Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Proto ?kaitai
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Proto ?kaitai
...dievo akimis...
...arba žvilgsnis kitu kampu...

Eilinį sykį besišlykštėdamas žmonių elgesiu, netyčia užtikau vieno vaikinuko mintis. Vaikinukas įdomus, stengiasi rasti atsakymus į jam rūpimus klausimus, nuolat klausia kodėl ir netiki žmonių pasaulyje nusistovėjusiomis normomis. Galbūt ne visa žmonija nuėjo visiško susinaikinimo keliu? Patinka man jis, todėl, manau, dažniau užklysiu į jo mintis. O dabar štai viena iš jo kelionių po minčių pasaulį:

Protas, protas, protas. Kas jis per vienas? Ar tai AŠ? Ar tai, ką aš galvoju, darau, gimsta 1.5 kg sveriančioje smegenų želė? Įdomu. O kas jeigu mūsų tapatinimasis su protu yra klaidingas požiūris? Ar tikrai protas esame MES? Kuo daugiau mąstau, tuo labiau suprantu, kad galimas daiktas, jog protas nėra mūsų esybės dalis. Tai atskiras mechanizmas, kuris valdo absoliučiai (dilema - ar tikrai?) viską mūsų gyvenime. Išties sunku patikėti, bet gyvenimo pavyzdžiai rodo, kad taip gali būti iš tikro.
Paimkime elementarų pavyzdį su skausmu. Skausmas - mūsų draugas. Praneša mums, kada kažkas negerai su mūsų organizmu. Tai apsauga. Pajutus skausmą, mūsų tikslas tampa jį pašalinti. Kitaip sakant, pašalinti grėsmę organizmui. Bet įdomiausia yra tai, kad skausmo lygį reguliuoja smegenys. Tai yra - jos sprendžia, kokio dydžio skausmą mums suteikti. Esant reikalui (ir yra ne vienas pavyzdys), net prie nežmoniškų traumų, žmogus nejaučia jokio skausmo. Kodėl dabar taip? Ogi todėl, kad jei jis pajustų tokį skausmą, jis iškart išsijungtų. O kokia iš to nauda, jei esi vienas kalnuose su sulaužytomis galūnėmis? Jokios. Smegenys tai supranta. Net ir prie didžiausių traumų, skausmo perdavimas yra nuslopinamas išskiriant atitinkamas chemines medžiagas. Kitaip sakant, mūsų protas automatiškai įvertina situaciją ir priklausomai nuo to, kokios ateina išvados, nusprendžia - ar praleisti skausmą ar ne. Jei skausmas neleis užtikrinti gyvybinių funkcijų - jis bus atjungtas. Ir tai bus daroma vien tik tam, kad būtų kaip galima greičiau įgauti pilnavertį gyvybės apsaugojimą.
Tokie atvejai neretai įvyksta ištikus nelaimėms. Ar tai nukritimas iš aukštai, ar tai avarija, ar bet kokia kita nelaimė, kuri sukelia grėsmę gyvybei. Būtent tada protas priima sprendimą supresuoti skausmą, kad žmogus turėtų jėgų išsigelbėti. Bet įdomiausia tai, kad protas saugo ne organizmą, o save. Girdėjau apie atvejį, kai kalnuose užstrigęs alpinistas sugebėjo savo užspaustą galūnę nusikapoti. Ir tai padarė vien tik tam, kad išsigelbėtų. Protas apsaugojo save. Ir jei tam prireiks savo “nešiotojo” aukos - jis tą ir padarys. Tai puikiai iliustruoja situacija, kai žmogus negauna maisto. Jei pakankamai ilgai organizmas negaus maistinių medžiagų, jis pradės “valgyti” save. Bus aukojama viskas, išskyrus smegenis. Organizme vyks įvairiausi procesai, kurių tikslas bus apsaugoti smegenis. Tam bus aukojamas raumeninis audinys, o vėliau ir vidaus organai. Visi vykstantis procesai sulėtės, o esant kritinėms situacijoms, kai kur išvis nustos vykti. Pavyzdžiui, esant maisto stokai, nagai ir plaukai beveik visiškai nustoja augti - iš jų jokios naudos ir nėra reikalo tam skirti energijos, kai jos reikia smegenų išgyvenimui.
Tačiau yra kasdieniškas pavyzdys, kuris iliustruoja, kad ne mes protą valdome, o jis mus. Miegas. Kodėl mes miegame? Todėl, kad smegenis to pareikalauja. Ir kad ir kaip stengtumėmės nemiegoti, anskčiau ar vėliau teks tai padaryti. Nes kuo ilgiau mes nemiegame, tuo daugiau kovos būdų jos įjungia, kad tik tai padarytume. Pradžiai atsiranda nuovargis, vėliau smegenų veikla sutrinka. Logika nebeveikia, aplinkose susivokti sunku ir netgi kliedėti pradedame. Atrodytų, kad tai natūralu ir suprantama - bet faktas lieka faktu. Smegenys visada sieks užtikrinti savo gyvybingumą. Ar tam reikės elementaraus miego ar paaukoti galūnę - jos tai padarys. Tai tarsi fantastiniuose filmuose piešiamas dirbtinis intelektas. Tik žymiai sudėtingesnis. Jei atsiras grėsmė, kuri gali pakenkti smegenims ar jos “nešiotojui” - jos įjungs atitinkamas apsaugos priemones. O kad tai padaryti, tarp 100 milijardų neuronų, jos turi tokių priemonių, apie kurių buvimą mes suprantame tik esant reikalui - tai yra esant situacijai, kuri to gali pareikalauti.
Antžmogiška jėga girdėta? Yra nustatyta, kad net ir labai treniruotas žmogus, panaudoja realiai apie trečdalį, o gal net ir mažiau, savo fizinės jėgos. Bet kodėl, iškilus pavojui mums staiga atsiranda ta žvėriška jėga? Čia vėl kaltos smegenys. Normaliai, jos neleidžia mums panaudoti visos savo jėgos, taip užsitikrindamos, kad “nešiotojas” nepažeis savo organų, tuo pačiu nepakenkdamas pačioms smegenims. Bet jei jos mato, kad pavojus yra itin didelis ir norint jo išvengti reikia įjungti visus jėgos išteklius nepaisant to, kad tai gali pakenkti organizmui - jos tai padarys. Pavyzdžiui, kalnuose ant žmogaus užgriuvo pusę tonos uolos gabalo. Normaliai, tokio svorio eilinis žmogus net nepajudintų, bet esant grėsmei gyvybei, jis sugeba tą uolą nusimesti. Nesvarbu, kad tai darydamas jis pertempia raumeninį audinį, išnarina sąnarių ar net išplešia raiščius. Svarbu, kad smegenys liko apsaugotos. Tai tik dar vienas pavyzdys, kaip mes esame priklausomi nuo smegenų, o ne jos nuo mūsų.
O štai ir dar vienas pavyzdys. Vėl su mityba. Mums atrodo, kad mes pasirenkame patys ką valgyti. Kai išties, pasirinkimą diktuoja smegenys. Tai akivaizdžiau ekstremaliose situacijose, negu kasdienybėje, bet esmė išlieka ta pati. Pavyzdžiui, kodėl kartais nepaaiškinimai labai norisi vienos rūšies vaisiaus ar kitokio maisto? Todėl, kad mūsų smegenys signalizuoja, jog trūksta tokios ir tokios medžiagos. Tada tai yra susiejama su konkrečiu maistu ir mums kyla noras gauti būtent jį. Turbūt nereta nėščia moteris, gali pasakyti, kad neretai užplaukia specifinio maisto poreikis. Čia vėlgi smegenėlių darbas. Nieko kito.
Galvojant apie tokius dalykus, pradeda kilti baimė, o gal tikrai mes esame savo paties proto vergai? Juk jis diktuoja, kada ir ką valgyti, kada miegoti, kada panaudoti ekstremalią jėgą ar kada taupyti energiją kitų organų sąskaita. Įdomiausia ir tai, kad greičiausiai protas kontroliuoja ir mūsų aukštesnius poreikius, tokius kaip saugumo jausmas, meilė, pripažinimas ar net savirealizacija. Tai yra poreikiai ir mes manome, kad renkamės juos daryti ar ne. Nors išties, tai tėra cheminių reakcijų pasekmė.
Tačiau į tai galima būtų pažiūrėti iš tokio kampo. Juk smegenys siekia užtikrinti optimalų savo funkcionavimą. Kad taip būtų jos turi patenkinti visus poreikius, kurie gali įtakoti, normalų jų veikimą. Bet tada kyla klausimas, kaip su poreikiais, kurie neturi nieko bendro su smegenų saugumu ir funkcionavimu? Pavyzdžiui kai kuriems žmonėms reikia adrenaliną sukeliančių įvykių, kitiems labiau reikia ramybės, tretiems - meilės. Taip yra todėl, kad kiekvienas žmogus augo skirtingose aplinkose. Būtent jam augant ir formavosi jo poreikiai ir polinkiai, asmenybė ir charakteris. Tarsi smegenys buvo programuojamos. Arba dar kitaip: visi tie poreikiai tapo narkotiku. O kas yra narkotikas? Jei prie jo pripranti, norint vėl jaustis gerai, turi ieškoti dozės. Galbūt, tas pats yra ir su poreikiais? Ant tiek priprantame prie jų, kad be jų smegenų veikla sutrinka? O kad tai neivyktų, jos paleidžia eilę mini programų, kurios siekia užtikrinti tų poreikių patenkinimą. Tai gali reikšti neracionalius poelgius, vaizdo suvokimo pokyčius ir dar velniai žino ką. Svarbu užtikrinti optimalų smegenų veikimą.
Taigi, galimas daiktas, kad ir ką tu darytum ir manai, kad darai savo valia, išties darai dėl to, kad taip susignalizavo tavo smegenys. Ir jos tai padarė vien tik tam, kad užtikrinti optimalų savo veikimą. Tai nepriklausomas mechanizmas. Jo tikslas - egzistuoti bet kokia kaina. Normaliomis sąlygomis patenkinant elementarius poreikius, ekstremaliomis - netgi naikinant savo “nešiotoją”.

Įdomios mintys ar ne? Manau, šis vaikinukas šia tema papasakos daugiau. Reikės būtinai sugrįžti.
***
Iš neturėjimo ką veikti (žiūrėti, kaip žmonės patys save naikina, atsibodo) grįžtu prie mane sudominusio vaikinuko minčių. Jis tęsia apie žmogaus smegenis:

Yra dar vienas momentas susijęs su mūsų smegenimis, kuris neduoda man ramybės. Galbūt, smegenys, siekdamos optimalaus egzistavimo, yra stabdys, kuris neleidžia mums pasiekti nerealių dalykų? Telekinezė, telepatija, skraidymas, materijos valdymas? Skamba kaip iš gero fantastinio romano ar filmo, bet išties galbūt nėra jau tiek čia fantastikos? Tuo galima įsitikinti įlendant į kvantinės fizikos pasaulį. Nes ten kuo giliau leisies, tuo realiau atrodys visai neįtikimi dalykai. Bet tada kodėl gi mes negalime to daryti ir kodėl tada išvis mums kyla tokios mintys?
Turiu įtarimą, kad tai dar viena apsauginė reakcija. Jei štai paimtum ir išmoktum skraidyti, kas nutiktų? Visų pirma, tai kiltų tiesioginis pavojus iš aplinkinių. Žmonės yra tokie, kad išskirtinumo labai nemėgsta (kodėl? Reikės pagalvoti.), ir jei tu pasirodytum pranašesnis už juos, tai pirmas dalykas kurio sulauktum, tai medicininio stalo ir noro tave išnarplioti. O ne, smegenys to tikrai neleis. Ir, ko gero, visiškai suprantama, kad jos padarys tokias išvadas, mums to nesuvokiant (kaip ir bet kokioje ekstremalioje ar įprastoje situacijoje).
Juk žmogaus protas yra nuolat bombarduojamas informacija, kuri ateina per visus jo pojūčius. Tiek vaizdą, tiek garsą, tiek lytėjimą, tiek skonį ir kvapą,  ar net šeštąjį pojūtį. Tačiau į sąmonės lygį iškyla tik kruopelytė viso to. Taip yra todėl, kad smegenys atrenka, kurią informaciją pateikti, o kurią - ne (vėlgi ne nuo mūsų priklauso?). Tai galbūt, visai galimas daiktas, kad prafiltruoja ir tą nerealių sugebėjimų informaciją? Kodėl mes galime skraidyti sapnuose? Sapnai…
Apie sapnus atskira tema. Yra daug teorijų, kas jie yra. Tačiau nė vienos įrodytos. Vieni teigia, kad tai “išsivalymas” nuo perteklinės informacijos, kiti, kad tai mūsų išlikimo ginklas, nes būtent sapnų metų, mes pritaikome per dieną įgytą informaciją. Yra ir teorija apie tai, kad sapnai yra neribotų galimybių pasaulis, kuriame atsakymai ateina patys savaime. Ir tame nėra jokios fantastikos. Tiek A. Einšteinas, tiek N. Boras, tiek Mendelejevas gavo atsakymus iš sapnų. Jie patys taip teigė ! Bet nereikia būti genijumi, kad patirti tokį efektą. Kone kiekvienas žmogus susapnuoja atsakymą į jam rūpimą klausimą. Tai reiškia, kad mes galime pasinaudoti smegenimis, kad išgauti reikiamus atsakymus. Tik norint tai padaryti, mes turime jas išjungti. Bet ei, mums net to daryti nereikia - jos pačios išsijungia ! Belieka tik mokėti tuo pasinaudoti. Ir čia prieiname prie momento apie tai, kas išties yra smegenys…
Smegenys - tai įrankis, kaip ranka, koja, liežuvis ar nosis. Jos atlieka savo funkciją - tai yra užtikrina savo egzistavimą. O kad tai padaryti, jos gali visiškai valdyti savo “nešiotoją” - tai yra mus. Tai nėra žmogaus AŠ, nors jis yra jų formuojamas. Tiksliai tai apibrėžti yra sunku, nes niekas dar neatsakė į klausimą, kaip mintis gali virsti elektros impulsais ir priversti susitraukti rankos raumenis, siekiant ją pajudinti. Bet aš ne apie tai.
Kaip ir sakiau, smegenys - tai įrankis. Ir juo galima naudotis lygiai taip pat, kaip ir šaukštu valgant. Bet įdomiau yra tai, kad šis įrankis yra programuojamas. Jį galima priversti veikti taip kaip norime. Realus to pavyzdys yra naujausias atradimas - smegenų programavimas realiu laiku, naudojant magnetinio rezonanso technologijas (fMRI). Tarkime žmogui yra chroniškas skausmas tam tikroje vietoje ir jokie nuskausminamieji nebepadeda. Žmogus yra guldomas į fMRI ir gali realiai matyti, kuriose smegenų vietose vyksta procesai. Naudodamasis minčiu pagalba, jis gali priversti tuos procesus vykti kitur ir kitaip. Rezultatai yra stebinantys, netgi stipriausia nuskausminamieji negali pasiekti tokio efekto, kurį galima pasiekti šiuo metodu. Tai tik įrodo, kad smegenys - tai 100 milijardų robotukų armija, kuriais galima manipuliuoti.
Ir čia galima rasti gąsdinančią išvadą: nuo pat gimimo, mes esame programuojami. Mūsų poreikiai, polinkiai, charakteris ir net pati asmenybė - tai aplinkos poveikio pasekmė. Tai yra, tai, kas mes manome ESAME, išties esame programavimo produktas. Todėl nenuostabu, kad šiuolaikinis pasaulis tapo itin nedraugiška vieta žmogui. Bet galbūt viską per tirštai piešiu. Nes jei smegenys yra perprogramuojamas įrenginys, tai esant reikalui jį galima perprogramuoti į ką tik nori. Viskas čia būtų gražu, jei ne tas faktas, kad su amžiumi tai padaryti darosi vis sunkiau ir sunkiau. Štai kodėl neretai jaunesniai kartai sunku suvokti, kaip vyresni negali prisitaikyti prie naujovių. Jie nebegali taip efektyviai persiprogramuoti. Bet tam yra dar vienas kliūvinys. Tai nuomonė, kad smegenys tai AŠ. Taip nėra. Smegenys formuoja mūsų AŠ, bet toli gražu nėra AŠ. Gaila, bet kas tas AŠ, net filosofai negeba atsakyti, be kliedesių, kurie yra elementarus fantazijos vaisius (ypač šiuolaikinių).
Ką iš viso to galima spręsti? Drįstu teigti, kad asmenybė nėra AŠ. Asmenybė, tai proto produktas, kuris yra sukurtas aplinkos. Todėl, manau, asmenybę galima pakeisti. Ir iš esmės galima viską pakeisti, kas yra proto sukurta. Bet smegenys ne kvailos, jos ir tam apsaugos mechanizmą turi. Jis vadinamas EGO. Kaip ir minėjau anksčiau, smegenų tikslas - užtikrinti savo egzistavimą. Ir todėl neretai į pagalbą yra pasitelkiama viena iš jų priemonių - egoizmas. Labai geras įrankis, tiesa pasakius, siekiant užtikrinti, kad niekas nepažeistų optimalaus egzistavimo pusiausvyros. Elementarus pavyzdys, naujos informacijos atmetimas. Įsivaizduokite, nugyvenote pusę savo gyvenimo tikėdami tam tikrais dalykais. Ir štai vieną dieną tau drebia, kad tai kuo tu tikėjai yra visiška nesąmonė. Kas pradeda vykti? Smegenys pradeda siausti. Paleidžia krūvas įvairiausių medžiagų, kad tik kaip įmanoma būtų galima apsiginti nuo to, kas gali pažeisti pusiausvyrą. Ir daugiau ar mažiau kiekvieno žmogaus gyvenime tai vyksta. Siekis palaikyti stabilų pasaulio vaizdą yra tiesiogiai susijęs su efektyvaus smegenų egzistavimo užtikrinimu. Štai kodėl, beveik visi žmonės sunkiai priima naują informaciją. Ir štai kodėl vyksta nuolatiniai ginčai.
Beje, kas dėl ginčų, tai įdomu yra tai, jog ginčų metu, kiekvienas žmogus siekia įrodyti savo teisumą. Spėkit, kas dėl to kaltas? Ogi mūsų mylimos smegenėlės. Jų tikslas užsitikrinti saugumą. Ir jei jos mano, kad tai galima padaryti, priverčiant kitus patikėti jų siūloma tiesa - taip ir bus daroma. Nieko čia unikalaus nėra ir viskas tiesiog susiveda į elementarų optimalaus smegenų egzistavimo užtikrinimą. Išties, daugumai žmonių, tai yra tiek sunku suvokti, kad jie net neįsileidžia minties, jog už visą tai, ką jie daro yra atsakingas, ne jų “laisvas pasirinkimas”, o būtent smegenys. Kitaip sakant, galimas daiktas, kad mes nesame LAISVI…

Eh blyn, reikia lėkti mišką padegti, o tai Žemė perkais. Na nieko, sugrįšiu aš prie šio vaikinuko dar.
***
Na štai vėl užklydau į to “mąstytojo” mintis. O jis vis tęsia apie protą:

Panašu, kad kuo daugiau galvoju apie protą, tuo labiau linkstu į tai, jog tikros pasirinkimo laisvės mes neturime. Viską apsprendžia protas, kuris yra visiškai nepriklausomas mechanizmas. Netgi pasirinkimas ar šiandien eisi su šviesiais rūbais, ar su tamsiais - tėra cheminių reakcijų visuma. Netgi užsinorėjus kažko saldaus, sprendimas nusipirkti ledą vietoj šokolado yra cheminės reakcijos.
O ar kas nors yra, kas nėra cheminė reakcija, kas visiškai priklauso ne nuo proto, o nuo MŪSŲ? Na… Ir taip, ir taip bandau. Bet nelabai randu atsakymo. Pradedant genetiniu lygiu, baigiant aplinka, viskas yra tik reakcijos į kažką. Ir nesvarbu ar tai genų apibrėžta automatinė reakcija ar aplinkos suformuota. Vistiek ji yra iššaukiama proto. Kitaip tariant, absoliučiai viską kontroliuoja protas. Bet ar mes kontroliuojame protą? Geras klausimas. Kaip rodo gyvenimiški pavyzdžiai - nelabai. Bet kaip tada paaiškinti savižudybes? Juk protas siekia optimalaus egzistavimo užtikrinimo. Savižudybė yra egzistavimo nutraukimas. Galbūt tai būtų galima paaiškinti aplinkos poveikiu. Tai yra, aplinka gali užprogramuoti protą veikti taip, kad jis gali leisti nutraukti savo egzistavimą. Tai reiškia, kad ir kiek nepriklausomas protas būtų, jis vistiek gali būti “pavergtas” tarnauti kažkam. Ir galimas daiktas, kad tai ką tu laikai laisvę, yra tik kalėjimas, sukurtas siekiant patenkinti kažkieno poreikius (sociumas vienas iš jų?).
Bet esminė problema: ar mes galime tai kontroliuoti? Čia tikra dilema, nes kad ir kokių veiksmų imtumėmes tam daryti, visi jie būtų atėję iš smegenų. O tai reiškia, kad nėra jokios galimybės LAISVAI paveikti proto. Paradoksaliai skamba, bet net noras paveikti protą yra proto darinys, kurį iššaukia išoriniai ar vidiniai veiksniai. Tai kaip čia tada išeina? Panašu, kad tikrai nėra tos nepriklausomos laisvės, kur nėra bent vienos iš įtakų. Tai kaip tada man atskirti: kas AŠ? Nejaugi, viskas, kas aš esu tėra genetikos, proto ir aplinkos produktas? Nežinau, ar čia mano EGO sužaidžia ar kas, bet darosi baisoka, kai yra didelė tikimybė, jog tu teesi mėsos gabalas, kurį valdo 1.5 kg želatinos.
Tačiau, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, tai nereiškia, jog mes negalime tuo pasinaudoti. Principe, mes galime tapti savo paties programuotojais. Nesvarbu, kad programuosime pagal esamą savo protą - tai yra pagal, tai ką jis lieps. Svarbu yra tai, kad mes suprantame, jog galime tai padaryti. Ir jei atrastume teisingus metodus tai daryti, iš esmės mes galėtume kontroliuoti absoliučiai visas žmogaus funkcijas. Tik čia iškart iškyla problema. Jei mes išmoktume reguliuoti įvairius vidaus procesus ir taip peržengtume proto sukurtas užkardas, mes labai greitai galėtume save nužudyti. Įsivaizduokime galimybę visada naudoti maksimalią jėgą. Jau po poros kartų, kaulai bus sutrupinti, raumenys suplyšę, o raiščiai nutrukę. Bet kitą vertus, kas mums trukdys išmokti paspartinti ląstelių atsistatymą? Bet to pasekoje, mūsų gyvenimas sutrumpės. Galima tęsti be galo, vistiek kur bus veiksmas, ten bus atoveiksmis.
Man sunku įsivaizduoti tokias galimybes, nes jos iš esmės prieštarautų pagrindinei proto funkcijai - užtikrinti savo egzistavimą. Bet tam tikri nuokrypiai, manau, įmanomi. Įsivaizduokime tiesę. Neturi nei pradžios nei pabaigos. Tai pagrindinė smegenų funkcija. Bet kaip gyvenimas rodo, neretai mes galime kažkiek atsiplėšti nuo tos linijos ir padaryti apylanka. Tik ilgai tai netrunka, vistiek visas turi vėl sugrįžti į savo vietas, kitaip pasekmės yra paprastos - egzistavimo nutrūkimas. Tačiau įdomiausia yra tai, kad netgi tie maži nuokrypiai gali būti pakankamai įdomus. Paskutiniai moksliniai atradimai teigia, kad 50% sportininko raumenų augimas yra įtakojamas jo minčių. Tai yra, visiškai įmanoma auginti raumenis nieko nedarant. Tiesiog tereikia išmokti mintimis apgauti save, kad raumenys išties patyrė krūvį. Nuostabios perspektyvos, bet tai nėra viskas. Mano supratimu, tai ką mes dabar žinome apie žmogų, gyvybę ir net pačią visatą - yra kruopelytė to, kad galime žinoti. Ir galbūt, mūsų protas gali lengvai išmokti judinti objektus be fizinio prisilietimo. Ar komunikuoti su kitais žmonėmis per atstumą nenaudojant nieko daugiau nei mintis. Tai nėra fantastika, tiesiog tai dar nesuprasta. Kažkada ir TV atrodė kaip fantazija. O mūsų laikais, kai kvantinė fizika skverbiasi į sunkiai paprastam žmogui suvokiamus dalykus, kas išdrįs pasakyti, kad kažkas yra neįmanoma?
Tačiau vistiek man neduoda ramybės tas pasirinkimo laisvės klausimas. Jeigu išties viskas susiveda į proto egzistavimo užtikrinimą, patenkinant įvairius, aplinkos suformuotus poreikius, tai mes iš esmės esame mašinos. O jei esame mašinos iš kur tada žmogus prisigalvojo tokius dalykus, kaip moralę, etiketą, pagarbą  ar net pačia visuomenę? Nes jei žvelgti į tai iš mašinos pusės, tai šie dalykai yra trukdžiai egzistencijai. Jei aš mašina, kuriose smegenys teturi vieną tikslą - užtikrinti savo egzistavimą, o kad tai padaryti man reikia patenkinti įvairius poreikius, kurie yra tiek genetiniai, tiek aplinkos suformuoti, tai kam man tada, tarkime, moralė? Ji tik trukdo juos patenkinti. Žinoma, galbūt, moralė yra kažkieno įrankis, kad galėtų patenkinti savo poreikius. Lygiai taip pat, kaip ir etiketas, sąžinė ar pats sociumas. Sunku tai suprantamai sudėlioti, bet jei pažvelgtume į savo kasdienybę, tai susidaro įspūdis, kad mes specialiai sau kuriame aplinką, kurį stabdytų mūsų poreikių patenkinimą. Kodėl mes tai darome? Tarsi supresuojame save… Ah. Štai kur šuo pakastas. Juk dar pradžioje kalbėjau, kad protas siekia užtikrinti savo saugumą. Galimas daiktas, kad tie trikdžiai yra dar vienas smegenų ginklas. Ir čia iškart galime pridėti įvairias emocijas ir jausmus. Yra padaryta viskas, kad būtume kaip galima arčiau prie tos tiesės…
Ir pasirodo visai neatsitiktinai pasirinkau tiesę, proto funkcijos apibūdinimui, nes jaučiu, kad kalbėdamas apie protą, aš suku ratu. Nėra nei pradžios, nei pabaigos. Ir jei jau atrodo, kad pabėgsiu iš to rato aš vėl grįžtu į jo “pradžią”, tačiau kiek skirtinga. Amžinas ciklas? To pasekoje, man atrodo, kad viskas, kas vyksta aplink mus yra vieno srauto pasekmė. Šiokios tokios variacijos įmanomos, bet bendra upės kryptis ta pati. Blogai yra tik tai, kad mes to nesuprantame ir sukeliame nuolatinius sūkurius, taip kenkdami sau ir srovės greičiui. Juk kiekviena akimirka gyvenime yra dalelė upės pirmyn. Ir tai visada yra kažkas kito ir naujo. Jei stabdome upės greitį, vadinasi stabdome savo tobulėjimą.
Vienaip ar kitaip. Protas tai unikalus mechanizmas, bet jis nėra AŠ. Jis tik įrankis, ir kuo greičiau mes tai suprasime, tuo greičiau galėsime pasinaudoti jo universalumu. Svarbu tik žinoti, kad esame bendroje upėje ir geriausia yra plaukti pasroviui, pasinaudojant visa srovės jėga. Pasroviui plačiaja prasme, o ne mūsų mažuose pasaulėliuose, kurie dažniausiai yra iškreipti žinių stokos ir pernelyg iššaugusiu EGO.

Na ir pavarė vaikis. Įdomu ar dar sugrįš prie šitos temos, nes panašu, kad pas jį dar milijonas minčių. O aš einu vėl juoktis pro ašaras iš žmonių, kurie vis tikisi, kad atsiras išgelbėtojas ir jų šiknas iš šito mėšlo ištrauks. Yeah right, dream on idiots. Patys įbridot, patys ir kapstykitės, o jei ne - reset’as visai šalia manęs….

dievoakimis.lt

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (9)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
 
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
 
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
 
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
 
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
 
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Optimistas pareiškia, kad mes gyvename geriausiame iš įmanomų pasaulių;
pesimistas pilnai su tuo sutinka.
Džeims Brench Kebel
Forumas
HS Forumo taisyklės
(123651 pranešimai)
paskutinis 2017-03-27 16:32:42
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16501 pranešimai)
paskutinis 2017-03-27 13:16:24
Naujausi komentarai
rejrehuvik
2017-03-27 17:38:57

Dannybic
2017-03-27 17:38:40

aneumatifom
2017-03-27 17:33:52
An lasix is for abortion,...

osutjikue
2017-03-27 17:32:27

Ernestodype
2017-03-27 17:31:29

Ernestodype
2017-03-27 17:31:19

Davidhib
2017-03-27 17:28:25

iyinoqorarus
2017-03-27 17:28:19

esoyubao
2017-03-27 17:27:56
Difficulty viagra movements, donors...

alucipi
2017-03-27 17:25:53

udecuncof
2017-03-27 17:25:36
L buy cialis adjust card...

aapeeal
2017-03-27 17:25:01

ekaguxuxw
2017-03-27 17:24:26

duorafyir
2017-03-27 17:23:23

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės