Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Sapnas
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Sapnas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities"


– Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti „Naująją Viziją“ ir laiku pasuks kitu keliu. Ar gyventojams užteks drąsos į viską pažvelgti kitu kampu, kaip stebėtojams?O dabar klausykis to, kas tau leis pažvelgti į mūsų istorijos laiko tėkmę kaip stebėtojui, o ne kaip dalyviui.

-Būdamas tavo amžiaus, aš niekuo nesiskyriau nuo savo bendraamžių. Buvau eilinis vaikėzas, kuris nešiojo tų laikų ideologinę dvasią. Visai nesvarbu, kokiam amžiuje žmonės gyveno ar gyvens, jie vistiek nešios to laikmečio idėjas su tokia pačia euforija. Ir nesvarbu, ar tos idėjos bus „tinkamos“ ar „blogos“. Jos bus pildomos taip, kaip atkartos pačios visuomenės aidas.

Laikui bėgant, man buvo padėta susikurti pasaulio vaizdą.  Šis procesas turėjo auklėjimo vardą, ir kažkodėl jo atgarsis mūsuose buvo teigiamas. Tam buvo pastatytos milžiniškos institucijos, su pasakomis ir istorijomis ore. Ne, tai nebuvo močiutės sekamos pasakos. Tai rimta, užfiksuota informacija, pasakojimai, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Ši informacija puikiai apdorodavo ir paruošdavo žmogų akultūracijos procesui.

Manyje, kaip ir daugelyje, puikiai derėjo to meto tiek nacionalistinės, valstybinio patoso, tiek sterilaus pasaulio samprata. Turbūt mintyse klausi, kas tas sterilus pasaulis? Tai mūsų susikurta idėja, koks pasaulis turėtų būti. Tai pasaulis su tvoromis, kurių tam tikruose taškuose yra įsikūrę „geriečiai“ dėdės pareigūnai, kurie saugo mus nuo „blogiečių“. Pasaulis su spalvų palete žemėlapyje. Tai, ką mes didžiuodamiesi vadiname valstybėmis, ir stengiamės palikti tik tai. Nepagalvok, kad tai tėra aklas viešpatystės troškimas. Viskas yra suvyniota labai subtiliai. Kadangi galvojome, kad esame Dievo išrinkta gyvybės rūšis, todėl ir nekaltai elgiamės taip, kaip pridera būti išrinktiesiems. Naikindami kitą gyvybę, mes sau sakėme: „jie nei žmonės, nei gyvybės rūšis“. Buvome ir esame taip giliai įklimpę, jog save laikome ne rūšimi, bet ŽMOGUMI. Nors kiti organizmai taip pat maitinosi, dauginosi ir egzistavo, tačiau mums jie tebuvo kažkokios praeities liekanos, neturinčios aiškių priežasčių egzistuoti žemėje. Mes norime viską išmesti lauk, visas likusias kultūras ir turime palikti tik plynus administracinius vienetus. Tai pasaulis, kurio keliuose pastoviuose taškuose vyksta karai, diversijos, žudynės, o  kituose keliuose pastoviuose sukasi „geras“ gyvenimas. Ir į tuos vadinamus „gerus“ taškus pastoviai veržiasi žmonės iš „blogų“ taškų, kad susirastų „gerą, saugų ir užtikrintą gyvenimą“ ir eilinį kartą... save apgautų ir būtų apgautais. Atrodo, jog taip turi būti ir taip nuolat buvo. Ir tas niekaip negali pasikeisti. Ir mes nuolat gailėsimės aukų, sužeistųjų ir kritusių, ir keiksime „bloguosius“, ir toliau giedosime apie ateinantį savaitgalį, kaip galėsime ilsėtis, pramogauti ar kalbėti vėl kažką beprasmiško. Mūsų elgesys labai primena vėjo tąsomą, ant virvės pakabintą skalbinį. Jis kažkiek „pasipriešina“, pasiplaiksto, bet vistiek sukasi aplink savo „ašį“ – skalbinių virvę. Taip pačiai mes reaguojame į dabartinę krizę (ne ekonominę). Tik mūsų debatai paliečia tokias tolimas, pasekmių-simptomų tipo problemas, kaip energetinis saugumas, ekonominė negerovė, aplinkos tausojimas.

-Tėve, tai primena momentus.. Tai laikas, kai negali nieko valdyti. Tada tu jautiesi kaip filmo aktorius, kuris privalo atlikti viską pagal scenarijų. Jis tiesiog privalo. Tai tik viena kryptimi vedantys traukinio bėgiai. Tai yra...
-Sapnas... Mūsų atveju, mūsų „realybėje“ , tu negali pereiti į kitą kompaniją, jeigu tau nepatiko scenarijus. Nes jokios kitos kompanijos pas mus nėra. Gyveni ant aklinos uolos ir turi tik du pasirinkimus: šokti nuo jos arba toliau gyventi ant jos. Praeitį, dabartį ir ateitį grindžiame tik pagal vieną koncepciją. Mes gyvename visiškai nekontroliuojamai sapnuodami, ir vykdome sapno scenarijų. Dabartinis mūsiškis gyvenimas veda ten, kur dėsto scenarijaus žodžiai. Taigi, tu privalai išmokt sapnuot. Tu privalai sapne išmokt kontroliuot save ir pradėti keisti scenarijaus eigą. Jūs turite pradėti rašyti naują scenarijų.

Gyvenau sapnuodamas, o ne gyvendamas. Vadinamas „gyvenimas“, sapnas, tekėjo suplanuota vaga, kuri buvo tiesi kaip kelio linija. Posūkiai nebuvo pageidaujami. Retkarčiais upė išsiliedavo su neregėtu gyvybės potencialu, o tai reikšdavo mano pabudimą. Tas laikotarpis būdavo labai trumpas, nes priešinga jėga mane visad traukdavo atgal į sapną. Ta jėga buvo visur egzistuojanti melo matrica: šnekos apie mūsų tikslą čia, mūsų ekspansiją, mūsų rytojų, garbingą praeitį, siekius, darbą, pramogas, priešais stovinčią ateitį, nuomonės turėjimo, įvairių institucijų svarbą.. Trumpai tariant, tai buvo tobulai Sistemos(Sistema – tai tie patys žmonės) paruoštas maistas, tiek „vartotojams“, tiek „gamintojams“, tiek vadinamiems intelektualams ar „meno“ žmonėms. Giliau kapstantys žmonės užstrigdavo už hierarchinės piramidės modelio ir bandė įteisinti „visiems lygų“ modelį. Tačiau piramidė iš tikrųjų buvo tik iliuzija: visi, nepaisant ar valdovai ar tarnai, buvo vienodi kaliniai. Tik valdovai gyveno gražesniuose kalėjimuose, o tarnai tenkinosi kukliomis dėžėmis. Visi vienodai plaukiojo tose pačiose srutose.

Sapnas. Sapnas.. Pabundant pajusdavau, koks yra nuostabus laisvės pojūtis. Į kiekvieną tokį  „išsiliejimą“ buvo žiūrima su siaubu. Tai nesuvokiama, žmonės to bijodavo ir traukdavosi. O visa tai nė iš tolo nepriminė žiauriausio siaubo filmo, kurie nors ir buvo žiaurūs, tačiau susilaukdavo milžiniškų tiražų. Tai suteikia gana didžiulį kiekį svarbios informacijos apie mūsų kultūrą. Šios, vitališkos, gyvybe ir jėga pulsuojančios upės srovė žmonių galvose pradėjo kelti sumaištį. Tradicinio gyvenimo nuostatos ėmė svyruoti. Prasidėjo naujos vizijos užuomazgos.

    -Viltis pamatė šviesą..  -sūnus susimąstė.
  - Po kiekvieno tokio sąmonės susigrąžinimo, aš patapdavau priešu, nes paprasčiausiai negalėdavau tilpti į tuometinius pasaulėvokos rėmus. Mano ir tuometinių žmonių puoselėjamos mintys buvo visiškai skirtingose „lygose“. Labai gaila, bet aš negalėdavau atsispirti – mano sielą naikino tuometinė mūsiškės kultūros Mintis.  Buvau dusinamas iš visų pusių, tiek fizine, tiek mentaline prasme. Vienoje rankoje gniaužiau protestą, nepasitenkinimą, kitoje – leidau bujoti paklusnumo ir status quo pelėsiui. Todėl nieko kito nebeliko, kaip tik protestuoti ir brandinti viską  mintyje.

Kaip ir visi, tuo metu to sąmoningai nesuvokiau, kad mūsų vykdomas „progresas“ buvo tiesiog dar vienas pasakojimas iš scenarijaus. Su džiaugsmu priimdavome naują reformą, naują įstatymą, naują balsavimą, naujus rinkimus, naują prezidentą/ę, naujas pataisas, kūrėme naujas sąjungas, statėme naujus gynybos skydus, išradinėjome naujus vaistus, žodžiu, naujus detalių pakeitimus. Keisdavome senas detales naujomis ir sau mintyse kartojome „Tai turi veikti“.

       - Bet tai kėlė džiaugsmą ir pasitenkinimą, ar ne?
    - Džiaugėsi tik tie, kurie nekreipė dėmesio į tai, kokius pėdsakus palieka už šio vadinamo „progreso“ ir kiek jis kainuoja. Nelaimei, tie žmonės sudarė beveik visą populiacijos dydį.. Niekam nebuvo svarbu, ar Žemė sugebės išlaikyti absurdišku greičiu augančią populiaciją ir to pasekoje tūkstančius naujų prekybos centrų, naujų dirbamų žemės laukų ir šimtus naujų elektrinių. Priešingai „kultūriniams laimėjimams“, šiuos galima vadinti „kultūriniais praradimais“.

 Mes buvome kaip apsėstieji. Atrodėme kaip konspiracinių filmų šalininkai, kurie tematė „blogus“ dėdes ir juos persekiojo. Nematėme ir nenorėjome matyti akivaizdaus fakto, kad tokia padėtis mus veda tiesiai į griovį. Darėme nuolatines avarijas, už vairo sėdėjome visiškai girtutėliai. Savo automobilį vis tvarkėme, bet jis toliau ir vis labiau gedo. Išradinėjome naujas detales, patobulinimus, kurį laiką automobilis veikė, tačiau neilgam.  Katastrofa sėdėjo mums ant nosies, ir nervingai mojavo pavojaus vėliavomis: populiacijos augimo, aplinkos degradacijos, resursų išeikvojimo, kultūrinės įvairovės nykimo.. Visos šios vėliavos buvo labai tampriai persipynusios tarpusavyje. Deja, tačiau žmonės buvo per daug užstrigę už racionalizmo šaknies ir visiškai atmetė empirinę pasaulio patirtį, kas sąlygojo visišką problemų šaknų nesuvokimą.  Kiekviena vėliava simbolizavo atskirą feodalo regioną, o visos kartu sudarė Imperiją. Imperijos aukščiausiuose rūmuose buvo patogiai įsitaisę feodalinių regionų karaliai. Deja, tačiau karaliai nebuvo laisvi. Turtine, pinigine, materialine prasme, jie buvo šio pasaulio dievai, tačiau jie buvo vis dar valdomi. Virš jų stovėjo dar kai kas. Kaip vadinamose „senovės šalyse“ karalius buvo paskiriamas Dievo, panašiai buvo ir Imperijoje. Tačiau buvo vienas „mažas“ skirtumas – tas, kas juos valdė, nebuvo konkreti, arba bent mitinė, persona. Virš karalių galvų sklandė ne kas kita, o tuometinė kultūrinė samprata. Scenarijaus schemos, kurį tau prilyginau su sapnu, buvo tvarkomos kultūrinių schemų. Karaliai tiesiog pildė savo sumanymus ir suteikė reikšmę savo siekiams, nekaltai remdamiesi esamos kultūrinės tvarkos samprata. Jie nesijautė nei kalti, nei kažkam skolingi. To laiko situaciją jie matė kaip tik tokią, ir jie neturėjo jokio poreikio kažką keisti. Nes nebuvo nieko, ką reikėjo keisti. Karaliai veikė pagal linijas, kurios buvo nubraižytos tuometinės kultūrinės liniuotės. Imperijos kuriama problema, kaip populiacija, buvo visiškai valdoma tos tvarkos sampratos.

-Sūnau, aš šią informaciją gavau palaipsniui. Nepaisant nereguliarių minties proveržių, iš pradžių buvau bejėgis scenarijaus vykdytojas. Skonio „kartumas“ sustiprėjo tada, kai buvau įtrauktas į mūsų pradėtą ekspansiją. Mūsų skaičius planetoje viršijo visas sveiku protu suvokiamas ribas, pasaulis daugiau nelaikė jokios paslapties. Viskas buvo uzurpuota, išnaikinta, išdeginta. Likusias gentis ir jų nešiojamas kultūras, kurios turėjo tai, ko mums reikėjo, uždarėme į narvus, vadinamus rezervatais. Švaria sąžine įkišome juos į kalėjimus ir pasmerkėme iš sielvarto mirti bežiūrint, kaip iš jų tėvų ir protėvių žemės išsunkiami paskutiniai gyvybės fragmentai. Manėme, kad jiems dovanosime naują, tobulesnį gyvenimą, tačiau rezultate sukėlėme tik masinių savižudybių ir psichologinio lūžio bangą. Niekas nesuprato, ką jie iš tikrųjų jautė. Labai gaila, tačiau tokie įvykiai buvo analizuojami tik kaip „socialinės nelygybės“ padariniai.

Mums neužteko šios planetos. Turėjome pradėti didesnio mąsto ekspansiją. Kai dar buvau vaikas, mes girdėjome tokias idėjas, kaip artimųjų planetų kolonizavimas. Graudu, bet tai buvo mūsų išpuoselėtas šventas planas. Godumas ir fizinės erdvės troškimas ėjo tvirtai susikibę. Nepaisant kelių realiai mąstančių žmonių perspėjimų, judėjome link šacho ir mato. Žalių lapelių apakintoms akims tai buvo gyvenimo tikslas: kitose planetose slypi tokie milžiniški iškasenų turtai, tiek daug rūdų, o žinant šios civilizacijos religiją, tikslas tampa savaime pateisinamu.

Kad būtume galėję prieiti prie dabartinės pasaulio padėties, turėjome atlikti beprotiškai sunkius žygius. Savoje planetoje mes veikėme dviem strategijomis: ginklu ir krauju, po to perėjome prie kultūrinių skirtumų homogenizavimo, t.y. privertėme visus valgyti iš tų pačių indų ir tomis pačiomis šakutėmis. Kai visas kultūras suvertėme į vieną katilą, beliko jas virti. Virimui buvo panaudotos įvairios metodikos, pavyzdžiui: televizijos propaganda, karas, turėjimo daugiau svarba, tolerancija, tarpusavio pagalba ir švietimu „atsiliekusiems“ kraštams. Tuo pačiu sunaikinome unikalų, primalistinį požiūrį į realybę ir supančią tikrovę, ir taip prakišome savo virusą. Užkasinėjome vieni kitus mokslo ir religijos duobėse, ir tarp jų padarėme didžiulę prarają. Sukūrėme du įsivaizduojamus frontus, kurio vienoje pusėje stovėjo dvasininkai, ekstremistai, religingieji, o kitoje mokslininkai, vadinamos „logikos“ ir mokslo žmonės, kurie skendo racionalizmo liūne. Tobulai padarėme, kad jie galėtų nuolat ginčytis visą amžinybę. O tiesa buvo ta, kad šie du frontai buvo šeriami to pačio šeimininko.

Atėjo laikas pradėti judėjimą. Buvo nusitaikyta į planetą vardu Viltis. Šį kartą prisiminėme nostalgiją ir nusprendėme pakartoti praeities taktikas: nutarėme griebtis „senos, geros“ brutalios jėgos. Mūsų pajėgos buvo triuškinančios: 10 milijonų karių. Su dabartinėmis technologijomis, planetą lengvai galima pasiekti per keletą mėnesių. Suruošėme karius ir pakilome...

Atvykome į apleistą tašką. Aplinkui nebuvo nieko, kas primintų pažengusios, kaip mūsiškės, kultūros požymius. Planeta buvo šimtus kartų didesnė už savają, horizonto nebuvo matyti. Toje vietoje kurioje nusileidome, gyvavo neaprėpiama rūšinė įvairovė. Toks įspūdis, jog čia buvo visos evoliucijos spektras. Mes negalėjome patikėti, kad vienoje vietoje gali būti tokia nuostabi įvairovė. Savoje planetoje, mes įvairovę matėme tik „Raudonojoje knygoje“, ir ja didžiavomės. Savo vaikus vesdavome į zoologijos sodus ir taip jiems parodydavome „pagarbą“ kitai gyvybei, ir tai buvo mūsų „meilė gamtai“. Gaila, bet mes tame nematėme nieko neįprasto.

Išskleidėme savo radarus, ir padėjome skenuoti.

Mūsų laimei, už poros dienų kelio užfiksavome tirštą centrą vietinių gyventojų. (Vietiniai visai nereiškia, jog jie tęsia savo protėvių „gijas“). Užsimaskavome ir įsikūrėme stovyklavietę. Ruošėme detalų planą. Buvo sudarytas būrys, kuris turėjo įsiterpti ir stebėti situaciją vietiniuose. Tam buvo pasirinkti smogikai-agentai, ir vienu iš jų buvau aš.
      -Keista, - tarė sūnus, - juk tu minėjai, kad jūsų taktika turėjo būti brutali, reiškia, be jokių preliudijų ir įžangų?
     -Taip, tačiau tai dar kartą parodo, kokia šlykšti yra mūsų kultūra. Jeigu esi matęs vadinamus „moderniuosius“ medžiotojus, tai turėjai suprasti, kad jie medžioja ne iš alkio, ir tuo labiau ne iš noro pasidaryti sau kailinius. Nereikia net detaliai tyrinėti, užtenka užmesti žvilgsnį į jų veidą ir taliją, ir netrukus supranti, kad jie turi pelningą darbą, šiltus, griozdiško dydžio namus ir apvalią sumą banke. Jiems medžioklė – tai žaidimas, kuris sustos tada, kai daugiau nebeliks kulkų, arba gyvūnų. Nors tai bus labai laikina – parduotuvėse kulkos neišsenkamos.
      -Tiesa, bet kaip tai siejasi su mano klausimu?, - sūnus nerimsta.
      -Ką padaro šios kultūros medžiotojas su nudobtu gyvūnu?
      -Na..
       -Šį rezultatą gali pamatyti pas kiekvieną užkietėjusį medžiotoją namuose.
       -Iškamša?
     -Taip, tai elementari iškamša. Genties žmonės kanopinių ragus pasikabindavo prie savo kaimo, ant medžio arba vartelių. Jie jausdavo baimingą pagarbą ir dėkodavo tam briedžiui. Dėkodavo už suteiktą galimybę toliau minti gyvenimo taku. O ką jaučia šis medžiotojas?
      -Hm.. Sportinį interesą. Tačiau, vistiek, koks ryšys tarp medžioklės ir smogikų-agentų būrio?
      -Mes veikėme identiškai. Tik šiuo atveju, mums nereikėjo nieko šaudyti. Už mus tai atlikdavo atakuojantys būriai. Mūsų tikslas buvo sužinoti čiabuvių žinių sistemas*, ir jas užsirašyti, įsisavinti. Mes buvome lyg antropologai, kurie atlikinėjo lauko tyrimą. Tik mūsų tikslas nebuvo pasimokyti...
       -Ir...?
       -Dabar jau turėtum suprasti. Analogija pasidarė daug aiškesnė. Mes, kaip ir tie medžiotojai, darėme iškamšas. Tik iškamšos nebuvo iš žmonių. Iškamša tapdavo pati kultūra. Prieš sunaikinant, mes sužinodavome tos kultūros žinias ir jas įsisavindavome. Gyvūnų iškamšos bet kuriuo atveju galėjo būti tik šaltu, statišku kūnu.
      -O kultūrinės iškamšos?
      -Kadangi kultūra yra žinių pobūdžio dalykas, ji turi daugybę veidų. Vaizdžiai išsireiškiant, ji tampa chameleonu. Tie veidai labai ryškiai figūravo knygose, muziejuose, filmuose. Šias iškamšas rodėme savo vaikams, darželiuose, mokyklose, universitetuose, ir su žavesiu pasakodavome, kad tai buvo nieko vertos laukinės gyvūnų rūšys, kurios neturėjo teisės gyventi po šia saule. Šios iškamšos puikiai pasitarnavo etnocentrizmo dirvodarai – juk jos jau buvo kritusios. Kiti, pasitelkę neteisingai suprastas Darvinizmo idėjas, skandavo, jog tos rūšys pralaimėjo konkurencinę kovą...

      -Ar kalbi apie tai, kas mūsų visuomenėje sklaido su neigiamu atspalviu? Apie vadinamas senienas?
      -Taip, šis iškamšų kūrimas buvo labai svarbus mito apie „laukinius, kraugerius, nelabuosius“ gimimui. Šią idėją galutinai įtvirtino vienalinijinės evoliucijos teorija. Paprasčiau tariant, mūsų kultūros klojėjai istoriją įsivaizdavo kaip viena kryptimi tekančią upę. Ir kad ši upė įtekėdavo į vieną vandenyną: Vakarų Civilizaciją.  Jie visiškai atsisakė supratimo, jog istorija „važiuoja“ keliais, jeigu ne begalybe, bėgių. Šie kūrėjai nenorėjo pripažinti, kad istoriniai įvykiai juda nuosavomis kryptimis, o ne kaip buvo manyta – viena. Tačiau reiktų ir juos suprasti: jų pasaulio suvokimo ribos „traukė“ tik iki nuosavos civilizacijos ribų, todėl būtų buvę naivu tikėtis, jog tuo metu būtų prieita kultūrinio reliatyvumo samprata. Juk supranti, kas ne su mumis, tas prieš mus.

      -Turi omenyje, kad mūsų kultūros atstovai nepripažino kitų kultūrų, kaip lygiateisių?
      -Tiesa, tačiau šiame klausime reikia kai ką pasiaiškinti. Gyvybės rūšys neskelbia viena kitai ultimatumų ir nedaro referendumų, kuriai teks palikti šį pasaulį, o kuriai atiteks šansas laimingai daugintis. Rūšis gali didėti iki tam tikro taško, o po to ją pradės slopinti biotinė(gamtinė) aplinka. Tai nuostabi savireguliavimo sistema, kuri sutvarko individų skaičių ir tuo pačiu atidaro „vartus“ organizmams su naujais požymiais, trumpai tariant – įvairove. Tai paprasti ekologijos dėsniai, kurie taip pat pasireiškia ir valdo socialinį, politinį bei ekonominį gyvenimą, tik to nieks nenori pripažinti bei suprasti. Kai reiškinius bandoma suvokti juos skaidant į ratio ir verčiant į formalizuotą loginę kalbą, sėkmės laukti nederėtų.

      -Ne visai suprantu, ką tu nori tuo pasakyti..
      -Gerai, pabandykime dar kartą. Savame pasaulyje svarbius sprendimus mes priimame direktyvomis, deklaracijomis, sąjungomis, sąjūdžiais, įvairiais pareiškimais. Nepradėsime diskutuoti, ar tai efektyvu ir reikalinga. Tik štai ką noriu tau pasakyti: tiek kitoms kultūroms, ir tiek kitoms gyvybės rūšims mes skelbiame išsikraustymo ir išnykimo nurodymus. Dedamės, jog turime teisėjo plaktuką ir galime patvirtinti nuosprendžius.
      -....Visa esmė yra idėjoje, kad mes galime tai daryti, ir kad turime tokią galią.
      -Taip, supratai mintį.

Po poros dienų sėdėjimo ir planavimo, mes nutarėme pradėti savo misiją. Išaušo gražus rytas, girios ošimas priminė, kad dar egzistuoja tyras oras. Į veidą dvelkė nuostabus, lauko žiedynų kvapas, ir širdyje pajutau stiprų atstūmimą, tačiau kito kelio jau nebuvo. Negalėjau apleisti pareigos – šeimą teko maitinti, kad ir plastmasiniu maistu. Šis jausmas lydėjo daugelį mūsų. Mes jautėme stiprią bjaurastį, bet negalėjome nieko padaryti. Traukinys važiavo taip greitai, jog niekas nedrįso iššokti. Šis jausmas įsipynė į mūsų kasdienybę, ir atėjo toks laikas, kai mes nustojome jautę, jog pasaulis gali būti kitoks. Kad gyvenimas gali transformuotis... Visiškai praradome galimybę matyti, girdėti, suvokti, kad tai tėra melas, kad gyvenimas neturi būti lydimas baimės, kančios ir atgailos. Tai tapo Vakarų civilizacijos fragmentu, jos vizitine kortele. Kiekvienas naujagimis yra tam pasmerktas, nuolatinei kančiai ir amžinai beprasmybei. Vėliau, kai naujagimis taps jaunuoliu, nuodėmės išpirkos būdas pasikeis. Kai jaunuolis taps suaugusiu, jis mokins kitus jaunuolius "auksinės taisyklės": būk tylus, daug dirbk ir atleisk. Ir niekada nieko neklausk." Tai tapo mūsų prigimtimi.

 Bus tęsinys

Martynas Jermolajevas

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (54)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
 
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kaltė
2010.12.09 HomoSanitus / RB
Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.  Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas. Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido...
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
 
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
 
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
 
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
 
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
 
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Pošventinis šiupinys
2010.01.03 HomoSanitus / Age
Jei rašytojai aprašytų tik tai, ką mato, o  ne  tai,  ką  nori  matyti, šiandien neturėtume pasakų, o  kiekviena knyga  būtų ... istorijos vadovėliu. Chronobiologija (mokslas apie biologinius ritmus) žino vieną ciklą, kuris vadinamas metiniu ir tiesiogiai priklauso nuo saulės. Tas ciklas turi keletą momentų, kurie visiems gyviams žemėje ir ant jos sukelia kai kurių nepatogumų – organizmai reaguoja į ciklo fazes, o labiausiai į tų fazių virsmo taškus. Vienas iš tokių virsmų vyksta prieš pat naujuosius metus, tada, kai diena ima ilgėti. Visi gyviai tokius fazinius perėjimus stengiasi pergyventi švelniai, neįsiveliant į gausesnius nugėrimus, ėdimus ir linksmybes. Tik vienam padarui – civilizuotam žmogui tai negalioja. Negalioja, nes jis ...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Visos ligos ateina per skrandį ir gydomos jos - per jį, o sveikata palaikoma per stuburą.

    Tibeto medicinos postulatas.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(123877 pranešimai)
paskutinis 2017-03-30 17:52:38
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16543 pranešimai)
paskutinis 2017-03-29 19:18:40
Naujausi komentarai
ukeukexazop
2017-03-30 19:33:04

oroepau
2017-03-30 19:32:05

MilaPah
2017-03-30 19:28:47

Gordonmix
2017-03-30 19:26:29

usolejul
2017-03-30 19:21:54

BennyDip
2017-03-30 19:20:35

Cessods
2017-03-30 19:18:21

Cessods
2017-03-30 19:15:45

uinigolin
2017-03-30 19:15:42

uoiborelu
2017-03-30 19:14:52
Sinus cialis nightmares under-replacement...

Charlesprete
2017-03-30 19:13:51

egoxilaxo
2017-03-30 19:13:50

orebacakarawe
2017-03-30 19:12:22
The nexium 40 mg price presses complaints;...

aahobuqeneca
2017-03-30 19:12:09

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės