Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Centrini? bank? pinigai pavojingi...
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Valstyb? / Centrini? bank? pinigai pavojingi...

Per visą žmonijos istoriją visos vyriausybės kaldavo savo monetas ir spausdindavo pinigus pagrystus realių vertybių, sidabro ir aukso, realiu kiekiu. Štai kas yra standartizacija. Pavyzdžiui, penkių dolerių banknotas turi kainuoti penkis dolerius auksu. Žinoma, šis standartas jau seniai užmirštas ir asignacijos spausdinamos neribotais kiekiais nepagrindžiant jų auksu. Apgaulė prasideda tada, kada gryną auksą, pavyzdžiui, aukso monetas, nustoja naudoti kaip atsiskaitymo priemonę ir jį pakeičia popieriniais pinigais. Popieriniai pinigai neatitinka tikrosios aukso atsargų vertės. Tai priveda prie dirbtinos infliacijos, nes mokėjimo priemonė jau netikra. Šita infliacija gali sukelti nesuskaičiuojamą daugybę pasekmių: pakeisti santaupų ir uždarbio vertę ir t.t.

Pridėkite prie to plačiai paplitusį neišmanymą ir painumą mokesčiuose – ir jūs gausite sistemą, puikiai pritaikytą tam, kad pavergti žmones ir laikyti toje vergijoje. Jeigu žmonės sužinotų, kaip iš tikro veikia piniginė sistema, dauguma iš jų būtų tiesiog šokiruoti. Tomas Džefersonas, 1787 metų laiške Džonui Adamsui rašė: ”Visa šita painiava ir įtampa Amerikoje jaučiama ne dėl Konstitucijos trūkumų, ne dėl garbės ir dorybingumo trūkumo, o kur kas labiau dėl visuotinio neišmanymo apie pačius pinigus, kreditų sistemą ir pinigų apyvartą”. Kitaip sakant, ekonominių ir socialinių Amerikos problemų priežastis, nesąžininga piniginė sistema. Pinigai tautą gali sukurti, bet gali ir sugriauti. Jeigu piniginė sistema sąžininga, tauta klesti. Ir atvirkščiai, jeigu sistema nesąžininga, tai nedaugelis turtėja daugumos sąskaita.

Dar prieš kelis šimtus metų žmonės saugodavo savo auksą pas juvelyrus - kurie už specialų mokestį padėdavo jį į savo saugyklas, o aukso savininkui išduodavo raštelį. Po to žmonės, už prekes ir paslaugas, mainydavosi šitais rašteliais kaip pinigais. Tačiau, reikalaujama buvo tiktai nedidelė saugomo aukso dalis, todėl juvelyrai į apyvartą išleisdavo daugiau raštelių (infliacija – vert. past.) negu turėjo aukso. Tokiu būdu, dalį raštelių jie galėjo naudoti savo reikmėms arba skolinti už procentus ir netgi pasisavinti kaip papildomas pajamas. Taip didinant melagingų raštelių kiekį nuvertėdavo tikrieji. Manipuliuodamas, išleidžiamų į apyvartą, raštelių kiekiu, juvelyras pajungdavo visos bendruomenės gyvenimą savo valiai.

Mažindamas rąštelių ir pinigų kiekį apyvartoje (defliacija – vert. past.), juvelyras galėdavo sukelti depresiją ir tuo pasinaudodamas padidinti savo sąskaitą ir užgrobti kažkienotai nousavybę. Didindamas raštelių kiekį, jis galėdavo stimuliuoti ekonomiką ir padaryti savo bendruomenę klestinčia. Kaip matome, bet kokį pinigų pakaitalą, panašų į popierinius banknotus, galima laikyti sąžiningu tiktai tada, kada jis tiksliai atstoja tikrus pinigus.

Amerikos ekonominių problemų priežastis, įdinga, nepagrystų atitinkamu aukso kiekiu banknotų, leidyba. Tai įprasta, šiuolaikinių “auksadarbių”, tai yra Federalinių Rezervų su savo Federalinių Rezervų Banknotais, bankinės sistemos praktika. Atsiminkite, kas parašyta ant kupiūros: “I.O.U”,- tai yra: “Aš jums skolingas”. Tai skola. Išmokėti skolą kita skola neįmanoma. Skola turi būti išmokėta kažkuotai vertingu – auksu arba sidabru. Tokiu būdu pavadinimas “Federalinių Rezervų Banknotas” (angl.- “Federal Reserve Note”) – faktiškai didžiulis melas, nes šitie banknotai neatstovauja to ką turi atstovauti, tai yra tam tikro aukso kiekio.

Iš esmės šiuo metu egzistuoja tik dvi ekonominės sistemos. Viena – tai barteris, o kita – kreditas. Barteris – tai paprasčiausi mainai, lygiaverčiais daiktais. Auksinių ir sidabrinių monetų naudojimas, taip pat barteris. Mainų prekyboje taip pat buvo naudojama karvės, druska, arbata, tabakas, ir opiumas. Tačiau pinigai neegzistuoja savaime. Jais gali būti kažkastai vertingo arba jie tą vertę turi tinkamai atstovauti. O štai kreditą neįmanoma nei pamatuoti, nei pačiupinėti. Tai tiesiog idėja, išreikšta įrašu buhalterijos knygoje. Materialios vertybės sukuriamos darbu, keičiamu arba į vertybes, arba į kažkatai, kas turi vertę rinkoje. Kreditas nėra nei tai, nei tai.

Taigi, kreditas yra kažkastai tokio psichologiško, įsivaizduojamo, nes jis paremtas vien tiktai žmonių pasitikėjimu. Priklausomai nuo kreditą valdančiųjų planų, įrašų buhalterijos knygose dėka galima manipuliuoti jo verte. Federalinių Rezervų Banko, Niujorke išleistos knygos „Kaip palaikyti mūsų pinigų sveikatą” 12 psl. pasakyta: „Federalinių Rezervų Sistemos (angl. Federal Reserve System) darbas pagrystas kreditu”. Bet kreditas, tai dar nevertybės.

Toki santykiai nusistovėjo maždaug prieš 200 metų, kada Amšelis Rotšildas (1743-1812) įvedė ekonominės ir politinės sistemų priklausomumo ne nuo piliečių, o nuo bankininkų, turinčių savų interesų, principą. Tai buvo daroma nuosekliai, gerai apgalvotais politiniais ir ekonominiais manevrais, kurių tikslas, „Centrinio Banko” įsteigimas beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. To pasekmėje, visi tie kurie įeina į Centrinio banko sistemą, valdo viso pasaulio ekonomiką. Daugelis galvoja, kad šios galingos bankininkų klikos strateginis tikslas – centralizuotos pasaulio vyriausybės, kurią jie pilnai galėtų kontroliuoti, įkūrimas. Tai supratę, jūs pamatysite, kad politikai, lyderiai ir šiaip žmonės – visi priklauso nuo politinių šių bankininkų, o ne nuo vyriausybių, sprendimų. Bankininkai valdo netgi vyriausybes.

Centriniai bankai turi teisę spausdinti pinigus kiekvienoje šalyje, kurioje jie įsteigti. Būtent iš šių bankų vyriausybės skolinasi pinigus, kad galėtų mokėti skolas ir toliau gyventi. Todėl spausdinti pinigai – tai skolos pinigai. Jie neturi vidinės vertės, nes napagrysti auksu ir išspausdinti apskaičiavus būsimas vyriausybės skolas. Visa tai skatina melagingos ekonomikos vystymą, kurios sąlygomis visi, tame tarpe ir vyriausybė, gyvena į skolą. Taigi, JAV vyriausybei, deja, - bankrotas, todėl jinai skolinasi pinigus iš Centrinio Banko, žinomo kaip Federalinių Rezervų Bankas (angl. Federal Reserve Bank). Šiuo metu nacionalinė skola yra daugiau kaip 4 trilijonai dolerių (2007.12.8 JAV nacionalinė skola buvo 9 trilijonai 170 milijardų dolerių, tai yra kiekvienas amerikietis buvo skolingas $30.191 – vert. past.), kuriuos vyriausybė pasiskolino iš Federalinių Rezervų Banko ir jo įstaigų. Didžioji šios skolos dalis – procentai, kurie kiekvieną dieną auga ir kuriuos vyriausybė, o tiksliau Amerikos mokesčių mokėtojai, turi sumokėti Federalinių Rezervų Bankui. Išmokėti tokią skolą – sudėtingiausia užduotis. Federalinių Rezervų primti sprendimai nacionalinės skolos atžvilgiu, bet kuriuo momentu gali sukelti permainų bangą šalyje. Štai taip vyriausybė priversta paklusti Federalinių Rezervų Banko, kuris veikia greičiau kaip asmeninė bankininkų valdoma įmonė, o ne kaip valstybinė, diktatui.

Šiandien Federalinių Rezervų politika valdo infliaciją ir defliaciją. Jo pareiga nustatyti ir palaikyti „pirminio kreditavimo sumą“, kuri „padeda“ stimuliuoti ekonomiką ir valdyti jos augimą. Jie gali didinti arba mažinti pinigų masę, pirkdami arba parduodami JAV vertybinius popierius ir reikalaudami, kad bankai - centrinio banko nariai – didintų arba mažintų pinigų kiekį, kurį turi būti sukaupę. Federaliniai Rezervai turi ir kitokias pareigas, kurios daro didžiulį poveikį ekonominiam nacijos gyvenimui ir tokiu būdu veikia netgi kitų šalių ekonomiką.

1910 m. lapkričio 22 d. svarbiausi skirtingų šalių bankininkai, naktį, slaptai, traukiniu iš Hobokeno (Nju-Džersio valstija) išvįko į Džekill salą (Džordžijos valstija) tam, kad sukurti tai, kas šiandien žinoma kaip Federalinių Rezervų Sistema. Jų planas buvo apeiti JAV Konstituciją, kuri nurodinėjo jiems pinigų srautus reguliuoti tam tikru būdu. Pavyzdžiui, JAV Konstitucijos 8 skyriaus 1 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad tiktai Kongresas „turi teisę kaldinti monetas ir reguliuoti pinigų vertę“. Negana to dešimto JAV Konstitucijos skyriaus, 1 straipsnyje pasakyta: „Nei vienoje valstijoje negali būti naudojamos kitokios mokėjimo priemonės, kaip tiktai auksinės ir sidabrinės monetos“. JAV Kodekso 12 straipsnyje įrašyta, kad „laikinos teisėtos Jungtinių Valstijų mokėjimo priemonės turi būti leidžiamos tiktai kaip Jungtinių Valstijų aukso ir sidabro monetų atitikmuo“. Ir dar anksčiau, 1792 metais Kongresas savo „Įstatymu apie monetų kalimą“ nustatė dolerio vertę sidabro ir aukso monetose.

Ir nežiūrint į tai, 1913 metais, Kongresas, priimdamas „Federalinių Rezervų Įstatymą“ (angl. Federal Reserve Act) atidavė savo konstitucinę teisę kalti monetas ir reguliuoti pinigų apytaką Federaliniams Rezervams, tai yra, praktiškai, atidavė valdymą užsienio bankininkams. Po šio įvykio Federaliniai Rezervai ėmė spausdinti popierinius pinigus. Nuo 1914 iki 1963 metų Federalinių Rezervų banknotai nebuvo laikomi pinigais arba doleriais. Tiesiog ant 5 dolerių kupiūros buvo užrašyta: „Įteikėjui reikalaujant, Jungtinės Amerikos Valstijos iš karto išmokės 5 dolerius“ (angl. “The United States of America will pay to the bearer on demand Five Dollars”). O taip pat: „Šitas banknotas yra visuomeninių ir asmeninių mokėjimų priemonė ir laisvai keičiamas į teisėtas mokėjimo priemones JAV finansų ministerijoje arba bet kuriame Federalinių Rezervų Banke“ (angl. “This note is legal tender for all debts public and private and is redeemable in lawful money at the United States Treasury or at any Federal Reserve Bank”).

1963 metais Federalinių Rezervų Sistema pradėjo spausdinti naujus banknotus ant kurių jau nebuvo šito įsipareigojimo, o senuosius ėmė išiminėti iš apyvartos. Atsisakius pažado išmokėti auksu arba sidabru banknotų turėtojui pareikalavus, federalinė vyriausybė, kartu su Federaliniais Rezervais, sugriovė piniginę sistemą ir pakeitė ją kažkuo tai kitu.
Išoriškai šis įvykis neatrodė taip jau sensacingai, o daugumai žmonių ši paslaptis nesuprantama ir šiandien. Tačiau kai kas suprato, ką visa tai reiškia.
Trečiasis JAV prezidentas, Tomas Džefersonas (1743-1826), perspėjo: „Jeigu amerikiečiai kada nors leis asmeniniams bankams valdyti pinigų masę, tai infliacijos ir defliacijos dėka šie bankai ir korporacijos pasisavins visą jų nuosavybę ir vieną dieną amerikiečių vaikai pabus benamiais toje pačioje šalyje, kurią užkariavo jų protėviai“.
Nors Džefersonas ir nebuvo pranašu, tačiau jis labai aiškiai matė tai kas mūsų laukia ateityje. Jau pačioje šios šalies egzistavimo aušroje bankininkai stengėsi įkurti centrinį banką. Ryšium su tuo, septintasis JAV prezidentas, Endriu Džeksonas (1767-1845), pareiškė: „Įžūlus šito banko bandymas valdyti vyriausybę, nuopuolis, kurio priežastis jo veikla, yra nekas kita kaip pirmieji požymiai tos ateities, kuri laukia amerikiečių tautos, jeigu ji leis save apgauti ir sutiks su šio banko buvimu ir kitų panašių įstaigų įkūrimu. Jeigu žmonės suprastų kokia nesąžininga yra mūsų piniginė ir bankinė sistema, čia tuojau pat prasidėtų revoliucija!“

Amerikos istorijos pirmieji karai turėjo daug priežasčių, tarp kurių įpatingą vietą užima bankininkų primesti principai. Anglija stengėsi atimti iš kolonijų teisę spausdinti savo pinigus. Bendžaminas Franklinas (1706-1790), 1763 metais lankydamasis Anglijoje pabrėžė, kad priežastis to, kad kolonijos klesti, tuo tarpu kada Anglija paskendusi didžiulėje nacionalinėje skoloje ir bedarbystėje, yra tai, kad kolonijos leidžia tam tikrą pinigų kiekį, kuris neviršija prekybos ir pramonės poreikių.

Po šio įvykio Centrinis Anglijos Bankas (Centrinis Anglijos Bankas įkurtas 1694 m. – vert. past.) privertė Didžiosios Britanijos Parlamentą priimti įstatymą, draudžiantį kolonijoms leisti savus pinigus. Tokiu būdu, bankininkai ėmė kontroliuoti visą kolonijų turtą. Vėliau Bendžaminas Franklinas rašė, kad praėjus metams po įstatymo įvedimo, kolonijinių miestų gatves užpildė bedarbiai ir prasidėjo chaosas.

Už JAV Banko sukūrimą daugiausiai už visus kovojo Aleksandras Hamiltonas (1755-1804). Šitas bankas turėjo tapti savotiška užsienio bankininkų agentūra. Tačiau Tomas Džefersonas, Bendžaminas Franklinas ir kiti valstybės vadovai buvo ryžtingai nusistatę prieš. Beje, po Franklino mirties, Hamiltonas papirko daugumą kongresmenų ir 1791 metais Aukščiausiajam JAV bankui jie suteikė ypatingas privilegijas. Pralaimėjęs šį mūšį, Džefersonas pasakė, kad jo manymu, mūsų laisvei tokios bankinės įstaigos yra pavojingesnės net už reguliariąją armiją. Jos sukuria piniginę aristokratiją, kuri visiškai nesiskaito su vyriausybe. Reikia atimti iš bankų teisę leisti pinigus ir atiduoti Kongresui ir liaudžiai, kuriems iš tikro ji ir priklauso.

Aukščiausiojo JAV banko privilegijos išsilaikė dvidešimt metų, iki 1811-ųjų. Po to buvusių kolonijų kontrolė tapo Anglijos Banko geismo objektu. Šitie pasikėsinimai tęsėsi iki pačios revoliucijos ir tapo viena iš 1812 metų karo priežasčių.

Sekančius 100 metų tarptautiniai bankininkai nuolat stengėsi paimti į savo rankas JAV valdymo vairą, bet visada sutikdavo pasipriešinimą. Avraamas Linkolnas (1809-1865), šešioliktas JAV prezidentas buvo vienas iš tų, kuris priešinosi bankininkų įsigalėjimui. Jis sakė, kad piniginė valdžia engia tautą taikiu laikotarpiu ir ruošia sąmokslą prieš ją išbandymų dienomis. Šita valdžia despotiškesnė už monarchiją, įžūlesnė už autokratiją, egoistiškesnė už biurokratiją. Ji paskelbia liaudies priešu bet ką, kas tiktai išdrįsta suabejoti jos metodais arba atskleisti jos nusikaltimus.

Įdomu tai, kad 1913 metais, kada buvo priimtas Federalinių Rezervų Įstatymas apie Federalinių Rezervų Banko sukūrimą, vyriausybė priėmė ir 16-ąją Konstitucijos pataisą, kuri reiškė pajamų mokesčio įvedimą. Pajamų mokesčio „įnašai“ plaukia į JAV mokesčių inspekciją (angl. Internal Revenue Servise), kuri veikia kaip asmeninė agentūra renkanti mokesčius Federaliniams Rezervams. Šios Tarnybos įkūrėjai pastatė save į mokesčių rinkėjų padėtį, kurie, vesdami savo ekonominę politiką, ne tiktai spausdina pinigus ir kontroliuoja vyriausybę, bet ir pasisavina piliečių nuosavybę. Be to, už savo pinigus bankininkai supirko didžiąją dalį masinės informacijos priemonių, pajungė savo valiai švietimą, kultūrą, radiją ir televizijos tinklus. Jie maitina mus tokia informacija, kuri sukuria mumyse, jiems naudingą, nuomonę apie pasaulį. Taip jie pajungė sau didžiąją mūsų filosofijos dalį, požiūrį į gyvenimą ir netgi patį kasdieninį gyvenimą.

Nėra ko ir kalbėti, kad mus supa šimtai informacijos ir dezinformacijos šaltinių. Iš to kas turi įvykti ateityje, jie mums pasakoja tai, kas reikalinga siauro bankininkų ir jų giminaičių rato sąmokslui įgyvendinti. Kai kas kalba, kad bankininkai pakeis visus pinigus viena tarptautine valiuta. Po to pereis prie tarptautinių debetinių kortelių, kuriomis aprūpins kiekvieną žmogų. Šitose kortelėse bus įtaisyti kompiuteriniai čipai, saugantys informaciją apie visą jūsų gyvenimą. Centrinis kompiuteris seks visus jūsų veiksmus. Po to jie nueis dar toliau, korteles pakeisdami mikroschemomis, įaugintomis po jūsų rankos oda. Ir tada, neturėdami šitos įaugintos mikroschemos, jūs negalėsite atlikti nei vieno sandorio. Be bankininkų žinios jūs negalėsit atlikti jokio asmeninio sandorio, atsiskaityti grynaisiais ir netgi padovanoti dovanos giminaičiams ar draugams. Be banko ir mikroschemos rankoje jūs negalėsite gyventi. Mokesčius iš jūsų sąskaitos jie ims automatiškai ir netgi galės pasisavinti visas santaupas, o jūs būsit bejėgis jiems sukliudyti. Jūs jau neturėsite nei asmeninio gyvenimo, nei elementarių teisių. Jūs turėsite tapti arba lojaliu pasaulinės vyriausybės, tai yra, aš norėjau pasakyti, pasaulinio banko, Naujos Pasaulio Tvarkos, piliečiu - arba disidentu, gyvenančiu po žeme ar aukštai kalnuose.

Petras Jančys

Šaltinis:  Stephen Knapp "THE VEDIC PROPHECIES: A NEW LOOK INTO THE FUTURE"

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (0)
 
Surašymas
2011.05.09 HomoSanitus /
"Į visuotinį gyventojų surašymą pro pirštus pažiūrėję ir statistikų neįsileidę ar susirašyti atsisakę gyventojai gali sulaukti sankcijos – jiems gresia nemaža bauda. Nesusirašę ar atsisakę susirašyti gyventojai rizikuoja savo piniginės turiniu, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už vengimą dalyvauti visuotiniame gyventojų surašyme. Gresianti maksimali bauda siekia 1 tūkst. litų." (straipsnio viename Lietuvos miesto laikraščio ištrauka) Kitaip mąstančių komentarai viešoje erdvėje: Valstybė, kuri vienpusiškai, subjektams nepageidaujant dalyvauti akcijoje, ir todėl vienpusiškai grasinanti taikyti sankcijas bei šitaip susidoroti su gyventojais yra represorė ir išnaudotoja. Juk ji puikiausiai žino, kad vidutines...
Natūrali SODRA
2011.04.25 HomoSanitus /
Iki galo nesuvoktas didžiulis kiekis informacijos  galvoje pavojingas – jis užaugina  jos turėtojui nimbą, matomą tik jam pačiam, bet dažniau – aplinkiniams matomą šizofreniją. „Tomas yra vis plačiau Lietuvoje atrandamas ir pripažįstamas unikumas, eruditas, Vilniaus polimath'as (πολυμαθής - studijavęs labai daug mokslo sričių, mokslininkas universalas), poliglotas (studijavęs virš 10 kalbų) ir senųjų kalbų žinovas, autodidaktas, andragogas, teologas, Seimo patarėjas, tikra "vaikštanti enciklopedija", skaitantis plataus tematinio spektro paskaitas organizacijoms ir visuomenei.“ Apie ką čia? Apie kokį Tomą  čia rašoma? O gi apie naująjį pranašą Tomą Girdzijauską. Va kaip jis atrodo: Kas pakels...
 
Redas Diržys:
2011.02.10 HomoSanitus / Redas Diržys
Lukrecijus TUBYS „Žmonėms aš siūlau gyventi pagal savo sukurtą absurdą, o ne pagal kažkieno primestą. Taip daug smagiau“, - sako Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. Ar mūsų visuomenė socialiai atsakinga? Tokį sudėtingą klausimą bandys išnarplioti pašnekovas, tačiau atsakymas toli gražu nebus konkretus ar lengvai suvokiamas.    - Ką turime daryti, kad gyventumėme socialiai atsakingoje visuomenėje?   - Kas tai yra? Ką mes tuo įvardijame? Manau, jog socialiai atsakinga visuomenė - tai visuomenė, kurioje nėra valdžios. Visuomenė, kurioje nėra valdžios institucijų. Pas mus taip tikrai nėra. Mūsų valdžios institucijos labai stiprios. Žmonės dabar yra labai socialiai neatsakingi, prastai organizuoti, dar labiau skaldomi į atskiras grupes. Manau, tai labai bloga situacija ir ji dar vis...
Dar kitos nuomonės apie deklaruojamas nuomones
2011.02.07 HomoSanitus / Age
Kiekvienas, manantis kiek kitaip nei straipsnyje "Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių" atsakinėję,  parašė apie jų  atsakymus kitokią savo nuomonę  skirtinga spalva. Pradžioje teks perskaityti tai, kas parašyta didesnėmis ir stačiomis juodomis raidėmis, o po to pasvirusiomis ir spalvotomis.(HS) Nežinau, kokia yra ir bus iš šio straipsnio nauda. Ne rėkavimais ir deklaracijomis kažką pasiekti galima, bet stabiliu darbu. Esamoje mūsų situacijoje ekologiški tik tie siūlymai, kurie ne skatina, bet riboja populiacijos dauginimąsi. Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių Jau pats pavadinimas yra kvailas – taip išeina, kad mes lig šiol gyvenome ne gamtoje, bet kokiam nors kosmose. Ar įmanoma gyventi ne gamtoje? Įmanoma, pavyzdžiui, kosminiame laive kokiame nors Paistalų...
 
Penki atsakymai į anketą apie ekogyvenvietes
2011.02.04 HomoSanitus / RB
Savo pašto dėžutėje radau laišką su prašymu atsakyti į kelis klausimus, susijusius su ekologija. Man nesunku – paminkiau klaviatūrą ir surašiau ką galvoju. Tačiau vėliau pagalvojau, kad nenoriu likti anoniminiu apklausos dalyviu ir apibendrintu skaičiumi lentelėse. Kaip kažkas sakė, apklausomis besiremianti statistika yra tik manipuliacija lavonais, nes joje nebelieka gyvo žmogaus. Tokie šiandien yra mano trumpi atsakymai. Atsakykite ir jūs.   1. Kaip tau dabar atrodo ekologinė padėtis Lietuvoje – ar yra prošvaisčių, nuopuolių, gerėjimo? O pasaulyje?   Apskritai ekologinė padėtis Lietuvoje dar pusė velnio, lyginant su kitomis kapitalizmo logikai pasidavusiomis šalimis. Bėda ta, kad ekologija po truputį virsta tik dar viena preke globalaus kapitalizmo lentynoje, o kai tai galutinai...
Kaimiečių intelekto koeficientas didesnis
2010.09.14 HomoSanitus / Laimis Žmuida
"Kaimo vietovių vaikams dantyse vidutiniškai susikaupia apie 0,5 mikrogramų švino grame, miesto vietovių - apie 3 mikrogramus grame, švinu užterštoje aplinkoje - apie 10 mikrogramų grame ir daugiau." - rašoma vadovėliuose. Ką mums tai reiškia? O gi nieko, kol neišgirstame tolesnių teiginių. "Intelekto kokybės (IQ) testai tapdavo statistiškai patikimai nepatenkinami, palyginus su kontrole, kai dantyse švino koncentracija būdavo didesnė kaip 8 mikrogramai grame. Kai vaikų dantyse švino būdavo mažiau nei 2,5 mikrogramo grame, IQ testai būdavo patikimai patenkinami." Kitaip tariant, jūsų vaiko mentalitetas ne taip gerai vystosi kaip galėtų vystytis, jei persikraustytumėte į užmiestį. Tačiau ar verta vien dėl vaiko intelektualinių sugebėjimų kraustytis iš...
 
Kas iš tikrųjų yra politinė katastrofa?
2010.09.01 HomoSanitus / Laimis Žmuida
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministre-atsisakymas-dalyvauti-afganistane-butu-politine-katastrofa.d?id=36008591 Vakar krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad mes privalome kariauti Afganistane. Tas karas kainuos brangiai, o Lietuvos žmonės privalo finansuoti šį karą. Kitokiu atveju, tai bus "tam tikra politinė katastrofa" - teigė ministrė. Pamąstykime kartu kurioje vietoje čia yra katastrofa. Kariuomenė akivaizdu yra toks dalykas, kuris turėtų ginti savo šalį nuo priešų. Ginti šalį nuo priešų - štai kariuomenės pagrindinis uždavinys. Ir mes visi sutinkam, kad tokia kariuomenė reikalinga, juk ginti mus nuo priešų yra geras ir skatintinas dalykas. Kitas galimas variantas - kariuomenė gali būti puolamoji. Ji gali užpulti kitą šalį. Tokių...
Gėjai kultūrą ar kultūra gėjus?
2010.05.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
"Žmogaus biologija ne tik mokslinė disciplina, tai greičiau natūralus   žingeidumas apie vieną iš įdomiausių gyvūnų mūsų planetoje"                ...
 
Kodėl aš mečiau mokslus
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Šiais laikais, išsilavinimas yra laikomas vienas iš svarbiausių dalykų norint turėti sėkmingą ir gerai susiklosčiusi gyvenimą. Su juo asocijuojama karjera, pinigai ir saugumo jausmo užtikrintumas. Visi, tarsi tikisi, kad tie keturi ar daugiau mokslo metų, suteiks kažkokį pagrindą po kojomis. Deja, turiu nuliūdinti – taip toli gražu nėra. Visą tai, kuo jus tikite yra tik akių dūmimas. Niekas už jus jums nesuteiks aukščiau išvardintų dalykų. Ir tiesa pasakius, man keista, kaip galima galvoti, kad turėtų? Man keista matyti, kaip žmonės deda tiek vilčių į mokslus. Visi jie tikisi, kad tai jiems atneš turtus ir sėkmę. Bet gi juk tai absurdiškas požiūris. Taip sakau todėl, kad žinau, jog daugybę žmonių pasiekė nesuvokiamas aukštumas, tiek pripažinime, tiek turtuose be daugybės metų...
Valstybingumas – dirbtinai sukurtas žmonių vergovės pateisinimas
2009.12.18 HomoSanitus /
 
Ar vergui svarbios jo teisės?
2009.11.21 HomoSanitus / Age
Žmogaus teisės. Apie jas daug kalbama. Kalba ir tie, kurie mažai ką apie jas išmano, kalba ir tie, kurie nori jomis pasinaudoti, kad pasiektų kažkokius nelabai švarius savo tikslus, kalba ir tie, kurie yra nuoširdūs ir suvokia žmogaus teisių idėjos prasmę. Paskutiniųjų ne tiek jau daug. Iš kur gi kilo žmogaus teisių koncepcija? Žmogaus teisių idėja susiformavo kaip žmogaus ir valstybės santykiavimo didžiulės neigiamos patirties rezultatas. Didžioji dauguma mūsų kultūros žmonių mano, kad civilizuotoje visuomenėje būtinas valstybės institutas, o visuomenė be tokio instituto negali egzistuoti ir vystytis. Klausimas tiems, kurie taip mano: o kaip gi mes be tos valstybės vystėmės iki civilizacijos sukūrimo? Chaotiškai ir anarchijoje ar pagal kažkokius dėsnius ir tvarką? Pirmiau tapome žmonėmis ir sukūrėme...
Nobelio taikos premija – už nieko nedarymą
2009.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Jūs turbūt suprantate, kad ne aš vadovauju Nobelio premijos komitetui, bet, turbūt, taip pat suprantate, kad be manęs 2009 metų Nobelio premija už taiką nebūtų įteikta dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai. Kas drįstų paneigti, jog Nobelio komiteto vadovas Thorbjornas Jaglandas neskaito mano rašinių apie tingėjimo filosofiją? Jis ne tik skaito, bet ir giliai priima mano pasaulėžiūrą į savo širdį. Ir ne tik jis, bet ir visas Nobelio komitetas. Greičiausiai mano tekstai yra slapta verčiami į norvegų kalbą. O gal net į anglų. Bet dėl pastarosios abejoju, nes jeigu T. Jaglandas tikrai persiėmė mano idėjomis, tai jis tikrai nesivargintų su anglų kalba, o reikalautų norvegiško vertimo. Šiaip ar taip 2009 metų Nobelio taikos premiją gavo Barackas Obama. Už ką? O gi už nieko neveikimą. Barackas Obama pats mano...
 
Naujoji laisvės samprata
2009.07.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Atsakas į N. Vasiliauskaitės straipsnį “Tvarka, teisingumas ir laisvė“ “Šiandien yra pirmoji mano laisvės diena. Pagaliau ištrūkau iš didžiausio pasaulyje kalėjimo – Sovietų sąjungos. Ir štai pagaliau aš laisvėje – Europos sąjungoje.” (Ištrauka iš jaunojo anarchisto dienoraščio) Protesto kultūra – tai požiūris iš spintos Jums turbūt pasirodys keista kaip išėjimas iš didesnės erdvės (Sovietų sąjungos plotas 22 402 200 km²) į mažesnę (Europos sąjungos plotas – 4 324 782 km²), t.y. perėjimas į 5 kartus mažesnę erdvę gali būti laikomas išėjimu į laisvę… Tačiau jeigu jūs to nesuprantate, tai greičiausiai jūs esate klaustrofobai, t.y. bijote mažų patalpų. Lifte nėra blogai, tamsiame...
Ką veikia pasaulio
2009.03.28 HomoSanitus / Age
Visada yra du pasaulio vaizdai. Vienas, beveik tikras, kurio stengiamasi niekam nerodyti, bet daug teisingiau atspindintis realybę (nuo kurios dažniausiai plaukai stojasi piestu ne tik ant galvos). Antras, kuris brukamas per visas masinės informacijos priemones (nuo jo irgi plaukai šiaušiasi, bet tik dėl kitos priežasties, nei pirmuoju atveju), tam, kad avių banda ramiau bindzinėtų aptvare – ėstų tai, kas priklauso, spiruotų laiku ir smulkiai, ir perdaug garsiai nebliautų. . Laikas   vėliau   ar   anksčiau   parodo   kuo   buvome   šeriami. Tas pats anglų kalba: . .
 
Darbas pavojingesnis už atominę bombą
2008.12.26 HomoSanitus / Vaidas Norbutas
Viskas dėl nežinojimo Daugkart skaičiau puikią Jono Markūno knygą „Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti“ ir atmintin įsirėžė viena iš daugelio jo puikių minčių – žmonės ir žmonija labai daug kenčia dėl nežinojimo. Perfrazuodamas pasakyčiau taip: nežinojimas, nenoras žinoti, blogo darymas žinant beveik visų didelių nelaimių, bėdų, ligų ir net katastrofų priežastis. Nežinom, kad NET saikingas alko-tabako nuodų vartojimas padaro didelę žalą, abortais žudom vaikus motinų įsčiose, o tuo pačiu savo geneologinį medį, ateitį ir norim laimės. Nors gyvenam pertekliuje, matome žurnalistų sukurtą krizę... Kas bus? Mirsim iš bado? Nebus darbo? Dirbti baisiai nenorim, o darbo netekti bijom. Paklauskim savęs kas mums svarbiau – darbas, kur darbdavys žemiau už...
Vienatvė skruzdėlyne pagal L.Ž.
2008.12.23 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Skelbimas: Vienišas vyras susipažintų su vieniša moterimi tikslu sukurti vienišą vaiką. Praeitais metais Vilniuje, o šiemet jau ir Kaune mačiau tokius DYDELIUS žalius plakatus autobusų stotelių pavėsinėse. Plakatuose nupieštas žmogelis. Jis ruošiasi žudytis. Ir didelėm raidėm skaitytojas raginamas pakalbėti su tokiais žmonėmis, nepraeiti pro šalį, atkreipti į juos dėmesį. Supratau, kad ir Vilnius, ir Kaunas pagaliau tapo didmiesčiais. Kaimo ar mažo miestelio žmonės gi pažįsta vienas kitą, sveikinasi, jie nėra vieniši. O didelio miesto žmogus jau susvetimėjęs ir nebežino net, kas gyvena jo daugiabučio kituose aukštuose. Keista - kuo daugiau žmonių sukiši į vieną vietą, tuo jie pasidaro vienišesni. Kuo daugiau žmonių aplinkui, tuo vienišesnis esi savo...
 
Graikija: kapitalistai ir antisocialistai kelia balsą
2008.12.17 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Šis straipsnis yra atsakas į politologo Tomo Bitino straipsnį "Graikija: tinginiai ir dykaduoniai kelia galvas" išspausdintą "Lietuvos žiniose". Politologas neteisingai teršia tinginių ir dykaduonių vardą bei neatsakingai argumentuoja vartodamas emociškai "įkrautus" žodžius: "utopija", "parazitavimas", "anarchistai", "komunistai", "socialistai". T. Bitino tekste daugiau nepamatuotų kandžių emocijas užkabinančių išsireiškimų nei protingos argumentuotos kalbos. Pirma, politologas neteisingai apšaukia tinginius ir dykaduonius parazitais bei suverčia jiems kaltę dėl įvykių Graikijoje. Kur matyta, kad tikras tinginys ir dykaduonis dėtų didžiules šimtametes pastangas vien tam, kad sukurtų tokią grandiozinę kapitalizmo sistemą...
Darbokratija - populiariausia valdymo forma
2008.11.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Vergai atsirado kartu su civilizacija Tik prasidėjus civilizacijai atsirado ir vergai. Ar pamenate Egiptą? Faraonas, žyniai... vergai, vergai, vergai. Graikija - demokratijos tėvynė, laisvės tėvynė. Bet laisvais piliečiais buvo tik tam tikra vyrų rūšis. O kiti buvo vergai. Romoje - vergai. Tarpupy - vergai. Vėliau vergus imta vadinti tarnais. Taip padaryta, kad jie nesukilinėtų. Kaip įdomu - tarnas, tai juk ne vergas. Jis jau laisvesnis. Kai kurie tarnai turi žemės, turto, pinigų. Paskui atsirado vis garbingesnių tarnystės formų - guvernantė, liokajus. O vergai, žinoma, norėjo tapti nors kiek laisvesniais. Jie mielai tarnaudavo nors ir už dyką. Nereikėjo nei vergvaldžių. Šiais laikais vergvaldžiu tapo pinigai. Visi klauso pono pinigo ir patys mielai dirba visus vergo darbus. Sekretorės, valytojos... Dabar jau net ir ne sekretorė, o...
 
Skyrybų ekologija
2008.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Kiekvieną dieną norisi pradėti gyventi iš naujo, bet ne kiekvieną dieną pavyksta susirasti su kuo. Skyrybos kenkia planetai! Gyvenkite draugiškai. Kas sieja skyrybas ir ekologiją? Žinoma, juokais galima susieti bet ką su bet kuo, tačiau kai apie skyrybų ir ekologijos ryšį pradeda šnekėti rimti mokslininkai ir jų straipsnius išspausdina rimti akademiniai žurnalai, tai ateina laikas suklusti. Nejau tikrai gali būti koks nors ryšys tarp šių dalykų? 2007 metais JAV Nacionalinės mokslų akademijos darbų žurnale PNAS (December 18, 2007 vol. 104 no. 51) pasirodė Mičigano universiteto ekologijos profesoriaus Jianguo Liu ir jo kolegės Eunice Yu straipsnis "Skyrybų poveikis aplinkai". Autoriai įrodo, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai sunaudoja žymiai mažiau energijos, nei išsiskyrusi pora....
Kokios ekonomikos norime?
2008.11.04 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Besivystanti ekonomika Šiuolaikinė ekonomika yra besivystanti ekonomika. O tai reiškia, kad šiandien gyvename geriau nei vakar, o rytoj gyvensime geriau nei šiandien. Žinoma, ekonomikos kreivėje būna ir nuosmukių. Būna krizių, depresijų, infliacijų... Kartais "šiandien" gyvename blogiau nei "vakar". Tačiau jei žiūrėsime iš ilgalaikės perspektyvos, tai matysime, kad ekonomikos kreivė visada kyla. Su mažais nuosmukiais, bet visada kyla. Modernioji ekonomika niekada nepralaimi ir visada eina tik į priekį. Anksčiau žmonės tikėjo dievais, dabar tikima ekonomika. Ekonomika yra moderniosios kultūros dievas. Ir ja taip aklai tikima, kad ji nėra net kvestionuojama. Jūs pabandykite kam nors pasakyti, kad ekonomikos vystymasis nėra gerai, kad geriau yra turėti mažesnį BVP, kad gal geriau turėti...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Gerai sveikatai palaikyti svarbiau ne tai ką valgai, bet tai ko nevalgai.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės