendimų darytojai ir tie, kurie jiems tarnauja, turi teisę išpūsti savo galią ir finansinę sėkmę, sąskaita tų, esančių žemiau jų.
(20 - os prielaidos remodifikacija). Jeigu tu prisikasi iki  širdies gilumos – jeigu  tokių širdžių yra dar  likę – tu suprasi, kad socialiniai sprendimai  priimami visų pirma atsižvelgiant į tai, kaip gerai jie pasitarnauja kontroliuoti ir naikinti laukinę gamtą.