Atlikus visuomenės nuomonės apklausą, paaiškėjo, kad du trečdaliai apklaustųjų pritartų, kad valstybės lėšos būtų naudojamos dirbtiniam apvaisinimui finansuoti. Ši apklausa pasirodė tebevykstant diskusijoms dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto, priešingoms pusėms nesutariant, kurį projekto variantą reikėtų pasirinkti: konservatyvesnį, ribojantį dirbtinio apvaisinimo galimybes, ar liberalų, leidžiantį taikyti daug platesnius pagalbinio apvaisinimo metodus.

Kas užsakė šią apklausą?  - atspėti nesunku. Yra tokia Vaisingumo asociacija, kurios misija, kaip jie patys teigia, yra: „Iškelti viešumon nevaisingų šeimų problemą ir su jūsų bei mūsų pagalba nevaisingumą padaryti aiškiai nušviesta, socialiai ir finansiškai remiama bei plėtojama sritimi.“

Tikrai kilnūs siekiai, ypač dėl finansinio rėmimo. Vienas bandymas dirbtinai pastoti kainuoja apie 10 tūkst. litų ir dažniausiai vienos tokios procedūros neužtenka, nes sėkmingo apvaisinimo tikimybė yra tik apie 30 proc., todėl reikia bent jau kelių mėginimų. Rekordas šioje srityje buvo užfiksuotas Izraelyje, kai moteris pagaliau pastojo po 38-tos valstybės kompensuotos procedūros – taip buvo pasiekta dar viena neginčijama žmonijos pergalė! Suprantant nevaisingumo tendenciją  greitai augti tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, ir žinant tai, kad dirbtiniu apvaisinimu Lietuvoje užsiima tik privačios medicinos įstaigos, liberalaus apvaisinimo projekto noras ir galimybė ateityje apvaisinimui gauti valstybinį finansavimą yra tikrai suprantami – kai kam tai kvepia neblogu pinigu. Tačiau finansus palikime ramybėje, nes pinigai šioje situacijoje aktualiausi apvaisinimo klinikoms, gerai uždirbančioms iš kitų žmonių problemų. Kas vieniems sunki bėda, tas kitiems – lengvas pelnas.

Seimūnai, pataikaudami ir pasiduodami religiniam spaudimui, ko gero, priims konservatyvesnį  įstatymo projekto variantą – tas gerai. Tačiau labai gaila, kad toks sprendimas yra motyvuojamas krikščioniškąja etika, o ne universaliais gamtos dėsniais, kurie kad ir kaip mums nesinorėtų, galioja ir žmonėms. Gamta dauginimąsi reglamentuoja labai paprastai – palikuonis palikti ir giminę pratęsti turi teisę tik sveikiausi, stipriausi ir geriausiai prisitaikę išlikti organizmai.

Be abejo, žmonėms įkūrusiems Vaisingumo asociaciją rūpėjo ne pasipinigavimas, bet nuoširdus noras padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikelio. Tačiau ar toks siekis išmintingas? Juk gebėjimas daugintis – tai kiekvienai gyvybės formai, nuo H1N1 viruso iki mėlynojo banginio, būtina savybė, padedanti susilaukti į save panašių palikuonių ir taip užtikrinti savo rūšies tęstinumą ir tolesnį egzistavimą. Būtent dėl šios priežasties, kiekvieno organizmo reprodukcinis aparatas yra įvairiais būdais apsaugotas nuo neigiamo aplinkos poveikio, todėl pakitimai lytiniuose organuose taip paprastai atsirasti negali. Taigi kokia sterilumo gamtinė esmė? Mąstant biologiškai, nevaisingumą būtų galima vertinti kaip evoliucijos metu atsiradusį mechanizmą, neleidžiantį perduoti žalingai pakitusio genotipo ir taip apsaugantį rūšį nuo išsigimimo. Taigi, ar protinga, negebant susilaukti palikuonio natūraliai, siekti šią problemą žūtbūt išspręsti dirbtiniu būdu? Ar taip mes panaikinsime priežastį? – ne, nes sterilumas – tai tik pasekmė.

Tarkime, kad ne genetika vaidina svarbiausią vaidmenį nevaisingume. Juk pirmoji po dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje in vitro 1978-aisiais metais gimusi Louise Brown savo vaikelio neseniai susilaukė natūraliai. Tačiau kas tada lemia nevaisingumą? – be abejo, gyvenimo būdas ir aplinka. Etanolis, tabakas, žolė, vaistai, stresai, užterštumas, elektromagnetinis spinduliavimas, radiacija. Žodžiu, tie veiksniai, be kurių šiandien gyventi nebemokame, ar kurių išvengti jau kaip ir nebegalime. Ironiška – susikūrėme tokią terpę, kurioje natūraliai jau net nebesugebame susilaukti palikuonių. Keisčiausia tai, kad per nevaisingumą savo kailiu skaudžiai patirdami savo civilizacijos egzistavimo padarinius, mes vis tiek siekiame bet kokia kaina susilaukti palikuonių. Negalime natūraliai? – nesvarbu, dauginkimės dirbtinai! Kokia prasmė gimdyti vaiką, kuris dėl esamos ekologinės padėties ir priimto gyvenimo būdo bus priverstas daugintis mėgintuvėlyje? Galbūt mes tikimės, kad po IUI, IVF ar ICSI žmonijai gims naujas Išganytojas Jėzus Kristus, kuris už mus išspręs mūsų kuriamas problemas? - naivoka. Atsakykite sau, kur tokiuose veiksmuose jūs įžvelgiate logiką? – visiškai teisingai, logikos čia nėra nė kruopelytės. Vien tik plikas instinktas. Na, ir galbūt dar truputėlis verslumo dvasios.

Temą suku link to, kad Homo sapiens rūšies populiacija Žemėje yra per didelė. Ir mums šią tiesą reikia pagaliau įsisamoninti. Tačiau vis tik sunkokai tokios „barbariškos - antihumanistinės“ mintys skinasi sau kelią ir ypač dėka masinių informavimo priemonių. Edita Mildažytė, LTV laidos "Bėdų turgus" vedėja:

 „Esu kategoriškai už dirbtinį apvaisinimą. Net nerandu argumentų, kodėl. Kodėl leidžiamas kraujo perpylimas, kodėl žmogaus gyvybė palaikoma nuolat leidžiant insuliną, kodėl reikia ventiliuoti žmogaus plaučius? Tai toks pats įsikišimas į gamtą. Neseniai "Bėdų turgus" nupirko vienos nevaisingos moters bėdą - vaisingumo klinika apsiėmė nemokamai padaryti dirbtinį apvaisinimą mėgintuvėlyje. Ir ką tai moteriai reikėjo daryti, jei jos kiaušialąstės paprasčiausiai yra užakusios?! Lietuva, kaip mažo gimstamumo valstybė, šį klausimą turėtų išspręsti kuo greičiau ir net kompensuoti dalį gydymo.“

„Esu kategoriškai už dirbtinį apvaisinimą ir net gi valstybės kompensuojamą, tačiau argumentų tam nerandu“ – tai akivaizdus motinystės instinkto pavyzdys. Nesupraskit neteisingai, myliu ir gerbiu moteris bei motinas, tačiau pasiekus dabartinį techninės pažangos lygį, vadovautis vien tik instinktais nebegalima, nes tai baigsis katastrofa tiek mums patiems (vertinant egocentriškai), tiek ir daugeliui kitų gyvosios ir negyvosios gamtos formų (mąstant globaliai). Todėl didžiąją dalį atsakomybės šioje situacijoje turi prisiimti vyrai, nes būtent jų žaidžiami žaidimai lėmė ir lems istorines peripetijas, kurių tąsa yra ir dabartiniai mūsų laikai su savo problemomis ir iššūkiais.

Vaisingumo asociacija siekia, kad nevaisingumas būtų pripažintas liga (tada bus sudarytos visos teisinės prielaidos reikalauti sterilumo „gydymo“ kaip ir bet kurios kitos ligos PSD fondo lėšomis) ir tai yra sveikintina. Nevaisingumas iš tikrųjų yra liga, o ligoti organizmai ... nesidaugina. Žiauru? – bet teisinga, ir ne žmogus tokią tvarką sugalvojo, o pati gamta. Tai pagrindžia ir moksliniai tyrimai, rodantys didesnę dirbtinio apvaisinimo būdu susilauktų kūdikių apsigimimų tikimybę. Pavyzdžiui, kad ir šis tyrimas parodęs, kad apsigimimai, tokie kaip: širdies ydos, kiškio lūpa, stemplės ir tiesiosios žarnos atrezijos, po dirbtinio apvaisinimo gimusių naujagimių tarpe yra ženkliai dažnesni. Štai kokį verdiktą skelbia šie tyrėjai: „Duomenys rodo, kad kai kurios įgimtos ligos po dirbtinio apvaisinimo gimusių naujagimių tarpe yra dažnesnės, todėl poros turėtų būti informuojamos apie dirbtinio apvaisinimo riziką“.

O štai ką mąstė ginekologų-akušerių padrąsintos ir vaisingumo klinikos duris pravėrusios mamytės ir tėveliai:

- Nesąmonės. Demagogija. Nėra čia jokios rizikos. Mes NORIM vaiko! Ir taškas.

Todėl skaitykite toliau...

Dažnai siūloma ir tikiu, kad jau pabodusi, bet vis dėlto reali alternatyva nevaisingoms poroms, norinčioms savo meilę dovanoti vaikui, yra įsivaikinimas. Tačiau, jeigu įsivaikinimas jūsų netenkina,  nes jūs esate labai protinga(s), gera(s), išmintinga(s), bet nevaisinga(s) ir labai gailitės dėl to, kad Homo sapiens rūšies genofondas per jūsų negebėjimą pasidauginti neteks tokios vertingos jūsų DNR grandinės porcijos, nenusiminkite, nes gamta ir šioje vietoje turi sprendimą. Evoliucionistai teigia, kad net ir negebėdamas daugintis pats, organizmas savo genus gali perduodi netiesiogiai per seseris, brolius ir kitus artimus giminaičius. Kitaip tariant, besirūpindami savo artimaisiais, jiems padėdami išlikti ir susilaukti palikuonių, jūs tuo pačiu dauginate ir save – tik netiesiogiai. Žodžiu, nevaisingus motina gamta apdovanoja savotišku paguodos prizu. Taigi tegul tiesiogiai saikingai dauginasi pilnumoje sveiki, o problemų turintys žmonės geriau jau susilaiko. Siekime ne kiekybės, bet kokybės.

Ši tema jautri ir nepopuliari. Suprantu, kad išdėstytos mintys kai kuriems žmonėms gali pasirodyti užgaulios, tačiau jomis visiškai neturima tikslo skaudinti. Tiesiog šiuo metu mūsų civilizacija yra labai keblioje situacijoje. Žemėje dar šiais metai bus 7 milijardai žmogeliukų ir šiai mūsų ekspansijai galo nesimato.