Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Nauja hipotez? apie kv?pavim?
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Kv?pavimas / Nauja hipotez? apie kv?pavim?
2007-10-25
"Ugnimi kvėpuojantis" žmogus. Kalba yra ne apie fakyrą ar magą - kalba apie mus visus, paprastus mirtinguosius. Pirmasis, kuris atrado "ugnimi kvėpuojantį" žmogų, buvo prancūzų mokslininkas Antuanas Lavuazje. Tai atsitiko 1777 metais. Tik vėliau pradėjo Lavuazje priskirti tvirtinimus, kad oro deguonis yra kraujo paimamas plaučiuose ir yra išnešiojamas po visą organizmą, pats Lavuazje nieko panašaus netvirtino. Atlikęs savo žymiuosius bandymus, jis priėjo išvados, kad kvėpavimas yra audinių angliavandenių ir vandenilio degimas, dalyvaujant oro deguoniui ir, kad šis degimas savo charakteriu tolygus žvakės degimui, nes abiem atvejais dalyvauja atmosferos deguonis, o degimo produktai yra tie patys - vanduo, šiluma ir anglies dvideginis.
    Kadangi "ugnimi kvėpuojančio" žmogaus nieks nematė ir net negalėjo įsivaizduoti, o mokslininko atradimai reikalavo kažkokių paaiškinmų, palaipsniui praktikoje įsivyravo padėtis ir tapo aksioma, kad kalba vyksta ne apie tikrą degimą liepsna, kokia dega žvakė ir kaip tai tvirtino Lavuazje, bet apie angliavandenių oksidaciją ląstelėse, dalyvaujant oro deguoniui, kurį pristato iš plaučių eritrocitai ir t.t.
    Ši "pataisyta" Lavuazje aksioma egzistuoja iki dabar, ja remiantis atliekami medžiagų apykaitos bioenergetikos skaičiavimai šiltakraujų gyvūnų organizmuose, tame tarpe ir žmogaus, šilumos išskyrimo skaičiavimai ir daugelis kitų. Žmogui buvo prikurta tiek "fiziologinių normų", kad ir jos tapo aksiomomis.
    Jeigu tokia aksioma ir jos pagimdytos "normos" egzistuotų tik iki laisvųjų radikalų ir jų vaidmens gyvame organizme atradimo, būtų atleistina - nebuvo pasiekta reikiamo žinių lygio. Bet kai tapo aišku, kad kiekviena organizmo ląstelė sugeba gaminti savo nuosavą molekulinį deguonį savo membranos nesočiųjų riebiųjų rūgščių osidacijos metu, - kodėl niekas lig šiol nesusimąstė ties paprastu klausimu: ar reikia važiuoti į Tulą su savo virduliu (Tula - žymus rusiškų "samovarų" gamintojų miestas).Nesusimąstė NIEKAS. Ir tai faktas.
    O jei iš tiesų pagalvoti: o kam gi Gamtai tokie sudėtingumai su deguonies utilizacija plaučiuose, su deguonies išlaikymu hemoglobino molekulėje eritrocito kelyje iš plaučių į ląstelę - taikinį, specialaus mechanizmo išdirbimas, leidžiančio nustatyti eritrocito nešamo deguonies pristatymo laiką ir vietą, pernešimas to deguonies per daugiasluoksnes ir įvairialypes membranas(kapiliaro, ląstelės - taikinio sieneles) , labai nevientisas tarpląstelines erdves, - kam Gamtai šie energetiškai imlūs sudėtingumai su daugeliu perėjimo "mazgų", kai gedimas nors vieno iš jų gali sudarkyti visą transportavimo sistemą, jeigu ...jeigu tą patį molekulinį deguonį galima gauti toje pačioje ląstelėje - taikinyje iš jos pačios resursų elementariu (nedalyvaujant fermentams) keliu ? Jeigu galime būti išlaidūs (dažnai už valdiškus pinigus) ir nieko neįsipareigojantys mes, o tai reiškia ir nepatikimais, - Gamta šito sau leisti negali.Ji visada ekonomiška, rūpestinga, tikslinga, paprasta ir patikima.
    Štai ,kad ir toks "dėmesingas ir paprastas" požiūris į šį reiškinį apie kvėpavimą (kiti neatitikimai bus aptarti vėliau) atmeta įkvepiamo deguonies transportavimą į ląstelę - to negali būti, todėl, kad tai yra sudėtinga, energetiškai imlu ir nepatikima.
    Tada kaip : oro deguonis, kaip ir teigė Lavuazje, sudega plaučiuose, tiksliau, sunaudojamas audinių oksidacijai, su vandens, šilumos ir anglies dvideginio susidarymu?
Reikia pagalvoti.
    Įsivaizduokime save su pliažinias drabužėliais, stovinčius šaltame vėjyje, kai oro temperatūra apie 0°С. Ką mes jausime tuo metu, jei esame netreniruoti ir neužsigrūdinę? Aišku, kad po minutės imsime šalti, mus ims krėsti drebulys. Pažymėkim : mūsų kūno paviršiaus plotas vidutiniškai yra apie 1,6-1,8 м2.
   Bet kažkodėl mes nedrebame ir nešąlame, kai stovime apsirengę ir kvėpuojame ne tik šaltu, bet "lediniu" oru, ir ne minutėmis , o ištisomis valandomis? Maža to, mes su iškvepiamu oru iškvepiame ir savo šilumą! O juk mūsų lietimosi paviršius su šalčiu nė kiek nesumažėja, atvirkščiai - jis išauga: jeigu mūsų plaučių aktyvųjį paviršių ištiestume į plokštumą, gautume apie 90 м2 - 50 kartų didesnį už mūsų kūno paviršių. Paradoksas: esant mažam paviršiui - sušąlame per sekundes, esant dideliam - nešąlame valandų valandas. Kame reikalas?
   Sakysite, kad yra įkvepiamo oro pašildymo sistema nosiaryklėje, viršutiniuose kvėpavimo takuose ir apskritai plaučiai - geras šilumokaitis.
Esant intensyviam kvėpavimui, "ledinį" orą nosiaryklėje ir viršutiniuose kvėpavimo takuose nesušildysi, bet dar pabandykim sutikti su šilumokaičio versija.
Pagal šilumos apykaitos taisykles kraujas, praeidamas per plaučius ir atiduodamas dalį savo šilumos, turėtų pakliūti į širdį žemesnės temperatūros, negu cirkuliuojantis kituose organuose ir audiniuose, ir kuo intensyviau kvėpuosime, tuo tas skirtumas turėtų būti didesnis.Deja, tyrimai visiškai paneigia šitą teiginį - kraujas širdyje toks pats karštas, kaip ir kepenyse - apie 38оС .Kur, atidavęs šilumą, kraujas tokiame palygint trumpame kelyje nuo plaučių iki širdies jis suspėja sušilti? Kokiuose induose ir kokiu būdu? Trinties būdu, kaip teigia kai kurie specialistai? Bet kraujagyslėse nėra trinties, ten, kur prasideda trintis, iš kart formuojasi trombas. Gal kraujas sušyla širdies ertmėse? Tada tegul pabando kas nors per 1 sekundę (tiek ir mažiau laiko porcija kraujo užsibūna širdyje) 60-70 ml vandens temperatūrą ant dujinės viryklės pakelti bent 1 laipsniu - vargu ar tai gausis. O juk širdis ne dujinė viryklė, jos normali dirbančių raumenų temperatūra neviršija 38°С.
    Ir dar: iš kur imasi toks didelis vandens kiekis, išgarinamo mums kvėpuojant? Jeigu mums kvėpuojant vanduo išsiskirtų tiesiogiai iš kraujo, kaip tai atsitinka mums prakaituojant, iškvepiamo vandens kondensate turėtų būti daug druskų, ir tos druskos sėstų ant mūsų kvėpavimo takų sienelių, kaip nusėda "druska" ant mūsų drabužių po prakaitavimo. Tačiau jokio druskų nusėdimo kvėpavimo takuose nėra, nėra jų ir iškvepiamame kondensate - šis kondensatas savo sudėtimi atitinka kūno endogeninį vandenį. Lygiai tokiu pačiu vandeniu, gautu oksiduojantis riebalams, malšina troškulį kupranugaris dykumoje. Šitie pastebėjimai liudija apie plaučiuose vykstančius oksidacijos procesus, lydimus šilumos ir vandens išsiskyrimu, ir niekaip negali būti surišti su paprasta dujų difuzija per pusiau laidžias biologines membranas, kaip, kad dabar teigiama šiuolaikinėje kvėpavimo teorijoje.
    Klausimas sekantis: iš kur mūsų iškvepiamame ore toks milžiniškas anglies dvideginio kiekis, viršijančio kiekį įkvepiamame ore 200 kartų ( atitinkamai 4,1 % ir 0,02 % )? O skirtumas nuo alveolėse esančio - net 280 kartų! Iš kur?
    Jei anglies dvideginis ištirpusios angliarūgštės formoje būtų atneštas veninio kraujo, šio kraujo rūgštingumas būtų toks, kad tai nederėtų su jokia gyvybe. Iš tikrųjų ypatingo rūgštingumo skirtumo tarp veninio ir arterinio kraujo nėra, o kraujo rūgštingumas išvis žemas - pH 7,4. Speciatistai tvirtina, kad 80 procentų anglies dvideginio pristato į plaučius eritrocitai bikarbonatinių druskų pavidalu, fermentų poveikyje tos druskos plaučiuose suyra, o susidaręs tuo metu anglies dioksidas iškvepiamas. Su tuo galima būtų sutikti, jei arterinio ir veninio kraujo karbonatinė sudėtis skirtųsi, tačiau tokio skirtumo, o tuo labiau žymaus skirtumo dar nieks neaptiko.
    O štai jeigu išeiti iš to, kad plaučiuose vyksta pats tikriausias degimas atvira liepsna, kitais žodžiais - angliavandenių oksidacija dalyvaujant oro deguoniui - tada viskas sustoja į savo vietas. Tada bus aišku, iš kur tiek šilumos, garų ir anglies dvideginio atsiranda iškvepiamame ore: visi jie - degimo produktai.
    Prie pasakyto reikia pridurti, kad degant, ypač degant užsiliepsnojimo-sprogimo būdu, įvyksta žymus elektromagnetinis sužadinimas, kurio energija gali pasitarnauti skatintoju kitos oksidacijos rūšies - pavyzdžiui, laisvaradikalinės nesočiųjų riebiųjų rūgščių oksidacijos. Lavuazje šito dar nežinojo, mums tai žinoti tiesiog būtina, todėl, kad tai vienas iš esminių momentų, iš pagrindų keičiančių supratimą apie kvėpavimą.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (3)
 
Vaistas, kuris...nekainuoja
2009.03.09 HomoSanitus / Age
Yra toks paprastas būdas kai kuriais gyvenimo atvejais sau padėti, kai apima vienoks ar kitoks negalavimas. Tas būdas – tai kvėpavimo sulaikymas. Kokie pokyčiai įvyksta sulaikant kvėpavimą? Anaerobinio proceso metu organizme padidėja angliarūgštės kiekis, o angliarūgštė yra vazodilatatorius ir plečia smegenų kraujagysles. Neretas atvejis, kai moteris skundžiasi galvos skausmu, kuris surištas su artėjančiomis menstruacijomis. Štai tada ir vertėtų prisiminti šį metodą, o ne pulti savanoriškai prakaituotais litukais  šerti farmacijos pramonę – jos apetitas begalinis. Sulaikykite orą taip ilgai, kaip tik galite, kitaip sakant, numirkite, bet nekvėpuokite. Turiu perspėti, kad numirti tokiu banaliu būdu jums nepavyks – organizmas, jums netenkant sąmonės, reflektoriškai padarys gilų...
Kvėpuojantiems
2008.06.20 HomoSanitus / Donatas Budrickas
2007-10-19 ŽMOGUS     GALI     GYVENTI    ILGIAU Rusijos mokslininkas Vladimiras Frolovas (g. 1938 m.) pareiškė, kad pragyvens 130 metų, o gal ir daugiau. Jo išrastas gydymo metodas – trumpi kvėpavimo pratimai, nenaudojant vaistų, leidžiantis gydyti daug ligų, – buvo sukurtas, kasdien atliekant kvėpavimo pratimus 15–30 min specialiu kvėpavimo treniruokliu. Po klinikinių tyrimų Frolovo organizmas buvo tokios būklės, jog viename Maskvos institute jo kolegos buvo sukrėsti iš nuostabos. Jo kūno temperatūra sumažėjo vienu laipsniu. Tai reiškia, kad išsipildė japonų mokslininkų svajonė, kurie įrodė, kad, sumažinus organizmo temperatūrą vienu laipsniu, organizmas gali išgyventi 50 metų ilgiau. Frolovo energetinė ląstelių būklė atitinka gerai...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Gyvoji gamta slepia savyje tris mįsles: gyvybės kilmė, evoliucija ir mirtis.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės