Apie projektą Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorienė Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Mąstymą verčiančios idėjos
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Mąstymą verčiančios idėjos
Buvau. Buvau pavyzdingas, santūrus, punktualus ir sąžiningas, buvau pedantiškas bei imlus mokslams, taip pat buvau padorus ir ištikimas, buvau perspektyvus, aiškiai motyvuotas, įstatymų paisantis pilietis. Kaip ir visi, ieškojau saviraiškos. Buvau, kaip ir visi norėjo būti – ir tuo didžiavausi… manimi didžiavosi. Žinojau, kad turėsiu padaryti kažką didingo, nes kitaip jokios prasmės gyventi nebūtų. Turėjau kažką pasiekti, išnaudoti savo potencialą. Ieškojau gyvenimo prasmės, ieškojau paprasčiausios formulės, kaip ištverti dieną. Aš buvau… visiškai aklas.
Aš aklas jau kelias dešimtis tūkstančių metų. Taip. Juk tai, ką žinome mes dabar, yra visų žmonijos kartų atmintis nuo rašto išradimo. Buvau aklas, nes mačiau ne savo, bet gyvenusių žmonių akimis. Girdėjau tik tai, ką girdėjo jie. Mano suvokimas, kas yra „teisinga“ ir kas yra „klaidinga“, buvo jų suvokimas. Mano gyvenimo būdas buvo jų gyvenimo būdas. Neturėjau minčių, kurios nebūtų pakoreguotos gyvenusių žmonių mąstysenos. Buvau, bet negyvenau savo gyvenimo. Aš gyvenau visų žmonijos kartų gyvenimą.
Bet ar niekas nėra patyręs tokio jausmo, kad viskas yra taip neteisinga, taip „klaidingai surėdyta“, jog net sunku patikėti, kad taip yra iš tiesų. Ar niekas nėra gailėjęsis, kad gimė šiame pasaulyje, šiais laikais ar bent šioje valstybėje? Būtent tas jausmas, kad kažkas yra ne taip, ir skatina kiekvieną ieškoti gyvenimo prasmės, kabintis už kiekvieno siūlo galo, kuris veda bet kur, svarbiausia, kad iš čia. Visi taip elgiasi, visi to siūlo galo ieško, tik kiekvienam tas siūlas atrodo skirtingo ilgio: kai kam jis baigiasi jau rajono bare, kai kam bažnyčioje, kitam gal namuose su šeima, kažkam darbe, nemažai žmonių siūlas atveda į sporto klubą, taip pat kaip kitus gena ieškoti adrenalino arba nuolat keliauti. Aš galiausiai pajutau, kad mano siūlas greičiausiai veda iš šio raizginio...
Niekas nevyksta atsitiktinai, visa, kas įvyksta, veda kažkur... mums belieka suprasti, kur. Mokykloje buvau priverstas perskaityti vieną knygą apie karo baisumą. Kad ir kaip nenorėjau, bet viskas tuo metu apsivertė. Supratau, kad beveik viskas, kas man buvo įdomu, yra beprasmiška. Vėliau pradėjau domėtis filosofija, pirmiausia Tolimųjų Rytų. Taip išėjo, kad vienoje knygoje radau nuorodą į kitą autorių. Kadangi buvo nurodyta, kad tekstas nurodytoje knygoje yra sunkiai suprantamas ir įmantrus, tai nusprendžiau būtinai perskaityti ir jį suprasti - dar vienas vertybes griaunantis pokytis. Iki tol visko siekiau, bet perskaitęs supratau, kad... pasaulis žiūri lengvai, į tą, kuris į pasaulį žiūri irgi lengvai; turtingas tas, kas turimu yra patenkintas; nereikia nukeliauti tūkstančius mylių, kad pažintum pasaulį... ir panašios mintys iš koto vertė nusistovėjusią mąstyseną.
Kartą mano labai gera draugė padovanojo man knygą, bet pasakė, kad jai suprasti man reik perskaityti dar bent dvi ankstesnes. Po metų dėl per didelio krūvio studijose ir gyvenime patekau į ligoninę - akivaizdžiai organizmas pats pasiėmė atostogų. Taigi susiklosčius palankioms aplinkybėms galėjau įnikti į dar vieną knygų seriją. Pradžioje norėjau mesti skaitymą, nes man ten pasirodė konspiracijos teoriją primenantys vieno žmogaus svaičiojimai, kurie, kad ir kaip gražiai skambėtų, negali būti teisingi, nes... tiesiog negali! Kadangi man ta draugė buvo labai svarbi, tai nusprendžiau perskaityti viską vien iš principo. Tos knygos buvo labai sodrios, dažnai net reikėdavo kas puslapį užversti ją ir apmąstyti, ką perskaičiau, kartais net nusnūsti, kad viskas susidėliotų. Bet turėjo praeiti dar beveik metai laiko ir prisidėti dar gyvenimiškos patirties, kol mano protas sudėliojo visus taškus ant „i“ ir „ė“ ir mane trenkė suvokimas. Bet šį kartą Suvokimas iš didžiosios raidės. Kai kas turėtų nuspėti, koks tai buvo autorius ir kokios ten knygos – knygos, kurios, jei dabar būtų inkvizitorių laikai, būtų draudžiamomis.
Kaip metų metus buvęs aklas, aš buvau apakintas šviesos, ir lygiai taip kaip praregėjęs aklasis, aš svirduliavau ir buvau netvirtas. Šis Suvokimas man susuko galvą, sujaukė viską taip giliai, iki pat vertybių sistemos pamatų. Aš supratau, kad šis pasaulis man buvo „užvilktas“ ant akių, tam, kad būtų nuslėpta tiesa: aš esu vergas, gimęs kalėjime, kurio negaliu matyti, išgirsti ar užuosti. Supratau, kad niekas, kas turėtų būti svarbiausia man, kaip piliečiui, nėra taip svarbu - niekas. Karjera, studijos, tikėjimas, šeima, hobis, žiniasklaida, komercija ir politika – viskas yra vienos didelės Sistemos dalys. Sistemos, kuri neturi kūrėjo, bet kiekvienas iš mūsų esame jos kūrėjai ir puoselėtojai. Supratau, kad stresas, neištikimybė ir kartų konfliktas, depresija, savižudybės, didelis nusikalstamumas ir vertybių skirtumai, vėžys, badas, abortai, rasizmas ir terorizmas, genetiškai modifikuoti vaisiai, naftos kainos ir karai... – viskas yra didžiulės Sistemos elementai, o mes ją palaikome. Bet kaip gi galime jos nepalaikyti... ji pati mus palaiko?
Dėl prastėjančios mitybos ir gyvenimo būdo daugėja vėžinių susirgimų, alergijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Visi tą žino, bet ką reikia daryti – ne. Sveikesnių vaisių nenusipirksi, o ekologiškumas yra tik dar viena prekybininkų galimybė apgauti. Už kitus lėčiau gyventi neišeina, nes tikra to žodžio prasme gali tekti badauti. O gydymas neveda niekur kitur, tik link ligos simptomų prislopinimo.
Visi jaunystėje ar vyresniame amžiuje atiduoda visas jėgas darbui, nes tikisi kilti karjeros laiptais, turėti daugiau pinigų, turėti užtikrintą senatvę, gyventi geriau, nei jų tėvams tenka gyventi – visa tai mitas, nes atėjus tam laikui, kai jau turėtų naudotis uždirbtais vaisiais, pasirodo, kad valstybė neturi pinigų, įvyko finansų krizė arba pinigus suvalgė infliacija, reikia dar pridėti atiduotą sveikatą viso to siekiant.
Nuo mažens mums kalama, kad reikia gerai mokytis, reikia gero pažymio – retas sako, kad reikia domėtis, reikia siekti žinių, kad tiesiog negalima būti kvailam. Taigi mes siekiame gero pažymio mokykloje, po to stojame į gimnazijas, vildamiesi, kad tai turės milžiniškos įtakos mūsų ateičiai, stojame į universitetus, renkamės juos pagal tai, kaip bus vertinamas diplomas, kokios specialybės bus patraukliausios, kiek uždirbsime gavę diplomą. Baigus bakalaurą, niekas dar nesibaigia, nes reikia geresnio diplomo nei bakalauro - magistrantūros. Visuose šiose etapuose vertinamos ne mūsų žinios, o nežinia kas. Visi sutiks, kad pažymys geriausiu atveju gali būti sugebėjimo įsiminti įvertinimu, bet ne žinių. Taigi kam tada mes tiek studijuojam, patiriame tiek streso per abitūros egzaminus ir metų metus prieš juos, taip pat kenčiame įvairias dėstytojų užgaidas? Dėl to, kad tai gal būt kažkada duos mums naudos dirbant kažkur - labai rimtas argumentas, ypač, kai nauda yra miglota, o žala yra labai aiškia suvokiama.
Visuomenė vienišių nesupranta. Reikia turėti šeimą, reikia turėti vaikų, jei taip nemanai, tai tau kažkas negerai. Reikia nenuvilti tėvų ir gerai auklėti vaikus. Visko reikia, bet... kaip galima nenuvilti tėvų, jei jų vertybės skiriasi nuo dabar vyraujančių, kaip auklėti vaikus, kai tavo diegiamos vertybės bus balastas jiems jau mokykloje?
Kiekviename šitame Sistemos elemente nukrypus nuo normos, tu esi priverstas grįžti, nes kitaip paprasčiausiai užvesi įvykių grandinę ir liksi Sistemos užribyje. Blogiausiu atveju net valgyt neturėsi ko, nes visos gamtos dovanos irgi priklauso... Sistemai.
Taigi... kyla vienas esminis klausimas: ką daryti? Ką daryti, kai skaitydamas mąstymą verčiančias knygas suvoki, kad jei išsakomas idėjas priimsi, tai liksi užribyje, nesuprastas visų, o jei atmesi, tai meluosi pats sau. Ką daryti, kai esi per daug mąstantis, kad galėtum save užliūliuoti įprastomis Sistemos pasakomis. Ką daryti, kai jau neturi kelio atgal: perskaityta informacija tapo tavo žiniomis ir vienintelis kelias, kuris tau lieka, tai kažkaip gyventi, bet ne taip, kaip būtų normalu?
Matau tik vieną kelią. Kelią, kuriuo aš eisiu. Tiems, kas suvokia Sistemą esant, šis žinojimas suteikia labai didelių galių veikti būtent pačioje Sistemoje: jų nesaisto menkavertės mintys ir troškimai, kuriuos bruka pati Sistema, kad liktum jos dalimi. Tuomet vienintelis tikslas, kuris veda suvokusius, yra kovoti su Sistema jos metodais ir išlaisvinti kiek galima daugiau žmonių, kad galiausiai sistema pati žlugtų. Suvokimas yra jėga, kuri dabar veda mane į priekį, kuri palaiko mane Sistemoje, bet suteikia neribotai galios, kuri suteikia man tikslą: ne tikslą gyventi, (nes tokio klausimo praregėjęs žmogus neturėtų užduoti) bet tikslą gyventi Sistemoje. Niekas nesako, kad tai yra lengvas kelias, bet vis dėl to, Suvokimas juk ir yra lemtas tiems, kam nepatinka lengvas kelias.
Taigi dabar aš padėsiu tašką šio sakinio gale, ir aš parodysiu žmonėms pasaulį, kurio jie patys nenori matyti, aš jį parodysiu taip, kad jo nepamatyti nebus įmanoma, aš jiems parodysiu, kad yra kitas kelias, ir jis ne toks miglotas, kaip bet kuri religija teigia, jis yra toks aiškus, kad net vaikas jį mato, aš jiems parodysiu, kad tame pasaulyje laimės nereikia siekti, jos tiesiog nereikia atsikratyti, kad sveikata yra dovana tiems, kurie moka ją branginti, ir kad meilė, tai ne elgesio normų rinkinys, o instinktas, kaip ir daugelis kitų puikių žmogaus instinktų – aš parodysiu pasaulį, kuriame ir pats gyvensiu!

Rokas Balčiūnas

Mintys, paskatinusios tai parašyti, iš:
E. M. Remarque – „Im Westen nichts Neues“ („Vakarų fronte nieko naujo“)
Lao Zi - „Dao De Jing“ („Dao ir dorybės kelionė“)
Daniel Quinn – „Ishmael“ („Izmaelis“)
Daniel Quinn – „The Story of B“ („B istorija“)
Daniel Quinn – „The Holy“ („Išrinktasis“)
Andy Wachowski, Larry Wachowski - „The Matrix“ („Matrica“)

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (38)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
 
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
 
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
 
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
 
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
 
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kai gimsta nepilnaverčiai vaikai, labiausiai širdį skauda seneliams - jie gaili ir vaikų, ir savo vaikų.
Mintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(3571 pranešimai)
paskutinis 2014-10-31 13:02:29
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(678 pranešimai)
paskutinis 2014-10-29 17:07:49
Naujausi komentarai
Pumpurėlis
2014-10-30 15:00:03

leta
2014-10-27 18:39:27

cntfkcvvml
2014-10-27 16:11:44

D
2014-10-18 17:33:53

D
2014-10-18 17:29:13

Irma
2014-10-14 14:45:57

Rasa
2014-09-30 13:21:09

realybė
2014-09-28 21:51:45

you tube
2014-09-26 11:28:42

Alvin Scott
2014-09-23 13:31:26

man padeda
2014-09-22 14:14:29

VD
2014-09-15 08:10:23

Alvin Scott
2014-09-12 05:54:40

DR BRUSE ANDERSON
2014-09-09 13:32:22

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės