Šalavijas, (lot. Salvia L.) yra didelė 700 rūšių turinti augalų šeima. Populiariausias vaistinis bei muskatinis šalavijas (S.officinalis). Ypatingai dekoratyvus blizgančiais lapais ir ryškiai raudonais žiedais narkotinis šalavijas (S.divinorum). Jis iš tiesų turi narkotinių medžiagų, apie kurias nuo seno žino meksikiečiai. Peru šventu augalu laikomas S.oppositiflora taip pat raudonai žydintis krūmas. Lietuvoje auga šie šalavijai: lipnusis (S.glutinosa), geltonžiedis (S.austriaca), menturinis (S.verticillata), miškinis (S.silvestris), kvapusis (S.sclarea), stepinis (S.stepposa), pievinis (S.pratensis). Daugelyje šalių auginamos ištisos šalavijų plantacijos. Ir kaip neauginsi, jeigu jis toks nuostabus.

Švieži ir džiovinti šalavijo lapai vartojami kaip prieskonis daržovių ir žuvies patiekalams. Eterinis aliejus naudojamas vynų ir balzamų gamyboje, taip pat sūriams, arbatai, dešrai aromatizuoti, dedamas į dantų miltelius, pastas, parfumerijos  ir kosmetikos gaminius. Parfumerijoje tinka iš šalavijų aliejaus išskiriamos sudedamosios dalys sklareolas ir ambrolitas. Tai kvapų fiksatoriai, kurie „užanspauduoja“ ir  ilgai išlaiko kvepalų aromatą. Jie gerokai pigesni už tokius fiksatorius kaip muskusas ir ambra. Šalavijų eterinis aliejus naudojamas porceliano, keramikos ir aukštos kokybės pokosto gamyboje.
   Nors šalavijas labai seniai žinomas kaip medicininis augalas, kaip matote, jo pilna visur. Pats pavadinimas „Salvia“ kilęs iš lotyniško salvus – sveikas. Šalavijas gina gyvybę ir net padeda atsirasti gyvybei. Senovės Egipte šalavijo sultis gėrė moterys, norinčios pastoti. Tuo pačiu tikslu jis buvo naudojamas Senovės Romoje, kur buvo tikima, kad šalavijas „palaiko ir atgaivina visa, kas pradėta“. Romoje kaip ir Peru šalavijas laikomas šventu augalu. Teisę jį rinkti galėjo tik apsivalymo, apsiplovimo ir aukojimo ritualą atlikę žmonės, apsirengę balta tunika, basi.
   Druidai šalavijui priskyrė dar svarbesnių ypatybių. Jie manė, kad šis augalas turi itin daug jėgos, padeda nuspėti ateitį ir palaiko ryšį su mirusiųjų pasauliu. Šamanai jį naudoja prieš astralines keiones, siekdami palengvinti astralinio kūno atsiskyrimimą nuo fizinio, taip pat įeinant į transą, jo smilkalais palydimi mirusieji.
   Senųjų žiniuonių sukauptos žinios apie šalavijo naudingumą yra patvirtintos moksliniais eksperimentais. Medicinoje ir farmakologijoje jo reputacija itin aukšta. Šalavijas yra daugybės preparatų būtina sudedamoji dalis, o medicinoje jis laikomas stebuklingu vaistu gydant karščiavimą, kosulį, reumatizmą ir net epilepsiją.
  Alkaloidai, rauginės medžiagos, eterinis aliejus – pagrindinės šalavijo medžiagos. Eteriniame aliejuje randama cineolo, tuijono, salveno, smalų, kurios veikia prieš tuberkuliozės lazdeles. Šalavijo fitoncidai žudo mikrobus. Šalavijas mažina uždegimus, dezinfekuoja, tinka gerti, burną ir gerklę skalauti, žalius lapus kramtyti, gydyti dantenas, burnos gleivinę, viršutinių kvėpavimo takų katarą, plauti pūlingas ir sunkiai gyjančias žaizdas, opas, daryti voneles. Tinka nuo bronchito, skrandžio ir žarnų kataro, kepenų (hepatitas) ir tulžies pūslės ligoms. Antpilas – puikus vaistas nuo stipraus prakaitavimo, ypač sergantiems tuberkulioze bei klimakteriniame periode. Jis slopina pieno sekreciją, todėl naudojamas nutraukiant kūdikių maitinimą krūtimi.
   Šalavijo poveikis lytinės sistemos bei lytinių hormonų funkcijai yra labai efektyvus, todėl jis sėkmingai stimuliuoja pastojimą. Šalavijas tonizuoja širdies darbą, kraujodarą, nervų sistemą. Po bet kurios ligos sugrąžina organizmo pusiausvyrą, normalizuoja apetitą, virškinimą, išsekusiems po ilgos sunkios ligos padeda sėkmingai pakilti iš patalo.
   Šalavijas efektyvus sergant tiek fiziologine, tiek psichologine depresija. Gal jis ir neprikelia iš numirusių kaip kažkada buvo manyta, tačiau sugrąžina gyvybės energiją ir gyvenimo skonį jį praradusiems. Paties šalavijo skonis kartokas, šiek tiek traukiantis, kvapas stiprus.
   Kulinarijoje šalavijas ne tik pataiso padažų ir mėsos skonį, bet ir pagreitina virškinimą. Kiekviename sode būtinai turi būti auginamas šalavijas – taip teigia garsusis Bavarijos šventikas ir gydytojas S.Kneipas(Sebastian Kneipp). Auginu (ačiū Zoselei), labai džiaugiuosi ir kitiems dalinu.
   Gėrimui ir skalavimui šalavijas paruošiamas tradiciškai – vienas ar du šaukštai džiovintų lapų užpilami stikline ar dviem verdančio vandens, leidžiama pritraukti ir vartojamas. Per parą tokio gėrimo sunaudojamos dvi stiklinės sumažina prakaitavimą moterų menopauzės atveju ir moterų laktaciją po kūdikio maitinimo bei ramina nervų sistemą. Greičiau nei per dvi valandas pajaučiamas prakaitavimo sumažėjimas ir laikosi visą dieną. Tais pačiais tikslais patogu naudoti ir šalavijo eterinį aliejų, kurio keletą lašų įlašinus į kremą ar augalinį aliejų (labai patartinas ricinos) ir juo ištrinti pilvo apačią. Eterinio aliejaus keletą lašų įlašinus į verdantį vandenį turime gerą priemonę inhaliacijoms ir  pirtims.
    Bronchitą bei kitas peršalimo ligas maloniau gydyti šalaviju, virtu piene ir pridėjus truputį medaus.
    Išoriniam naudojimui, pavilgams ir kompresams tinkadvigubai stipresnis šalavijo antpilas negu gėrimui ar skalavimui. Jame sumirkoma marlė ir dedama ant žaizdų, nudegimų ar nušalusios odos. Seborėja, dermatitai, inkštirai pasiduoda šalavijo valiai.
   Vyresniems ir pagyvenusiems žmonėms tikrai reikalinga šalavijo žiedų trauktinė: stikliniame inde 9 kupinus šaukštus žiedų užpilame 300 ml degtinės, tiek pat vandens ir palaikius 40 dienų saulėje geriame po šaukštą prieš valgį.
   Geras daiktas yra šalavijo lapai - 8 jų šaukštus užpilti 1 litru vyno. Po savaitės jau galima gurkšnoti po valgio.
   Šalavijo lapus reikia laikyti sandariai uždengtame inde.
   Bulgarai ir lenkai šalaviją daugiau naudoja kaip prieuždegiminį, dezifekuojantį ir prakaitavimą mažinantį vaistinį augalą, prancūzai juo daugiau ramina nervų sistemą, indiškoje medicinoje jis populiarus  kaip tonizuojantis ir aromatinis, o Kinijoje – kaip bendrai stiprinantis, taip pat reumato ir odos ligų vaistas.
  Tai šiltas ir sausas, zodiakinis Saulės ir Avino augalas.
  Įspėjimas. Kaip ir visų vaistinių augalų negalima naudoti ilgai be pertraukos. Maitinančios motinos turi vengti visų preparatų, į kurių sudėtį įeina šalavijas.

Angelina Z.