Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Pošventinis šiupinys
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Pošventinis šiupinys
Jei rašytojai aprašytų tik tai, ką mato,
o  ne  tai,  ką  nori  matyti,

šiandien neturėtume pasakų,
o  kiekviena knyga  būtų ...
istorijos vadovėliu.


Chronobiologija (mokslas apie biologinius ritmus) žino vieną ciklą, kuris vadinamas metiniu ir tiesiogiai priklauso nuo saulės. Tas ciklas turi keletą momentų, kurie visiems gyviams žemėje ir ant jos sukelia kai kurių nepatogumų – organizmai reaguoja į ciklo fazes, o labiausiai į tų fazių virsmo taškus. Vienas iš tokių virsmų vyksta prieš pat naujuosius metus, tada, kai diena ima ilgėti. Visi gyviai tokius fazinius perėjimus stengiasi pergyventi švelniai, neįsiveliant į gausesnius nugėrimus, ėdimus ir linksmybes. Tik vienam padarui – civilizuotam žmogui tai negalioja. Negalioja, nes jis  energetiniams ir visokiems kitokiems dėsniams paklūsti nelinkęs. Jis jau mėnuo iki to termino energingai ruošiasi – perka gėrimus, dovanas, maistą, kaupia sprogmenis ...ir intensyviai pasakoja savo mažosioms atžaloms apie ateisiantį per kaminą (lig šiol nesuprantu kodėl jis negali ateiti dieną ir per duris) stebuklingą ir būtinai barzdotą padarą, kuris atneš pageidaujamą dovaną, tik su viena sąlyga – jei vaikai bus paklusnūs ir geri.
 
Kalėdų Senelis. Graži pasakaitė. Ir kas čia tokio joje gali būti negero? Juk taip gražu, kai mažas vaikas, šventai tikintis kiekvienu tėvų žodžiu, imamas ir išduriamas. Ir sukasi mažose galvelėse įvairiausi klausimai: „ O kodėl kaimynų Zigmukui Senelis atnešė brangesnę dovaną? Kuo aš buvau ar esu blogesnis už Zigmuką?“ ir t.t. ... patys žinote kiek visko, būdami vaikais, prisigalvojote, kai tėvai sekė šią pasaką.

Kiekvieno iš mūsų gyvenime buvo toks etapas, kai suvokėme, jog tikrovėje  Kalėdų Senelio nėra. Suvokėme, kad tai tik pasaka, kurią sekė mums tėvai ir seneliai,  neįvardindami, jog tai tik pasaka, o ne reali tikrovė. Viena dalis vaikų, supratę, jog tai buvo tik naujametinis suaugusiųjų pokštas , toliau gyvena realiame  gyvenime. Kita dalis ir suaugę lieka vaikais. Tai dalis  žmonių, kurie linkę į visokio plauko mistifikavimus ir tikėjimus.

Nesu ateistas, todėl neįtikinėsiu, kad dvasia ir dievas neegzistuoja.

Nesu tikintis, todėl neimsiu užsispyrusiai tvirtinti priešingai.

Tai prieš ką aš čia tada ir apie ką? Prieš melą tų, kurie prisidengia „mokslu“ arba tikisi besąlyginio tikėjimo. Ir apie tai, kad mes lyg ir panašūs išore, tačiau pasaulį suvokiame ir kartais elgiamės labai skirtingai.

Nesu tas šventuolis, kuris neklysta ir absoliučiai nemeluoja. Bet kuris žmogus per dieną meluoja vidutiniškai apie 60 kartų, jei per dieną ištaria daugiau nei 60 frazių. Tai atsekė kai kurie tyrėjai su mikrofonų-„blakių“ pagalba. Ir pasirodo, kad daugiausia meluoja  – filosofai ir pamokslininkai.

Tačiau melas apie dieviškumą ir antgamtiškumą daro pačią didžiausią ir nepataisomą žalą. Kodėl? Todėl, kad tai žmogui yra svarbiausia. Tai visko pamatas. O kitiems,  kurie jį skleidžia, toks melas atneša labai didelę naudą ir valdžią.

Patys didžiausi žmonijos pasiekimai ko gero yra melo, apgavystės ir mistikos srityse.

Šiuo metu itin populiaria tapo frazė „organizmo energetika“. Ja manipuliuoja visokio plauko „žinovai“ –  būrėjos, ekstrasensai, bioenergetikai ...

Organizmo energetika taip akivaizdžiai jaučiasi subjektyviai, kad bandymai ją apibūdinti aptinkami net tokiame sename mokyme, kaip joga. Tada nebuvo net ir fizikinio   energijos supratimo ir visi aiškinimai buvo tiesiogiai surišti su subjektyviais pojūčiais.

Jėga, kuri pripildo žmogų ir padaro jį gebančiu veikti, buvo laikoma neišsenkančia ir užpildžiusia visą erdvę, ir žmogus gali  ją kaupti ar netekti.

Todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas kvėpavimui: juk kas gali būti natūraliau už  energijos siurbimą iš aplinkos  kvėpavimo metu. Yra net aprašytos metodikos kaip galima to išmokti. Nors tuo pat metu buvo aišku, kad kiti gyvūnai gali apsieiti ir be metodikų, nors iš prigimties jėga ir nebuvo apdovanoti.

Fizikoje pasirodė sąvoka energija. Ji tapo intriguojančia ir viliojančia tiems, kurie panoro visus tuos senus mistifikavimus  perrašyti šiuolaikiška kalba, taip ir nebandant suprasti tikrosios žmogaus aktyvumo energetinės esmės. Ypatingo būtinumo suprasti ir nebuvo. Per tūkstantmečius  joga buvo vystoma empiriškai, buvo išdirbtos pakankamai efektyvios organizmo būsenos pakeitimo metodikos, daugiau nieko jogoje ir nereikėjo.

Bet, skirtingai nuo jogos, visos kitos energetinės „teorijos“ vis labiau tolo nuo realybės, siaurindamos žvilgsnį tik į žmogų, užmiršdamos, kad be žmogaus energetiką turi ir kiti gyvūnai. Todėl pasirodė tokie nesusipratimai, kurie teigia, kad energija aprūpinama dvasios lygmenyje, kad energiją galima išmelsti, išprašyti arba pačiam gauti, kad galima žmones vampyrinti. Tegul pabando kas nors „nusiurbti“ energiją nuo pykčio būsenoje esančio tigro, kuris tuo metu energijos turi tikrai pakankamai daug. :) Nors egzistuoja ir pasakos, kad kai kas savo mentaline jėga slopino gyvūno valią, bet esu užtikrintas, kad nė vienas burtininkas, nežinodamas gyvūno elgesio plonybių ir nemokėdamas su juo elgtis, nerizikuos parodyti savo magiškus sugebėjimus, įeinant į narvą pas tigrą ir stojant prieš jį „kaip vyras prieš vyrą“.

 Iš kitos pusės, ir mokslas nestovėjo vietoje. Dabar pakankamai smulkiai yra išnagrinėtos ir energijos rūšys, aprūpinančios žmogų ir darančios jį aktyviu (kaip ir kitus gyvūnus), ir jų virsmų procesai, ir sąlygos, įtakojančios jas. Šiomis žiniomis galima nesunkiai pasinaudoti ir realybėje, praktikoje.

Pradžiai populiariai, bet gana smulkiai apie tai, iš ko susideda gyvūno organizmo energetika. Visų pirma, tai – bendroji energetika, būtina visų ląstelių metabolizmui. Ji nepasireiškia subjektyviuose pojūčiuose. Be to, specifinių funkcijų atlikimui,  išskiriama, kaip labiausiai energiją naudojančios, raumenų ląstelių energetika (užtikrinanti skaidulų susitraukimą) ir nervinių ląstelių energetika (maitinanti nervinių ląstelių iškrovas perduodant nervinį impulsą). Šiems procesams energija gaunama iš gliukozės ir deguonies.

Gliukozė kaupiama organizme glikogeno formoje, į kurį su insulino pagalba virsta visi organizmo įsisavinami angliavandeniai. Ji atiduoda energiją besioksiduodama deguonimi iš kraujo. Trūkstant deguonies neįmanoma efektyvi nervų ir raumenų veikla. Jokios maldos, „pranos“ įkvėpimai ir t.t. negali gauti energijos be gliukozės ir kraujo deguonies.

Bet netgi tada, kai organizme  yra pakankamai gliukozės, deguonies ir nėra sutrikusi kraujo apytaka, patys nerviniai procesai gali sustabdyti raumenų ar net savo  paties nervinę veiklą. Be to, nervinių impulsų perdavimo procese dalyvauja ir medžiagos-mediatoriai, kurių trūkumas ar santykis gali taip pat užblokuoti psichinius procesus, o tai reiškia ir procesus raumenyse, sukurdami energijos trūkumo efektą.

Psichiškai sukeltas energijos slopinimas (specifinė apsauginė reakcija) labai greitai sukelia organizmo energetinį išsekimą, tarsi būtų užsuktas gyvybiškai svarbus čiaupas. Neuromediatorių perskirstymas ar trūkumas sukelia lėtai augantį pervargimo pojūtį, net jei gliukozės ir  yra pakankamai. Taip gali atsitikti kai organizme vyksta per daug intensyvūs nerviniai procesai, kurių metu nespėja neuromediatoriai atsistatyti. Ląstelių išsekimas gali vykti dėl viso organizmo metabolizmo sutrikimų, kas irgi sumažina neuromediatorių gamybą. Be to neuromediatorių gamyba tiesiogiai priklauso nuo aminorūgščių, gaunamų su maistu. Ląstelių specifinių funkcijų užtikrinimui būtini ir mineralai. Todėl organizmo energetika labai daug priklauso nuo mitybos.

Minties aiškumo ir energijos pertekliaus būsena (genialumo būsena) būna tik tada, kai smegenys gauna pakankamai gliukozės ir deguonies, kai žmogus moka „teisingai“ valdyti savo minčių tėkmę, neleisdamas ilgam apsistoti ties įkyriomis užsiciklinusiomis mintimis, tuo  neleisdamas vietinio ląstelių ir neuromediatorių išsekimo. Tai priklauso nuo kraujagyslių būklės, plaučių ventiliacijos ir gyvenimiškos patirties protinėje veikloje („nervų sistemos tipo“). Jei kraujagyslės netvarkoje ar pasibaigia glikogeno atsargos organizme ar trūksta kraujyje surišto deguonies, jokia malda angelams, dievui ar velniui, jokia meditacija neatstatys energingos būsenos. Štai dėl ko hipotonikai visada tokie vangūs.

Kartais atsitinka taip, kad esant visiškam energetiniam pakankamumui, kažkoks įvykis staiga atima visas jėgas. Tai yra specifinis gynybinis refleksas, toks pats, kaip tas, kuris dievo karvutę priverčia apsimesti negyva. Kraujagyslės susiaurėja ( išoriškai žmogus bąla), vystosi sąmonės slopinimas (net iki sąmonės netekimo), apima silpnumo ir tuštumo jausmas. Toks reakcijos tipas būdingas daugiau ar mažiau visiems žmonėms, kai žmogus susiduria su tuo, į ką neturi sau atsakymo. Šis refleksas kartais gali pasireikšti ir nuo visai, atrodo, nežymių priežasčių. Yra žmonės, kurie, atvirkščiai,  jautriai reaguoja į situacijas. Jiems išsiplečia kraujagyslės (išoriškai žmogus rausta), jie jaučia energijos antplūdį, skirtą tam, kad priešintis.

Viliojantis tikslas, kilęs interesas, skatinantis veikti, mobilizuoja smegenų hemodinamiką, medžiagų apykaitos funkcijas. Energijos, tai yra deguonies ir gliukozės tokiu atveju darosi pakankama smegenų ląstelių metabolizmui, ir tai leidžia joms palaikyti reikalingą aktyvumą.

Organizmo energetiką reikia analizuoti kompleksiškai, sąryšyje su visais organizme egzistuojančiais komponentais, tik tuomet bus matomas tikras ir neiškraipytas vaizdas.

 Yra ir galimybė dirbtinai palaikyti aktyvumą, atstatant būtinas organizmui  medžiagas duodant jas iš išorės. Yra medžiagos, kurios žarnyne nėra skaidomos, jos lengvai praeina hematoencefalinį barjerą ir pakliūna tiesiai į nervines ląsteles. Taip elgiantis, pats organizmas ilgainiui nustoja natūraliai jas gaminti ir vystosi priklausomybė.

Galimi  atvejai, kai organizme būna sumažėjusi neromediatoriaus serotonino koncentracija. Tuomet jaučiamas bejėgiškumas, vystosi depresija. Dažniausiai tai atsitinka po intensyvių pergyvenimų, kurie išsekina smegenis. Tuomet reikalinga pagalba iš išorės, kuri sudarytų galimybę gauti pakankamai energijos ir išeiti iš užburto rato. Tuo užsiima psichiatrija.

Teisingas požiūris į psichinį ir fizinį aktyvumą, mitybą, psichinę būseną sudaro galimybę pastoviai  palaikyti organizmą geroje energetinėje būklėje. Kaip tai padaryti?

Akivaizdus yra raumenų aktyvumo pavyzdys, kurį galima panaudoti kaip analogiją nervinės veiklos aktyvumui.
Visų pirma, sąvoka „fizinė būklė“ lygiai taip pat ir dėl tų pačių priežasčių tinka ir nervų ląstelėms. Jei raumenys reguliariai negauna darbo, kuris verčia organizmą  vystyti energijos padavimo sistemą ir ją palaikyti atitinkamame lygyje, tai greitai raumenys nusilps ir nebegalės pakelti krūvių, kurie reikalauja intensyvesnio energetinio aprūpinimo. Jeigu tokia situacija tęsiasi pakankamai ilgai, energijos aprūpinimo sistemos (kraujagyslės, ypač kapiliarai, ima keistis) minimizuojasi ir po kiek laiko raumenys visai negalės atlikti intensyvesnio darbo, dėl mitybos trūkumo. Lygiai taip pat yra ir su nervinėmis ląstelėmis. Pasyvus gyvenimas, tiek fizinis, tiek psichinis, veda prie energijos parūpinimo sistemų degradacijos (ar ne todėl net mylimiausių sutuoktinių ramią idiliją visko pertekusioje laimės saloje laikas nuo laiko supurto įvairaus plauko kivirčai? Matyt taip organizmas treniruoja savo nervų sistemą, jei ji neturi kitokio intensyvesnio krūvio).
Antra, kaip ir fizinio krūvio atveju, reikia mokėti perskirstyti krūvius, kad nealinti vienas ir tas pačias raumenų grupes, taip ir psichiniai krūviai reikalauja to paties ir dėl tų pačių priežasčių. Bus neteisinga, jei iki visiško išsekimo, bandysite išspręsti kokią nors sunkiai išsprendžiamą problemą. Tai bus tolygu be perstojo bandyti ranka  pakelti jai nepakeliamą svorį. Arba užsispyrusiai traukti iš visų jėgų vinį, kuri lentos antroje pusėje yra užlenkta. Jei vinį prieš traukiant atlenksite, ji išsitrauks ir su nedidelėmis pastangomis. Analogiškai  ir su mąstymu – jei problemą apžvelgsite iš visų pusių, jos sprendimas būtinai atsiras, be to darbas bus paskirstytas daugeliui smegenų ląstelių.
Trečia, organizme turi pakankama gliukozės, aminorūgščių ir surišto deguonies. Teisingas kvėpavimas ir geras maistas tai užtikrina.
Ketvirta, labai svarbi yra psichologinė nuostata, motyvacija. Žmogus savo apatija, be jokių gyvenimo stimulų ir tikslų, gali save atvesti prie visiškos fizinės ir psichinės degradacijos. Ir pirmas žingsnis į tai yra visiškas pasitenkinimas esama situacija: pasiekta banalia rutinine laime – darbas, TV, savaitgalis, darbas, TV, savaitgalis ... Funkcinis nervinių procesų degradavimas, lyginant su raumenų degradavimu, yra specifinis. Giliai mumyse tupi siekimas pasitenkinti esančiu gerbūviu, ir jeigu jis yra, neieškoti ir nesiekti nieko naujo, aukšto ar intelektualaus. Jis skatina mus užsidaryti savo pasaulėlyje, aprūpinus jį stabilumu. Ir tuo apsiriboja gyvenimo uždavinys, daugiau nieko ir nereikia iš šio pasaulio. Žvelgiant iš biologinės rūšies taško, tai pateisinama. Todėl atitinkamai ir persijungia kai kurie biologiniai mechanizmai, pradedantys sekančią, finalinę gyvenimo kelio stadiją, vedančią kapų link.  Galų gale, gyvybės rūšys taip stipriai tuo ir skiriasi – yra vienadieniai drugeliai, kurių tikslas padėti kiaušinėlius ir vakarop sudėti sparnus (jie neturi net organo mitybai), yra vėžliai, kurie, kad nesumažėtų jų populiacija, turi kiekvienais metais per amžius dėti kiaušinius. Tik žmogaus, skirtingai nuo kitų gyvūnų, gyvenimo biofazių kaita labai priklauso nuo psichikos: vieni gali greitai savo laiką atskraidyti, kaip tie drugeliai, minimaliai išpildę vegetacijos  programą, o kiti ilgai palaiko infantilišką būseną, kurioje su gyvu interesu tampa neabejingais pasaulio tyrinėtojais daugelį metų.

Tas, kas nustojo domėtis naujovėmis (naujovės nebūtinai tik civilizaciniai pasiekimai) ir užsnūsta pasiekto gerbūvio lopšyje, visam laikui savo smegenims uždaro galimybę siekti naujo (iš tikro naujo, o ne seno naujose kombinacijose). Faktiškai nuo to momento yra paleidžiama fiziologinė senėjimo ir pasiruošimo mirčiai programa. Kiekvienos gyvūnų rūšies gyvenimo trukmė yra apspręsta šios programos, o ne sukauptais pažeidimais ar ląstelių dalijimosi skaičiumi ir t.t. jau vien dėl to, kad šie terminai skirtingose gyvūnų rūšyse labai įvairūs ir geriausiai optimizuoti tos rūšies išlikimui. Žmonių rūšiai – tai paskutinis kritinio vystymosi laikas, kuris baigiasi kartu su intereso naujo pažinimui išnykimu.
 
Tikiuosi, kad pavyko suprasti kas iš tikro duoda organizmui energiją ir kokie yra iš tikro efektyvūs jos palaikymo būdai. Tik to nežinantys ir linkę į mistifikavimą puola pas visokio plauko „energetikus“, tiki garsiai reklamuojamomis ezoterinėmis ar pseudomokslo  „naujovėmis“ ir ryte ryja knygas ir straipsnius  apie stebuklus šventus ir nelabai.

Tai buvo labai materialūs pamąstymai. O dabar šiek tiek pamąstymų mažiau materialumo savyje turinčių.

Ezoteriniai knygynai užversti literatūra, kurioje galima atrasti šiupinį kiekvieno, o dažniausiai kiekvienos neišprususios lengvatikės skoniui.

Tokie žmonės prisiskaito tokios literatūros, prisiklauso kitų pasakojimų apie ją ir patiki, pavyzdžiui, tuo, kad galima gyventi nevalgant ir negeriant net vandens. Jau nekalbant apie kūno chemiją ir fiziką, toks pareiškimas yra mažų mažiausiai keistas, nes sąmoningas ar nesąmoningas maisto ir vandens naudojimo atsisakymas yra paties dievo, kaip kūrėjo, neigimas. Tai yra nesusitaikymas su tuo, kad evoliucija ( arba dievas, kaip patogiau jums, nes evoliucija irgi yra dievo sumanymas)  individą žmogų pritaikė gyventi prie aplinkos, vartojant vandenį ir maistą, kosminį spinduliavimą. Toks atsisakymo veiksmas prilygsta nesutikimui su tuo, kad dievas jam skyrė žmogaus misiją, ir tai yra dar vienas žmogaus bandymas paneigti dieviškojo maisto rato egzistavimą. Maisto ir vandens vartojimas yra viena iš dievo materialaus pažinimo formų – susipažinimo su dievo kūryba per jo kūrybos vartojimą.

Gyvenimas – tai medžiagų apykaita, tai keitimasis informacija tiek materialiame, tiek dvasiniame lygmenyje. Jogas, nevartojantis maisto ir/ar vandens, tėra bandytojas imituoti dievą, bandytojas sukurti naują žmogaus veislę, kuri, atidavusi paskutinius savo  gyvybės syvus,  suspindi ir užgęsta, nes  yra bergždžia  ir nesidauginanti. Priešingu atveju jogai jau seniai būtų užplūdę pasaulį – gamtoje išlieka tik tie , kurie yra tobuliausi ir  labiausiai prisitaikę prie aplinkos. Gamta labiausiai daugina tuos, kurie mažiausiai vartoja. Girioje išplitusi briedžių populiacija būna greitai priversta mažėti dėl maisto stokos. Zuikių girioje visada bus daugiau, negu briedžių. Mažiausiai vartojančių individų populiacija būna didžiausia. Kur tos masinės ekologiškųjų jogų gulyklos ar tupyklos? Deja, jų nėra. Yra tik pavieniai atvejai, apipinti mistikos ir tuščių paskalų liaupsių.

Materialus pasaulis yra dvasinio pasaulio projekcija mūsų jutimo organuose. Šie du pasauliai yra neatsiejami. Atsisakymas kažko materialiame pasaulyje tuo pačiu reiškia ir kažko išbraukimą iš savo dvasinio pasaulio sąrašo.

Kodėl atsiranda visokio plauko dvasiniai „mokytojai“? Atsakymas paprastas – juos skatina taip elgtis instinktai ir jiems būtina ropštis ant bačkos, tam, kad ...dominuoti. Visi tie labai dvasingi „mokytojai“, kurie renkasi minią, fanatiškai ir aklai tikinčią kiekvienu tokio „mokytojo“ žodžiu, tėra tik dar viena noro dominuoti pasireiškimo forma. Jokiu dvasingumu tai nekvepia. Tai tik dar vienas bandymas užsiauginti didesnį falą , tik ne kelnėse, o ant kaktos, kad būtų kuo iš toliau ir labiau matomas. Tokie žmonės yra visiški realistai, turintys puikią logiką, kuri yra būtina, tam, kad išsisukti iš bet kokios keblios situacijos, kai yra kitų realistų užspaudžiami į kampą.
Gerai žinomi tokių „mokytojų“ pavyzdžiai – Sai Baba, Radžnišas (Ošo) ...



Dar viena vištelė, dedanti auksinius kiaušinius (pasilinksminimui):


Kai kas, skaitydamas šį tekstą, bandys sau mintyse teisinti tokį Sai Babos elgesį, galvodami, kad taip Sai Baba, nors ir apgaudinėdamas, padaro tūkstančius žmonių laimingais ir geresniais. Tikrovėje toks elgesys niekuo nesiskiria nuo tėvų elgesio, kai šie mažam vaikui pasakoja ir meluoja apie Kalėdų Senelį, kuris įlenda per kaminą ir palieka dovanas. Ir vieni , ir kiti  tai daro tik iš didelės „meilės“. Kai kam atrodo, jog tame lyg ir nieko blogo nėra, kad vaikelis ar suaugę yra taip pigiai apgaudinėjami. Tačiau toks tėvų ar sai babų  elgesys iškreipia žmogaus tikrovės suvokimą ir skatina žmogų ne pažinti dieviškosios kūrybos pasireiškimą per dėsnius, bet laukti stebuklo. Sutikite, kad buvo jūsų gyvenime toks etapas, kai šventai tikėjote, kad gydytojo duota tabletė yra absoliučiai visagalė. Tik vieniems tas etapas būna trumpas ir pasireiškia vaikystėje, kitiems jis su Kalėdų Senelio atėjimu tęsiasi visą gyvenimą. Žmogus, suvokęs, jog nėra ir negali būti stebuklingos tabletės, ima domėtis gyvybę palaikančiais dėsniais ir vėliau ar anksčiau juos sau išsiaiškina, ima jų laikytis ir taip saugo savo organizmą bei džiaugiasi gyvenimu. Žmogus, tikintis stebuklingos tabletės galia, šiandien vis dar tebesėdi prie gydytojo kabineto durų, nuo kurių jam kas kart vis sunkiau pakilti – įprotis šaknijasi, o kūnas, nesilaikantis dėsnių ir dedantis į save tai, kas nepriklauso – degraduoja.

„Stebuklinga“ tabletė, užvaldžiusi sąmonę, ardo ir verčia degraduoti ne tik kūną, bet ir aplinką, kurioje tas kūnas gyvena.
 
Yra žinomi ir pavieniai jogai-atsiskyrėliai. Tai žmonės, kuriems gyvenimas šiame pasaulyje pagal šio gyvenimo taisykles apkarto labiausiai. Jie tuomet užsidaro į savo vienatvės ir beprasmį savęs tobulinimo kiautą. Beprasmį todėl, kad toks tobulėjimas nepalieka palikuonių. Tai tik dar viena asmeninio gelbėjimosi forma, šiuo požiūriu niekuo nesiskirianti nuo krikščionybės. Tai noras pakliūti į anapilio rojų dar gyvam esant.

Yra dar viena mistifikatorių rūšis, kurie  savo fantazijas bando pridengti „mokslu“. Pavyzdžiui, dabar labai plačiai plinta  „mokslininko“ Emoto Masaru   teorija apie vandens sugebėjimą kažkokiu ypatingu būdu kaupti informaciją. Savo teorijų teisingumui įrodyti jis pasitelkia net gražuoles snaiges. Kiša jas po mikroskopo linzėmis, fotografuoja jas  ir visiems buria apie tai, kad vanduo, palaikytas bažnyčioje pamaldų metu, užšąla taip, kad jame susiformuoja taisyklingos formos snieguolės. O vanduo, palaikytas „heavy metal“ stiliaus koncerte, užšąla  beformėmis snaigėmis.

Štai ir tiki kai kurie žmonės jo burtais, nes nesuvokia, kad vanduo niekada stiklinėje neužšąla į snaiges, jis visada užšąla į vientisą kristalinį gabalą. O snaigės visuomet susidaro virš užšąlančio vandens paviršiaus iš ore esančios drėgmės, nieko bendro neturinčios nei su bažnyčia, nei su „heavy metal“ koncertu.

O po to, tokių „mokslininkų“ „atradimų“ pagrindu kuriami štai tokie gražūs, bet deja, iliuziniai filmai, kurių tikslas vienas: iš patiklių žmonių už paprastą vandenėlį susišluoti kur kas didesnius pinigus, nei pardavinėjant alų.



Štai taip melas, atskiestas su tiesa ir išplatintas,  sukuria kai kam nemažus dividendus. Emoto Masaru, tarp kito, irgi pardavinėja vandenį, o kai turi laiko, tai dar ir minties galia vaiko debesis.

Į mistifikavimą linkę žmonės tiki tuo, kuo nori tikėti, o ne tuo, kas yra tikrovėje. Bent šiek tiek sveikesnė logika sako, kad jeigu jau taip lengvai informacija būtų užrašoma ir kaupiama kiekviename drėgnesniame kūne, mes seniai gyventume ne visatos dėsnių formuojamoje tvarkoje, o visiškame informaciniame chaose.

Kodėl žmogaus pasaulyje tiek daug mistikos? Todėl, kad mes savo egzistavimą grindžiame protu, o protas yra dualus, nuolat absurdizuojantis kiekvieną gyvenimo akimirką ir po to, logikos bei patirties pagalba, atrinkinėjantis teisingą variantą, artimiausią tikrovei. Žmonės, linkę labiau absurdizuoti ir nesugebantys iki galo logiškai sutvarkyti savo galvoje minčių, vaikystėje vadinami fantazuotojais, o suaugę – menininkais. Kai tik logika galutinai palieka žmogaus smegenis, nuo to momento žmogus vadinamas išprotėjusiu. Kas yra geras  romanų rašytojas? Tai žmogus, kurio galvoje daug absurdo, o logikos tik tiek, kad galėtų šiek aptvarkyti tą visą jovalą ir pateikti skaitytojui, kaip dar vieną „tikrovę“. Kodėl menininkai dažnai alkoholikai, rūkoriai, narkomanai? Todėl, kad šie veiksniai didina galvoje absurdo kiekį ir taip  padeda jiems „dirbti“, tai yra kurti tą dar vieną „tikrovę“. Absurdas – menininko ramstis, logika – mokslininko.

Žmogus turbūt vienintelis iš gyvūnų dažnai elgiasi neadekvačiai situacijai, o to kaltininkas  pagrindinis žmogaus ramstis – protas.

Visada buvo ir bus žmonių, kurie yra linkę į mistifikavimą. Kurių yra daugiau, realistų ar mistifikuojančių? Profesionalūs psichologiniai testų duomenys atrodo  štai taip. Testuojami buvo 8921 individai. Atmetus nesąžinigus ir netiksliai užpildytus testus, liko 3810. Iš jų susidaro štai toks vaizdas:
 
Parametras   /   Amžius Nuo 25 metų Nuo 25 iki 45 Virš 45 metų
Tokio amžiaus žmonių skaičius 1559 (40,9%) 1893 (49,7%) 358 (9,4%)
Maskuojantys tiesą 522 (13,7%) 527 (13,8%) 111 (2,9%)
Priklausantys nuo autoritetų
222 (5,8%) 309 (8,1%) 66 (1,7%)
Nepriklausantys nuo autoritetų
58 (1,5%) 79 (2,1%) 13 (0,3%)
Absoliutūs mistikai 257 (6,7%) 344 (9%) 72 (1,9%)
Absoliutūs realistai
297 (7,8%) 340 (8,9%) 75 (2%)
Reklamuojantys save 569 (14,9%) 729 (19,1%) 138 (3,6%)
Kvaili 16 (0,4%) 17 (0,4%) 9 (0,2%)
Naivūs 406 (10,7%) 468 (12,3%) 86 (2,3%)
Su didele gyvenimiška patirtimi 88 (2,3%) 140 (3,7%) 45 (1,2%)
Kategoriški 177 (4,6%) 154 (4%) 17 (0,4%)
Konstruktyvaus mąstymo 319 (8,4%) 448 (11,8%) 88 (2,3%)
Tiesiogiai pavadino save ateistais 35 (0,9%) 53 (1,4%) 10 (0,3%)

Savybių pasiskirstymas:

  Mistikai (712 žm.) Realistai (673 žm..)
Apgavikai 169 (23,7%) 257 (38,2%)
Kvaili 28 (3,9%) 1 (0,1%)
Naivūs 318 (44,7%) 52 (7,7%)
Kategoriški 159 (22,3%) 9 (1,3%)
Patyrę 55 (7,7%) 41 (6,1%)
Konstruktyvūs 40 (5,6%) 321 (47,7%)
Protingi 13 (1,8%) 188 (27,9%)

Vyrai mistikai:
(10 - 20) metų: 51,4 (110 žm.)
(20 - 30) metų: 44,8 (425 žm.)
(30 - 40) metų: 47,3 (259 žm.)
(40 - 50) metų: 50,7 (137 žm.)
(50 - 60) metų: 50,6 (43 žm.)
(60 - 70) metų: 40,8 (6 žm.)

Moterys mistikės:
(10 - 20) metų: 58,4 (211 žm.)
(20 - 30) metų: 56,3 (545 žm.)
(30 - 40) metų: 56,5 (320 žm.)
(40 - 50) metų: 56,8 (149 žm.)
(50 - 60) metų: 63 (43 žm.)
(60 - 70) metų: 50,1 (9 žm.)

Apgavikais dažniausiai esti ne mistifikuoti linkę žmonės, bet realistai. Mistikai dažniausiai tampa realistų sukčių aukomis.

Mes visi be išimties nuolat  daugiau ar mažiau absurdizuojame ir todėl tokiems seneliams šalčiams, kaip Masaru, nesunku manipuliuoti ir naudotis mažiau logikos turinčiais lengvatikiais, su nuostaba žvelgiančiais į gražias snaigeles, primenančias tolimą vaikystės naujametinį karnavalą ir viliojančiai spindinčius žaisliukus ant kalėdinės eglutės.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (12)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
 
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
 
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
 
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
 
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
 
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Mokslų specializacija sudarė sąlygas labiau pažinti gamtą, tačiau specializacija  tuo pačiu  labiausiai ir trukdo suprasti gamtą, kaip visumą.
Paradoksas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės