Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Dar kitos nuomon?s apie deklaruojamas nuomones
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Valstyb? / Dar kitos nuomon?s apie deklaruojamas nuomones
Kiekvienas, manantis kiek kitaip nei straipsnyje "Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių" atsakinėję,  parašė apie jų  atsakymus kitokią savo nuomonę  skirtinga spalva. Pradžioje teks perskaityti tai, kas parašyta didesnėmis ir stačiomis juodomis raidėmis, o po to pasvirusiomis ir spalvotomis.(HS)

Nežinau, kokia yra ir bus iš šio straipsnio nauda. Ne rėkavimais ir deklaracijomis kažką pasiekti galima, bet stabiliu darbu.
Esamoje mūsų situacijoje ekologiški tik tie siūlymai, kurie ne skatina, bet riboja populiacijos dauginimąsi.



Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių



Jau pats pavadinimas yra kvailas – taip išeina, kad mes lig šiol gyvenome ne gamtoje, bet kokiam nors kosmose. Ar įmanoma gyventi ne gamtoje? Įmanoma, pavyzdžiui, kosminiame laive kokiame nors Paistalų Ūko galaktikoje, tačiau sumuštiniai pasimaitinimui vistiek turės būti atgabenami iš ten, kur gyvenama gamtoje.

Ekorezistencija (o pasitaiko ir visai kitų sumetimų) vis dažniau baigiasi miesto apleidimu dėl atokios sodybos. Kokius galėtume įsivaizduoti tokios tendencijos padarinius? Kėlimasis į kolektyvinius sodus ir privačių namų plėtra juose žymėjo priemiesčių (suburbia, pasak David Bowie) eros priartėjimą, o ekonominės įtampos metu dalis žmonių paliko savo nuomojamus ar sunkiai išlaikomus apartamentus ir persikėlė į įvairius provincijos peizažus. Antra vertus, Lietuvą jau siekia ekogyvenviečių judėjimas, neatsiejamas nuo aplinkosauginio sąmoningumo (kitaip tariant nuo dar vienos tos pačios, tik dar nevykėliškiau pavadintos klišės: ekogyventojai, aplinkosauginis sąmoningumas ar aplinkosaugininkai esmėje vienas ir tas pats, kam teršiate man protą tą patį reiškiančiais ir dar tokiais dirbtinai neskoningai sukurtais pavadinimais!!!) (ar tikrai tai jau tikrasis sąmoningumas? Po straipsnio komentarinių intarpų perskaitymo blaivesniems taip neatrodys), kuriama ekosodybų asociacija (Jokios asociacijos nepasieks galutinio tikslo, nes yra sankcionuojamos valdžios, jos veikia Sistemos viduje, pagal vidaus taisykles, ir todėl negali pasiekti tikslų, siekiančių už sistemos ribų –  D. Quinn), vykdomos atsargios alternatyvios statybos. (Žodžiu geras biznis ir geri dėdės. Šitie tai jau geri. Tačiau kuo jie skiriasi nuo kitų iki jų buvusių?? Jie visi buvo geri arba norėjo tik gero.)

 

Apie šį judėjimą kalbamės su aktyvistu *********(pavardė, vardas pašalinti Autoriui paprašius. Toks prašymas tik dar kartą akivaizdžiai parodo, kaip giliai įsišaknijęs  žmonėse valstybinis/nomenklatūrinis mąstymas, kai remiamasi ne sveika logika, o valstybine asmens duomenų apsaugos sistema. Be valstybės ir nomenklatūros šie žmonės negali žengti nė žingsnio. Dauguma lig šiol dar nesuvokia, kad tie žodžiai yra sinonimiški ir valstybinį valdymą idealizuoja. Šis žmogus nesuprato, kad mus domino tik statistinio nomenklatūrininko mąstymas, o ne jo asmuo.) gyvenančiu mažame savo pastatytame šiaudiniame namelyje, Žaliųjų sąjūdžio (Solidarumas su Lietuvos sąjūdžiu) nariu, aktyviu ekogyvenviečių steigėju Skirmantu Ražausku, praktikuojančiu žaliavalgiu, keliaujančiu mokytoju, projekto „Esujums.lt” autoriumi Dariumi Ražausku, „Ekonaujienos.lt“ redaktoriumi Laimiu Žmuida.
Kaip jums dabar atrodo ekologinė padėtis Lietuvoje – ar yra prošvaisčių, nuopuolių, gerėjimo? O pasaulyje? Daugelį aktyvistų ir ekomąstytojų yra apėmęs tam tikras pesimizmas. (Tai tegul greičiau atsisako pesimizmą sukeliančio ekomąstymo ir netikusio aktyvumo)  (apėmęs labiausiai blaivesniuosius, tuos, kurie mato šių donkichotiškų veiksmų pasekmes) Net Derrickas Jensenas, nors ir užbaigia savo (neseniai į lietuvių kalbą išverstą) interviu išsigelbėjimo šviesa tunelio gale, įsitikinęs, kad ekologinės pusiausvyros nebus, nepanaikinus civilizacijos ir kultūros. (Ištraukė frazę iš konteksto ir paleido antį. Tai ką, dabar sukylam viską šakėmis griauti? Gyvenam chaose, tai neriam giliau į anarchiją?)

 (Žinoma, Derrick Jensen suvokia reikalo esmę, skirtingai nei lietuviško ekojudėjimo atstovai, kurie bando griauti sistemą jos pačios pamatiniais metodais – programomis, sąjūdžiais ir asocijacijomis.
Keistuoliai (o gal nesusipratėliai) mano, kad persikėlę „į gamtą“ – kiekviena šeima ėmusi gyventi savoje sodyboje, išspręs globalias ekologijos problemas. Pavyzdžiui, situacija aštuonbučiame name kaime: visi namo butai buvo apšildomi iš vienos centrinės katilinės namo rūsyje, tačiau dėl  nesutarimų gyventojai ėmė ir išsiskirstė šildytis kiekvienas atskirai. Dabar namo fasadą jau  puošia ne vienas kaminas, o aštuoni,  dūmijantys sudėjus kartu kur kas labiau ir plačiau, nei buvęs vienas. Malkų irgi yra sudeginama daugiau – centrinis šildymas visada yra ekonomiškesnis.
Tie patys keistuoliai galvoja, kad išsiskirsčius visiems po gyvenvietes ir sodybas, Žemėje ekologiniai reikalai pagerės iš esmės. Skaičiuoti reikia pradžioje pramokt, užuot pirma pradėjus  ką nors tvirtinti. Padalinkite Žemės sausumos plotą iš gyventojų skaičiaus ir suprasite kur tokia jų ekoteorija veda – visa Žemė pavirs į vientisą sodybą. Gyventojų tankumas žemėje dabar yra 40 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Taigi, jei šeimos bus iš 4 asmenų, jų sodyboms teks viso labo tik po 10 hektarų. Reikia suvokti, kad  tuos dešimt hektarų sudaro ir kalnai, miškai ir dykumos, ir atšiaurūs rajonai... Tame dešimtyje hektarų turi sutilpti ir drambliai, žirafos, raganosiai, begemotai, briedžiai, stirnos, liūtai ir vilkai, burundukai ir šernai...
Pamiršo tie keistuoliai ir tai, kad mes ne taip jau seniai gyvenome tose ekologiškose gyvenvietėse – prieš kelis šimtus metų didžioji dalis žmonijos dar gyveno kaimuose ir buvo ekožemdirbiai, tačiau gyvenant juose reikalai visgi pablogėjo. Taigi, gyvenimas ekogyvenvietėmis  esmingai reikalų nepagerina, o dargi ir pablogina.
Šie ekologiniai keistuoliai nesupranta, jog galima gyventi miestuose, tuose pačiuose daugiaaukščiuose ir būti harmonijoje su gamta. Kaltas yra ne gyvenimas miestais, bet tų miestų ir jų gyventojų kiekis. Jeigu visoje Žemėje tebūtų vienas vienintelis Niujorkas ar Maskva, jokių problemų gamta neturėtų – pajėgtų neutralizuoti to didmiesčio taršą. Juk kai vienas ar keletas žmogelių pasituština po eglute grybaudami, gamtai tai jokios neigiamos įtakos nedaro, atvirkščiai – tai  maistas musėms ir jų lervoms, kuriomis pasimaitins, pvz., koks nors kikilis. Tačiau kai pasituština po eglute keli šimtai tūkstančių dvikojų, tuomet galas ne tik eglutėms, bet ir kikiliukams.
Kvaila, kai apie ekologiją kalba žmonės nežinantys ekologijos... abėcėlės pagrindų. Toks gyvenimo būdas, kokį jie siūlo, gali egzistuoti kaip viena iš dedamūjų įvairovėje, bet jei jis bus absoliutizuojamas ir taip ims gyventi visi – katastrofos neišvengsime lygiai taip pat, kai ir gyvendami dabartiniu būdu.)

*********: Aš tai žiūriu į viską šviesiau. (O aš į viską žiūriu realiau.) (Taip, svarbiausia į viską žiūrėti šviesiau. Juk tamsa tokia baisi, ar ne? Kai įsisuki taupančias eko lemputes, kurių 60w pajėgumas prilygsta 120w, realybė tampa tokia graži. Almantai, ar ne laikas būti realistu, ne optimistu? Kad ir kiek keisi savo „lemputes“ galvoj, aplinka nuo to nesikeis. Keičiant požiūrį į optimistinį, pasaulis nebus išgelbėtas.)Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje galima rasti visko, ekologinis spektras (vaivorykštės spektras iš septynių spalvų, o ekologinis iš kiek ir iš kokių??  Turėtų būti vienareikšmiškai aišku  visiems, juk dėl vaivorykštės spalvų visi sutaria ir jas žino, o kaip čia išeina, ar visi žino ir sutaria, kokios būtent spalvos sudaro ekologijos spektrą? Juk jei vieni mato ryškiau, o kiti tamsiau, tai nebūtinai ir tą vaivorykštę mato, a? Iš kur man žinot, kad Jūs matote ekovaivorykštę, gal tai yra dramblys, kuriam priskiriate visai ne tuos reiškinius, taip suklaidindamas tuos, kurie nieko nematydami, o tik šviesą, galvoja kad ten ekovaivorykštė, o ten gal ekoduobė, a, ir dar labai plati, a? ) labai platus. (Sakai, platus? Ar ne geriau būtų siauras, bet praktiškas? Labai jau pakvipo kapitalistiniu gamybos perviršiu.. Ponuli, ar tik kartais ne žaliasis kapitalizmas beldžiasi į šiaudines duris?) Lietuvos vienkiemio ekoklimatas visai kitoks nei sostinės, taip pat ir pasaulyje galime žiūrėti tiek į ekogyvenvietes, tiek į gigantiškus megapolius. O kur gyveni, tą ir matai, todėl nesinori lyginti. Tiesiog galiu pasidžiaugti bent tuo, kad yra vietų, kur oras kvepia miško gaiva, o vietoj mašinų gaudesio girdisi tik medžių ošimas ir genio stuksenimas. (Tuoj teks pamiršti šią romantiką, nes tavo šiaudinio namelio „kitkos“ Dunojaus žemupy yra užveista šiaudų monokultūros plantacijos, nuo kurių piktas dėdė Kombainas ima derlių. O tos plantacijos didelės didelės, kaip 9 jūros, 9 upės.. Tuoj bus „išskersta“ sekanti graži giria, su trykštančiais gyvybės syvais, kad Tau, „tikrai“ ekologiškai mąstančiam žmogui, būtų pristatyta dar viena „kitka“, su kuria lopysi savo aplinkai draugiško namelio sienas. Atmink tokį dalyką, kad ta „kitka“ bus pažymėta kančiomis ir krauju.) Daugybė miesto žmonių ilgisi tų dalykų: gamtos, tylos (bet ne absoliučios, o harmoningos), ramybės (taip pat ne absoliučios, o harmoningos), savo auginamų vaismedžių (nebūtinai, fruktozė nėra labai jau sveika:) ) ir daržovių, apie tai svajoja, o jei svajoja, tai atrodo, kad taip kada nors ir bus. Ekologinis judėjimas Gyvenimas arčiau gamtos (arčiau gamtos? Išeina taip, kad miestiečiai gyvena ne gamtoje, o kažkame kitame. Nesupranta šis jaunuolis, kad kaip žuvis tegali gyventi vandenyje, taip žmogus tegali gyventi gamtoje.  Miestas yra technologinis parazitas,  nors ir gamtoje, bet jis gali juo ir nebūti) visame pasaulyje yra nesunaikinamas, nes dalis žmonių tiesiog taip renkasi gyventi. O jų vis daugiau – tokia žmogaus prigimtis, biologinė ir dvasinė, o ne mechaninė. Gamtiška, o ne miestiška, civilizacijos sukurta. (Iš tolimesnio dėstymo vis tik bus matyti, kad ekogyventojai mechanines priemones vis tik naudoja ir visai nepanašu, kad kažkada jų atsisakys. Sąvokų „Gamtiškas“ ir „ekogyvenvietės“ vartojimas sinonimiškai tėra apgaulinga iliuzija ir mitologizavimas.
Kuo pašnekovas gali pagrįsti savo dvasinę prigimtį? Jeigu žmogiškoji prigimtis nėra mechaninė, vadinasi ji nėra ir dvasinė. Juk jei nestokojate mechanikos principų, dvasiškieji be Jūsų juo labiau turėtų galėti apsieiti, nes jei mechaniką atmetate kaip niekingesnę prigimtį, juo labiau biologinės dvasiškoji turėtų dėl jos menkavertiškumo nestokoti, žodžiu vieną atmetus tenka eliminuoti ir kitą, o tada susvyruoja žmogiškųjų postulatų patikimumas :) ) (O tai jau mechaninė negali būti gamtiška? Kas ją kuria, kartais ne žmogus? O žmogus kas, ne gamtos dalis? Bėda ne atsuktuvas, akmeninis kirvis ar beržo šakelė. Bėda, kad fetišuojama viena, o žeminama kita, ir taip ilgainiui vienas kitam supriešinama. Kas jau pagaminta fabrikų, atgal nesugrąžinsi, ir nėra čia nuodėmės, jeigu iš to pagaminsi naudingą daiktą. Negi neįdomu kaime susimontuot patobulinimus Javai ir nulėkt į šokius?)

Laimis Žmuida: Aš jau matau gerėjimą. (Mūsų civilizacijos  žmonija per visus amžius matė tik gerėjimą net blogiausiais laikais. Ir ką gi, visi pripažįsta, kad dabar yra geriau nei kada buvę anksčiau, bet vis tiek sako yra blogai kaip niekad nebuvę...ir taip visada žodžiu kliedima toliau) (Ir Almantas mato) Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Žinoma, civilizacijos traukinys įsibėgėjęs, jis traiško aplinką ir dar ilgai traiškys. Ekologinė padėtis Lietuvoje blogės – oro, vandens, dirvožemio tarša didės, nes vis dar kūrename traukinio katilines ir bandome pasivyti labiau „išsivysčiusias“ šalis. Po kurio laiko pas mus bus tokia tarša kaip Vokietijoje, Danijoje… Vartojimo traukinys dar ilgai riedės iš inercijos (Laimi, ar tau patiktų, jeigu nieks nepirktų „žaliųjų“ produktų? Juk tau nebūtų paranku, jeigu „žaliasis“ vartojimo traukinys neriedėtų?), tačiau negaliu nematyti, kad kai kurie keleiviai jau lipa iš šio traukinio (ir iškrentančiųjų). Laikui bėgant išlipančiųjų tik daugės. (Viskas čia ok, tik štai “traukiniu” jis laiko gamtos žalojimą, o ne mastyseną. Kol mes ginsime kiekvieną individą, nepaisydami aplinkybių, tol tas “traukinys” važiuos. Pirmenybę reikia teikti populiacijai, o ne atskiram individui.)

(Nesupranta ir šis žmogus, kad nėra skirtumo kokiais bėgiais tas traukinys važiuoja – mediniais ar metaliniais. Vartojimas nėra pirminis mūsų problemų kaltininkas – tai  tik pasekmė. Na persikelkime visi gyventi į kaimą, į sodybas, Ir ką? Mūsų skaičius nuo to Žemėje sumažės? Žmonės į miestus išsikėlė gyventi ne dėl to, kad jiems juose labai jau patiko, bet dėl to, kad mieste, kai toks didelis žmonių populiacijos skaičius pasaulyje, išgyventi yra lengviau. Nesupranta šis žmogus ir to, kad gyvenant mieste surinkti ir neutralizuoti, perdirbti atliekas yra lengviau, negu tuo atveju, jei visi tie miesto gyventojai gyventų kaime. Esmė ne gyvenimo būde, o mūsų kiekyje. Žmonės gali laikytis įsitvėrę kokių tik nori ekologinių programų, bet jei ir toliau dauginsis kaip triušiai, jokie žalieji ar mėlynieji nepadės, nes kiekvienam reikia maitintis, gerti, tuštintis ir vartoti. Ne apskritai civilizacija kalta, bet būtent mūsų civilizacija kalta, kuri labai skatina populiacijos augimą.)

Darius Ražauskas: Jaučiu nuolat kylantį aplinkinių sąmoningumą, didėjantį susirūpinimą gamta ir jos senkančiais resursais. (Susirūpinimas kyla dėl to, kad gręsia nudegimas savojo kailio, o ne dėl to, kad kažkokios gyvybės rūšys nyksta.) Manau, tai, kad vis daugiau žmonių suvokia žemę kaip savo vienintelius namus, kuriuos reikia saugoti ir mylėti, teikia daug vilties. (Aš tokią reklamą girdžiu "IKI" prekybos centruose žodis žodin. Tik ten dar pridėta „juk kitų nenusipirksim“. Tai va, prekybininkai, mylėdami žemę skatina pirkimus, žalieji irgi mylėdami,  kviečia tuos pirkėjus į gamtą, tačiau nė vieno tarp jų bent kiek pasąmonėjusio matyti ar užkalbinti neteko. Susirūpinimas ir tų ir tų didžiulis, tačiau nuovokos – nulis,- aiškiai dominuoja besiplečiantis ir nepasotinamas skilvis, matyt ne tuo ir ne taip sotina, tačiau nuduoda labai žiną, ir niekas geriau už juos, o jei nežino jie, tai niekas daugiau ir negali, palikim tai Dievui/Gamtai, o mes veiskimės ir dauginkimės, kaip ir parašyta, nors ten neįvardinta kaip ir kokiais kiekiais, vadinas be apribojimų. T.y. problemas išspręsime daugindamiesi, o ne kokybiškėdami, ir beje ne mes, nes mes jau nesuspėsime, o tie, kuriuos padauginsime ir ant kurių pečių jas numesime. O tie irgi dauginsis, nes jiems bus į sąmonė įkalta ta pati programa, esą dauginimąsis yra besąlygiškas gėris, o su tuo susijusias problemas kaip nors išsispręsime. Todėl mes pirma veisiamės , o paskui galvojame , kaip gyvensime, t.y pasaulis valdžia ir dievas už mus pagalvos. Taip elgiasi masės. O masių Jums neperspjaut.) Taip pat pastebiu vis didesnį susidomėjimą ekologiškomis technologijomis ir tendencijomis tarp jaunimo, todėl manau, kad ateitis gali būti ir šviesi. (Žmonijos istorijoje nebuvo nė vieno veikėjo, kuris būtų manęs ir teigęs priešingai. Šviesus rytojus, jau turėjęs išaušti, seniai ataušo. O juk jie visi taip manė...Vakar manė vieni, šiandien mano kiti, rytoj vėl kiti. Tačiau iš tiesų, tai ką manė jie ir ką mano šis prelegentas, yra vienas ir tas pats – nepagrįstas pasitikėjimas technologijomis ir tariamu progresu (žalieji prieštarauja patys sau) (Jo, susidomėjimas didelis, jaunėliai net miesto tarybose sprendžia, kiek šiais metais teks šiukšlių surinkti. Ir tai galima vadinti šviesios ateities pradžia? Tada uždaryk mane į durnyną.) Nors ir menki, bet vis dėlto vilties daigeliai mano akimis jau matomi. Svarbu, kad jiems būtų leista augti. Čia reikės kiekvieno mūsų indėlio. (Emocijos, kaip ir įprasta Dariui, jokių argumentų)
(Žmonijos istorijoje dar nebuvo prelegentų, kurių indėliai nebūtų sudegę. Reikėtų savąsias ambicijas matyti gerokai platesniame kontekste.) ( Ir šio jaunuolio galvoje kol kas vėjai švilpia – nereikia gamta rūpintis, ji pati savimi pilnai pasirūpina, rūpintis reikia savimi ir savo ruja, o ne resursais.)

Ekosodybų asociacija, ekogyvenviečių „trendas” (tryda) ir būrimasis – kokias tendencijas galėtume įžvelgti šiuose procesuose? Ar šitaip daugėja žmonių, išsikeliančių/“grįžtančių” gyventi į kaimą, „gamtoje”? Kokie pagrindai juos sieja – ekologinės preferencijos, „autonomiškumo” ir „energetinės nepriklausomybės” siekiai, gal kartais net tikėjimo apraiškos?

Skirmantas Ražauskas: Sieja visi išvardyti dalykai ir „gal kartais net tikėjimo apraiškos“. Juk turbūt reikia tikėti, kad Žemės naikinimo programa kažkada išsijungs. Čia tik tikėjimas gali pagelbėti, nes jau nėra kuo kitu remtis. (Tikėjimas nieko nekeičia, istorija tą gerai parodo, tik pablogina. Programa išsijungs tik tada, kai ji bus išjungta mūsų galvose, aplinkos pakeitimas nepakankama salyga programai išjungti)
(Jo, tikėjimas viską išgelbės. Lygiai taip pat mąsto ir aštuoniolikmetė, kai gulasi į lovą su jaunuoliu – ji tiki, kad šį kartą nepastos. Tikėjimas neapsaugo nuo kvailų poelgių, deja.)

 

Laimis: Ekogyvenviečių susitikime buvo įvairių pasiūlymų. RB kritikuojamas siūlymas boikotuoti bet kokią politinę veiklą nebuvo priimtas. Dalis ekogyvenviečių atstovų ne tik dalyvauja visuomeninio pasipriešinimo akcijose, bendrauja su vietos valdžia, bet ir aktyviai eina į politiką, patys bandys dalyvauti rinkimuose. Man rodos, turime veikti abiem frontais. Viena visuomenės dalis tikrai turi stabdyti neteisingus valdžios sprendimus. Kita dalis turi rūpintis valdžios mažinimu apskritai. (O ar kas nors pasiūlė tokį dalyką, kaip maisto eksporto ir pardavimo mažinimą, siuntimą į kitus kraštus? Girdėta sąvoka leistinasis apkrovimas ir vietos populiacija?) Ekogyvenvietės narys stengiasi būti nepriklausomas, nevaldomas. (Nevaldomas kaip terminatorius?) Kuo daugiau tokių žmonių, tuo labiau mažėja valdžios plotai. (Nu, žmonėm virš galvų atsiranda lemputės ir krikščioniškos auros, jie tampa jūsų vizijos „gerais“ individais, tai dabar kažkokiu stebuklingu būdu D.Grybauskaitė išsiruoš į mistinę kelionę į Rytus, ir apleis savo rūmus? Ir paskui ją ministrai, sub-ministrai, semi-pavaldiniai..) Ekogyvenviečių „trendas“ (tryda) patrauklus (Šitas „trendas“ toks patrauklus, kad net užsienio WWOOF sodybose pabuvę „pionieriai“, pasijaučia taip, lyg būtų gyvenę vergovėje.), žavintis, manau, tokių žmonių (triedžiančių) tik daugės. (Tokie nemato platesnio vaizdo, kad buvimas valdžioje dar negarantuoja savo idejų prastūmimo. Čia panasiai, kaip “drakonas mirė, tegyvuoja naujas drakonas”. Valdžia yra tokia, kokia yra kolektyvinė visuomenės sąmonė – pakeitus sąmonę, keisis ir valdžia. Aišku, ta valdžia iš principo nieko nepakeis, bet tai jau kita kalba). (sprendžiant iš šiokios kalbėsenos, matyti, kad daugės ir lėkštėjančio mentaliteto.  Kaip ekogyventojai  spręstų planetos mastu per smarkiai gausėjančios žmonijos populiacijos problemas savo bendruomenėse, jei tokią problemą įžvelgtų bent jau hipotetiškai? Juk gyvenamos vietos pakeitimas vartojimo nesumažina, o populiacijai didėjant bendru mąstu vartojimas progresyviai didėja, a? Juk nesunku net įsivaizduoti, o juk net galima pasitelkti faktus, juk visa žmonijos pseudo progresyvėjimo istorija beveik vien šie faktai. Ir Jūs  patys remiatės tais pačiais. Tik baldus perstumdinėjate.) (Lovose ir ekogyvenvietės porelės, ir megapolio atstovai, elgiasi vienodai – dauginasi lygiai taip pat. Kai žmonės gyveno kaimuose, jų šeimose vaikų skaičius buvo didesnis nei miestuose gyvenančių. Ekologija  blogėja ne nuo gyvenimo būdo, bet nuo gyventojų SKAIČIAUS gyvenančių tuo būdu. Jei šis gyvenimo būdas bus tik vienu iš daugelio, jis nieko blogo globaliu mąstu nedarys. MŪSŲ KULTŪROS BLOGYBĖ YRA TA, KAD BRUKAME SAVO GYVENIMO BŪDĄ VISIEMS. ŽALIEJI ELGIASI ŠIUO POŽIŪRIU LYGIAI TAIP PAT)

********: Tiesiog matau, kad ekogyvenvietėse žmonių neišvengiamai daugės (o kodėl tik eko gyvenvietėse? Juk žmonių daugės visur...nebent jų mažėja, pasiklauskime statistų gal  :) ), o jie taps vis labiau nepriklausomi nuo aplinkos ir pagrindinės žmonių masės. Kažkada svarsčiau, kad galbūt kada nors išsiskirs dvi žmonių grupės, dalys, „rasės“: vidutinės sveikatos žmonės, gyvenantys mieste, ir sveikai sodybose ir gamtoje gyvenantis žmonės. (Tavo mąstymas nesiskiria nuo diktatorių mąstymo: žinojimas, kad tavo kelias yra vienintelis „teisingas“ ir „tiesus“, o kitus reikia tiesinti.) Jau dabar po truputį matosi skirtumai, o kuo toliau, tuo labiau didės kontrastai. (Jei bus tik dvi rasės, tai bus tas pats šūdas. Turi būti milijonas skirtingų rasių, tuomet ir gamtai bus geriau, ir asmeniniam bei politiniam saugumui prielaidų bus daugiau)
(Šis jaunuolis visiškai kliedi, nes nesupranta, kad sveiki vyras ir moteris, bet nesuvokę kur problemų šaknys, dauginsis dar aktyviau ir jų palikuoniai gyvens dar ilgiau, tai yra populiacijos skaičius nuo to tik dar labiau didės. „Vis labiau nepriklausomi nuo aplinkos“? Kas per kliedesys? Mes visada buvome, esame ir būsime priklausomi nuo aplinkos.)

Darius: Manau, kiekvienas žmogus, įsitraukdamas į šitą judėjimą, turi savo tikslų. Dažnai jie patys įvairiausi. Vieni, pavargę nuo miesto triukšmo ir dirbtinių santykių, nori ramybės ir tikrumo, kiti siekia pataisyti sveikatą, treti nori autonomijos nuo sistemos, todėl siekia visą savo maistą užsiauginti patys bei apsirūpinti nepriklausomais energijos šaltiniais. (Ir tai galima vadint Žaliuoju pasaulio gelbėjimu? „Moja chata s kraju, ničievo nieznaju“?)Yra žmonių, kurie tiesiog nori pabėgti nuo savo problemų mieste, tačiau toks vietos pakeitimas dažniausiai problemų neišsprendžia, nes žmogus savo psichologinį turtą išsineša su savimi. Šią margą kompaniją, manau, pirmiausia sieja sąmoningumas ir noras gyventi. (Kur tas sąmoningumas? Kažkodėl nešvyti jis kol kas šių jaunuolių pasisakymuose. Nors pagurklius kai kurie ekologiškai pučia ir rausvina intensyviai. Savo elgesiu ekogyventojai niekuo nesiskiria nuo civilizuotų miestiečių – abi grupės dauginasi taip pat intensyviai.)
(Kertinė problema, kurios jie nė vienas pakeitęs gyvenamąją vietą neišsprendžia, yra susijusi ir bendra pasaulio rinka. Prelegentai panašu kuria gražią natūros iliuziją, tačiau realiai nežino, kokie būtent dėsningumai lemia procesus. Toks atsiribojimas tėra aplinkos ignoravimas, o ne sprendimas, teisingas visumos mastu. Panašu į laikiną iliuziją. Ankstėlesnis teiginys, esą Gamtos programą gali atitikti žmogiškasis išsigalvojimas apie dvi rases, neva vieną mažiau sveiką (miesto) ir sveikesnę (kaimo) tėra aidas iki šiol žmonijos istorijoje sklandžiusų ir nesėkmingai bandytų realizuoti  teorijų apie žmonijos tobulinimą. )

Tokiose gyvenvietėse galime tikėtis tausojančios šiaudų ir molinės, kt. statybos, o kaip su alternatyvios energetikos taikymu? Ar tiesa, kad, kiek girdėjau, apsiribojama paprastomis malkomis, kuo dar?

 

*********: Aš irgi tik už tai, kad kuo mažiau vartotume energijos ir dirbtinių medžiagų. (O tai dėl ko vartoji? Kas nustatys tas ribas „daug“, „mažai“? Mąstai taip pat, kaip ir likusi didžioji dalis šios „moderniosios“ civilizacijos. Tau atrodo, kad žmogus yra užprogramuotas būti tokiu: vartotoju, griovėju.) Ne vien dėl to, kad tai sveika ir natūralu, bet dar ir dėl to, kad visa tai kainuoja, o pinigų reikia uždirbti, taigi dalyvauji sistemoje ir žaloji pasaulį toliau. Pasikūrenti šiaudinį namelį keliais sausuoliais yra nepalyginti veiksmingiau, nei pirkti prabangias šildymo technologijas, juk gamta medžius augina pati. (Matau kažkokį situacijos nesupratimą: tai saulės kolektorių ir vėjo jėgainių reikia, ar ne? Jeigu meluojat, tai meluokit ar skelbkite susitarę, nes vienas kalba apie „malūnų“ statymą ir propagavimą, o kitas apie šildymąsi sausuoliais.) Kažkada rašiau straipsnelį „Tingėjimo filosofijos“ tinklalapiui „Tobuliausias – tinginio saulės kolektorius”. Ten kalbama apie gamtos technologiją – medžius. Kai pakeiti mąstymą, keičiasi gyvenimo būdas ir daugelis technologijų tampa nereikalingos. (Pritariu, tik svarbu deginti ne žalius medžius)
(Visos šios kalbos yra tuštybė, nes nėra skirtumo ar vaikai bus daromi lovoje, kuri stovi šaudiniame name su krosnimi, ar dangoraižyje su elektriniu šildymu – rujos šiaudai ir malkelės nenuramina.) (O tai kas dabar būtų, jei visi pasaulio 7 milijardai evakuotųsi į gamtą ir užplūstų čiulpti motinos natūros krūtį? Ar ne perdaug vienu metu mūsų vienai motinai? Ar nevaldomas, besaikis ir todėl gašlus dauginimasis  nėra prievarta motinai gamtai, kuri saikingai gimdydama irgi norėtų aristokratiškai mėgautis  “Tingėjimo filosofija” lygiai taip pat kaip ir Jūs, gerbiamieji, o ne būti verge ir įkaite Jūsų nebūtinai teisingų įsitikinimų? )

Skirmantas: Kadangi ekogyvenviečių žmonės labai siekia būti autonomiški, tai nepuola į dideles ar brangias jėgaines, kurios įklampintų į kreditus ar sudėtingą technologijų aptarnavimą. Todėl kiek galima mažina energijos vartojimą ir naudojasi esamais tinklais, bet jeigu jie išsijungtų, tai niekas iš jų neišsigąstų, tam ruošiamasi. (O kada pasiruošit? Kubilius irgi ruošiasi. Mažinat energijos vartojimą? O ar mažinsit maisto VARTOJIMĄ ir GAMYBĄ?) Kiek aš žinau, ne viena sodyba turi saulės blynų, kurie pakrauna kompiuterius ir lempas. Tie, kurie nori didesnių galių, įsigyja nedidelį generatorių. Labai daug atradimų – daugybė sprendimų, „varomi“ elektra, gali apsieiti be jos. Pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašina, vandens šildymas ir daug kitų. Mažas elektros galias generuot nėra jau taip sudėtinga. ( Galima sumažinti vartojimą iki minimumo, tačiau yra kritinė riba, už kurios ištinka individą mirtis ir jos peržengti neišeina. Net ir priartėjus prie šios ribos, žmonių dauginimasis nuo to nesulėtės tiek, kad populiacija pasaulio mastu imtų mažėti. Maisto, o ne elektros gamyba skalbyklei, didina populiaciją. Galima naudotis visais civilizacijos pasiekimais ir neturėti problemų, bet su viena sąlyga – reikia nustoti be saiko rujoti.)
(Jūs tik sau atrodote geriau už tuos, nuo kurių įsivaizduojamai stengiatės atsiriboti, tačiau šitaip optimizuodamiesi, esmėje,  nuo jų niekuo nesiskiriate.
Dirbtines technologijas ar natūralias pasitelkus, apkrovos gamtai išlieka tos pačios ir vis didėjančios dėl bendro populiacijos skaičiaus augimo.)

Laimis: Ekosodybų gyventojai apsirūpina elektra ir šildymu pagal poreikius. Vieni jungiasi prie egzistuojančių elektros tinklų, kiti pasistatė vėjo, saulės jėgaines, kolektorius, kombinuoja šiuos šaltinius su krosnelėmis, kūrenamomis malkomis ar net vienmetėmis žolėmis. Svarbiausia ne kokią energetikos rūšį žmogus pasirenka, o kad ekogyvenvietėje automatiškai yra mažesni energijos poreikiai nei mieste ar kaime, kur energetika centralizuota, kur didelė energijos dalis tiesiog iššvaistoma ją perduodant, administruojant sistemą. (Energetinių resursų vartojimo sumažinimas tik nukelia problemą į priekį, bet jos nepašalina. Laikas būtų tai jau suprast. Centralizuotas energijos gamybos būdas visada yra pranašesnis ir pigesnis už individualų.) ( Autonomiški parazitai:) (Iš kur toks mąstymas, kad miesto ar jūsų, Žaliųjų energetikos sistema yra tobuliausia?)

Darius: Malkomis neapsiribojama. Yra žmonių, kurie savo namuose jau naudojasi energija, tiekiama iš saulės, vėjo ar geoterminių prietaisų. Tačiau ne technologijos esmė. Svarbiausia – kokie tų žmonių planai ir ketinimai. (Pasauly egzistuoja visokiausio plauko ketintojų ir planuotojų, bet ar daug tokių, kurie supranta iš tikrųjų, kodėl pasaulis tampa tokiu, kokį matome? Kas bus tas teisėjas, nusprendžiantis kuri technologija gera, o kuri ne?) Jau pats bandymas tapti savarankišku ir apsirūpinti nepriklausomai energija ir maistu yra labai sveikintinas. Jis tarsi žymi mūsų visuomenės vaikystės pabaigą ir pagaliau bandymą tapti suaugusia, atsakinga ir savarankiška. (Geriau šis jaunuolis poeziją rašytų, ten  sėkmė didesnė būtų. Koks skirtumas iš kokio bliūdo srebi – visuomeninio ar individualaus, jei lovoje su moteriške elgiesi taip pat? Jokio. Populiacija nuo to nemažėja.)
(Jeigu kiekvienas iš 7 mljr. NEPRIKLAUSOMAI nuo kitų likusių 6.999... realiai galėtų pats  apsirūpinti energija, tai motinos gamtos nė nereikėtų...bet, kadangi kiekvienas esame jos aprūpinami, turime įvertinti  jos ne tik poreikius, bet ir jos „Tingėjimo filosofiją“. Tačiau kur čia patingėsi, kai 7 mljr. zombuoja(zonduoja) jos įsčias...Zondai :) )

Ar sutiktumėte, kad viena žymesnių ekosistemų nykimo priežasčių – žmonių teritorinė plėtra, įskaitant priemiesčius ir sodybas, ar juolab jų konglomeratus? Juk kad ir kaip ekologiškai būtų tvarkomas visas „sklypas”, po jį nebelaigys nei stirnos, nei, atsiprašant, juodieji gandrai.

Darius: Manau, visa bėda – ne žmonių plėtra, o jų požiūris. (Labai norėčiau pamatyti gerbiamo Dariaus išraišką, kai ant jo daržo mieli kaimynėliai savo kanopinius paleistų.. O gal vis dėlto bėda ta plėtra? Apsigalvot dar nevėlu, už tai bus atleista.) Žinau žmonių, kurių sodybose lankosi ir stirnos, ir gandrai, ir kiškiai. Jei nelaikai šuns ir kuri savo sodybą vadovaudamasis permakultūros principais, darną su gamta galima pasiekti. Yra mokslininkų paskaičiavimai, kad žemė galėtų išmaitinti daug daugiau žmonių, negu yra dabar. (Suinteresuotų mokslininkų skaičiavimai. Be iškastiniu energijos resursų, net tiek, kiek mūsų yra dabar, neišmaitintume.) Bėda – ne žmonių gyvenamųjų teritorijų plėtra, o kaip tos teritorijos plečiamos ir kokios pasaulėžiūros žmonės jose gyvena. Juk žmogus šimtus tūkstančių metų gyveno darniai su gamta ir tik tapęs neribotų norų vergu įsuko dabartinę visą griaunančią sistemą. Pastebiu daugėjant sodybų Lietuvoje, kurios gyvena su gamta darniai. Jų plėtra, manau, yra Lietuvos ateitis. (Autonomiska sodyba niekaip neprisideda prie valstybės gerovės, tai žodį “lietuva” reik išmesti.)
(Lankosi, bet ne gyvena, reikia skirti šias sąvokas ir nemuilinti akių ir ausų skaitytojui – kiekvienam kaimiečiui nėra džiaugsmas šernų banda, vilkų gauja ar viską šluojantis briedis. Patogu iš konteksto išsitraukti tik gandrelius, stirneles ir kiškiukus. Permakultūra nekeičia žmogaus požiūrio į savo dauginimąsi – bus daugiau maisto, bus daugiau ir palikuonių.)

(Čia panašu į medžiotojų su fotošautuvais klubą. Beveik idilė. O gal ir šernai to paties lankosi?? Tada mielai apsikeisčiau autografais :) )
(Ooooo!!!!!, griauname sistemą, bet trispalvės nepamirštame? Vaikai, ar visi galai čia „sueina“?)

Skirmantas: Jeigu žmonių teritorinė plėtra yra cheminė ir gelžbetoninė, tada bėda. (Aha, 7 milijardai tuštinsis kažkuo kitu, jeigu plėsis ir atsitvėrinės šiaudinėm tvorom ir mis angelų svaigalais, o ne maistu?) Ekogyvenviečių judėjimas siūlo iš principo kitokį gyvenimo būdą, kuris neužims daugiau žemės, negu dabar žmogus naudoja, o tuos plynus laukus atželdins. Taip pat mes pasiryžę įrodyti (jau yra pavyzdžių, kuriais galima remtis) praktiškai, kad žemę, kurią vis labiau uzurpuoja cheminis žemės ūkis, pritaikant kitokį požiūrį, galima kelis kartus veiksmingiau išnaudoti jos neteršiant. (Štai kur vilko ausys kyšo – „išnaudoti“. Neteršiant, bet vis tik išnaudoti.) (Taip, svarbiausia yra naudoti ir dar labiau intensyvinti! Vaikučiai, klausykit šių žmogelių ir  jie jus palydės į išsigelbėjimą! Ir asmeninį, tik asmeninį, „for personal use“. ) Vietos liks ir stirnoms, ir gandrams. Čia galėčiau užbaigti šūkiu „apie viską pagalvota“ :). Lietuvos atžvilgiu tai čia išvis rojus – vietos gerokai daugiau, negu reikia. Šis klausimas aktualesnis tankiai gyvenamom valstybėm. Bet sprendimai egzistuoja, bereikia žmonių valios gyventi kitaip. (Neilgai tas „rojus“ Lietuvoje bus – gamta tuščios vietos nelaiko, o ir entropija nenustojo dar galioti. Kelis kartus veiksmingiau išnaudosim žemę, kelis kartus išaugs populiacijos skaičius. )

*********: Galiu tik pridurti, kad bus mažiau medžiojama, nes žmonės to nenorės, todėl bioįvairovė bent šiuo atžvilgiu bus pilnesnė. (Medžioklė nemažina bioįvairovės. Ekosistemų sugriovimas mažina bioįvairovę, tad jei dirbamus laukus pakeistų miškai, tai jokie medžiojimai maistui bioįvairovės nesumažintų.) (Sapalionės ir tiek. Kaip gi apgins tie žalieji savo auginamą maistą, jei nenaikins gyvūnų arba jų vartojamo maisto? Paskaitomis jiems? Gyvūnai veisiasi dėsningai – yra maisto, bus ir daugiau palikuonių. Tiek žaliųjų, tiek raudonųjų gyvenimo vietos turi tą patį bendrą bruožą – jie bando atsitverti nuo gamtos tvoromis. Ir visai nesvarbu kokiomis – metalinėmis ar  permakultūrinėmis) (O pats kada esi medžiojęs? Ar briedis laikomas kažkuo aukštesniu už morkytę? Kas privers  žmogų maitintis kitaip, nei jo protėviai mito? Jūsų paskaitos ir fantazijos? Ką darysi su kai kurių gyvūnų populiacijos augimu, nes natūralūs reguliavimo mechanizmai yra sugriauti ir jūsų fantazijos kol kas bejėgės juos atstatyt.)

 

Laimis: Aš pats kuriu ekosodybą. Stebiu sklypą. Augalų bioįvairovę mes padidinome dvigubai. Didėjant augalų rūšių skaičiui atsiranda daugiau ir jų valgytojų. Protingai tvarkoma aplinka ne mažina, o didina bioįvairovę. (Kam išradinėti dviratį? Protingiau nei gamta tai daro, negali niekas daryti, todėl visokios ekosodybos yra tik vargana gamtos parodija) Stirnos, šernai, lapės, kiaunės, kiškiai, usūrinis šuo vis dar pas mus ateina. Auginuosi sau maisto savo sklype ir gyvūnams tai visai netrukdo. (Interviu ėmei, jog sakai, kad netrukdo? Kalbi už gyvūnus. Ar ne per drąsiai griebeisi misijos?) O kai gyvenau mieste, tai valgiau maistą iš parduotuvių, kuriam užauginti reikia pramoninių laukų. Pažiūrėkite, kiek jų yra Lietuvoje. Pramoninis laukas yra tarsi dykuma. Jame auga pora rūšių augalų, jokios bioįvairovės ten nėra. (Užauginus daugiau maisto (o tai Laimis teigia), visada padidėja ir populiacija, tiek žmonių, tiek gyvūnų.)

Apskritai ekosodybos ar gyvenvietės koncepcija smarkiai koncentruojasi ties „savuoju aš”: ką vartoji, koks tavo namų mikroklimatas, kuo kvėpuoja sienos ir t.t. O pasaulinės aplinkos problemos išlieka ir gilėja. Kaip žiūrite į šį santykį, kiek jums svarbūs patys visuomeniniai pokyčiai ir kiek juose dalyvaujate?

Skirmantas: Koncentravimasis į savo žemės lopinėlio atsodinimą ir švarinimą sprendžia daugumą pasaulio aplinkos problemų. (Tikrai.. O pirkimas egzotinių vaisių? Ai, tamstom žaliavalgiam, tai juk ne problema. Svarbu vaisiai yra skanūs ir sveiki, o tai atpirks visą sunaudotą kurą, kurio reikėjo gabenti maistą iš pietų plantacijų. Apie kokias dar aplinkos problemas galima kalbėti, jeigu nesuvokiami mitybos dėsniai? Praneškit, jeigu pamatysit mešką, kuri iš Etiopijos siunčiasi bananų ir broilerių. Vat tau ir vietinis maistas.) Aišku, ne visas. Visuomeniniai pokyčiai mums labai svarbūs, dalyvaujame, mano nuomone, labai aktyviai. Keičiamės informacija, šviečiamės patys ir kitus, kiek jėgos leidžia. (Šviesk nešvietęs, bet USA ir Vakarų Europa nenustoja siųst maisto į Afriką, Indiją ir Kiniją. O gal populiacija nėra problema? Belieka prasitęsti žadintuvo ramybę ir toliau pūsti į ūsą, pamirštant šią  skaudžią neapsirijusiems liūliuojančių skaitalų ir mūsų kultūros vaisių realybę.) Be to, įgyvendiname tai, apie ką šnekame. Bendraujame su pasaulio ekogyvenviečių judėjimu, išklausome įvairių šalių problematiką, siūlome savo sprendimus. Čia gal aš apie save daugiau, nes Lietuvos ekogyvenvietės dar koordinuotai su kitomis šalimis nebendravo, tik pavieniai žmonės. Bet tai gali būti įgyvendinta. (Nuzulintos deklaracijos.) (Nei sėja, nei pjauna, nei ekologijos žiūri, tačiau pakankamai sotūs, kad paliktų palikuonis ir paragautų gyvenimo skonio – čia aš apie laukinius gyvūnus. Tik skirmantams reikia spręsti aplinkos pasaulines problemas, o tikrovėje pakaktų išspręsti vienintelę: savo rujos problemą. Ir viskas atsistotų į savo vietas. Žinoma, prieš tai išsprendus savo smegenų problemą :) )

Darius: Manau, ekosodybų statytojai ir kūrėjai, kiek man žinoma, labiausiai rūpinasi globalinių problemų sprendimu Lietuvoje. Jie nepostringauja posėdžiuose ir nekuria niekam nereikalingų popierių. Jie ima ir savo rankomis stato ekologiškus namus, taip mažindami savo ir pasaulio chemijos vartojimą. (Ar bus pagerėjimas, jeigu 10 milijardų žmonių užsiims permakultūra ir eko namų statymu? Po to 11, 12 milijardų, ir taip toliau.. Pačios alternatyvos nėra blogos, bet jos NEĮTAKOJA PIRMINIŲ PROBLEMŲ PRIEŽASČIŲ.)Kiek man teko susipažinti ir pačiam rašyti straipsnius tarptautiniams moksliniams žurnalams, tai rimtasis mokslas (parodyk, kur mokslas tampa rimtas, o kur ne. Greičiau gal priklauso, nuo to, kas jį valdo. O iš kur žinai, kad „tavo“ mokslą atstovauja teisingi žmonės? Iš kur toks naivumas?) jau seniai vienbalsiai teigia, kad žemės ateitis priklauso nuo to, ar susikurs pakankamas kritinis skaičius ekogyvenviečių. Nes tik gyvenant jose ir vartojant vietinę savo produkciją galima spręsti globalias problemas. Politiniai sprendimai svarbūs, bet, kaip rodo praktika, politika prieš gyvenimo realijas bejėgė, kai kalbama apie globalius dalykus. (Dar kartą pasikartosiu: atsisuk atgal, Dariau, ir pamatyk mus dar tebegyvenančius ekologiškuose ūkiuose. Jie problemų neišsprendė, bet pratęsė jas. Yra vartojimo minimumas, kurio peržengti negalima ir netgi jį pasiekus, demografinė padėtis pasaulyje nepasikeis – populiacija didės. Vienintelė verta dėmesio minties dalis yra: „...vartojant vietinę savo produkciją galima spręsti globalias problemas.“ Tačiau išsireikšti reiktų tiksliau: tik vartojant vietinį savo maistą, galima išspręsti globalias civilizacijos problemas. Kinietiškus pampersus galima nešioti į sveikatą, jie reikalo esmės nekeičia ir populiacijos nedidina.)

*********: Linkstu prie to, kad, ką daugiausia galime duoti, tai rodyti kitokį gyvenimo pavyzdį kaimynams, Lietuvai ir pasauliui, kad šitaip gyventi yra visų pirma gera, o ir šiaip yra daug akivaizdžių pranašumų. (Toks vaizdas, kad ponas ******* žaidžia žaidimą „pliusai ir minusai“, nes mato daug pranašumų, bet yra, tiesą pasakius, naivus žmogus, nes nepasakė nė vieno minuso. Ilgai neteks žaisti, nes nebus vietos stalui pasidėti. Kinai darbo vietų prie sodybėlių ieškos.) Taip po kruopelytę prisidedame prie pasaulio aplinkos. Sutvarkę savo aplinką, natūraliai darysime įtaką pasauliui. Kad ir labai mažytę. (Jo, dabar miestuose gyvena žmonės dėl to, kad jiems gyventi juose yra bloga. Gerumo supratimas kiekvienam yra skirtingas ir nereikia brukti savojo kitiems. Tie, kurie supranta šį pavyzdį, jau seniai gyvena kaime, o jei dar negyvena, tai jie ir be pavyzdžių ten persikrausto. Sąmoningumas nenusibeždžioniaujamas ir kvailiais netampama, jais gimstama. O pavyzdį galima parodyti tik vieninteliams – savo mažamečiams vaikams, tik juos galima dar įtakoti. Ir tik tiek.)

Laimis: Galima pasakyti ir atvirkščiai – kiek daroma visuomenės protesto akcijų, piketų, o problemos išlieka ir didėja. Nesakau, kad reikia atsisakyti protesto akcijų. Kažkas tai turi daryti. Ir aš tai darau. Tačiau lygiagrečiai turime rūpintis ir savuoju aš. Man teko matyti daug žmonių, kurie kovoja prieš aplinkos teršėjus, prieš vartojimą, bet patys skraido lėktuvais į aplinkosauginius renginius, teršia aplinką, rūko, pila šiukšles bet kur ir nė kiek nemažina savo asmeninio vartojimo. Ekogyvenviečių atvejis geras tuo, kad spręsdamas savo lokalias problemas, mažindamas savo vartojimą kartu automatiškai sprendi ir globalias problemas, nes šiais laikais viskas labai glaudžiai susiję.

( Gerb. Prelegentai nesupranta, kad progresuojant ekogyventojų skaitlingumui, įsisuks tas pats problemų ratas, kuriame iki šiol sukasi žmogiškoji gyvūnija. Tik –  iš savos daržinės tebežiūrint, kol kas to nematyti. Tam reikia bent jau sakalu pakilt. Na va, štai ir dvasios apraiška, kurios Jumyse kol kas – nepajust :) )

(Kova su sistema yra dalyvavimas joje. Revoliucionierių buvo pakankamai, tačiau niekas nepasikeitė nuo to iš esmės. Ne kovoti reikia, o nedalyvauti sistemoje. Protesto akcijos – tuščias laiko gaišinimas ir balso stygų tampymas. Nuo jų sistemai nei šilta, nei šalta – karavanas eina toliau. Tai tas pats, kaip narkomanui skaityti paskaitą apie narkotikų žalą – jis priverstinai išklausys ir nueis  susileisti dozės.
Yra tik du reguliatoriai gamtoje, kurie iš esmės įtakoja harmoniją joje. Vienas reguliatorius nesąmoningiems – tai maistas. Jis skirtas gyvūnams. Kitas reguliatorius sąmoningiesiems – tai spermos suvaldymas. Jis skirtas žmonėms. Ne technologijomis, civilizacijomis ar kūryba tikrasis žmogus skiriasi nuo gyvūno. Žmogumi tampama, kai suvaldoma nuosava sperma. Tik vieną dalyką reikia įdiegti savo vaikams, tai supratimą, kad yra vienintelis dėsnis, tobulai harmonizuojantis pasaulį: daugiau maisto – didesnė populiacija, ir norint jo nesilaikyti, reikia pažaboti savo  instinktą – vyrams pradėti galvoti ne tik galva ant pečių, bet ir apatine, kad nesišvaistyti savo spermijais kaip pakliuvo, o moterims išmokti matematikos – skaičiuoti savo ciklo dienas. Ir to pakaks, kad žmogus iš tikro taptų sapiens ir imtų gyventi žmogiškai

 Ar daug tikrų žmonių yra ant svieto?)



Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (110)
 
Surašymas
2011.05.09 HomoSanitus /
"Į visuotinį gyventojų surašymą pro pirštus pažiūrėję ir statistikų neįsileidę ar susirašyti atsisakę gyventojai gali sulaukti sankcijos – jiems gresia nemaža bauda. Nesusirašę ar atsisakę susirašyti gyventojai rizikuoja savo piniginės turiniu, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už vengimą dalyvauti visuotiniame gyventojų surašyme. Gresianti maksimali bauda siekia 1 tūkst. litų." (straipsnio viename Lietuvos miesto laikraščio ištrauka) Kitaip mąstančių komentarai viešoje erdvėje: Valstybė, kuri vienpusiškai, subjektams nepageidaujant dalyvauti akcijoje, ir todėl vienpusiškai grasinanti taikyti sankcijas bei šitaip susidoroti su gyventojais yra represorė ir išnaudotoja. Juk ji puikiausiai žino, kad vidutines...
Natūrali SODRA
2011.04.25 HomoSanitus /
Iki galo nesuvoktas didžiulis kiekis informacijos  galvoje pavojingas – jis užaugina  jos turėtojui nimbą, matomą tik jam pačiam, bet dažniau – aplinkiniams matomą šizofreniją. „Tomas yra vis plačiau Lietuvoje atrandamas ir pripažįstamas unikumas, eruditas, Vilniaus polimath'as (πολυμαθής - studijavęs labai daug mokslo sričių, mokslininkas universalas), poliglotas (studijavęs virš 10 kalbų) ir senųjų kalbų žinovas, autodidaktas, andragogas, teologas, Seimo patarėjas, tikra "vaikštanti enciklopedija", skaitantis plataus tematinio spektro paskaitas organizacijoms ir visuomenei.“ Apie ką čia? Apie kokį Tomą  čia rašoma? O gi apie naująjį pranašą Tomą Girdzijauską. Va kaip jis atrodo: Kas pakels...
 
Redas Diržys:
2011.02.10 HomoSanitus / Redas Diržys
Lukrecijus TUBYS „Žmonėms aš siūlau gyventi pagal savo sukurtą absurdą, o ne pagal kažkieno primestą. Taip daug smagiau“, - sako Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. Ar mūsų visuomenė socialiai atsakinga? Tokį sudėtingą klausimą bandys išnarplioti pašnekovas, tačiau atsakymas toli gražu nebus konkretus ar lengvai suvokiamas.    - Ką turime daryti, kad gyventumėme socialiai atsakingoje visuomenėje?   - Kas tai yra? Ką mes tuo įvardijame? Manau, jog socialiai atsakinga visuomenė - tai visuomenė, kurioje nėra valdžios. Visuomenė, kurioje nėra valdžios institucijų. Pas mus taip tikrai nėra. Mūsų valdžios institucijos labai stiprios. Žmonės dabar yra labai socialiai neatsakingi, prastai organizuoti, dar labiau skaldomi į atskiras grupes. Manau, tai labai bloga situacija ir ji dar vis...
Penki atsakymai į anketą apie ekogyvenvietes
2011.02.04 HomoSanitus / RB
Savo pašto dėžutėje radau laišką su prašymu atsakyti į kelis klausimus, susijusius su ekologija. Man nesunku – paminkiau klaviatūrą ir surašiau ką galvoju. Tačiau vėliau pagalvojau, kad nenoriu likti anoniminiu apklausos dalyviu ir apibendrintu skaičiumi lentelėse. Kaip kažkas sakė, apklausomis besiremianti statistika yra tik manipuliacija lavonais, nes joje nebelieka gyvo žmogaus. Tokie šiandien yra mano trumpi atsakymai. Atsakykite ir jūs.   1. Kaip tau dabar atrodo ekologinė padėtis Lietuvoje – ar yra prošvaisčių, nuopuolių, gerėjimo? O pasaulyje?   Apskritai ekologinė padėtis Lietuvoje dar pusė velnio, lyginant su kitomis kapitalizmo logikai pasidavusiomis šalimis. Bėda ta, kad ekologija po truputį virsta tik dar viena preke globalaus kapitalizmo lentynoje, o kai tai galutinai...
 
Kaimiečių intelekto koeficientas didesnis
2010.09.14 HomoSanitus / Laimis Žmuida
"Kaimo vietovių vaikams dantyse vidutiniškai susikaupia apie 0,5 mikrogramų švino grame, miesto vietovių - apie 3 mikrogramus grame, švinu užterštoje aplinkoje - apie 10 mikrogramų grame ir daugiau." - rašoma vadovėliuose. Ką mums tai reiškia? O gi nieko, kol neišgirstame tolesnių teiginių. "Intelekto kokybės (IQ) testai tapdavo statistiškai patikimai nepatenkinami, palyginus su kontrole, kai dantyse švino koncentracija būdavo didesnė kaip 8 mikrogramai grame. Kai vaikų dantyse švino būdavo mažiau nei 2,5 mikrogramo grame, IQ testai būdavo patikimai patenkinami." Kitaip tariant, jūsų vaiko mentalitetas ne taip gerai vystosi kaip galėtų vystytis, jei persikraustytumėte į užmiestį. Tačiau ar verta vien dėl vaiko intelektualinių sugebėjimų kraustytis iš...
Kas iš tikrųjų yra politinė katastrofa?
2010.09.01 HomoSanitus / Laimis Žmuida
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministre-atsisakymas-dalyvauti-afganistane-butu-politine-katastrofa.d?id=36008591 Vakar krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad mes privalome kariauti Afganistane. Tas karas kainuos brangiai, o Lietuvos žmonės privalo finansuoti šį karą. Kitokiu atveju, tai bus "tam tikra politinė katastrofa" - teigė ministrė. Pamąstykime kartu kurioje vietoje čia yra katastrofa. Kariuomenė akivaizdu yra toks dalykas, kuris turėtų ginti savo šalį nuo priešų. Ginti šalį nuo priešų - štai kariuomenės pagrindinis uždavinys. Ir mes visi sutinkam, kad tokia kariuomenė reikalinga, juk ginti mus nuo priešų yra geras ir skatintinas dalykas. Kitas galimas variantas - kariuomenė gali būti puolamoji. Ji gali užpulti kitą šalį. Tokių...
 
Gėjai kultūrą ar kultūra gėjus?
2010.05.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
"Žmogaus biologija ne tik mokslinė disciplina, tai greičiau natūralus   žingeidumas apie vieną iš įdomiausių gyvūnų mūsų planetoje"                ...
Kodėl aš mečiau mokslus
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Šiais laikais, išsilavinimas yra laikomas vienas iš svarbiausių dalykų norint turėti sėkmingą ir gerai susiklosčiusi gyvenimą. Su juo asocijuojama karjera, pinigai ir saugumo jausmo užtikrintumas. Visi, tarsi tikisi, kad tie keturi ar daugiau mokslo metų, suteiks kažkokį pagrindą po kojomis. Deja, turiu nuliūdinti – taip toli gražu nėra. Visą tai, kuo jus tikite yra tik akių dūmimas. Niekas už jus jums nesuteiks aukščiau išvardintų dalykų. Ir tiesa pasakius, man keista, kaip galima galvoti, kad turėtų? Man keista matyti, kaip žmonės deda tiek vilčių į mokslus. Visi jie tikisi, kad tai jiems atneš turtus ir sėkmę. Bet gi juk tai absurdiškas požiūris. Taip sakau todėl, kad žinau, jog daugybę žmonių pasiekė nesuvokiamas aukštumas, tiek pripažinime, tiek turtuose be daugybės metų...
 
Valstybingumas – dirbtinai sukurtas žmonių vergovės pateisinimas
2009.12.18 HomoSanitus /
Ar vergui svarbios jo teisės?
2009.11.21 HomoSanitus / Age
Žmogaus teisės. Apie jas daug kalbama. Kalba ir tie, kurie mažai ką apie jas išmano, kalba ir tie, kurie nori jomis pasinaudoti, kad pasiektų kažkokius nelabai švarius savo tikslus, kalba ir tie, kurie yra nuoširdūs ir suvokia žmogaus teisių idėjos prasmę. Paskutiniųjų ne tiek jau daug. Iš kur gi kilo žmogaus teisių koncepcija? Žmogaus teisių idėja susiformavo kaip žmogaus ir valstybės santykiavimo didžiulės neigiamos patirties rezultatas. Didžioji dauguma mūsų kultūros žmonių mano, kad civilizuotoje visuomenėje būtinas valstybės institutas, o visuomenė be tokio instituto negali egzistuoti ir vystytis. Klausimas tiems, kurie taip mano: o kaip gi mes be tos valstybės vystėmės iki civilizacijos sukūrimo? Chaotiškai ir anarchijoje ar pagal kažkokius dėsnius ir tvarką? Pirmiau tapome žmonėmis ir sukūrėme...
 
Nobelio taikos premija – už nieko nedarymą
2009.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Jūs turbūt suprantate, kad ne aš vadovauju Nobelio premijos komitetui, bet, turbūt, taip pat suprantate, kad be manęs 2009 metų Nobelio premija už taiką nebūtų įteikta dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai. Kas drįstų paneigti, jog Nobelio komiteto vadovas Thorbjornas Jaglandas neskaito mano rašinių apie tingėjimo filosofiją? Jis ne tik skaito, bet ir giliai priima mano pasaulėžiūrą į savo širdį. Ir ne tik jis, bet ir visas Nobelio komitetas. Greičiausiai mano tekstai yra slapta verčiami į norvegų kalbą. O gal net į anglų. Bet dėl pastarosios abejoju, nes jeigu T. Jaglandas tikrai persiėmė mano idėjomis, tai jis tikrai nesivargintų su anglų kalba, o reikalautų norvegiško vertimo. Šiaip ar taip 2009 metų Nobelio taikos premiją gavo Barackas Obama. Už ką? O gi už nieko neveikimą. Barackas Obama pats mano...
Naujoji laisvės samprata
2009.07.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Atsakas į N. Vasiliauskaitės straipsnį “Tvarka, teisingumas ir laisvė“ “Šiandien yra pirmoji mano laisvės diena. Pagaliau ištrūkau iš didžiausio pasaulyje kalėjimo – Sovietų sąjungos. Ir štai pagaliau aš laisvėje – Europos sąjungoje.” (Ištrauka iš jaunojo anarchisto dienoraščio) Protesto kultūra – tai požiūris iš spintos Jums turbūt pasirodys keista kaip išėjimas iš didesnės erdvės (Sovietų sąjungos plotas 22 402 200 km²) į mažesnę (Europos sąjungos plotas – 4 324 782 km²), t.y. perėjimas į 5 kartus mažesnę erdvę gali būti laikomas išėjimu į laisvę… Tačiau jeigu jūs to nesuprantate, tai greičiausiai jūs esate klaustrofobai, t.y. bijote mažų patalpų. Lifte nėra blogai, tamsiame...
 
Ką veikia pasaulio
2009.03.28 HomoSanitus / Age
Visada yra du pasaulio vaizdai. Vienas, beveik tikras, kurio stengiamasi niekam nerodyti, bet daug teisingiau atspindintis realybę (nuo kurios dažniausiai plaukai stojasi piestu ne tik ant galvos). Antras, kuris brukamas per visas masinės informacijos priemones (nuo jo irgi plaukai šiaušiasi, bet tik dėl kitos priežasties, nei pirmuoju atveju), tam, kad avių banda ramiau bindzinėtų aptvare – ėstų tai, kas priklauso, spiruotų laiku ir smulkiai, ir perdaug garsiai nebliautų. . Laikas   vėliau   ar   anksčiau   parodo   kuo   buvome   šeriami. Tas pats anglų kalba: . .
Darbas pavojingesnis už atominę bombą
2008.12.26 HomoSanitus / Vaidas Norbutas
Viskas dėl nežinojimo Daugkart skaičiau puikią Jono Markūno knygą „Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti“ ir atmintin įsirėžė viena iš daugelio jo puikių minčių – žmonės ir žmonija labai daug kenčia dėl nežinojimo. Perfrazuodamas pasakyčiau taip: nežinojimas, nenoras žinoti, blogo darymas žinant beveik visų didelių nelaimių, bėdų, ligų ir net katastrofų priežastis. Nežinom, kad NET saikingas alko-tabako nuodų vartojimas padaro didelę žalą, abortais žudom vaikus motinų įsčiose, o tuo pačiu savo geneologinį medį, ateitį ir norim laimės. Nors gyvenam pertekliuje, matome žurnalistų sukurtą krizę... Kas bus? Mirsim iš bado? Nebus darbo? Dirbti baisiai nenorim, o darbo netekti bijom. Paklauskim savęs kas mums svarbiau – darbas, kur darbdavys žemiau už...
 
Vienatvė skruzdėlyne pagal L.Ž.
2008.12.23 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Skelbimas: Vienišas vyras susipažintų su vieniša moterimi tikslu sukurti vienišą vaiką. Praeitais metais Vilniuje, o šiemet jau ir Kaune mačiau tokius DYDELIUS žalius plakatus autobusų stotelių pavėsinėse. Plakatuose nupieštas žmogelis. Jis ruošiasi žudytis. Ir didelėm raidėm skaitytojas raginamas pakalbėti su tokiais žmonėmis, nepraeiti pro šalį, atkreipti į juos dėmesį. Supratau, kad ir Vilnius, ir Kaunas pagaliau tapo didmiesčiais. Kaimo ar mažo miestelio žmonės gi pažįsta vienas kitą, sveikinasi, jie nėra vieniši. O didelio miesto žmogus jau susvetimėjęs ir nebežino net, kas gyvena jo daugiabučio kituose aukštuose. Keista - kuo daugiau žmonių sukiši į vieną vietą, tuo jie pasidaro vienišesni. Kuo daugiau žmonių aplinkui, tuo vienišesnis esi savo...
Graikija: kapitalistai ir antisocialistai kelia balsą
2008.12.17 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Šis straipsnis yra atsakas į politologo Tomo Bitino straipsnį "Graikija: tinginiai ir dykaduoniai kelia galvas" išspausdintą "Lietuvos žiniose". Politologas neteisingai teršia tinginių ir dykaduonių vardą bei neatsakingai argumentuoja vartodamas emociškai "įkrautus" žodžius: "utopija", "parazitavimas", "anarchistai", "komunistai", "socialistai". T. Bitino tekste daugiau nepamatuotų kandžių emocijas užkabinančių išsireiškimų nei protingos argumentuotos kalbos. Pirma, politologas neteisingai apšaukia tinginius ir dykaduonius parazitais bei suverčia jiems kaltę dėl įvykių Graikijoje. Kur matyta, kad tikras tinginys ir dykaduonis dėtų didžiules šimtametes pastangas vien tam, kad sukurtų tokią grandiozinę kapitalizmo sistemą...
 
Darbokratija - populiariausia valdymo forma
2008.11.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Vergai atsirado kartu su civilizacija Tik prasidėjus civilizacijai atsirado ir vergai. Ar pamenate Egiptą? Faraonas, žyniai... vergai, vergai, vergai. Graikija - demokratijos tėvynė, laisvės tėvynė. Bet laisvais piliečiais buvo tik tam tikra vyrų rūšis. O kiti buvo vergai. Romoje - vergai. Tarpupy - vergai. Vėliau vergus imta vadinti tarnais. Taip padaryta, kad jie nesukilinėtų. Kaip įdomu - tarnas, tai juk ne vergas. Jis jau laisvesnis. Kai kurie tarnai turi žemės, turto, pinigų. Paskui atsirado vis garbingesnių tarnystės formų - guvernantė, liokajus. O vergai, žinoma, norėjo tapti nors kiek laisvesniais. Jie mielai tarnaudavo nors ir už dyką. Nereikėjo nei vergvaldžių. Šiais laikais vergvaldžiu tapo pinigai. Visi klauso pono pinigo ir patys mielai dirba visus vergo darbus. Sekretorės, valytojos... Dabar jau net ir ne sekretorė, o...
Skyrybų ekologija
2008.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Kiekvieną dieną norisi pradėti gyventi iš naujo, bet ne kiekvieną dieną pavyksta susirasti su kuo. Skyrybos kenkia planetai! Gyvenkite draugiškai. Kas sieja skyrybas ir ekologiją? Žinoma, juokais galima susieti bet ką su bet kuo, tačiau kai apie skyrybų ir ekologijos ryšį pradeda šnekėti rimti mokslininkai ir jų straipsnius išspausdina rimti akademiniai žurnalai, tai ateina laikas suklusti. Nejau tikrai gali būti koks nors ryšys tarp šių dalykų? 2007 metais JAV Nacionalinės mokslų akademijos darbų žurnale PNAS (December 18, 2007 vol. 104 no. 51) pasirodė Mičigano universiteto ekologijos profesoriaus Jianguo Liu ir jo kolegės Eunice Yu straipsnis "Skyrybų poveikis aplinkai". Autoriai įrodo, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai sunaudoja žymiai mažiau energijos, nei išsiskyrusi pora....
 
Kokios ekonomikos norime?
2008.11.04 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Besivystanti ekonomika Šiuolaikinė ekonomika yra besivystanti ekonomika. O tai reiškia, kad šiandien gyvename geriau nei vakar, o rytoj gyvensime geriau nei šiandien. Žinoma, ekonomikos kreivėje būna ir nuosmukių. Būna krizių, depresijų, infliacijų... Kartais "šiandien" gyvename blogiau nei "vakar". Tačiau jei žiūrėsime iš ilgalaikės perspektyvos, tai matysime, kad ekonomikos kreivė visada kyla. Su mažais nuosmukiais, bet visada kyla. Modernioji ekonomika niekada nepralaimi ir visada eina tik į priekį. Anksčiau žmonės tikėjo dievais, dabar tikima ekonomika. Ekonomika yra moderniosios kultūros dievas. Ir ja taip aklai tikima, kad ji nėra net kvestionuojama. Jūs pabandykite kam nors pasakyti, kad ekonomikos vystymasis nėra gerai, kad geriau yra turėti mažesnį BVP, kad gal geriau turėti...
Darbokratija - piramidinis valdymo modelis
2008.11.03 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Darbokratija yra režimas, kuris yra apraizgęs visą pasaulį. Žinoma, kažkas valdo mus šituo režimu ir pabandysime išsiaiškinti kas. Bet apie tai vėliau. Dabar užtenka suprasti, kad visas pasaulis yra valdomas piramidės principu. Nuo seno valdovai atsistodavo ant piramidės viršaus, matydavo savo pavaldinius ir juos kontroliuodavo. Žinoma, ne patys. Jie pasiųsdavo žemesnę klasę ar grupę žmonių, kad šie valdytų dar žemesnę klasę, kad ta valdytų dar žemesnę klasę, kuri valdydavo mases. Ir kiekviena vidurinė klasė galvodavo, kad ji yra valdančioji ir tuo džiaugdavosi. Taip iš tiesų ir buvo, nes jie valdydavo žemesnę už save klasę. Tačiau nutylima, kad jie ne tik valdydavo, bet ir juos pačius kažkas valdydavo. Jie galėdavo suprasti kad ir juos kažkas valdo, kad tuos valdančiuosius irgi valdo ir taip visa...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Sveikata lygiai taip pat užkrečiama kaip ir liga.
Romenas Rolanas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės