VYNAS KAGOR ( pagal Vangą)
Kagoras - puikus vaistas. Jis jokiu būdu nevartojamas kaip alkoholis. Na, ir nepasigersi nuo jo, o padauginus tik galva pasidarys sunki ir miegosi labai ilgai lyg išgėręs stiprių migdomųjų.
Manoma, kad pirmasis žmogus, atradęs vyną buvo Nojus. Taip, tas pats Nojus, kuris laive gelbėjosi nuo tvano. Jis rado vynuogių krūmelį su uogomis, iš jų išspaudė sultis ir paliko saulėje. Toje karštoje šalyje, kur gyveno Nojus, sultys gretai surūgo ir pavirto vynu. Tas vynas buvo rūgštus kaip actas, ir jo gerti buvo neįmanoma. Norėdamas pagerinti vyno skonį Nojus vynuogę palaistė keturių rūšių kraujo mišiniu: liūto kraujo, ėriuko, kiaulės ir beždžionės. Nuo tokios „trąšos“ vynuogės tapo saldžios. Pasitaisė ir vyno skonis, tačiau jis pradėjo labai keistai veikti žmones. Išgėrę vyno vieni pasidarydavo pikti kaip liūtai, kiti drovūs kaip ėriukai, treti tiesiog imdavo siautėti kaip beždžionės ir maivydavosi norėdami būti visų dėmesio centre. Na, o ketvirti tiesiog pavirsdavo kiaulėmis... Tai pamatęs Nojus labai nusiminė, bet jau buvo vėlu ką nors pakeisti. Vynas paplito. Tada Nojus puolė melstis ir prašyti Dievo pagalbos. Tada Dievas vynuogienojams pridėjo savo kraujo. Iš šių vynuogių gaunamas ypatingas vynas, vadinamas kagoru. Tai vynas ne girtavimui, o gyvenimui, gyvybei, kraujui, vaistams.
Tokia tai legenda. Tačiau kaip ir kiekvienoje legendoje yra tam tikra tiesa, kurią reikia pajausti. Pajausti širdimi. Ir klausyti širdies.
Kiekvienuose namuose privalo būti vyno
kagor. Nes jis vaistas ir kūnui, ir dvasiai. Gydo ilgesį, nerimą, padeda apsiginti nuo apgaulės ir išdavystės.
Jeigu namuose apsilanko nedoras žmogus, duok jam išgerti kagoro taurelę ir jis nustos tau meluoti ir negalės tavęs apkalbėti.
Jeigu eini į teismą arbą į susitikimą su tau bloga linkinčiu žmogumi, sudrėkink nosinaitės kampelį kagoru ir tu laimėsi – žinoma, jeigu tiesa tavo pusėje. Jeigu žinai, kad nesi teisus, geriau to nedaryk.
Patartina grįžus iš bažnyčios po komunijos prieš pietaujant išgerti pusę stiklinės kagoro, per pusę atskiesto šiltu vandeniu.
Persišaldžius gerk karštą kagorą
po tris šaukštus kas valandą. Išgeri ir iškart į lovą šiltai užsiklojus. Stipriai prakaituosi, gal teks pakeisti baltinius ar net paklodę. Taip vieną dieną pasigydysi kagoru, kitą dieną liga pasitrauks.
Kagorą galima duoti ir vaikams nuo 7 metukų, tiktai ne po tris, o
po vieną šaukštą. Ir geriau atskiestą vandeniu.
DĖMESIO: persišaldymą
gydo tik karštas kagoras. Nuo šalto ar šilto vyno nebus jokios naudos.
Taurelė gryno kagoro sustabdo
širdies priepuolį. Tik išgėrus būtina atsigulti ir vieną valandą gulėti ramiai, nejudant.
Jeigu kas serga
mažakraujyste, reikia pagaminti tokį vaistą: iš šimto graikiškų riešutų išimti pertvarėles, užvirinti su buteliu vyno. Atvėsinti. Naudoti po pusę stiklinės kasdien vieną kartą per dieną prieš valgį.
Nemiga pasitrauks nuo tavęs, jei prieš miegą išgersi ketvirtadalį stiklinės kagoro.
Skrandžio opa gydoma kagoru lygiomis dalimis sumaišytu su agurkų sultimis. Šį mišinį reikia gerti po du valgomus šaukštus tris kartus per dieną prieš valgį.
Atminties gerinimui, ypač pagyvenusiems žmonėms, rekomenduojamas kagoro mišinys su alyvų aliejumi lygiomis dalimis. Mišinį suplakti ir vartoti mišinį po du valgomus šaukštus penkis kartus per dieną prieš valgį.
Angelina Zalatorienė, gamtos m. daktarė
Po to, kai:
HS – suirzusiems: kai kvietiesi ką nors pietums ir nori sudaryti jiems galimybę paragauti lig šiol niekada neragautų patiekalų, kviečiamiesiems būtina pateikti ir jiems įprastinių. Kitaip daugelis pietauti paprasčiausiai neateis. Kai ant stalo greta įprastinių yra ir kitokių, niekada nebandytų, tuomet visada susidaro puiki galimybė čia pat palyginti koks patiekalas yra patrauklesnis ragautojo pilvui. Žinoma, dalis, ir dažniausiai didžioji, visada pasilieka prie savo įprastinių, tačiau yra ir tokių, kurių požiūris į įprastinius keičiasi.
O apskritai – ramybės, ramybės, ramybės ir švelnaus bangavimo, kad gyvybiniai syvai nesitaškytų per kraštus – inde jie labiau reikalingi, nei purslais išsitaškę.