Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Instinktyvus mokymasis
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Valstyb? / Instinktyvus mokymasis
Gebėjimo mokytis šaknys

Gebėjimas mokytis yra būtinas individo išlikimui, todėl bet kokia gyvybės forma nuo pat jos užgimimo mokosi, tai vadinama prisitaikymu prie aplinkos pokyčių. Ši sąvybė užkoduota mūsų instinktuose, mūsų, kaip rašo Anthony Stevens, „2 milijonų metų senumo“ atmintyje. Karlas Jungas šiuos bazinius instinktus vadino archetipais. Taigi kiekviename iš mūsų yra dvipolis „mokytojo-mokinio“ archetipas, kaip „tėvo-sūnaus“ arba „motinos-dukros“, tai yra „vado-sekėjo“ archetipo atskiras atvejis.

„Mokytojo-mokinio“ archetipo pavadinimas rodo, kad sėkmingai veikia tik mokymasis, sujungtas su mokymu. Abu šio archetipo poliai vienas kitą papildo, ir jei vienam jų nesuteikiama galimybių vystytis, kitas nekontroliuojamai išauga ir sukelia individui psichinių, o vėliau gal net ir fizinių problemų.

„Mokytojo-mokinio“ archetipas išbalansuojamas tuomet, kai kontaktuoja du individai, kuriuose šie archetipai yra linkę išsibalansuoti priešingomis kryptimis. Ypač tai ryšku, kai viename individe yra labai išsikerojęs „mokytojo“ polius. Toks individas mano esąs visažinis, neklystantis, visagalis ir nekeičia nuomonės, net kai iš tiesų klysta. Jis kitiems asmenims primeta savo pasaulėžiūrą kaip vienintelę ir neginčijamą tiesą ir reikalaja jų basąlygiško paklusimo. Diskusijos ir alternatyvių nuomonių apraiškos jam nepriimtinos. Toks įvaizdis savaime arba per jėgą išstumia „mokytojo“ polių kitame individe. Be „mokytojo“ poliaus, šis individas tampa bejėgiu ir dar labiau priklausomu nuo išorinio „mokytojo“. Tai suvokiančio pirmojo individo „mokytojo“ polius dar labiau tarpsta. Taip vyksta grandininė reakcija ir „mokytojo-mokinio“ archetipo išbalansavimas tiek pirmame, tiek ir antrame individe.

Ši situacija pasitaiko bet kokiuose nelygiateisių žmonių tarpusavio kontaktuose: vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, darbdavio ir pavaldinio, valdininko ir interesanto, pardavėjo ir pirkėjo, bet ji ypač ryški mokykloje. Taip yra todėl, kad daugomos nemalonių kontaktų įmanoma išvengti, o mokiniai su mokytojais susiduria kasdien ir negali pasirinkti nei kontakto trukmės, nei intensyvumo. Diskusijų ir kitokios nuomonės nepripažįstantys mokytojai juose nuskurdina „mokytojo“ polių ir suaugę šie tampa manipuliojamų, savo individualios nuomonės neturinčių asmenų minia – toks matyt ir yra tikrasis civilizuotos švietimo sistemos tikslas.

Civilizuota mokymo sistema

Dabartinė mokymo sistema visame civilizuotame pasaulyje yra sudėliota vienodai, nepriklausomai nuo regiono ar kultūros, o skirtumai iš tiesų yra tik regimieji, bet esmė yra tokia, kad kiekvieną mokyklą apibūdina toks teiginys:

Informacija joje skleidžiama tik iš vieno mokytojo didelei mokinių grupei.

Skiriasi tik skirtingų mokyklų darbo metodai ir priemonės. Lietuvos švietimo sistema nėra kažkuo išskirtinesnė nei kitų valstybių. Ji nėra nei blogesnė, nei geresnė – jos visos vienodai neefektyvios.

Kertiniai akmenys, ant kurių stovi dabartinė civilizuoto pasaulio švietimo sistema, tai prievarta:
Priverstinis lankomumas – tai daroma fizine, ekonomine, psichologine, apgaulės arba visuomenės spaudimo jėga.
Priverstinis užimtumas – asmuo privalo tam tikru metu ir tam tikrą laiką užsiimti kitų nurodyta veikla, nepriklausomai nuo savo norų ir susidomėjimo.
Priverstinė niveliacija – asmuo privalo būti mokomas vienodų dalykų, nepriklausomai nuo polinkių ir gebėjimų.
Priverstinė kolektyvizacija – mokymo grupės formuojamos pagal formalius faktorius, neatsižvelgiant į grupių narių esamus ar galimus interesus, polinkius ir gebėjimus.

Šios keturios kertinės nuostatos sukelia pasipriešinimą bet kokio individo psichikoje. Negalėdamas pasirinkti nei mokymosi laiko, nei temų, nei trukmės, nei intensyvumo nei aplinkos, individas maištauja. Maištas dar labiau išryškėja didelėse grupėse (mano pastebėjimais, didesnėse nei 5 individų). Iš to kyla visos kitos mokyklų problemos: nepaklusnumas, nepažangumas, patyčios, psichologinė prievarta ir smurtas tarp mokinių, psichologinė prievarta ir smurtas tarp mokinių ir mokytojų, depresija, savižudybės ir žudynės. 

Skirtingose šalyse skiriasi tik metodai tvarkytis su šiomis problemomis. Buvo prigalvota įvariausių metodu, kaip „pagerinti“ mokymo procesą, visi šie pagerinimai apjungtai vadinami pedagogika, o šiuolaikinių technologijų amžiuje šių metodų įvairovei ribų nėra. Dažniausiai taikomas psichologinis gniužnymas ir gradacinis spaudimas, visą maištingumą nukreipiant į konkurenciją tarp mokinių. Tai palyginti efektyvus ir regimai minimaliai destruktyvus metodas, todėl civilizuotą švietimo sistemą galima vadinti konkurencine. Bet yra esminis visas civilizuotas mokyklas vienijantis faktorius:

Jokios metodikos, programos ar priemonės per visą civilizacijos istoriją nedavė norimo rezultato.

Rezultatas būna tik toks, kad iš vienų problemų, atsiranda kitų, ir didesnių: iš nepaklusnumo atsiranda smurtas, iš nepažangumo – depresija ir savižudybės, iš smurto ir prievartos – žudynės.

Praeities ir ateities mokymosi modelis

Dabartinė civilizuota švietimo sistema neišpildo jai keliamų reikalavimų, bet buvo sistema, kuri tai įgyvendindavo, tai instinktyvioji, gamtos sukurta mokymosi sistema. Jos apraiškų galima rasti gyvūnų pasaulyje.

Nuo pat gimimo jaunikliai pradeda mokytis iš tėvų, o socialinių gyvūnų, ir iš kitų jauniklių. Jie tai daro niekieno neverčiami, savo noru, dėl įdomumo. Jie mokosi ne to, ką tėvai mano esant naudingą, bet to, kas jiems atrodo reikalinga. Kaip gali jaunikliai mokytis, jei jų niekas nemoko ir neverčia mokytis? Jie stebi ir bando atkartoti, o stebi todėl, kad laiko stebimą individą autoritetu. Autoritetu asmuo laikomas tiesiog kažkokį kitiems individams svarbų veiksmą atlikdamas geriau nei visi. Kiti taip pat nori būti autoritetais, todėl  nori mokytis iš geriausio ir šliejasi prie jo, stebi jį, bando atkartoti jo veiksmus, o autoritetas mėgaujasi dėmesiu ir demonstruoja savo sugebėjimą. Svarbu yra tai, kad autoritetas nėra amžinas, kitam individui pradėjus veiksmą atlikinėti geriau, visi kiti, įskaitant ir pirmąjį autoritetą, pradės kopijuoti jį, ir taip pirmasis autoritetas taps paprastu sekėju. Taip įgyvendinamas mokymasis ir mokymas viename individe – tai du neatsiejami archetipo poliai.

Kaip matyti,  instinktyviąją, gamtos mokymosi sistemą galima vadinti kooperatyviąja. Ji visiškai nėra pagrįsta geranoriškumu, bet tiesiog abipuse nauda. Šioje vietoje žinių, gebėjimų slėpimas nuo kitų neduoda jokios naudos, nes žinantis negauna dėmesio, o nežinantis – žinių. Iš čia kyla pagrindinis instinktyviosios mokymo sistemos teiginys:

Pripažinimas yra pagrindinė mokymosi varomoji jėga.

Taigi dabar jau galim įverdyti instinktyvios mokymosi sistemos kertinius akmenis. Tai yra:
Individualizmas – kiekvienas individas pats pasirenką, ką nori mokytis.
Laisvė rinktis mokymosi laiką, vietą, trukmę, intensyvumą bei kompanjoną.
Dvipoliškumas – „mokymosi“ ir „mokymo“ polių tolygus vystymasis.
Individo gebėjimų pripažinimas.
Gradacijos nebuvimas – individo nesėkmės nėra akcentuojamos.
Ilgainiui civilizuota mokymo sistema žlugs, o jos vieton grįš instinktyvioji, evoliuciškai pagrįsta, pasąmonėje užkoduota, gamtos mokymosi sistema.

Rokas Balčiūnas

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (8)
 
Natūrali SODRA
2011.04.25 HomoSanitus /
Iki galo nesuvoktas didžiulis kiekis informacijos  galvoje pavojingas – jis užaugina  jos turėtojui nimbą, matomą tik jam pačiam, bet dažniau – aplinkiniams matomą šizofreniją. „Tomas yra vis plačiau Lietuvoje atrandamas ir pripažįstamas unikumas, eruditas, Vilniaus polimath'as (πολυμαθής - studijavęs labai daug mokslo sričių, mokslininkas universalas), poliglotas (studijavęs virš 10 kalbų) ir senųjų kalbų žinovas, autodidaktas, andragogas, teologas, Seimo patarėjas, tikra "vaikštanti enciklopedija", skaitantis plataus tematinio spektro paskaitas organizacijoms ir visuomenei.“ Apie ką čia? Apie kokį Tomą  čia rašoma? O gi apie naująjį pranašą Tomą Girdzijauską. Va kaip jis atrodo: Kas pakels...
Redas Diržys:
2011.02.10 HomoSanitus / Redas Diržys
Lukrecijus TUBYS „Žmonėms aš siūlau gyventi pagal savo sukurtą absurdą, o ne pagal kažkieno primestą. Taip daug smagiau“, - sako Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. Ar mūsų visuomenė socialiai atsakinga? Tokį sudėtingą klausimą bandys išnarplioti pašnekovas, tačiau atsakymas toli gražu nebus konkretus ar lengvai suvokiamas.    - Ką turime daryti, kad gyventumėme socialiai atsakingoje visuomenėje?   - Kas tai yra? Ką mes tuo įvardijame? Manau, jog socialiai atsakinga visuomenė - tai visuomenė, kurioje nėra valdžios. Visuomenė, kurioje nėra valdžios institucijų. Pas mus taip tikrai nėra. Mūsų valdžios institucijos labai stiprios. Žmonės dabar yra labai socialiai neatsakingi, prastai organizuoti, dar labiau skaldomi į atskiras grupes. Manau, tai labai bloga situacija ir ji dar vis...
 
Dar kitos nuomonės apie deklaruojamas nuomones
2011.02.07 HomoSanitus / Age
Kiekvienas, manantis kiek kitaip nei straipsnyje "Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių" atsakinėję,  parašė apie jų  atsakymus kitokią savo nuomonę  skirtinga spalva. Pradžioje teks perskaityti tai, kas parašyta didesnėmis ir stačiomis juodomis raidėmis, o po to pasvirusiomis ir spalvotomis.(HS) Nežinau, kokia yra ir bus iš šio straipsnio nauda. Ne rėkavimais ir deklaracijomis kažką pasiekti galima, bet stabiliu darbu. Esamoje mūsų situacijoje ekologiški tik tie siūlymai, kurie ne skatina, bet riboja populiacijos dauginimąsi. Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių Jau pats pavadinimas yra kvailas – taip išeina, kad mes lig šiol gyvenome ne gamtoje, bet kokiam nors kosmose. Ar įmanoma gyventi ne gamtoje? Įmanoma, pavyzdžiui, kosminiame laive kokiame nors Paistalų...
Penki atsakymai į anketą apie ekogyvenvietes
2011.02.04 HomoSanitus / RB
Savo pašto dėžutėje radau laišką su prašymu atsakyti į kelis klausimus, susijusius su ekologija. Man nesunku – paminkiau klaviatūrą ir surašiau ką galvoju. Tačiau vėliau pagalvojau, kad nenoriu likti anoniminiu apklausos dalyviu ir apibendrintu skaičiumi lentelėse. Kaip kažkas sakė, apklausomis besiremianti statistika yra tik manipuliacija lavonais, nes joje nebelieka gyvo žmogaus. Tokie šiandien yra mano trumpi atsakymai. Atsakykite ir jūs.   1. Kaip tau dabar atrodo ekologinė padėtis Lietuvoje – ar yra prošvaisčių, nuopuolių, gerėjimo? O pasaulyje?   Apskritai ekologinė padėtis Lietuvoje dar pusė velnio, lyginant su kitomis kapitalizmo logikai pasidavusiomis šalimis. Bėda ta, kad ekologija po truputį virsta tik dar viena preke globalaus kapitalizmo lentynoje, o kai tai galutinai...
 
Kaimiečių intelekto koeficientas didesnis
2010.09.14 HomoSanitus / Laimis Žmuida
"Kaimo vietovių vaikams dantyse vidutiniškai susikaupia apie 0,5 mikrogramų švino grame, miesto vietovių - apie 3 mikrogramus grame, švinu užterštoje aplinkoje - apie 10 mikrogramų grame ir daugiau." - rašoma vadovėliuose. Ką mums tai reiškia? O gi nieko, kol neišgirstame tolesnių teiginių. "Intelekto kokybės (IQ) testai tapdavo statistiškai patikimai nepatenkinami, palyginus su kontrole, kai dantyse švino koncentracija būdavo didesnė kaip 8 mikrogramai grame. Kai vaikų dantyse švino būdavo mažiau nei 2,5 mikrogramo grame, IQ testai būdavo patikimai patenkinami." Kitaip tariant, jūsų vaiko mentalitetas ne taip gerai vystosi kaip galėtų vystytis, jei persikraustytumėte į užmiestį. Tačiau ar verta vien dėl vaiko intelektualinių sugebėjimų kraustytis iš...
Kas iš tikrųjų yra politinė katastrofa?
2010.09.01 HomoSanitus / Laimis Žmuida
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministre-atsisakymas-dalyvauti-afganistane-butu-politine-katastrofa.d?id=36008591 Vakar krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad mes privalome kariauti Afganistane. Tas karas kainuos brangiai, o Lietuvos žmonės privalo finansuoti šį karą. Kitokiu atveju, tai bus "tam tikra politinė katastrofa" - teigė ministrė. Pamąstykime kartu kurioje vietoje čia yra katastrofa. Kariuomenė akivaizdu yra toks dalykas, kuris turėtų ginti savo šalį nuo priešų. Ginti šalį nuo priešų - štai kariuomenės pagrindinis uždavinys. Ir mes visi sutinkam, kad tokia kariuomenė reikalinga, juk ginti mus nuo priešų yra geras ir skatintinas dalykas. Kitas galimas variantas - kariuomenė gali būti puolamoji. Ji gali užpulti kitą šalį. Tokių...
 
Gėjai kultūrą ar kultūra gėjus?
2010.05.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
"Žmogaus biologija ne tik mokslinė disciplina, tai greičiau natūralus   žingeidumas apie vieną iš įdomiausių gyvūnų mūsų planetoje"                ...
Kodėl aš mečiau mokslus
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Šiais laikais, išsilavinimas yra laikomas vienas iš svarbiausių dalykų norint turėti sėkmingą ir gerai susiklosčiusi gyvenimą. Su juo asocijuojama karjera, pinigai ir saugumo jausmo užtikrintumas. Visi, tarsi tikisi, kad tie keturi ar daugiau mokslo metų, suteiks kažkokį pagrindą po kojomis. Deja, turiu nuliūdinti – taip toli gražu nėra. Visą tai, kuo jus tikite yra tik akių dūmimas. Niekas už jus jums nesuteiks aukščiau išvardintų dalykų. Ir tiesa pasakius, man keista, kaip galima galvoti, kad turėtų? Man keista matyti, kaip žmonės deda tiek vilčių į mokslus. Visi jie tikisi, kad tai jiems atneš turtus ir sėkmę. Bet gi juk tai absurdiškas požiūris. Taip sakau todėl, kad žinau, jog daugybę žmonių pasiekė nesuvokiamas aukštumas, tiek pripažinime, tiek turtuose be daugybės metų...
 
Valstybingumas – dirbtinai sukurtas žmonių vergovės pateisinimas
2009.12.18 HomoSanitus /
Ar vergui svarbios jo teisės?
2009.11.21 HomoSanitus / Age
Žmogaus teisės. Apie jas daug kalbama. Kalba ir tie, kurie mažai ką apie jas išmano, kalba ir tie, kurie nori jomis pasinaudoti, kad pasiektų kažkokius nelabai švarius savo tikslus, kalba ir tie, kurie yra nuoširdūs ir suvokia žmogaus teisių idėjos prasmę. Paskutiniųjų ne tiek jau daug. Iš kur gi kilo žmogaus teisių koncepcija? Žmogaus teisių idėja susiformavo kaip žmogaus ir valstybės santykiavimo didžiulės neigiamos patirties rezultatas. Didžioji dauguma mūsų kultūros žmonių mano, kad civilizuotoje visuomenėje būtinas valstybės institutas, o visuomenė be tokio instituto negali egzistuoti ir vystytis. Klausimas tiems, kurie taip mano: o kaip gi mes be tos valstybės vystėmės iki civilizacijos sukūrimo? Chaotiškai ir anarchijoje ar pagal kažkokius dėsnius ir tvarką? Pirmiau tapome žmonėmis ir sukūrėme...
 
Nobelio taikos premija – už nieko nedarymą
2009.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Jūs turbūt suprantate, kad ne aš vadovauju Nobelio premijos komitetui, bet, turbūt, taip pat suprantate, kad be manęs 2009 metų Nobelio premija už taiką nebūtų įteikta dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai. Kas drįstų paneigti, jog Nobelio komiteto vadovas Thorbjornas Jaglandas neskaito mano rašinių apie tingėjimo filosofiją? Jis ne tik skaito, bet ir giliai priima mano pasaulėžiūrą į savo širdį. Ir ne tik jis, bet ir visas Nobelio komitetas. Greičiausiai mano tekstai yra slapta verčiami į norvegų kalbą. O gal net į anglų. Bet dėl pastarosios abejoju, nes jeigu T. Jaglandas tikrai persiėmė mano idėjomis, tai jis tikrai nesivargintų su anglų kalba, o reikalautų norvegiško vertimo. Šiaip ar taip 2009 metų Nobelio taikos premiją gavo Barackas Obama. Už ką? O gi už nieko neveikimą. Barackas Obama pats mano...
Naujoji laisvės samprata
2009.07.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Atsakas į N. Vasiliauskaitės straipsnį “Tvarka, teisingumas ir laisvė“ “Šiandien yra pirmoji mano laisvės diena. Pagaliau ištrūkau iš didžiausio pasaulyje kalėjimo – Sovietų sąjungos. Ir štai pagaliau aš laisvėje – Europos sąjungoje.” (Ištrauka iš jaunojo anarchisto dienoraščio) Protesto kultūra – tai požiūris iš spintos Jums turbūt pasirodys keista kaip išėjimas iš didesnės erdvės (Sovietų sąjungos plotas 22 402 200 km²) į mažesnę (Europos sąjungos plotas – 4 324 782 km²), t.y. perėjimas į 5 kartus mažesnę erdvę gali būti laikomas išėjimu į laisvę… Tačiau jeigu jūs to nesuprantate, tai greičiausiai jūs esate klaustrofobai, t.y. bijote mažų patalpų. Lifte nėra blogai, tamsiame...
 
Ką veikia pasaulio
2009.03.28 HomoSanitus / Age
Visada yra du pasaulio vaizdai. Vienas, beveik tikras, kurio stengiamasi niekam nerodyti, bet daug teisingiau atspindintis realybę (nuo kurios dažniausiai plaukai stojasi piestu ne tik ant galvos). Antras, kuris brukamas per visas masinės informacijos priemones (nuo jo irgi plaukai šiaušiasi, bet tik dėl kitos priežasties, nei pirmuoju atveju), tam, kad avių banda ramiau bindzinėtų aptvare – ėstų tai, kas priklauso, spiruotų laiku ir smulkiai, ir perdaug garsiai nebliautų. . Laikas   vėliau   ar   anksčiau   parodo   kuo   buvome   šeriami. Tas pats anglų kalba: . .
Darbas pavojingesnis už atominę bombą
2008.12.26 HomoSanitus / Vaidas Norbutas
Viskas dėl nežinojimo Daugkart skaičiau puikią Jono Markūno knygą „Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti“ ir atmintin įsirėžė viena iš daugelio jo puikių minčių – žmonės ir žmonija labai daug kenčia dėl nežinojimo. Perfrazuodamas pasakyčiau taip: nežinojimas, nenoras žinoti, blogo darymas žinant beveik visų didelių nelaimių, bėdų, ligų ir net katastrofų priežastis. Nežinom, kad NET saikingas alko-tabako nuodų vartojimas padaro didelę žalą, abortais žudom vaikus motinų įsčiose, o tuo pačiu savo geneologinį medį, ateitį ir norim laimės. Nors gyvenam pertekliuje, matome žurnalistų sukurtą krizę... Kas bus? Mirsim iš bado? Nebus darbo? Dirbti baisiai nenorim, o darbo netekti bijom. Paklauskim savęs kas mums svarbiau – darbas, kur darbdavys žemiau už...
 
Vienatvė skruzdėlyne pagal L.Ž.
2008.12.23 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Skelbimas: Vienišas vyras susipažintų su vieniša moterimi tikslu sukurti vienišą vaiką. Praeitais metais Vilniuje, o šiemet jau ir Kaune mačiau tokius DYDELIUS žalius plakatus autobusų stotelių pavėsinėse. Plakatuose nupieštas žmogelis. Jis ruošiasi žudytis. Ir didelėm raidėm skaitytojas raginamas pakalbėti su tokiais žmonėmis, nepraeiti pro šalį, atkreipti į juos dėmesį. Supratau, kad ir Vilnius, ir Kaunas pagaliau tapo didmiesčiais. Kaimo ar mažo miestelio žmonės gi pažįsta vienas kitą, sveikinasi, jie nėra vieniši. O didelio miesto žmogus jau susvetimėjęs ir nebežino net, kas gyvena jo daugiabučio kituose aukštuose. Keista - kuo daugiau žmonių sukiši į vieną vietą, tuo jie pasidaro vienišesni. Kuo daugiau žmonių aplinkui, tuo vienišesnis esi savo...
Graikija: kapitalistai ir antisocialistai kelia balsą
2008.12.17 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Šis straipsnis yra atsakas į politologo Tomo Bitino straipsnį "Graikija: tinginiai ir dykaduoniai kelia galvas" išspausdintą "Lietuvos žiniose". Politologas neteisingai teršia tinginių ir dykaduonių vardą bei neatsakingai argumentuoja vartodamas emociškai "įkrautus" žodžius: "utopija", "parazitavimas", "anarchistai", "komunistai", "socialistai". T. Bitino tekste daugiau nepamatuotų kandžių emocijas užkabinančių išsireiškimų nei protingos argumentuotos kalbos. Pirma, politologas neteisingai apšaukia tinginius ir dykaduonius parazitais bei suverčia jiems kaltę dėl įvykių Graikijoje. Kur matyta, kad tikras tinginys ir dykaduonis dėtų didžiules šimtametes pastangas vien tam, kad sukurtų tokią grandiozinę kapitalizmo sistemą...
 
Darbokratija - populiariausia valdymo forma
2008.11.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Vergai atsirado kartu su civilizacija Tik prasidėjus civilizacijai atsirado ir vergai. Ar pamenate Egiptą? Faraonas, žyniai... vergai, vergai, vergai. Graikija - demokratijos tėvynė, laisvės tėvynė. Bet laisvais piliečiais buvo tik tam tikra vyrų rūšis. O kiti buvo vergai. Romoje - vergai. Tarpupy - vergai. Vėliau vergus imta vadinti tarnais. Taip padaryta, kad jie nesukilinėtų. Kaip įdomu - tarnas, tai juk ne vergas. Jis jau laisvesnis. Kai kurie tarnai turi žemės, turto, pinigų. Paskui atsirado vis garbingesnių tarnystės formų - guvernantė, liokajus. O vergai, žinoma, norėjo tapti nors kiek laisvesniais. Jie mielai tarnaudavo nors ir už dyką. Nereikėjo nei vergvaldžių. Šiais laikais vergvaldžiu tapo pinigai. Visi klauso pono pinigo ir patys mielai dirba visus vergo darbus. Sekretorės, valytojos... Dabar jau net ir ne sekretorė, o...
Skyrybų ekologija
2008.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Kiekvieną dieną norisi pradėti gyventi iš naujo, bet ne kiekvieną dieną pavyksta susirasti su kuo. Skyrybos kenkia planetai! Gyvenkite draugiškai. Kas sieja skyrybas ir ekologiją? Žinoma, juokais galima susieti bet ką su bet kuo, tačiau kai apie skyrybų ir ekologijos ryšį pradeda šnekėti rimti mokslininkai ir jų straipsnius išspausdina rimti akademiniai žurnalai, tai ateina laikas suklusti. Nejau tikrai gali būti koks nors ryšys tarp šių dalykų? 2007 metais JAV Nacionalinės mokslų akademijos darbų žurnale PNAS (December 18, 2007 vol. 104 no. 51) pasirodė Mičigano universiteto ekologijos profesoriaus Jianguo Liu ir jo kolegės Eunice Yu straipsnis "Skyrybų poveikis aplinkai". Autoriai įrodo, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai sunaudoja žymiai mažiau energijos, nei išsiskyrusi pora....
 
Kokios ekonomikos norime?
2008.11.04 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Besivystanti ekonomika Šiuolaikinė ekonomika yra besivystanti ekonomika. O tai reiškia, kad šiandien gyvename geriau nei vakar, o rytoj gyvensime geriau nei šiandien. Žinoma, ekonomikos kreivėje būna ir nuosmukių. Būna krizių, depresijų, infliacijų... Kartais "šiandien" gyvename blogiau nei "vakar". Tačiau jei žiūrėsime iš ilgalaikės perspektyvos, tai matysime, kad ekonomikos kreivė visada kyla. Su mažais nuosmukiais, bet visada kyla. Modernioji ekonomika niekada nepralaimi ir visada eina tik į priekį. Anksčiau žmonės tikėjo dievais, dabar tikima ekonomika. Ekonomika yra moderniosios kultūros dievas. Ir ja taip aklai tikima, kad ji nėra net kvestionuojama. Jūs pabandykite kam nors pasakyti, kad ekonomikos vystymasis nėra gerai, kad geriau yra turėti mažesnį BVP, kad gal geriau turėti...
Darbokratija - piramidinis valdymo modelis
2008.11.03 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Darbokratija yra režimas, kuris yra apraizgęs visą pasaulį. Žinoma, kažkas valdo mus šituo režimu ir pabandysime išsiaiškinti kas. Bet apie tai vėliau. Dabar užtenka suprasti, kad visas pasaulis yra valdomas piramidės principu. Nuo seno valdovai atsistodavo ant piramidės viršaus, matydavo savo pavaldinius ir juos kontroliuodavo. Žinoma, ne patys. Jie pasiųsdavo žemesnę klasę ar grupę žmonių, kad šie valdytų dar žemesnę klasę, kad ta valdytų dar žemesnę klasę, kuri valdydavo mases. Ir kiekviena vidurinė klasė galvodavo, kad ji yra valdančioji ir tuo džiaugdavosi. Taip iš tiesų ir buvo, nes jie valdydavo žemesnę už save klasę. Tačiau nutylima, kad jie ne tik valdydavo, bet ir juos pačius kažkas valdydavo. Jie galėdavo suprasti kad ir juos kažkas valdo, kad tuos valdančiuosius irgi valdo ir taip visa...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Ligą galima būtų laikyti priešlaikine senatve.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės