Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Rūta
2010-04-23 08:36:02
Nespėliosiu, kiek ši pasaka išjudino mano sąmonę, bet iš pačio ryto prajuokino tikrai. Man prieš akis nepataisomas optimistas (ne šios pasakos kūrėjas, tiesiog šiaip žmogus), atradęs gyvenimo prasmę, atradęs už ką ir dėl ko kovoti, žengia savo pasirinktu taku, rankoje vėliava, galvoje pakilios mintys, akys žvelgia į dangų ir...... ech, tas nelemtas šunėkas su savo gamtiniais, tokiais žemiškais reikalais.... Kažin kaip tą akimirką su ta gyvenimo prasme, su kova ir vėliava??? Ir kodėl ima juokas, suvokus kaip paprastas š..., akimirksniu gali pakeisti mūsų nuotaiką ir mintis?
A.L - Toriui
2010-04-23 02:50:57
Ačiū už tokį gražų ir emocionalų komentarą. Labai atsiprašau, kad ne iš karto atsakiau, mat buvau porą dienų užsiėmęs (verkiau). Šunis mėgstu, bet myliu moteris. Pabandysiu pasinaudoti patarimu dėl karvės kakio, tik reikia susirasti impregnuotas kojines, kad šiltas "malonumas" kuo ilgiau teiktų man palaimą. Dar kartą - ačiū.
toris
2010-04-21 22:28:23
Skaitau ir netikiu,vadinasi sunu nemyli ir viso likusio savo gyvenimo, nemielas jis tau. Nes jeisunis myletum kitaip kalbetum. Pabandyk kai salta vasaros ryta dar tik rasa ant lauku ikisti i karves sviezia suda kojas ......patikek manim pajusi malonuma tikrai ir gyvenimas bus daug mielesnis ir artesnis tau paciam... juk is esme tau sunku.. gero vejo.
A.L.
2009-07-27 23:36:32
Gerb Ort, ačiū už komentarą. Didžiausią džiaugsmą man sukeltų vieno kito skaitytojo išjudinta - pažadinta sąmonė. Toks mano pasakų tikslas. Neprarandu optimizmo. O pastarojo ištikima palydovė - viltis. Dėl šokių? Karts nuo karto mielai tą darau - šokdinu damas, bet nekalbinu.... (jau). Vyną geriu visokį.
ortodontas
2009-07-26 17:50:35
gerb.pasakoriau,dristu pastebeti,kad papasakojote tikrai nepasakiska istorija.Kur optimizmas ir gera nuotaika?Ar jau taip nieko gero neliko,tik sudini batai?Tai gal pats laikas praverti senas geras duris ir isgerti gero vyno taure ,surukyti gera cigara ir pakalbinti miela dama sokiui,,,,atsipalaiduokite ir pasidziaukite ,bus dar to sudo ir ne viena kruva,apeisite nepastebejes,daugiau dziaugsmo!
essence
2009-06-26 01:11:02
realiai tai taip ir jaučiuosi.. ir dar greičiausiai bus karas..

 1-6   
Rašyti komentarą >> Grįžti į straipsnį >>
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kartą žmogus vėlai
grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis
netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu
tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu
uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino
jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom,
kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… - sūnus
pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu
galėtum
man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų
kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo
kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą
dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis
tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti
tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis
išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?"
Praėjo
kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: "Gal jam
iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs
niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau
buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog
guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė
tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai
pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi,
ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar
keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl
įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,
ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų
turi? – nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau
dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia - lygiai penki šimtai.
Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo
ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Istorijos
moralas?

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra
per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg
smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš
tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks,
mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš
tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.

Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau
laiko nei šeimai.


Nežinomas autorius
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės