Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Globalizacija etologo akimis
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Globalizacija etologo akimis
Kai Lietuva stojo į Europos sąjungą, šio žingsnio priešininkai ir skeptikai pateikė visą krūvą argumentų. Vieni jie kvepėjo ekonominėmis blogybėmis, kiti dvelkė tautiniu patosu, treti... Tačiau neatsirado nė vieno atstovo iš opozicijos, kuris būtų pateikęs argumentą esminį, pagrįstą ne kažkokiais ekonominiais paskaičiavimais, nauda ar tautiniu motyvu, o paremtą dėsniais, galiojančiais mums, kaip gyvybės formai, kaip rūšiai kitos gyvybės įvairovės kontekste.

Mes tūkstančius metų tobuliname savo gyvenimo būdą civilizuotose valstybėse ir kol kas mums sekasi ne kaip. Greičiau atvirkščiai. Mes jungiamės į valstybių sąjungas, manydami, kad kuo didesnis darinys, tuo lengviau bus išspręsti kylančias problemas, tuo lengviau ir darniau bus galima gyventi. Tačiau realybėje viskas vyksta priešingai – narkomanija, korupcija, vaikai-pamestinukai, prostitucija ....(sąrašą galima tęsti dar ilgokai) bujoja kaip ant mielių. Iš paskos  kyla vis nauji programų bokštai toms problemoms įveikti. Tik deja, jos visos jas kūrusiųjų galvose, o po to realybėje, nuo pat gimimo buvo ir bus impotentėmis tol, kol kūrėjai neatsisuks į dėsnius, galiojančius visoms gyvybės rūšims ir neįvertins žmogaus ypatumų kitų gyvybės rūšių tarpe. Mes manome ir tvirtai tikime, kad mes, turėdami protą (kol kas dar labai  netobulą), juo galime manipuliuoti kaip norime, visai pamiršdami dar ir tai, kad mums galioja ir instinktai, lydintys mus kur kas seniau, nei mūsų aktyvi protinė veikla, ir veikiantys mus labiau, nei mūsų norai ir siekiamybės, užfiksuotos konstitucijose ar deklaracijose. Juk  tikrovėje mumyse yra kur kas daugiau žvėries, nei žmogaus. Ir būtent dėl šios mūsų esybės sudėtinės dalies, mūsų daromi žingsniai, pasirenkant gyvenimo būdą,  yra klaidingi.



Yra tokia biologijos mokslo sritis –  etologija   , o konkrečiai jos  dalis – antropoetologija, kuri nagrinėja žmogaus, kaip gyvūno elgesį. Žmogui, kaip ir kitiems gyvūnams, būdingas agresyvumas. Tai tokia savybė, kurios žmogus sau pripažinti niekaip negali. Jos pasireiškimus jis mato akivaizdžiai, tačiau priimti tai, kaip normą, jis niekaip nesutinka (kas dedasi jūsų, skaitančiojo galvoje dabar, skaitant šias mintis? Ar nekyla noras prieštarauti? Kyla? Tada jūs esate tas, kuris praktiškai patvirtinate mano ir etologų teiginį).

Kiekvienam, kuris gyvena remdamasis protu, o ne instinktais (taip būtent ypač elgiamės mes, civilizuotieji) reikia pirmiausia pradėti nuo žinių, kurias turi sukaupę etologai. Kam? O gi tam, kad nenuklystume į lankas (tiesą sakant, mes jau jose). Ką etologija kalba apie agresyvumą, ypač svarbu žinoti mums, gyvenantiems didelėmis valstybėmis ir jų sąjungomis, turinčiomis šiandien tokias naikinimo priemones, kad jomis galime sunaikinti ne tik žemę, bet ir tai, kas kabo netoli mūsų danguje. Etologijos  dėsningumai galioja ne tik asmeniui, politikui ar generolui, bet ir visai visuomenei, valstybėms ir jų sąjungoms. Kai valstybes ar jų sąjungas ima valdyti instinktai, kurie buvo sukurti evoliucijoje natūralios atrankos būdu ir buvo skirti nedideliai  tolimų žmogaus protėvių  bendruomenei, ginkluotai lankais ar kuokomis,  to pasekmės gali būti labai ne kokios. Ir tą istorija patvirtino. Ir tvirtina toliau. Besišvaistantis su kuoka pavojingas tik keletui aplinkinių, tačiau kai toks pramokęs ir politiko laipteliais užsiropštęs pinigingas primatas griebiasi vadovauti kariniam kokios nors sąjungos kompleksui, rezultatai gali būti tokie, kad jų apverkti nebus kam.

Agresyvumo tema diskutuojama kasdien, viešai ir prie pietų stalo, per televiziją ir radiją, spaudoje ir t.t. Ir sklando frazės, kad  „mes tapome tokie agresyvūs“, „iš kur žmoguje tiek agresyvumo?“, „kodėl viena ar kita tauta tokia agresyvi?“, „ir iš kur gi kyla tas agresyvumas?“ ... Žodžiu tema verda, garuoja ir taškosi. Kalbama, kad agresija kyla dėl prastos buities, dėl neišspręstų problemų. Pagal mūsų ideologus išeitų, kad agresyvumas – tai atsakomoji reakcija į dirgiklius. Vėlgi,  būtį apsprendžia sąmonė, o tiksliau – pasąmonė.

Etologams agresyvumo tema nuobodi ir šiek tiek šlykštoka. Bet rašyti ir kalbėti apie tai jie priversti, nes tai labai labai svarbu.

Esmė yra ta, kad  savo elgesiu ir savo instinktais, mes vis dar esame primatai. Mūsų supratimu agresija – tai puolimas, dažniausiai nepagrįstas, nepateisintas. Etologijoje šis terminas reiškia pyktį, įtūžį, neapykantą. Ir jis nėra vertinamas nei kaip blogas, nei kaip geras. Jis – neutralus. Tokį agresijos apibrėžimą pateikė Konradas Lorencas genialioje savo knygoje „Pyktis: natūrali agresyvaus elgesio istorija“. Agresija dažnai pasireiškia puolant, tačiau puolimą be pykčio etologai nevadina agresija.  Skirtumo tarp siauro termino ir buitinės žodžio reikšmės nesupratimas (arba nenoras suprasti) labai padėjo ir padeda gąsdinant žmones etologija ir pateisinant savo grobikiškus ir žiaurius karus, kuo tikrovėje etologija niekada neužsiiminėjo.

Gamtoje vienos gyvybės rūšys užpuola kitas. Išoriškai  tai atrodo kaip agresija, bet ne kiekvieną užpuolimą etologas pavadins agresija. Kai lapė gaudo pelę, tai ne agresija, tai – medžioklė. Taip pat, kaip ir žvejas ar medžiotojas nejaučia jokios agresijos eidamas medžioti ar žuvauti. Nei lapė, nei žvejys ar medžiotojas nejaučia savo aukai nei pykčio, nei neapykantos, nei baimės, o juk agresyvus elgesys lydimas būtent šių minėtų pojūčių. Bet kai šuo išveja iš kiemo nepažįstamą žmogų – tai jau yra agresija. Ir tada, kai šis žmogus į šunį ima svaidyti akmenis, tai irgi yra agresija, nes tuo momentu jie vienas kito nekenčia. Agresyviais gyvūnai tampa tik tada, kai jiems kas nors kitos rūšies gyvūne nepatinka, arba šis kėsinasi į jo būstą, teritoriją, vaikus ar maistą. Tai čia tie atvejai, kai puolamas kitos rūšies gyvūnas. Agresija taip pat yra ir prieš savo rūšies konkurentus, kai kovojama už būstą , patelę ar maistą, ginant savo vaikus.  Tiek agresorius, tiek jo auka, artinantis vienas prie kito, patiria baimę (atsargumas irgi yra lengva baimės forma). Baimė ir agresija yra surišti tarpusavyje. Agresija visada lydima baimės priepuolio, o baimė gali peraugti į agresiją. Įvairiausi bandymai su gyvūnais tai patvirtina. Jeigu grupę gyvūnų kaip nors įbaugina, šie tampa agresyvūs. Tas pats ir su žmonėmis ir jų bendruomenėmis, valstybėmis, sąjungomis. Agresijos-baimės būsena pati pavojingiausia tiek gyvūnams, tiek mums, žmonėms.

Anksčiau psichologai galvojo, kad agresija sukeliama tik išorinių faktorių, ir jeigu juos pašalinti, agresija nepasireikš. Tačiau etologai parodė ir įrodė, kad yra ne taip. Nesant dirgiklių, poreikis įvykdyti agresijos aktą auga ir kaupiasi, o riba, kurią peržengus gali tai įvykti, stipriai sumažėja ir net menkiausia kibirkštis gali sukelti ugnį. Jeigu agresija neišsilieja ilgą laiką, yra tramdoma, nesudaromos jai atsirasti sąlygos, ji gali pasireikšti visai be jokios priežasties. Visa tai patvirtina begalė eksperimentų su gyvūnais. Vienas iš jų, prieinamas kiekvienam akvariumistui, aprašytas to paties K.Lorenco. Imate porelę ciklidų ir pas ją įleidžiate kokį nors objektą konfliktui – trečią ciklidą arba kokią kitą žuvelę mušeiką. Ciklidų pora su trečiuoju objektu kovos, konfliktuos, tarpusavyje palaikydamos gerus santykius. Pašalinkite konflikto objektą ir porelė tarpusavyje susipyks – po kiek laiko patinas ims pulti patelę (nieko neprimena iš jūsų gyvenimo? :) ). Tačiau jeigu akvariumą  perskirsite skaidriu stiklu ir antroje jo dalyje įleisite kitą ciklidų porą, abi poros  ims gyventi taikoje. Tereikia padaryti stiklą nelabai skaidrų ir karo ugnis porų viduje vėl liepsnos. Nuovokus skaitytojas turėjo jau susivokti koks privalumas yra gyvenant mažomis žmonių bendruomenėmis, atskirtomis permatomomis sienomis, ir kuo kvepia tų sienų išardymas globalizuojantis.


Jeigu šis pavyzdys su žuvelėmis jus neįtikino, galite nesunkiai susirasti analogiškų situacijų žmonių gyvenime. Kaip kruopščiai atrenkamos kosmonautų grupės, kurios turės dirbti ilgą laiką kosmose? Paanalizuokite pavyzdžius iš alpinistų gyvenimo, kas atsitinka alpinistų grupėse kalnuose, kai ilgą laiką žmonės praleidžia  bendraudami tik su kalnais ir dangumi, ir kontaktuodami tik tarpusavyje. Mūsų kasdienybė mums rodo, kad mes negalime gyventi be konflikto su aplinka ir aplinkiniais. Visokiais būdais sąmoningai bandome tramdyti šią savybę savyje, tačiau viduje sėdintis vienas iš stipriausių žmogaus instinktų ima ir prasiveržia. Ir reiktų atsiminti, kad atskirdami agresorių nuo išorinių dirgiklių, mes tiktai sužadiname jame dar didesnę agresiją, kaupiame ją ir, atsiradus progai, ji išsiverš dar su didesne jėga ir visa iš karto. Garo perteklius katile turi būti išleidžiamas, nes kitaip – katilas sprogs. Pasaulis yra kur kas saugesnis ir stabilesnis, kai jame yra begalė mažų katiliukų, iš kurių laikas nuo laiko pasirodo nesinchroniški garo proveržiai,  nepavojingi nei aplinkai, nei patiems katilams. Pavojus susidaro tik tada, kai dirbtinai sukonstruojami tik keli dideli superkatilai. Štai iš tokių monstrų išsiveržusi agresija ir naikina viską aplinkui – tiek aplinką, tiek patys save. Tokio, etologinio antiglobalistų veiksmų pagrindimo bent man neteko jų veikloje sutikti.

Tikroji ir pirminė visų žmonijos karų priežastis yra toji pati instinktyvioji agresija. Neigiamas jos vertinimas yra neteisingas iš esmės. Agresija yra kiekvieno mūsų asmeniškai, kiekvienos bendruomenės sudėtinė dalis, be kurios pasaulis apmirtų. Ar galima karų išvengti? Ne. Bet koks bandymas tai padaryti vėliau ar anksčiau baigsis nesėkme. Dabartiniam žmonių pasauliui jau kuris laikas pavyksta sutramdyti tradicinius karus, tačiau mes negalime sutramdyti agresijos ir ji, vykdydama gamtos (ar dievo, kaip kam patogiau)   sukurtus dėsningumus, išsiveržia ir parodo  save naujomis formomis. Tą mes paskutiniu laiku ir stebime. Gimsta dar viena agresijos išraiškos forma labai didelėse bendruomenėse –  terorizmas.

Kiekvienas reiškinys turi savo tėkmės amplitudę, ir tik amplitudės dydyje, o ne pačiame reiškinyje yra problema. Tada, kai trenkia žaibas, dėl susikaupusios „agresijos“ (dviejų, viena kitai prieštaringų jėgų  didelio potencialo sankaupos), yra didelis pavojus tiems, kurie bus jo pasireiškimo vietoje. Tačiau nuolat  vykstančios mažos iškrovos įvairiose vietose, jokio pavojaus nekelia. Atvirkščiai – jos skatina gyvybę.


Dori, dabar besižegnojantys šias eilutes skaitantys katalikai, jei neprarado mąstymo dovanos, turėtų suprasti, jog karas yra neišvengiamas, tai yra jis mums siųstas paties  dievo ir nereikia ieškoti šiame reiškinyje ragų. Jų čia nėra. Beje, katalikai, jūsų garbinamo Kristaus kai kurios kalbos, perteiktos jo mokinių raštuose, apie tai labai aiškiai liudija, tik jūsų per daug gilūs savanaudiški teksto išvedžiojimai, aiškinimai ar noras regėti tai, ką norite regėti, o ne tai, kas  yra iš tiesų parašyta,  paslepia  matomą tikrąją užrašytų žodžių reikšmę ir prasmę (Jėzus kalbėjo apaštalams: „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemėn ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais." (Mt 10, 34)

Visiems gerai žinomą kryžiaus simbolį, ant kurio  kasdien kalate stabu virtusį savo garbinimo objektą  Kristų, net ir jį pasisavinę (Kristus, tarp kitko, buvo nukryžiuotas ant T formos kryžiaus, o ne ant tokio, ant kokio kabinate šiandien savo stabą. Lotyniškas kryžius, kaip krikščionių religijos simbolis, buvo įteisintas palyginti vėlai – VIII a. II Nikėjos Susirinkime, o kaip kulto atributas Europoje plačiau pradėtas naudoti tik viduramžiais ), nematote šio simbolio prasmės, nes svarbiausiąją kryžiaus dalį – susikirtimą, simbolizuojantį agresiją, slepiate kadaise gyvenusio žmogaus liejiniu ar drožiniu. Etnografinės saulutės simbolizuoja priešybių vienybę, pliusą ir minusą, dangų ir žemę, kurių susikirtime saulė – pirminis šio reiškinio kaltininkas, kurio centre – agresija, amžinasis kaitos variklis, pasireiškiantis žemėje ir danguje įvairiausiomis formomis, gimdantis gyvybę ir jos mirtį.


Gyvenimas labai didelėmis bendruomenėmis, turinčiomis tik vieną didelį kryžių (suvienodėjusią kultūrą, buitį, susiniveliavusius papročius, tautybes, rases) yra labai rizikingas – kryžiaus sankirtoje susikaupusios agresijos pasireiškimas būna retas, tačiau ypač pavojingas ir skaudus. Tai patvirtina žmonijos  karų istorija. Ir atvirkščiai, gyvenant mažomis bendruomenėmis (bendruomenėmis su labai skirtingomis kultūromis, papročiais, kalbomis, buitimi, tautomis, rasėmis), laikas nuo laiko  turime daug mažų nesinchroniškų iškrovų, kurios gyvenimą tik stimuliuoja, bet ne griauna milžiniškomis  katastrofomis.

Agresija, jei nėra priežasties ant ko jos išlieti,  gali būti peradresuojama ir siunčiama toliau: vyras aprėkė žmoną, ši vaikus, vaikai išsiliejo ant katės ir t.t. Peradresuota agresija silpnesnio pusėn vaidina svarbų vaidmenį palaikant hierarchiją bendruomenėje.

Augant  mažam vaikui, tėvai patyrė ne kartą tokį faktą, kad vaikas nei iš šio, nei iš to kartais ima muštis, kandžiotis. Vėliau vaikas šiuos poelgius keičia kitais – jis veiksmų imasi retai, tačiau daugiau gąsdina ir tik demonstruoja savo ketinimus. Visa tai yra agresijos demonstracija, skirta sukelti priešininkui baimę, leidžianti išvengti realios kovos, pavojingos abiems pusėms. Kuo rūšis labiau ginkluota, tuo ji dažniau tuo naudojasi – dažniau  demonstruoja savo ginklus. Žmogaus ginklai – dantys. Susidarius  netikėtai situacijai, žmogus instinktyviai kanda. Todėl apnuoginti žmogaus dantys mums labai daug ką sako ir veikia mūsų pasąmonę. Priešininko burnoje jie kelia pagarbą jam, draugo burnoje – prieraišumą jam. Juk ne šiaip sau tiek dėmesio žmogus skiria savo dantims. Odontologai tuo labai puikiai naudojasi – didesnės paslaugų kainos nebent tik pas notarus. Todėl, kad ir vieni, ir kiti gerai žino, kad niekur mes nedingsime. Pas notarus mes eisime ir mokėsime, nes tokios gyvenimo kalėjime-valstybėje taisyklės – pasirinkimo čia nėra, o odontologai  naudojasi   giliai sėdinčių instinktų pasireiškimais – jau kaip reik pagyvenusi, visa susiraukšlėjusi kaip kempinė, bet odontologui sudėjus jos amžių atitinkančius dantis-protezus, ji garsiai pareiškia: „Daktare, aš jau tokius turėjau! Man reikia baltų!“.

Agresija – tai tas variklis, kuris skatina procesą, kurio pasekoje  didėja įvairovė, tai yra gausinamos gyvybės rūšys, nuolat ir nuolat įrodinėjančios savo elgesiu ir išore pasauliui, jog tik jos yra unikalios ir nepakartojamos.

Kiekviena gyvybės rūšį vairuoja per gyvenimą arba instinktai, arba proto ir instinktų mišinys, suteikiant prioritetą instinktams. Žmogus vienintelis padaras Žemėje, kuris prioritetus ima ir sumaišo. Jam pradeda atrodyti, kad jo subjektyvusis protas žino viską apie objektyviąją tikrovę.

Kuo pranašesnis gyvenimas, remiantis instinktais, o ne protu? Gyvenant  instinktais, remiamasi gyvenusių kartų patirtimi, įrašyta kietai į DNR- rą ir perduodama iš kartos į kartą. Gyvenant  remiantis protu, informacija kiekvienai kartai turi būti perduota mokymo proceso eigoje. O tai jau yra labiau rizikingas procesas – blogas mokytojas arba niekam tikęs mokinys gali būti nepajėgus tinkamai mokyti ar tinkamai įsisavinti, ir tuomet pradeda cirkuliuoti visuomenėje nelabai kokybiškas produktas, galintis sukelti visą eilę sunkumų visuomenei – debilams ir imbecilams reikės mokėti pašalpas, neteisingai supratusius mokymą teks laikyti kalėjime.

Gal būt kada nors mes sugebėsime taip išlavinti protą, kad jis klys kur kas mažiau, nei dabar, suvoks kaip  elgiasi jo šeimininkas geriau, negu dabar. Tik bėda, kad kol kas visa aplinka gyvena kitais dėsniais besiremdama, o mes jų imame visai nebepaisyti, šventai tikėdami, kad mūsų poelgiai yra visada teisingi.
 
Kas atsitinka, kai nepasiekęs tam tikro išsilavinimo ir pasiruošimo lygio, tačiau vedamas  gerų ketinimų, įsiropščia į bolido kabiną ir ir visu greičiu išlekia į lenktynių trasą?

Neretai žmonėms, o ypač jauniems, prisižiūrėjusiems viena kryptimi prikurptų filmų ir TV laidų, pradeda atrodyti, kad jų gyvenimą gali pagerinti protingi mokslininkai ir jų technologijos. Štai tie  kuriantys „protinguoliai“ ir yra patys pavojingiausi tiek mums, kaip rūšiai, tiek aplinkai su visa jos augalija ir gyvūnija. Tie nelabai protingi ir vidutiniokai yra savo vietoje – jie, kad ir norėtų, nesugebėtų prikurti tų mirtį žmogui ir aplinkai nešančių naujovių, kurias prikūrė akademikai ir mokslų daktarai (dažniausiai – tai atstovai vienos dievo išrinktos tautos).  Nelabai protingi ir vidutiniokai daugiau naudojasi instinktais, o jų veikimas labai mažai priklauso nuo asmeninių savybių. Tai daugiau visos rūšies įdirbis per ilgą evoliucijos eigą. Kur kas blogiau, kai koks nors „indigo“ pajunta savo proto jėgą ir pradeda juo švaistytis, nelabai suvokdamas galutinių tų savo pasišvaistymų pasekmių. Ta žmonių dalis, kuri turi tik vidutinius proto gabumus arba ir tokių neturi, tampa „protingų“ kūrėjų auka – susižavi technologijomis, laikas nuo laiko jiems numetama krūva naujų buitinių žaisliukų, kurie lieka nuo to, ką karinė ir kosmoso pramonė nurašė į technologines senienas, ir protinė pilkuma toliau eina lenkti nugaros „protingiesiems“, kad šie  galėtų tobulinti savo nesibaigiantį technologinio progreso žaidimą, paremtą tais, kurie jau nebemoka gyventi tik instinktais, bet ir ypatingų protinių gabumų neturi tam, kad įvertinti kokiai sistemai tarnauja ir į kokią dumbliną balą yra įklimpę, o kai kas ir iki ausų.



Ar padarė technologijos žmogų laimingu? Gal ir padarė  laimingais tuos, kurie važiuoja į pasaulio galingųjų susitikimus, tam, kad nufotografuotų istorijai savo dirbtines gero gyvenimo  šypsenas tradiciniame grupiniame pasistovėjime, šiam  procesui  atsitvėrę nuo tos visos masės žmonių technologinėmis tvoromis, technologinėmis  lazdomis, technologinėmis vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis...

O dabar atsipalaidavimui nuo įtempto siužeto   dar kartą perskaitykite pasaką Nr. 33 „Laukiamasis“, tik atsargiai, nes dabar yra didelė tikimybė pasakoje atpažinti kai ką, kas gali sukelti reiškinį, kurį simbolizuoja tai pasakai suteiktasis numeris.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (6)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
 
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
 
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
 
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
 
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
 
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Svarbiausia turėti faktų. O paskui juos galite iškraipyti, kaip norite. 
Markas Tvenas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės