 nuo 2008.09.01 |
| Mokykla žudo kūrybiškumą |
|
 Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.
Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).
Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka humoro doze kalba apie šiandieninės švietimo sistemos problemas. Tiesa, siūlomos išeitys skamba kiek formaliai, trūksta konkretumo, tačiau, ko gero, detalesnių išvadų neleido padaryti paskaitos formatas. Bet kuriuo atveju šio žmogaus verta paklausyti. Pažadu – bus linksma.
HS:
Žinios nepavojingos tik išmintingo galvoje, o tokia per vieną ar dvi kartas – neužgyvenama.
Diskusija komentaruose po straipsniu „Tėvai ir vaikai“ paskatino parašyti dar keletą minčių ta tema.
Turbūt sutiksite su ta mintimi, kad šeimoje, kurioje tėvas yra fizikos mokslų daktaras, o mama chemijos, bus didesnė tikimybė, kad gimęs joje vaikas bus linkęs į tiksliuosius mokslus. Jei šeimos genetiniame medyje yra daug muzikalių žmonių, didelė tikimybė, kad gimstantys palikuonys galės tapti gerais muzikantais ar kompozitoriais. Šių minčių realumą paliudija ir profesijų dinastijos – gydytojų, muzikantų, mokslininkų ir t.t.
Žmogaus gabumus lemia prigimtis, kitaip sakant, prasidėjus gyvybei, susidariusi genų kombinacija būna palanki vystyti vieną ar kelias savo savybes geriau, nei kitas.
Gamta taip sutvėrė, kad gimę gyvūnai, tame tarpe ir žmogus, mokosi iš aplinkos, o pirmas mokytojas yra mama, o po to tėvas. Gyvūnų, gyvenančių poromis, palikuonims sekantis mokytojas po tėvų ir šeimos būna jau aplinka. Gyvūnų, gyvenančių bendruomenėmis, palikuonims yra dar vienas tarpinis mokytojas – bendruomenė, kurioje šeima gyvena. Žmogus priklauso antrajai kategorijai – pradžioje vaikas daugiausiai mokosi šeimoje iš tėvų ir vyresnių brolių ar seserų, o po to keliauja į mokyklą, ir tik po to į savistovų gyvenimą.
Kol vaikas mokosi namie, jam pavyzdys yra jo šeima ir tos šeimos ideologija. Jei tėvas ar motina jau kelinta karta perima, tarkim, puodžiaus profesiją, vaikas nuo mažens matys žiedžiamus puodus ir natūralu, kad jis išmanys apie šį reikalą geriau, nei kaimynų berniukas, kurio šeimoje karta iš kartos užsiimama siuvimo amatu. Jeigu puodžiaus vaikas toliau tobulins savo amatą puodžių mokykloje, o siuvėjų vaikas – siuvimo mokykloje, bendruomenė turės karta iš kartos tobulėjančius profesijos atstovus – dinastijas.
Kol vaikas mokosi šeimoje, labai maža tikimybė, kad jam bus primesta svetima ideologija ir puodžiaus šeimoje vaikas bus mokomas siuvėjo amato. Dažniausiai tėvai nori, kad vaikai testų jų šeimos tradicijas. Didžiausią dalį informacijos vaikas susikrauna į save per pirmus penkis gyvenimo metus. Jei tuo laikotarpiu vaikas lanko darželį, informacijos gaunama dar daugiau. Blogai tai ar gerai? Visai vienareikšmiškai atsakyti negalima, nes atsakymas priklauso nuo darželio, kurį vaikas lanko – jei jame susirinks išmintingų (tikimybė labai maža, nes išmintingi tėvai vaikų į darželius neatiduoda) tėvų vaikai ir auklėtojai bus geri savo srities specialistai, vaikas išmoks gerų ir naudingų sau ar visuomenei dalykų. Jei vaikas paklius į darželį, kuriame netikę auklėtojai ir vaikai iš vidutinių šeimų (dažniausiai iš tokių jie ir yra, nes turčiai samdo aukles, o asocialūs vaikų į darželius neveda), situacija bus priešinga – vaikas daugiau išmoks šunybių, nei gero. Viena auklė (mama) visada geriau prižiūrės vaiką, nei viena darželio auklėtoja, kuri turi prižiūrėti 10 vaikų. Tačiau bet kokiu atveju pirmas vaiko nuvedimas į darželį jam retai būna malonus. Kai kuriems tai būna stresas, kuris palieka žymę visam gyvenimui.
Tiek dabartinis darželis, tiek dabartinė mokykla turi visą eilę labai svarbių trūkumų. Pirmas iš jų – didžioji dalis auklėtojų ir mokytojų yra moteriškos lyties. Nepasisekė nei mūsų berniukams, nei mergaitėms. Berniukai nemato vyro pavyzdžio ir neturi į ką lygiuotis. Mergaitės nemato vyro pavyzdžio ir nuo to objektyviai vertinti vyrą, renkantis ateityje savo gyvenimo palydovą, nepasidaro lengviau.
Dabartinė mokykla suniveliuoja vaikus. Tie, kurie yra gabesni ir galėtų daug greičiau ir daugiau išmokti, lieka už borto – mokytojai daugiausia dėmesio skiria atsilikėliams.
Yra ir fiziologinė pusė – tiek darželyje, tiek mokykloje vaikai maitinami kaip banda, o ne kaip individai – visiems iš bendro katilo. O vaikai juk skiriasi savo prigimtimi – vieni linkę valgyti daug, kiti mažai, vieni labiau mėgsta mėsytę, kiti – košytę... Požiūris šiuo atžvilgiu darželyje ar mokykloje niekuo nesiskiria nuo požiūrio kiaulių fermoje – svarbiausia vidutinis ūgio ir svorio prieaugis. Vaikas čia kaip fiziologinis individas mokykloje ar darželyje niekam neįdomus – suskaičiuota kalorijų, vitaminų ir mineralų vidutinė norma ir taškas.
Pamokos trukmė mokykloje nustatyta visiems vaikams vienoda, neatsižvelgiant nei į individualius poreikius fizinei veiklai, nei į amžiaus ypatumus – mažesniems vaikams sunku išsėdėti 45 minutes.
Tėvai pasidaro vaikus mūsų visuomenėje ne tam, kad su jais gyventų, bet tam, kad juos atiduotų į darželius ar mokyklas. Kiek yra šeimų, kuriose vaikai tėvus mato tik savaitgaliais ? Kiek yra vaikų, kurių tėvai yra išvykę uždarbiauti užsienin?
Mokykloje mokytojais dirba arba merginos, kurios neturi vaikų (ką ji gali žinoti apie vaiką, pati motinos jausmo dar nepatyrusi?), arba moterys, kurios savo vaikus atidavė kitoms mokytojoms auklėti (vietoj to, kad auklėtų savo vaikus). Kuo skiriasi mokyklos mokytojos ir mamos auklėjimas? Mama tai daro iš širdies, o mokytoja už atlyginimą. Daug mokės – daugiau paauklės ar pamokys, mažiau pamokės – stums laiką ir tiek.
Mokytojas mokykloje gali klysti. Mokytoja Gamta – niekada. Mokykloje nesvarbus individas. Mokyklai reikia standartinio mokinio, gero švietimo ministerijos programos atlikėjo, o ne kūrybiško individualisto. Kūrybiškumas mokykloje sunaikinamas, nes valstybei reikia paklusnios bandos, o ne turinčio savo nuomonę individo. Genijus mokykloje – rakštis mokytojams.
Jei vaikas būtų mokomas namie, o ne mokykloje, jis tų pačių žinių įsisavinimui sugaištų daug mažiau laiko (talentingas vaikas mokykloje turi laukti kol mokytoja išaiškins blogiausiai besimokančiam). Namie galima pasirinkti tą mokymo laiką, kai vaikui yra patogu, o ne tą, kurį nustatė visiems tuo mokyklos programa. Daug dalykų galima namie mokytis ne sausai teoriškai, o suderinant su praktika ir vaikams visai nejuntant, kad jie mokosi (geografija, istorija, biologija, gamtos mokslai, kalbos). Dalykams, kurių negali išmokyti tėvai, galima samdyti korepetitorius (juos, beje, ir taip samdo mokyklose besimokančių tėvai, jei nori , kad vaikas gerai išmoktų).
Niekas neklausia vaiko ar jis nori būti tokiame kolektyve, į kurį jį paskiria mokykla. Klasėje dažniausiai mokinys turi tik keletą draugų, su kuriais norėtų bendrauti, ir visą būrį vaikų, su kuriais jie to nenorėtų daryti. Ši bendravimo prievarta sukelia daug problemų tiek mokytojams, tiek tėvams (patyčios, smurtas, muštynės ir t.t.).
Negabus vaikas mokykloje nuolat jaučia, kad jis yra netikęs, ir taip yra nuolat traumuojamas, o mokydamasis namuose šito visiškai nejaustų.
Jei paklaustumėte miesto vaikų ar jie nori eiti į mokyklą, nemaža dalis atsakytų, kad taip, nes gyvenimas bute ir sausakimšoje miesto erzelynėje nėra didelis įdomumas. Gyvenant kaime, gamtoje, vaiko požiūris į mokyklą yra kiek kitoks – jo aplinka yra daug labiau pritaikyta mokymuisi, nei besikeičiantis tik nuo pirkinių kalėjimas miesto bute. Gyvendamas ir besimokydamas namų aplinkoje kaime, vaikas kiekvieną dieną turi galimybę stebėti gamtą ir iš jos mokytis, suprasti gyvybės ryšius joje ir taip, pačiam vaikui net nejuntant, išmokti gamtą gerbti.
Mokantis namie vaikas daug geriau išmoksta buities darbus, nes tam jau vien laiko lieka daugiau. Taip mergaitė mokosi būti gera mama ir žmona, o vyras – tėvo ir sutuoktinio pareigų.
Kai vaikai mokomi namuose, vyksta geresnė natūrali atranka – mažiau išprususių tėvų vaikai išmoksta mažiau ir atvirkščiai. Be to, mokymas namuose skatina tėvus neužmigti ant laurų – reikia ir patiems tėvams tobulėti, jei norima, kad vaikai būtų labiau išprusę. Mokantis namie labiau prisitaikoma prie gamtos diktuojamų taisyklių, o ne prie valstybės klerkų sugalvotų.
Gyvenant mažomis bendruomenėmis, o ne valstybėmis, labiau konkuruojama. Valstybinėse mokyklose konkurencijos nėra – visi mokosi pagal tas pačias švietimo parašytas programas, kurias sudaro ne pagal bendruomenės poreikius, bet pagal, pavyzdžiui, EU normas.
Sunku žmonėms išsiveržti iš sistemos šablonų, kai diskutuojama šia tema, bandoma viską suspraust į valstybės diktuojamus rėmus, net ir seniai užmirštas naujoves. |
| |
| |
|
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu.
Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema…
Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti... |
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
 “Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma.
Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas
Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko... |
| |
|
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
 Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu…
“Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili.
Ar kada bandėte į savo... |
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras?
Ne, aš nesu geras. Ir tu nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...
Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti, mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos...
Ar tu myli savo tėvą?
Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę... dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...
Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad... |
| |
|
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
 Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,... |
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas.
Prieš mane su rankiniu bagažu rankose eilėje laukia kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“. Pats avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,... |
| |
|
Pošventinis šiupinys
2010.01.03 HomoSanitus / Age
 Jei rašytojai aprašytų tik tai, ką mato,
o ne tai, ką nori matyti,
šiandien neturėtume pasakų,
o kiekviena knyga būtų ...
istorijos vadovėliu.
Chronobiologija (mokslas apie biologinius ritmus) žino vieną ciklą, kuris vadinamas metiniu ir tiesiogiai priklauso nuo saulės. Tas ciklas turi keletą momentų, kurie visiems gyviams žemėje ir ant jos sukelia kai kurių nepatogumų – organizmai reaguoja į ciklo fazes, o labiausiai į tų fazių virsmo taškus. Vienas iš tokių virsmų vyksta prieš pat naujuosius metus, tada, kai diena ima ilgėti. Visi gyviai tokius fazinius perėjimus stengiasi pergyventi švelniai, neįsiveliant į gausesnius nugėrimus, ėdimus ir linksmybes. Tik vienam padarui – civilizuotam žmogui tai negalioja. Negalioja, nes jis ... |
Anarchizmo istorija: Zomijos paslaptis
2009.12.18 HomoSanitus / RB
 Įsivaizduokime pasaulio žemėlapį, kuriame spalvomis vaizduojamos ne atskiros šalys, o aukščiai virš jūros lygio. Tada Apalačių kalnynas Šiaurės Amerikoje atrodys kaip ilgas pusiasalis tarp tankiai apgyvendintos Rytų pakrantės ir derlingų prerijų. Pietų Amerikos vakaruose gyvenančių žmonių dauguma susitelks pakilusiame virš maliarinių žemumų archipelage. Šiaurės Europoje Beniliukso lygumas ir Olandijos polderius būtų sunku atskirti nuo Šiaurės jūros. O pietinėje Azijos dalyje, pradedant Vietnamo aukštumomis, kylant Tibeto plynaukštės link ir dar toliau į vakarus, iki Afganistano, matysime išsidriekusią kalnuotą teritoriją, kuri tapo namais daugiau nei 100 milijonų žmonių. Tai ir yra Zomija
Zomija yra stipriai raižyta Azijos dalis, kuri 2000 metų išliko kultūriškai... |
| |
|
Globalizacija etologo akimis
2009.12.04 HomoSanitus / Age
 Kai Lietuva stojo į Europos sąjungą, šio žingsnio priešininkai ir skeptikai pateikė visą krūvą argumentų. Vieni jie kvepėjo ekonominėmis blogybėmis, kiti dvelkė tautiniu patosu, treti... Tačiau neatsirado nė vieno atstovo iš opozicijos, kuris būtų pateikęs argumentą esminį, pagrįstą ne kažkokiais ekonominiais paskaičiavimais, nauda ar tautiniu motyvu, o paremtą dėsniais, galiojančiais mums, kaip gyvybės formai, kaip rūšiai kitos gyvybės įvairovės kontekste.
Mes tūkstančius metų tobuliname savo gyvenimo būdą civilizuotose valstybėse ir kol kas mums sekasi ne kaip. Greičiau atvirkščiai. Mes jungiamės į valstybių sąjungas, manydami, kad kuo didesnis darinys, tuo lengviau bus išspręsti kylančias problemas, tuo lengviau ir darniau bus galima gyventi. Tačiau realybėje viskas vyksta priešingai... |
2009.11.25 HomoSanitus / Martynas J.
 Knygos „Endgame”(Endšpilis) prielaidos
Autorius: Derreck Jensen
„Netgi dabar mes, stipriai mylintys Žemę,
nematome akimis ar negirdime ausimis,
mes vargiai jaučiame savo širdžių
plakimą tol, kol jos neperauga į protestą.”
1.Civilizacija nėra ir negali būti ekologiška, t.y, negali būti ekologiškoje pusiausvyroje. Tai ypač būdinga industrializuotajai civilizacijai (industrijos civilizacijai, „fabrikinei”).
2.Tradicinės bendruomenės ne savanoriškai atiduoda ar parduoda savo resursus , išteklius,... |
| |
|
Mėgstu lietų, uodus ir svečius
2009.10.09 HomoSanitus / Laimis Žmuida
 Kas bendro tarp lietaus, uodų ir svečių? Atrodytų – nieko. Tad kodėl jie man taip patinka? O gi todėl, kad skatina nedirbti.
Kuriu tinginio sodybą. Ką tu padirbsi lauke kai lyja? Net paukščiai nečiulba. Kai uodai kanda irgi nepadirbsi. Būtinai reikia turėti bent dvi laisvas rankas, kad galėtum vaikyti uodus šalin. O svečiai yra šventas dalykas. Kai jie atvažiuoja, tai metu visus darbus ir rūpinuosi tik svečiais.
Yra dar ir kitų dalykų, kurie skatina nedirbti. Pavyzdžiui, karštis. Šiltuosiuose kraštuose karščiausiu paros metu daroma siesta. Tuo metu niekas nedirba. Atsimenat ir Rarojoje, rašiau, kai užkaitina saulė, tai guli visi šešėlyje prispausti ir nieko neveikia, nes neįmanoma nieko veikti. Bet tai įmanoma tik gamtoje.
Miestiečiai gi sau susikūrę tokias sąlygas, kurios... |
Ištrauka
2009.09.25 HomoSanitus / Arvydas Šliogeris
Pasibaigus R. Rakausko didžiosios knygos pristatymui kartu su A. Sutkumi išėjome į žvarbią vasario vakaro tamsą, ir jis apsunkusiu balsu tarė: „Na, visa tai gerai, bet vis tiek mes atsilikome nuo gyvenimo...“ Aš jam nieko neatsakiau, bet viduje įsiutęs pagalvojau štai ką: nuo ko gi mes atsilikome? Gal nuo tos ekskrementinės „kultūros“ tvano, plūstančio iš tūkstančių ekranų, kurių centre puikuojasi „postmodernioji“ Švenčiausioji Trejybė: Gangsteris, Pasturgalis ir Revolveris; gal nuo pakvaišusių imbecilų ir silpnapročių, besidarkančių visokiausiuose performansuose ir instaliacijose; gal mes atsilikome nuo paliegusių bobelių, kurių rašliava užtvindė knygynų vitrinas ir lentynas; gal Sofoklis atsiliko nuo Koršunoffo pornoformansų, o Platonas nuo leniniečio...
|
| |
|
150 taisyklė
2009.07.13 HomoSanitus / dievoakimis
 ...dievo akimis...
...arba žvilgsnis kitu kampu...
Kaip ir sakiau, mano “draugelis” sugrįžo prie miestų temos, ir štai ką jis turi pasakyti dar.
Stiprus smūgis. Po jo - visiška tamsa. Atsibundu. Atsikėlęs bandau susivokti, kur esu. Bet viskas aplinkui nepažįstama. Suprantu tik tai, kad esu pakankamai aukštai, nes kvėpuoti nėra taip lengva, kaip visada. Neturėdamas nė menkiausio supratimo kur aš, pradedu žingsniuoti.
Ilgai netrukus prieinu prie šlaito, už kurio man atsiveria niekada dar neregėtas vaizdas. Iki pat horizonto aš matau tarsi mažas salas. Bet tos salelės sudarytos iš atskirų plotų. O kiekviename plote, atrodo, kad būtų po namą, apsuptą medžių.
Vedinas smalsumo nuskubėjau prie vienos iš tokių salelių. Ir kuo arčiau aš buvau, tuo aiškiau mačiau, kas tose... |
Proto įkaitai
2009.07.13 HomoSanitus / dievoakimis
 ...dievo akimis...
...arba žvilgsnis kitu kampu...
Eilinį sykį besišlykštėdamas žmonių elgesiu, netyčia užtikau vieno vaikinuko mintis. Vaikinukas įdomus, stengiasi rasti atsakymus į jam rūpimus klausimus, nuolat klausia kodėl ir netiki žmonių pasaulyje nusistovėjusiomis normomis. Galbūt ne visa žmonija nuėjo visiško susinaikinimo keliu? Patinka man jis, todėl, manau, dažniau užklysiu į jo mintis. O dabar štai viena iš jo kelionių po minčių pasaulį:
Protas, protas, protas. Kas jis per vienas? Ar tai AŠ? Ar tai, ką aš galvoju, darau, gimsta 1.5 kg sveriančioje smegenų želė? Įdomu. O kas jeigu mūsų tapatinimasis su protu yra klaidingas požiūris? Ar tikrai protas esame MES? Kuo daugiau mąstau, tuo labiau suprantu, kad galimas daiktas, jog protas nėra mūsų esybės dalis. Tai atskiras... |
| |
|
Darbas, uždarbis ir pinigai
2009.07.09 HomoSanitus / Laimis Žmuida
 Darbas žmogų puošia
Čia pateikta R. Vainienės citata kviečia dar kartą pamąstyti apie darbą.
Darbas žmogų puošia, sako patarlė. Tačiau ekonomikos dėsniai sako, kad atlyginamas ne bet koks darbas, ne bet koks aktyvumas, primenantis Brauno dalelių judėjimą, bet tas darbas, kurio produktus įmanoma parduoti. Darbo reikalingumas ir naudingumas įvertinamas ne tuomet, kai kaip tarybiniais laikais prigamini „į sandėlį“ krūvas ir tonas prekių, bet tada, kai gali jas pelningai realizuoti. Pardavimas, o ne gamyba, produktas, o ne darbas fizine prasme yra rinkos karalius.
(Rūta Vainienė. Nykstanti verslo šaka – žemės ūkis. Komentaras, Lietuvos radijas, 2003 04 22)
Turiu draugę, kuri dirba penkiuose darbuose, bet nieko doro neuždirba. Aš jai vis sakau:... |
Kam reikalingi keliai?
2009.07.07 HomoSanitus / Laimis Žmuida
- Prisėsk, anūkėle, papasakok apie savo kelionę.
- Oi, močiute, negaliu daugiau sėdėt, kelionė buvo labai ilga net užpakaliuką skauda.
Jūs sakysite – koks keistas pasaulis, ilga kelionė, o skauda ne kojas, bet užpakaliuką. Gal ji keliavo su aukštakulniais ir užpakaliuko raumenys dažnai įsitempdavo ir įsiskaudėjo? Arba ji buvo ne keliauninkė, o traukiamoji. Arklius juk irgi muša su bizūnais, kad šie greičiau eitų.
Deja, neatspėjot. Čia tiesiog buvo kalbama apie paprastų paprasčiausią kelionę. Mergina sėdo į taksi ir nuvažiavo į oro uostą, ten sėdėjo ilgai ir laukė lėktuvo, paskui skrido į Vokietiją sėdėdama ir ten vėl sėdėjo ir laukė kito lėktuvo į Indiją. Indijoje teko keliauti įvairiu transportu – lengvaisiais automobiliais, sunkvežimiais, su rikšomis, teko joti ir riedėti dviračiu,... |
| |
|
Mąstymą verčiančios idėjos
2009.07.02 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
“Tad buvimu pasinaudoti galima, nebuvime – atrasti vertingumą.” [Lao Zi]
Buvau. Buvau pavyzdingas, santūrus, punktualus ir sąžiningas, buvau pedantiškas bei imlus mokslams, taip pat buvau padorus ir ištikimas, buvau perspektyvus, aiškiai motyvuotas, įstatymų paisantis pilietis. Kaip ir visi, ieškojau saviraiškos. Buvau, kaip ir visi norėjo būti – ir tuo didžiavausi… manimi didžiavosi. Žinojau, kad turėsiu padaryti kažką didingo, nes kitaip jokios prasmės gyventi nebūtų. Turėjau kažką pasiekti, išnaudoti savo potencialą. Ieškojau gyvenimo prasmės, ieškojau paprasčiausios formulės, kaip ištverti dieną. Aš buvau… visiškai aklas.
Aš aklas jau kelias... |
Menas nieko neveikti
2009.06.25 HomoSanitus / Thomas J. Elpel
 Pirmieji kolonistai, sutikę Šošonų genties indėnus Great Basin Desert, paprastai juos apibūdindavo kaip „apsileidėlius ir tinginius”. Daugelis stebėtojų pabrėžė, kad indėnai, gyvendami visiškai apleistose žemėse, nieko nebuvo nusiteikę daryti, kad pagerintų savo padėtį. Jie nestatė pastatų ar gyvenviečių, naudojosi tik keliais įrankiais, beveik nekūrė meno ir atsargai laikė tik šiek tiek maisto. Atrodė, kad visa jų veikla yra tik sėdėti ratu ir nieko neveikti. Šošonai buvo tikri medžiotojai ir maisto rinkėjai. Savo gyvenimą jie praleisdavo judėdami nuo vieno maisto šaltinio prie kito. Jie nestatė namų, nes klajokliui namai yra beverčiai. Viską, kas jiems priklausė, jie pernešdavo ant savo pečių, todėl jie ir neturėjo daug įrankių ar meno kūrinių, nes tai būtų buvęs... |
| |
|
Evoliucija
2009.03.14 HomoSanitus / Saulius Jasionis
 Mūsų planetos floros ir faunos inventorizacija toli gražu neužbaigta. Mokslo pasaulis pažymi 200- ąsias Čarlzo Darvino, mokslinės organinio pasaulio evoliucijos teorijos pradininko, gimimo metines. Darvino teorija plačiai žinoma, įvairiai vertinama, ne kartą buvo kritikuojama ir vis dėlto iki šios dienos pasilieka „vienintele teisinga“. Tačiau evoliucijos Žemėje procesai po senovei slepia nemažai mįslių. Pavyzdžiui, kiekvieną valandą nuo Žemės paviršiaus išnyksta trys gyvūnų ir keturios augalų rūšys. Tokią statistiką paprastai pateikia „žalieji“, kai kalbama apie pražūtingą žmogaus poveikį gamtai. Jei šie duomenys teisingi, tai per metus mūsų planetos biosfera nuskursta daugiau nei 60 000 rūšių! Bet ne viskas taip blogai: išnykstančius floros ir faunos atstovus pakeičia... |
Kaip išspręsti eismo kamščių problemą
2008.12.16 HomoSanitus / Laimis Žmuida
 Surskis: Klausyk, Mauzeri, kaip tu manai, kodėl pastaruoju metu Vilniaus mieste tiek daug sukišama pinigų į kelius?
Mauzeris: Na, tai yra todėl, kad kamštinė medžiaga yra labai brangi.
Surskis: Kokia dar kamštinė medžiaga, juk bukvaliai tiesiamas asfaltas.
Mauzeris: A, tai kodėl, kolega, manote susidaro kamščiai, jei tiesiamas asfaltas? Ne, tiesiama būtent kamštinė medžiaga, dėl kurios ir susidaro kamščiai.
Nesuprantu aš šiuolaikinių žmonių. Vietoje to, kad visą dieną prabūtų su mylimais žmonėmis, draugais, šeima, vaikais jie išeina aštuonioms valandoms į darbą. Atsikelia anksti ryte, nusiprausia, palieka savo mylimuosius ir eina į darbą. Ir būna ten visą dieną! Ar suvokiate tragediją?
Dar labiau nesuprantu kaip jie po ilgos darbo dienos išsiilgę mylimųjų... |
|
|
Paieška
| |
Kodėl apie mirusiuosius kalbama tik gerai, arba nieko, o apie gyvuosius ...
Pamąstymas
|
Forumas
Animizmas 
(1 pranešimai)
paskutinis 2009-11-06 11:06:02
| Naujausi komentarai |
Valia
2010-07-29 20:52:54
Samližei
2010-07-29 18:47:17
s
2010-07-29 17:52:34
aš
2010-07-29 17:31:46
smaližė
2010-07-28 22:46:59
neebl
2010-07-28 22:17:22
Valia
2010-07-28 20:20:50
smaližė
2010-07-28 15:50:11
smaližė
2010-07-28 15:31:54
Bertai
2010-07-28 12:20:08
berta
2010-07-28 02:01:19
Raimis
2010-07-26 12:42:53
Raimis
2010-07-26 12:23:01
Raimis
2010-07-26 12:14:05
|
|
