Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Protas kaip džinas
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Protas kaip džinas
Ar tu esi geras?
Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...

    Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos...

Ar tu myli savo tėvą?
Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...

   Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad atėjo mano laikas keistis – laikas tapti „geru“. Mano šeima man nepaliko jokio iliuzijų palikimo, bet gal dar paliks...juk eiti pas notarą kažkuriems artimiesiems vis dar esant gyviems, nelabai etiška...

    Mama iliuzijų neturi – ji tiesiog myli, jos meilė natūraliai motiniška, ji dėl savo vaiko pajėgi aukotis, pajėgi mokėti aukščiausią kainą, jei vaikui kyla grėsmė ar pavojus. Bet ir ji,  motina – bloga, kaip ir visi kiti. Ji myli tik savo vaiką. Ir, jei aplinkybės susiklostys nepalankiai, ji paaukos keletą kitų, svetimų vaikų dėl savojo. Bloga ji ne todėl, kad aukos, o todėl, kad ji  irgi yra... žmogus. Žmogus su savo pagrindiniu bagažu... arba diagnoze  vardu – protas.

    Jau susikroviau savo mantą žygiui į „gėrio  karalystę“, tačiau apie gėrį išmaniau gan miglotai – magėjo išsiaiškinti. Žinojau ką reiškia „protas“,  bet nieko nenutuokiau apie  išmintį, tiesiog viduje jaučiau manyje nubudusį jausmą  keliauti ir maršrutas – „ten kur geriau, ten kur teisingiau“, tikslas – kažką  keisti, ieškoti dar nepatirto. Juk „ten“ viskas tobuliau, nuoširdžiau bei gražiau, ten žydi moralė bei sąžiningumas visa įmanoma spalvų gama, ten nėra surūgusių veidų – ten visi šypsosi, ten visi geri -  esant reikalui  ten tau bet kada bet kuris išties pagalbos ranką, ten gyvena tikri žmones tikroje kultūroje ir mano užduotis sekti jų, gerųjų pavyzdžiu, aš privalau mokytis iš jų. Rankose laikiau bilietą, širdyje „glosčiau“ euforiją... mano traukinys pajudėjo – maršrutas  beveik laimės link.

          Ar čigonai laimingesni už ne čigonus? Jie vagia (vogdavo) arklius, jie niekada ilgai negyvena vienoje vietoje, jie savo dukteris ištekina trylikos metų amžiaus, mes jų nemėgstam, jie mūsų. Mes kitokie. Bet aš jaučiu – jų gyvenimo prasmė  teisingesnė... nes jie mažiau protingi už ne čigonus – jie nesistengia nieko sukurti, patobulinti, arba nustebinti – jie tiesiog kartais vagia arklius, dažnai groja gitaromis  ir dainuoja, jie tiesiog  gyvena gyvenimą ir tuo džiaugiasi.  Bet kai dalį šios kultūros žmonių privertė tapti civilizuotais, arba kitaip – sėsliais, problemos pasipylė kaip iš gausybės rago. Jie juk taip ir liko čigonais, jų protai neprilygo „misionierių“ protams, jie nežinojo kaip vogti ne arklius...

       Žmogus nėra sėsli gyvybės rūšis – jis klajoklis iš prigimties,  kaip ir daugelis kitų, arba beveik kitų žinduolių rūšių.  Migravime pakankamai daug prasmės ir nereikia išmanyti jokios istorijos – pakanka elementarios logikos suprasti tokio gyvenimo būdo pranašumus. Juk tolimieji mūsų protėviai būtent taip ir gyveno, nepriklausomai nuo evoliucijos fazės – ar jie būtų augalinio maisto rinkėjai, ar jie jau būtų besivaiką gyvulinio baltymo maisto šaltinių. Augalai (jų vaisiai) turi tokią savybę – augti vienoje vietoje kartą ar du metuose, o jais mito tiek priešistoriniai žmonės, tiek jų medžiojami gyvūnai. Vadinasi, čigonų, arba kad ir tų pačių Šiaurės Amerikos indėnų (tų, kuriuos visai neseniai baigė naikinti baltaodžiai „broliai“) gyvenimo būdas teisingesnis nei mūsų – jie buvo priversti keliauti ten, kur auga maistas, arba sekti paskui gyvulių bandas, mintančias augalais. Pastoviai laikas nuo laiko  judančiam žmonių būriui natūraliai visai nereikėjo jokio turto (bereikalingas balastas -  sunkus bagažas), neskaitant žinoma mobilių gyvenamųjų namų įvairiu pavidalu, priklausomai nuo vietos kur vyksta veiksmas, natūraliai buvo reguliuojama ir grupės, genties populiacija – nesitampysi gi paskui save vagono kūdikių, pastovus fizinis krūvis (nereikėdavo gamintis treniruoklių gerai fizinei formai palaikyti...) ir svarbiausia – dėl jau minėto bereikalingo balasto, nebuvo maisto kaupimo praktikos, kas beje, sąlygojo nemaža dalimi ir tos pačios populiacijos reikalus. Keliaujant pastoviai kintanti aplinka su naujais įspūdžiais, iššūkiais patį gyvenimą darė kur kas įdomesnį, nei dabartinį mūsišką, kurio vaizdus  per „vigvamo“  langelį kartais parodo Discovery Channel, arba National Geography...

              Protas paleistas kaip džinas iš butelio...sustabdė mūsų keliones, o  aš trumpam pristabdžiau protą, kad galėčiau keliauti. Keliavau. Susikūriau sau nuosavą melą vardu...“tiesa“.

           Neišvengiamai artėjo „iliuzijų daužymo metas“ – ilgainiui aš vėl išlaisvinau savąjį „džiną“ – žemai nusilenkiau savajam protui, man vėl prireikė garantijų, aš vėl pradėjau galvoti apie ateitį, aš pavargau nuo nežinios, nors nežinia prieš kažkiek laiko mane žavėjo – tai buvo mano energijos gamybos įrankis, tai buvo mano judėjimo „kuras“ (nurašiau tai į melą). Aš vėl pasiilgau komforto, aš vėl tapau statistiniu piliečiu,  aš vėl toks kaip visi, aš vėl blogas. Vėl? Ar aš turėjau kokius šansus tapti geru? Ar aš buvau nors trumpam  juo tapęs? Kažin. Tai greičiau buvo tik pastangos. Gerumą  be didelių pastangų galima nupiešti ant balto popieriaus lapo, kad ir geltona spalva, bet tai bus tik iliuzijos iliustracija... Mano netolimų praeityje kelionių rezultatas, būtent tai ir patvirtino.  Stebiu savo pūslėtus rankų delnus – manasis iliuzijų daužymo įrankis vardu „kūjis“ atremtas į kambario sieną – aš jau  įsigijęs visus man reikalingus  daiktus įskaitant ir meilę... Visko turiu labai daug, tik vieno trūksta mano „daiktų lentynoje“ – pasigendu išminties.

Ar jauteisi tada blogu, kad nustojai  keliauti?

Jaučiausi  blogas todėl, kad silpnas, todėl, kad kvailas, todėl, kad suviliotas patogumų kūnui, vėl tapau  plastmasinių džiaugsmų savininku -  burna klauso subinės komandų, subinė klozeto...

Apie ką tada kalbėjai su tėvu? Ką jis tau sakė?

      Mano tėvas tada man  nieko nesakė – „sakymą“ jam visą gyvenimą  keitė „turėjimas“. Jam kaip ir tūkstančiams, milijonams  kitų tėvų ir mamų,  tai atstoja „laimę“ –  nors kai kurie dar sugebantys kažkiek kalbėti  save ramina sakydami, jog ta jų „laimė“  labai abstrakti sąvoka ir jos niekaip konkrečiai apibrėžti neįmanoma. Nors verčiant  šiuos žodžius į kiekvienam  suprantamą kalbą, galima pasakyti, kad  ten jokios laimės tiesiog nėra, yra tik pastarosios surogatas – trumpos trapaus džiaugsmo dozės įsigijus dar vieną „turėjimo“ objektą. Įgyvendinti turėjimo iliuziją užima labai daug laiko – daugeliui tai viso gyvenimo laiko užduotis, užduotis su begalybės ženklu, tam ji ir iliuzija. Proto išdava – iliuzija. Protas tam sugaišta begalę laiko -  nei meilei, nei jausmui, nei išminčiai jo jau nepakanka. Protas ištisai užimtas plastmasinių svajonių realizacija... Mano, mūsų, tavo, jų tėvai visą savo gyvenimo energiją išeikvoja „turėjimui“ ir aš pats linkęs daryti tą patį, nes aš esu savo tėvų vaikas... tad energijos  kažko prasmingo „sakymui“ jau nebelieka. Ir ne tik energijos – nebelieka poreikio, nes tiesiog „prasmingas sakymas kažko“ jau nebereikalingas apskritai... Nebelieka poreikio  svarbiausiam  - jausmui, nebėra reikalo....naudotis protu pagal tiesioginę pastarojo paskirtį – juk būtent protas privalo „gaminti“ išmintį. Mūsų kultūroje išmintis uždrausta – ji pavojinga, išmintis gali sugrąžinti žmogų į prasmingą kelionę. Tada jis keliaus taip, kaip  keliavo jo protėviai, tada jis džiaugsis gyvenimu. Teisę į išmintį turi tik išrinktieji, jie gi  taipogi nustato tos išminties kriterijus, parametrus bei ribas. Tai jų asmeninė privatizuota išmintis, atstojanti savotišką „darbo įrankį“  tik jiems patiems -  išrinktiesiems...  „Prasmingas“ džiaugsmas „rinkoje“ turi didžiulę kainą. „Džiaugsmo“ akcijos be galo populiarios. Masės neturi teisės džiaugtis tikru „prasmingu“ džiaugsmu – joms palikta teisė dirbti, arba kitaip -  savo našiu vergišku darbu pildyti „džiaugsmo akcijų  paketus“ ne itin gausiems jų savininkams. Vergui palikta teisė tik į plastmasinį džiaugsmą. Jokios rūšies džiaugsmas neturi nieko bendro su laime. Tiesiog, vienose „džiaugsmo stovyklose“ geriamas šampanas, kitose odekolonas.

Kai supratai esmę, arba galutinai sudaužei visas iliuzijas, ar tai įvyko tau esant gerųjų nuolat besišypsančių fėjų karalystėje?

Tai atsitiko važiuojant užmiestyje automobiliu, mane prispyrė reikalas – užsimaniau... šlapintis.  Kelią kuriuo važiavau iš abiejų pusių juosė tvora be jokių properšų tarp jų – pasiekti krūmus jokių šansų. Toje gėrio karalystėje „turėjimo“ tradicijos buvo tūkstantį kartų tvirtesnės nei mano tėvų šaly. Kiekvienas žemės sklypo savininkas griežtai saugojo  savo privatumą tvoros pagalba. Važiavau savotišku improvizuotu tuneliu laisvoje šalyje ir kentėjau suspaudęs kojas. Šlapimo pūslė išjudino protą, protas gi...lengvai spirtelėjo  subinėn vis nesugebančiai prabusti išminčiai... Didžiausias iliuzijos priešas – išmintis.

       Vienoje vandenyno pusėje idiotai (vergai) susiraukę, kitoje išsišiepę. Susiraukę, trokšta patapti išsišiepusiais, dėl to ir susiraukę, nelaimingi...Bet susiraukėliai turi „pranašumą“ – jie vis dar tikisi ir nori, pastarųjų arsenaluose dar pakankamai gausios iliuzijų eilės...Idiotai  besišypsantys beveik jau viską turi, bet  vis dar nori. Tiesiog, jų norai „kilnesni“ – didesnę savo gyvenimo dalį tie, kur anapus,  bijo prarasti savo vergų statusą – tai jiems baisi tragedija, mat kiekvienas pilietis ten svajoja apie savo asmeninę tvorą, arba laimę. Nepriklausomai nuo fizionomijos dizaino abiejų pakrančių gyventojų norai identiški – jie nori, jie tikisi, jie myli iliuziją... Gi  esmė visai ne dirbtinai išbalintų dantų apkaboje pražiotoj burnoj ir visai ne tvoroje – esmė teritorijoje, kuri ją juosia, kita vertus, esmė  visai ne teritorijoje – esmė kaimyno aruose – hektaruose, arai – hektarai matuojami skaičiais, o jie beribiai, kaip ta iliuzija pasivertusi  į laimę.

           Susitarti su džinu mūsų kultūros žmonėms vis dar nepavyksta...

Artūras Lingaitis

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (24)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
 
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
 
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
 
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
 
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
 
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Pošventinis šiupinys
2010.01.03 HomoSanitus / Age
Jei rašytojai aprašytų tik tai, ką mato, o  ne  tai,  ką  nori  matyti, šiandien neturėtume pasakų, o  kiekviena knyga  būtų ... istorijos vadovėliu. Chronobiologija (mokslas apie biologinius ritmus) žino vieną ciklą, kuris vadinamas metiniu ir tiesiogiai priklauso nuo saulės. Tas ciklas turi keletą momentų, kurie visiems gyviams žemėje ir ant jos sukelia kai kurių nepatogumų – organizmai reaguoja į ciklo fazes, o labiausiai į tų fazių virsmo taškus. Vienas iš tokių virsmų vyksta prieš pat naujuosius metus, tada, kai diena ima ilgėti. Visi gyviai tokius fazinius perėjimus stengiasi pergyventi švelniai, neįsiveliant į gausesnius nugėrimus, ėdimus ir linksmybes. Tik vienam padarui – civilizuotam žmogui tai negalioja. Negalioja, nes jis ...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Tas, kuris nori, gali padaryt gerokai daugiau nei tas, kuris gali.
G.Miurėjus
Forumas
HS Forumo taisyklės
(125638 pranešimai)
paskutinis 2017-04-25 12:37:00
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16795 pranešimai)
paskutinis 2017-04-24 14:21:13
Naujausi komentarai
Viagraonutimb
2017-04-25 21:28:15

Cialisutimb
2017-04-25 21:23:45

Ralphskype
2017-04-25 21:23:32

edayewoken
2017-04-25 21:22:42

yefibabova
2017-04-25 21:22:23
Left clomid healthcare...

ukulhubuifij
2017-04-25 21:21:44

urelagen
2017-04-25 21:21:40

Patrickjouri
2017-04-25 21:21:26

Cialisutimb
2017-04-25 21:18:23

oyozijanasn
2017-04-25 21:16:10
Why buy orlistat sake clenched...

ulsizifekubqu
2017-04-25 21:16:05
It buy orlistat tearing, prompt,...

oqobrakoz
2017-04-25 21:15:43

lirikobbecumo
2017-04-25 21:14:48
Written cialis post reconstructive...

akuriveqepe
2017-04-25 21:13:23

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės