Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Kokios ekonomikos norime?
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Valstyb? / Kokios ekonomikos norime?
Besivystanti ekonomika

Šiuolaikinė ekonomika yra besivystanti ekonomika. O tai reiškia, kad šiandien gyvename geriau nei vakar, o rytoj gyvensime geriau nei šiandien. Žinoma, ekonomikos kreivėje būna ir nuosmukių. Būna krizių, depresijų, infliacijų... Kartais "šiandien" gyvename blogiau nei "vakar". Tačiau jei žiūrėsime iš ilgalaikės perspektyvos, tai matysime, kad ekonomikos kreivė visada kyla. Su mažais nuosmukiais, bet visada kyla. Modernioji ekonomika niekada nepralaimi ir visada eina tik į priekį.

Anksčiau žmonės tikėjo dievais, dabar tikima ekonomika. Ekonomika yra moderniosios kultūros dievas. Ir ja taip aklai tikima, kad ji nėra net kvestionuojama. Jūs pabandykite kam nors pasakyti, kad ekonomikos vystymasis nėra gerai, kad geriau yra turėti mažesnį BVP, kad gal geriau turėti skurdesnę šalį, bet užtat tokią, kurios gyventojai neserga. Jums vienareikšmiškai bus atsakyta, kad "prie beždžionės laikų mes neketiname grįžti! (būtinai su šauktuku). Mes eisime tik į priekį." O jei ir toliau kelsite ekonomikos klausimą, tai užmėtys jus akmenimis.

Modernus žmogus labai labai bijo būti beždžione. Ekonomika yra tai, kas gelbsti mus nuo beždžionės. Ir kuo ekonomika stipresnė, tuo mes nepanašesni į beždžiones. Mes - išsivystę ir vis sparčiau vystomės.

Todėl yra labai pavojinga kvestionuoti ekonomikos naudingumą. Viena yra aišku - ji yra neginčytina. Būtent todėl mes šiandien ir išdrįsime iškelti šį klausimą.

Ar ekonomika tikrai neginčytina?

Ar ekonomika tikrai mums duoda tai, ko mes norime? Ar tikrai norime tokio gyvenimo? Ar pašalinis poveikis nėra didesnę žalą nešantis nei patys vaistai? Ar tikrai, matydami kas vyksta pasaulyje, mes vis dar norime ir toliau vystyti ekonomiką? Ką reiškia besivystanti ekonomika? Ar ji gali vystytis tik į vieną pusę? Kokios dar gali būti ekonomikos?

Moderniosios ekonomikos modelis yra linijinis. Jos kreivė juda iš kairio apatinio kampo dešinio viršutinio kampo link. Tai - vienakryptis judėjimas. Šiandien mes turime sukaupę daugiau nei vakar. Šiandien mūsų indėliai didesni, BVP vis auga.
Bet ar tai gerai, kad ji auga? Atsakydami teigiamai į šį klausimą mes pripažįstame, kad mums dabar gyventi nėra gerai. Gal mums gyventi ir nėra blogai. Bet rytoj mes norime gyventi geriau nei šiandien. Ir tikrai nenorime gyventi kaip šiandien. Kodėl nenorime kaip šiandien? Na, kažkas negerai su ta šiandiena. Iš vienos pusės, lyg ir gerai, lyg ir esame laimingi atitrūkę nuo beždžionių, bet vis tiek nesidžiaugiam. Reikia dar kažko. Tikimės, kad rytdiena bus geresnė. O rytdiena tikrai yra geresnė. Laimingi? Na, ne. Atėjus rytdienai vis tiek kažko trūksta. Norim dar kažko. Laukiame naujos rytdienos... Ir vis pirmyn ir vis pirmyn, bet vis to kažko trūksta, vis jo negaunam ir vis tikimės, kad galbūt rytoj...

Stabili ekonomika

O kokia turėtų būti ekonomika? O ekonomika turėtų būti (sulaikykite kvėpavimą) - nesivystanti, t. y. ji neturėtų būti geresnė rytoj už šiandieną. Jau matau atskrendančius akmenis ir kažkokius sakinius apie beždžiones... Bet pamąstykim: "nesivystanti", dar nereiškia "žlunganti". "Nesivystanti" gali reikšti "stabili". O stabili tai jau yra gėris.

Įsivaizduokite tokį gyvenimą. Šiandienos BVP jus tenkina visomis prasmėmis. Jūs didžiuojatės savo šalimi. Jums nieko netrūksta. Jūsų gyvenimas yra toks, kad jūs nenorite nieko daugiau. Jūs patenkintas, jūs laimingas. Ir rytoj jūs norite gyventi lygiai taip pat gerai, kaip šiandien. Jūs nenorite būti dar laimingesni. Jūs jau esate pats laimingiausias. Tai viršūnė, ekstazė, nėra kur aukščiau. Jūs ją pasiekėte ir dabar norite, kad ji būtų stabili. Jūs norite, kad kitais metais jūsų BVP būtų lygiai toks pat. Kad jūs turėtumėt lygiai tiek pat laimės, džiaugsmo, kad jūsų gyvenimo sąlygos jus lygiai taip pat tenkintų.

Argi tokia situacija ne geresnė už dabartinę? Ar ne tokios ekonomikos norėtumėte? Žmonės laimingi, BVP stabilus, nieko netrūksta. Šiandiena gera kaip vakardiena, o rytdiena - kaip šiandiena. Tad kodėl mums nė minties nekyla suabejoti moderniąja ekonomika?

O gi todėl, kad stabili ekonomika buvo pas beždžiones. O grįžti prie beždžionių mes labai nenorime. Todėl bėgame nuo jų. Tačiau išdrįskime žvilgtelėti į beždžionių ekonomiką, t. y. "primityvaus" žmogaus ekonomiką.

Šiltuosiuose kraštuose gyvena žmogus. Jis turi vandens upėje. Jis turi maisto. Žmogaus niekas nemedžioja, taigi jis yra saugus. (Teisingai žmogų užpuola kartais liūtai, tigrai ar meškos, bet tik tada kai jis kėsinasi į jų vaikučius arba erzina juos, arba šie yra išbadėję. Laukiniai žvėrys niekada nepuldavo žmogaus. Atrodo taip lengva sumedžioti žmogų, bet kažkodėl jo niekas nevalgo. Gal mes neskanūs?)

Taigi, žmogus saugus, turi per metus pastovų maisto šaltinį. Jam nieko netrūksta. Į darbą eiti nereikia. Gyveni ir darai ką nori. Ir taip žmonės gyveno 3 milijonus metų. Jų BVP buvo stabilus. Jie turėjo viską ir kitais metais jie vėl turėdavo tiek pat.

Kokios ekonomikos norime?

Dabar pasaulyje yra pasiūlyta įvairių ekonomikos modelių: rinkos ekonomika sako, kad nereikia nieko valdyti, viskas susitvarkys savaime dėl pasiūlos ir paklausos pusiausvyros; planinė ekonomika sako, kad viską turi kontroliuoti valstybė ar kitas planuotojas; per jų vidurį yra hibridinis modelis kai rinkos ekonomiką prižiūri valstybė, kad neįsisiautėtų monopolijos; ir dar egzistuoja begalė ekonomikos modelių kur laisvei arba valdymui suteikiama daugiau ar mažiau procentų įtakos. Ir visų šitų modelių šalininkai labai aršiai kovoja vieni su kitais sakydami, kad būtent jo palaikomas ekonomikos modelis yra geriausias.

Nors kiekvienas visame šitame chaose kovojantis modelis bando parodyti savo išskirtinumą, tačiau pažiūrėję iš atokios pozicijos galime matyti, kad iš esmės visi šie modeliai niekuo nesiskiria. Visi iki vieno jie yra besivystančios ekonomikos variantai. Tiek liberalistas, tiek socialistas siekia, kad jo ekonomika šiandien būtų efektyvesnė nei buvo vakar. Visos šios ekonomikos yra kumuliatyvinės. Jos linkusios kaupti, didinti turtą ir didinti turto didėjimo mastus. Todėl visus šituos modelius galima "pakišti" po terminu besivystanti ekonomika.

Stabili ekonomika vs nestabili ekonomika

Vienintelė atsvara kumuliatyviniams ekonomikos modeliams, t. y. vienintelė atsvara besivystančiai ekonomikai yra nesivystanti ekonomika. Šiuolaikinis žmogus vos išgirdęs žodį "besivystanti" išleidžia garsą "jėėė", o išgirdęs žodį "nestabili" išleidžia garsą "buuu". Iš to galima suprasti, kad civilizuoti žmonės neabejotinai pasisako už besivystančią ekonomiką. Tačiau pabandykime tuos pačius dalykus įvardinti kitais žodžiais. Besivystanti ekonomika juk yra nestabili ekonomika, o nesivystanti ekonomika yra stabili. Ir kai žmogui tenka rinktis tarp stabilios ekonomikos ir nestabilios ekonomikos, tai žmogus pasirenka visiškai priešingai nei pirmiau. Juk nestabili ekonomika mums prognozuoja, kad neilgai liko gyventi mūsų civilizacijai, kad planeta tuoj susinaikins, o stabili ekonomika siūlo amžiną gyvenimą.

Pabandykime dar kartą pažvelgti į šias dvi ekonomikos rūšis. Besivystanti, nestabili ekonomika yra kumuliatyvinė. Ji kaupia turtus. Reiškia ją palaikanti bendruomenė turi dirbti išsijuosus. Ir kuo daugiau dirbama, tuo daugiau turtų sukaupiama, tuo ekonomika stipresnė. O tokios ekonomikos viršūnėje stovintys žmonės visus kitus stengiasi priversti arba paskatinti dirbti kuo daugiau. Ar jums nepanašu čia į vergo ir vergvaldžio modelį?

Nesivystanti, stabili ekonomika yra nekaupianti. Jos nariai yra laisvi nuo darbo. Tai - tinginių ekonomika. O kam dirbti, jei nereikia nieko kaupti. Turtai, t. y. maistas, vanduo, šiluma, grynas oras, sveikata, saugumas yra pakloti po kojomis. Teisingiau būtų sakyti, kad žmogus yra įvystytas į šiuos turtus. Jie visur aplinkui. Ir jų nereikia kaupti.

O jei pradėtume kaupti šituos turtus iš visos aplinkos į vieną vietą, tai kažkurioje vietoje susikauptų daugiau, o kitoje kažko neliktų. Tada žmonės iš tos kitos vietos būtų pasipiktinę ir ateitų pas tave atsiimti turtus, kuriuos iš jo paėmei bekaupdamas. Prasidėtų karas. Štai tokią situaciją mes dabar ir turime.

Akivaizdžiai galime matyti, kad taip ir įvyko. Kažkada žmonės gyveno tingiai. Visose vietose buvo visko pakankamai. Niekas nieko nedirbo, t. y. nekaupė. Tačiau atsirado kažkoks žmogus ar žmonių grupė, kurie ėmė kaupti, koncentruoti turtus į vieną vietą. Stabili ekonomika įgijo nestabilumo. Ratas pajudėjo.

Išeitis...

Norint viską sugrąžinti į savo vietas ir atstatyti tikrąją tinginių karalystę turėtume nebekaupti turtų, t. y. leisti jiems išbirti po pasaulį. Tegu juos nešioja vėjas, tegu jie iškrinta su lietumi, tegu jie įsimaišo į orą ir teka upėmis... Tiesiog nekaupkime turtų. Mes juk jų vis tiek negauname. Juos gauna mūsų vergvaldžiai. Jie stovi viršūnėje, patys nieko nedirba, o mes jiems krauname turtus. Jei visi nustosime kaupti, krauti turtus, tai ir įsivyraus tinginių karalystė. Ekonomika vėl būtų stabili ir mes vėl galėtume ramiai gyventi.

Laimis Žmuida       ( "Tingėjimo filosofija")

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (3)
 
Surašymas
2011.05.09 HomoSanitus /
"Į visuotinį gyventojų surašymą pro pirštus pažiūrėję ir statistikų neįsileidę ar susirašyti atsisakę gyventojai gali sulaukti sankcijos – jiems gresia nemaža bauda. Nesusirašę ar atsisakę susirašyti gyventojai rizikuoja savo piniginės turiniu, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už vengimą dalyvauti visuotiniame gyventojų surašyme. Gresianti maksimali bauda siekia 1 tūkst. litų." (straipsnio viename Lietuvos miesto laikraščio ištrauka) Kitaip mąstančių komentarai viešoje erdvėje: Valstybė, kuri vienpusiškai, subjektams nepageidaujant dalyvauti akcijoje, ir todėl vienpusiškai grasinanti taikyti sankcijas bei šitaip susidoroti su gyventojais yra represorė ir išnaudotoja. Juk ji puikiausiai žino, kad vidutines...
Natūrali SODRA
2011.04.25 HomoSanitus /
Iki galo nesuvoktas didžiulis kiekis informacijos  galvoje pavojingas – jis užaugina  jos turėtojui nimbą, matomą tik jam pačiam, bet dažniau – aplinkiniams matomą šizofreniją. „Tomas yra vis plačiau Lietuvoje atrandamas ir pripažįstamas unikumas, eruditas, Vilniaus polimath'as (πολυμαθής - studijavęs labai daug mokslo sričių, mokslininkas universalas), poliglotas (studijavęs virš 10 kalbų) ir senųjų kalbų žinovas, autodidaktas, andragogas, teologas, Seimo patarėjas, tikra "vaikštanti enciklopedija", skaitantis plataus tematinio spektro paskaitas organizacijoms ir visuomenei.“ Apie ką čia? Apie kokį Tomą  čia rašoma? O gi apie naująjį pranašą Tomą Girdzijauską. Va kaip jis atrodo: Kas pakels...
 
Redas Diržys:
2011.02.10 HomoSanitus / Redas Diržys
Lukrecijus TUBYS „Žmonėms aš siūlau gyventi pagal savo sukurtą absurdą, o ne pagal kažkieno primestą. Taip daug smagiau“, - sako Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. Ar mūsų visuomenė socialiai atsakinga? Tokį sudėtingą klausimą bandys išnarplioti pašnekovas, tačiau atsakymas toli gražu nebus konkretus ar lengvai suvokiamas.    - Ką turime daryti, kad gyventumėme socialiai atsakingoje visuomenėje?   - Kas tai yra? Ką mes tuo įvardijame? Manau, jog socialiai atsakinga visuomenė - tai visuomenė, kurioje nėra valdžios. Visuomenė, kurioje nėra valdžios institucijų. Pas mus taip tikrai nėra. Mūsų valdžios institucijos labai stiprios. Žmonės dabar yra labai socialiai neatsakingi, prastai organizuoti, dar labiau skaldomi į atskiras grupes. Manau, tai labai bloga situacija ir ji dar vis...
Dar kitos nuomonės apie deklaruojamas nuomones
2011.02.07 HomoSanitus / Age
Kiekvienas, manantis kiek kitaip nei straipsnyje "Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių" atsakinėję,  parašė apie jų  atsakymus kitokią savo nuomonę  skirtinga spalva. Pradžioje teks perskaityti tai, kas parašyta didesnėmis ir stačiomis juodomis raidėmis, o po to pasvirusiomis ir spalvotomis.(HS) Nežinau, kokia yra ir bus iš šio straipsnio nauda. Ne rėkavimais ir deklaracijomis kažką pasiekti galima, bet stabiliu darbu. Esamoje mūsų situacijoje ekologiški tik tie siūlymai, kurie ne skatina, bet riboja populiacijos dauginimąsi. Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių Jau pats pavadinimas yra kvailas – taip išeina, kad mes lig šiol gyvenome ne gamtoje, bet kokiam nors kosmose. Ar įmanoma gyventi ne gamtoje? Įmanoma, pavyzdžiui, kosminiame laive kokiame nors Paistalų...
 
Penki atsakymai į anketą apie ekogyvenvietes
2011.02.04 HomoSanitus / RB
Savo pašto dėžutėje radau laišką su prašymu atsakyti į kelis klausimus, susijusius su ekologija. Man nesunku – paminkiau klaviatūrą ir surašiau ką galvoju. Tačiau vėliau pagalvojau, kad nenoriu likti anoniminiu apklausos dalyviu ir apibendrintu skaičiumi lentelėse. Kaip kažkas sakė, apklausomis besiremianti statistika yra tik manipuliacija lavonais, nes joje nebelieka gyvo žmogaus. Tokie šiandien yra mano trumpi atsakymai. Atsakykite ir jūs.   1. Kaip tau dabar atrodo ekologinė padėtis Lietuvoje – ar yra prošvaisčių, nuopuolių, gerėjimo? O pasaulyje?   Apskritai ekologinė padėtis Lietuvoje dar pusė velnio, lyginant su kitomis kapitalizmo logikai pasidavusiomis šalimis. Bėda ta, kad ekologija po truputį virsta tik dar viena preke globalaus kapitalizmo lentynoje, o kai tai galutinai...
Kaimiečių intelekto koeficientas didesnis
2010.09.14 HomoSanitus / Laimis Žmuida
"Kaimo vietovių vaikams dantyse vidutiniškai susikaupia apie 0,5 mikrogramų švino grame, miesto vietovių - apie 3 mikrogramus grame, švinu užterštoje aplinkoje - apie 10 mikrogramų grame ir daugiau." - rašoma vadovėliuose. Ką mums tai reiškia? O gi nieko, kol neišgirstame tolesnių teiginių. "Intelekto kokybės (IQ) testai tapdavo statistiškai patikimai nepatenkinami, palyginus su kontrole, kai dantyse švino koncentracija būdavo didesnė kaip 8 mikrogramai grame. Kai vaikų dantyse švino būdavo mažiau nei 2,5 mikrogramo grame, IQ testai būdavo patikimai patenkinami." Kitaip tariant, jūsų vaiko mentalitetas ne taip gerai vystosi kaip galėtų vystytis, jei persikraustytumėte į užmiestį. Tačiau ar verta vien dėl vaiko intelektualinių sugebėjimų kraustytis iš...
 
Kas iš tikrųjų yra politinė katastrofa?
2010.09.01 HomoSanitus / Laimis Žmuida
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministre-atsisakymas-dalyvauti-afganistane-butu-politine-katastrofa.d?id=36008591 Vakar krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad mes privalome kariauti Afganistane. Tas karas kainuos brangiai, o Lietuvos žmonės privalo finansuoti šį karą. Kitokiu atveju, tai bus "tam tikra politinė katastrofa" - teigė ministrė. Pamąstykime kartu kurioje vietoje čia yra katastrofa. Kariuomenė akivaizdu yra toks dalykas, kuris turėtų ginti savo šalį nuo priešų. Ginti šalį nuo priešų - štai kariuomenės pagrindinis uždavinys. Ir mes visi sutinkam, kad tokia kariuomenė reikalinga, juk ginti mus nuo priešų yra geras ir skatintinas dalykas. Kitas galimas variantas - kariuomenė gali būti puolamoji. Ji gali užpulti kitą šalį. Tokių...
Gėjai kultūrą ar kultūra gėjus?
2010.05.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
"Žmogaus biologija ne tik mokslinė disciplina, tai greičiau natūralus   žingeidumas apie vieną iš įdomiausių gyvūnų mūsų planetoje"                ...
 
Kodėl aš mečiau mokslus
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Šiais laikais, išsilavinimas yra laikomas vienas iš svarbiausių dalykų norint turėti sėkmingą ir gerai susiklosčiusi gyvenimą. Su juo asocijuojama karjera, pinigai ir saugumo jausmo užtikrintumas. Visi, tarsi tikisi, kad tie keturi ar daugiau mokslo metų, suteiks kažkokį pagrindą po kojomis. Deja, turiu nuliūdinti – taip toli gražu nėra. Visą tai, kuo jus tikite yra tik akių dūmimas. Niekas už jus jums nesuteiks aukščiau išvardintų dalykų. Ir tiesa pasakius, man keista, kaip galima galvoti, kad turėtų? Man keista matyti, kaip žmonės deda tiek vilčių į mokslus. Visi jie tikisi, kad tai jiems atneš turtus ir sėkmę. Bet gi juk tai absurdiškas požiūris. Taip sakau todėl, kad žinau, jog daugybę žmonių pasiekė nesuvokiamas aukštumas, tiek pripažinime, tiek turtuose be daugybės metų...
Valstybingumas – dirbtinai sukurtas žmonių vergovės pateisinimas
2009.12.18 HomoSanitus /
 
Ar vergui svarbios jo teisės?
2009.11.21 HomoSanitus / Age
Žmogaus teisės. Apie jas daug kalbama. Kalba ir tie, kurie mažai ką apie jas išmano, kalba ir tie, kurie nori jomis pasinaudoti, kad pasiektų kažkokius nelabai švarius savo tikslus, kalba ir tie, kurie yra nuoširdūs ir suvokia žmogaus teisių idėjos prasmę. Paskutiniųjų ne tiek jau daug. Iš kur gi kilo žmogaus teisių koncepcija? Žmogaus teisių idėja susiformavo kaip žmogaus ir valstybės santykiavimo didžiulės neigiamos patirties rezultatas. Didžioji dauguma mūsų kultūros žmonių mano, kad civilizuotoje visuomenėje būtinas valstybės institutas, o visuomenė be tokio instituto negali egzistuoti ir vystytis. Klausimas tiems, kurie taip mano: o kaip gi mes be tos valstybės vystėmės iki civilizacijos sukūrimo? Chaotiškai ir anarchijoje ar pagal kažkokius dėsnius ir tvarką? Pirmiau tapome žmonėmis ir sukūrėme...
Nobelio taikos premija – už nieko nedarymą
2009.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Jūs turbūt suprantate, kad ne aš vadovauju Nobelio premijos komitetui, bet, turbūt, taip pat suprantate, kad be manęs 2009 metų Nobelio premija už taiką nebūtų įteikta dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai. Kas drįstų paneigti, jog Nobelio komiteto vadovas Thorbjornas Jaglandas neskaito mano rašinių apie tingėjimo filosofiją? Jis ne tik skaito, bet ir giliai priima mano pasaulėžiūrą į savo širdį. Ir ne tik jis, bet ir visas Nobelio komitetas. Greičiausiai mano tekstai yra slapta verčiami į norvegų kalbą. O gal net į anglų. Bet dėl pastarosios abejoju, nes jeigu T. Jaglandas tikrai persiėmė mano idėjomis, tai jis tikrai nesivargintų su anglų kalba, o reikalautų norvegiško vertimo. Šiaip ar taip 2009 metų Nobelio taikos premiją gavo Barackas Obama. Už ką? O gi už nieko neveikimą. Barackas Obama pats mano...
 
Naujoji laisvės samprata
2009.07.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Atsakas į N. Vasiliauskaitės straipsnį “Tvarka, teisingumas ir laisvė“ “Šiandien yra pirmoji mano laisvės diena. Pagaliau ištrūkau iš didžiausio pasaulyje kalėjimo – Sovietų sąjungos. Ir štai pagaliau aš laisvėje – Europos sąjungoje.” (Ištrauka iš jaunojo anarchisto dienoraščio) Protesto kultūra – tai požiūris iš spintos Jums turbūt pasirodys keista kaip išėjimas iš didesnės erdvės (Sovietų sąjungos plotas 22 402 200 km²) į mažesnę (Europos sąjungos plotas – 4 324 782 km²), t.y. perėjimas į 5 kartus mažesnę erdvę gali būti laikomas išėjimu į laisvę… Tačiau jeigu jūs to nesuprantate, tai greičiausiai jūs esate klaustrofobai, t.y. bijote mažų patalpų. Lifte nėra blogai, tamsiame...
Ką veikia pasaulio
2009.03.28 HomoSanitus / Age
Visada yra du pasaulio vaizdai. Vienas, beveik tikras, kurio stengiamasi niekam nerodyti, bet daug teisingiau atspindintis realybę (nuo kurios dažniausiai plaukai stojasi piestu ne tik ant galvos). Antras, kuris brukamas per visas masinės informacijos priemones (nuo jo irgi plaukai šiaušiasi, bet tik dėl kitos priežasties, nei pirmuoju atveju), tam, kad avių banda ramiau bindzinėtų aptvare – ėstų tai, kas priklauso, spiruotų laiku ir smulkiai, ir perdaug garsiai nebliautų. . Laikas   vėliau   ar   anksčiau   parodo   kuo   buvome   šeriami. Tas pats anglų kalba: . .
 
Darbas pavojingesnis už atominę bombą
2008.12.26 HomoSanitus / Vaidas Norbutas
Viskas dėl nežinojimo Daugkart skaičiau puikią Jono Markūno knygą „Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti“ ir atmintin įsirėžė viena iš daugelio jo puikių minčių – žmonės ir žmonija labai daug kenčia dėl nežinojimo. Perfrazuodamas pasakyčiau taip: nežinojimas, nenoras žinoti, blogo darymas žinant beveik visų didelių nelaimių, bėdų, ligų ir net katastrofų priežastis. Nežinom, kad NET saikingas alko-tabako nuodų vartojimas padaro didelę žalą, abortais žudom vaikus motinų įsčiose, o tuo pačiu savo geneologinį medį, ateitį ir norim laimės. Nors gyvenam pertekliuje, matome žurnalistų sukurtą krizę... Kas bus? Mirsim iš bado? Nebus darbo? Dirbti baisiai nenorim, o darbo netekti bijom. Paklauskim savęs kas mums svarbiau – darbas, kur darbdavys žemiau už...
Vienatvė skruzdėlyne pagal L.Ž.
2008.12.23 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Skelbimas: Vienišas vyras susipažintų su vieniša moterimi tikslu sukurti vienišą vaiką. Praeitais metais Vilniuje, o šiemet jau ir Kaune mačiau tokius DYDELIUS žalius plakatus autobusų stotelių pavėsinėse. Plakatuose nupieštas žmogelis. Jis ruošiasi žudytis. Ir didelėm raidėm skaitytojas raginamas pakalbėti su tokiais žmonėmis, nepraeiti pro šalį, atkreipti į juos dėmesį. Supratau, kad ir Vilnius, ir Kaunas pagaliau tapo didmiesčiais. Kaimo ar mažo miestelio žmonės gi pažįsta vienas kitą, sveikinasi, jie nėra vieniši. O didelio miesto žmogus jau susvetimėjęs ir nebežino net, kas gyvena jo daugiabučio kituose aukštuose. Keista - kuo daugiau žmonių sukiši į vieną vietą, tuo jie pasidaro vienišesni. Kuo daugiau žmonių aplinkui, tuo vienišesnis esi savo...
 
Graikija: kapitalistai ir antisocialistai kelia balsą
2008.12.17 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Šis straipsnis yra atsakas į politologo Tomo Bitino straipsnį "Graikija: tinginiai ir dykaduoniai kelia galvas" išspausdintą "Lietuvos žiniose". Politologas neteisingai teršia tinginių ir dykaduonių vardą bei neatsakingai argumentuoja vartodamas emociškai "įkrautus" žodžius: "utopija", "parazitavimas", "anarchistai", "komunistai", "socialistai". T. Bitino tekste daugiau nepamatuotų kandžių emocijas užkabinančių išsireiškimų nei protingos argumentuotos kalbos. Pirma, politologas neteisingai apšaukia tinginius ir dykaduonius parazitais bei suverčia jiems kaltę dėl įvykių Graikijoje. Kur matyta, kad tikras tinginys ir dykaduonis dėtų didžiules šimtametes pastangas vien tam, kad sukurtų tokią grandiozinę kapitalizmo sistemą...
Darbokratija - populiariausia valdymo forma
2008.11.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Vergai atsirado kartu su civilizacija Tik prasidėjus civilizacijai atsirado ir vergai. Ar pamenate Egiptą? Faraonas, žyniai... vergai, vergai, vergai. Graikija - demokratijos tėvynė, laisvės tėvynė. Bet laisvais piliečiais buvo tik tam tikra vyrų rūšis. O kiti buvo vergai. Romoje - vergai. Tarpupy - vergai. Vėliau vergus imta vadinti tarnais. Taip padaryta, kad jie nesukilinėtų. Kaip įdomu - tarnas, tai juk ne vergas. Jis jau laisvesnis. Kai kurie tarnai turi žemės, turto, pinigų. Paskui atsirado vis garbingesnių tarnystės formų - guvernantė, liokajus. O vergai, žinoma, norėjo tapti nors kiek laisvesniais. Jie mielai tarnaudavo nors ir už dyką. Nereikėjo nei vergvaldžių. Šiais laikais vergvaldžiu tapo pinigai. Visi klauso pono pinigo ir patys mielai dirba visus vergo darbus. Sekretorės, valytojos... Dabar jau net ir ne sekretorė, o...
 
Skyrybų ekologija
2008.11.06 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Kiekvieną dieną norisi pradėti gyventi iš naujo, bet ne kiekvieną dieną pavyksta susirasti su kuo. Skyrybos kenkia planetai! Gyvenkite draugiškai. Kas sieja skyrybas ir ekologiją? Žinoma, juokais galima susieti bet ką su bet kuo, tačiau kai apie skyrybų ir ekologijos ryšį pradeda šnekėti rimti mokslininkai ir jų straipsnius išspausdina rimti akademiniai žurnalai, tai ateina laikas suklusti. Nejau tikrai gali būti koks nors ryšys tarp šių dalykų? 2007 metais JAV Nacionalinės mokslų akademijos darbų žurnale PNAS (December 18, 2007 vol. 104 no. 51) pasirodė Mičigano universiteto ekologijos profesoriaus Jianguo Liu ir jo kolegės Eunice Yu straipsnis "Skyrybų poveikis aplinkai". Autoriai įrodo, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai sunaudoja žymiai mažiau energijos, nei išsiskyrusi pora....
Darbokratija - piramidinis valdymo modelis
2008.11.03 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Darbokratija yra režimas, kuris yra apraizgęs visą pasaulį. Žinoma, kažkas valdo mus šituo režimu ir pabandysime išsiaiškinti kas. Bet apie tai vėliau. Dabar užtenka suprasti, kad visas pasaulis yra valdomas piramidės principu. Nuo seno valdovai atsistodavo ant piramidės viršaus, matydavo savo pavaldinius ir juos kontroliuodavo. Žinoma, ne patys. Jie pasiųsdavo žemesnę klasę ar grupę žmonių, kad šie valdytų dar žemesnę klasę, kad ta valdytų dar žemesnę klasę, kuri valdydavo mases. Ir kiekviena vidurinė klasė galvodavo, kad ji yra valdančioji ir tuo džiaugdavosi. Taip iš tiesų ir buvo, nes jie valdydavo žemesnę už save klasę. Tačiau nutylima, kad jie ne tik valdydavo, bet ir juos pačius kažkas valdydavo. Jie galėdavo suprasti kad ir juos kažkas valdo, kad tuos valdančiuosius irgi valdo ir taip visa...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Moters sveikata - kaip mus moko patirtis - neišskiriama su jos grožiu.
Lope De Vega
Forumas
HS Forumo taisyklės
(123717 pranešimai)
paskutinis 2017-03-28 17:47:12
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16522 pranešimai)
paskutinis 2017-03-28 09:32:53
Naujausi komentarai
Cessods
2017-03-28 20:38:59

uwotoye
2017-03-28 20:35:47
V cialis 100 mg irreparably buy cialis...

Cessods
2017-03-28 20:34:22

utojukucid
2017-03-28 20:31:55
Consider propecia represents receiver's...

ijoyokavax
2017-03-28 20:31:42

ikaepibaxa
2017-03-28 20:30:09

exokraehab
2017-03-28 20:29:02
Otherwise nexium.com withered joy...

uefiliirihta
2017-03-28 20:27:42

airigoycut
2017-03-28 20:21:52
Doctors cialis fist glad...

uqogqotc
2017-03-28 20:14:45

Jasonlourb
2017-03-28 20:13:05

etozuwom
2017-03-28 20:10:26

icepilaaaj
2017-03-28 20:08:29
Mirrors lasix carries compression, seasoned...

imepulifufus
2017-03-28 20:07:55

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės