Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Apie ligas, kuri?...n?ra
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Apie visk? / Apie ligas, kuri?...n?ra

Jei skubate į pragarą ar rojų, negaiškite laiko - šis straipsnis ne Jums. :)

Ligos, kurių priežastimi gali būti stresas arba organizmo senėjimas: stenokardija (išeminė širdies liga), autoimuniniai susirgimai (autoimuninis tiroiditas ), vėžys, širdies -kraujagyslių susirgimai (hipertonija, infarktai, insultai), Krono liga, antro tipo diabetas, visa eilė organizmo būsenų, tokių, kaip galvos skausmai - fibromialgija..., imuniteto sumažėjimas ir su tuo surištos ligos, chroniškas kolitas, vidurių užkietėjimas, sudirgintos žarnos sindromas, žaizdos skrandyje, dvylikapirštėje, žarnyne. Sąrašą galima būtų tęsti, nes tai tik aisbergo viršūnės ir tokių viršūnių – daug. Kad žinoti šių procesų ištakas (analogija su medžiu – daug daug lapų-ligų, šiek tiek mažiau plonų šakelių, dar mažiau storų šakų, keletas storų, kamienas, kuris nuveda mus prie šaknų), reikia suprasti, jog šie susirgimai susiję su organizmo senėjimu ir tuomet daugumą jų galima nesunkiai įveikti,  prieš tai  pakeistus savo požiūrį į susirgimų struktūrą.

   Kas tai yra organizmo senėjimas? Ir kas tai yra liga? Liga tai galimybių, kurios organizmui gimus buvo duotos, netekimo būsena. Vienam žmogui sveikatos gimus duodama daug, kitam mažiau, tačiau ateina laikas, kai galutinai suveikia fizikos ir biologijos dėsniai - bet kuri sistema kinta visada link tokios būsenos, kurioje yra mažiausiai energijos, o tokia galutinė būsena yra chaosas ir visiškas suirimas. Ir jeigu žmogus nieko nedaro ir teka gyvenimo vaga, tai su amžiumi, sutinkamai su entropijos  ir antruoju termodinamikos dėsniais, biologinė sistema ima irti – senti. Šio proceso mes negalime išvengti, tačiau galime įtakoti jo greitį – sulėtinti jį. Laikui bėgant organizmo galimybės mažėja – tai ir yra senatvės ligos – fizinių ir psichinių galimybių apribojimas, kuris laikui bėgant pakeičia ir fizinę organų būklę – žaizda skrandyje, infarktas, artritas ir t.t., tai vis galimybių apribojimas –  virškinti, aprūpinti krauju, judėti...

  Galima gydyti ligą, bet galima ir grąžinti organizmui galimybę. Gydant ligą, mes šalinsime tik simptomus ir trepensime vienoje vietoje, nes gydysime tai, ko tikrumoje nėra. Tikrovėje tėra apribotos galimybės, kurias galima sugrąžinti, bet su viena sąlyga – ligonis turi to norėti ir suvokti, kad jam būtina susigrąžinti prarastą kažkurią galimybę – judėti, virškinti ... Jei žmogus šito nesupranta, o tik nori gydytis, tai jokie metodai jam nepadės, nes visos senatvės ligos prasideda pirmiausia galvoje (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme). Jei žmogus galvoja, kad jo amžius jam jau neleidžia strikinėti ir džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, tai toks žmogus ir nesveiks – jo organizmui galimybės strikinėti ir džiaugtis jau yra nereikalingos, o viskas, kas yra nereikalinga, keliauja link šiukšlyno, kuriame viešpatauja entropijos dėsnis labai akivaizdžiai – jį jau praktiškai demonstruoja  kvapas ir visiškas chaosas. Dievas, kūrėjas ...(kaip jums patogiau) visada atima galimybes, jei jomis nesinaudojama – nedirbantis raumuo atrofuojasi, nelavinama atmintis dingsta .... Tai pagrindinis klausimas, į kurį turi atsakyti sau ligonis, kai susiduria su kokia nors organizmo problema, atsakyti sau ar nori jis susigrąžinti prarastą funkciją. Ir tas noras turi atsispindėti praktikoje, o ne tik galvos linktelėjime, kurio prasmė – noriu.

  Mūsų sveikatos sistema gydo simptomus, gydo diagnozes, susirgimus ir šioje kovoje naudoja antibiotikus, hormoninius preparatus, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, kurie tik slopina simptomus. Analogija: atvažiuoja moteris pas automechaniką(gydytoją) ir sako, kad jos automobilio prietaisų skydelyje užsidegė lemputė(ligos simptomas). Mechanikas įvaro automobilį į garažą, užsidaro duris, parūko, išgeria „bambalį“ alaus, o po to nukerpa laidą, ateinantį į tą nelemtą lemputę. Moteris laukia už durų, kurios po kurio laiko atsidaro, ir mechanikas išdidžiai pareiškia – viskas, sutvarkiau, tiek ir tiek litukų į mano atvėpusią kišenę. Kas bus toliau(jei tai, tarkim, tepalo indikatoriaus lemputė) vyrai puikiai suvokia. Moterims: varikliui bus „kaput“.
Ar piktintumėtės tokiu mechaniku? Taip, išsiskyręs noradrenalinas kai ką paskatins net  užvožti mechanikui. O daktarui? Juk lygiai taip pat elgiasi daugelis gydytojų skiriamų preparatų, kurie išjungia natūralius organizmo signalus, kurie sako, jog reikia susirūpinti vienos ar kitos sistemos funkcionavimu. Jei skauda, tai be to, kad nusipirksite vaisto nuo skausmo, reikia šalinti ir jį sukėlusią priežastį.

  Žmogaus galimybės išgyventi ypač sumažėja tada, kai žmogus atlieka savo biologinę funkciją – susilaukia palikuonių ir juos užaugina. Gamta šioje vietoje elgiasi be skrupulų – pasidauginai ir užleisk vietą jaunesniems. Tik socialumas ir ekonominės sąlygos žmogui leidžia pragyventi ilgiau.

  Labiausiai paplitę – širdies kraujagyslių susirgimai. Dabartinis žmogus tapo hipodinamišku(juda tik dešinė ranka, varinėjanti pelytę), dirbančiu beveik tik smegenimis, save stimuliuojančiu ne fiziniu krūviu, o nikotinu, kava, alkoholiu, narkotikais ir kriminalinės kronikos suvestinėmis... Stresinės situacijos. Stresas gerai ar blogai? Dabar labai madinga suversti daugelį negalavimų stresui. Blogai tik tada, kai organizmas negali susidoroti su stresu, o stresai, su kuriais organizmas susitvarko, jį  stimuliuoja ir treniruoja – gyvenimo skonis būtų labai nekoks, jei visai nebūtų stresų. Biologiškai pagrįstos reakcijos į stresą yra kovos ir bėgimo reakcija, ir slėpimosi reakcija. Šios dvi reakcijos yra nulemtos genetiškai – žmogus arba kovoja ir bėga, arba slepiasi ir išlaukęs priima sprendimą vienaip ar kitaip elgtis. Šios dvi reakcijos yra evoliucijos patikrintos ir abi reikalingos. Priešingu atveju abi jos evoliucijoje nebūtų išlikę. Kuo stresas yra blogas? Pats savaime stresas nėra nei geras, nei blogas. Gali būti tik reakcija į stresą teisinga arba ne. Teisinga yra tada, kai organizmas mobilizuoja resursus ir keičia arba situaciją, kuri sukėlė stresą, arba keičia save – požiūrį į stresą, įgydamas naujų savybių. Kai organizmas nemobilizuojamas, dėl patologinių užsiciklinimų galvos smegenyse , vyksta dar didesnis energijos švaistymas, kol galų gale baigiasi vienokia ar kitokia liga. Visos pradžioje išvardintos ligos yra vieno kamieno šakos.

   Žmogaus nervų sistema - tai pagrindinis reguliuojantis faktorius, reguliuojantis sąmoningus ir nesąmoningus procesus –  hormonų ir fermentų gamybą, arterinį spaudimą, virškinimą - tuo užsiima vegetatyvinė nervų sistema, kuri susideda iš simpatinės ir parasimpatinės dalių.
   Simpatinė nervų sistema – tai nervų sistemos dalis, kuri atsakinga už resursų mobilizaciją, už adekvačią reakciją į stresą, už vidinių rezervų didinimą, už sekančių hormonų gamybą : dopamino > noradrenalino > adrenalino . Tai neurotransmiteriai hormonai, kurie atsako už stresinę reakciją. Kodėl tokia tvarka? Todėl, kad tokia jų biosintezės seka. Kiekvienas iš šių streso hormonų apsprendžia tam tikrą stresinę situaciją ir atitinkamą emocinį žmogaus atsaką į dirgiklį. Įprasta manyti ir dažnai kalbama, kad adrenalinas išsiskiria pravažiavus greitai automobiliu ar  nusileidus slidėmis nuo stataus kalno. Tačiau iš tikrųjų yra ne visai taip.

Adrenalinas - tai hormonas, kuris formuoja žmoguje baimę. Ji reikalinga tam, kad susidarius nepalankiai situacijai žmogus arba pabėgtų, arba imtų kovoti. Esant baimei žmogus dažniausiai bėga, bet ne kovoja. Adrenalinas padidina širdies susitraukimų skaičių, širdies kraujo kiekio išmetimą, susiaurina periferines kraujagysles – odos, skrandžio, žarnyno, ir padidina sistemos kraujo spaudimą. Adrenalinas paskirsto kraujo apytaką galvoje taip, kad smilkinių dalys ir smegenų dalis, atsakinga už blaivų mąstymą, atjungiama ir aktyviau ima funkcionuoti dalys, kurios atsakingos už refleksinį reagavimą. Žmogus, kuriam stresinėje situacijoje dominuoja adrenalinas, pasimeta, veidas bąla, rankos šąla, širdis muša labai tankiai. Štai šio tipo reakcija ir yra adrenalininė reakcija į stresą. Adrenalinas tai viena iš pirmų medžiagų, kuri yra išmetama į kraują, susidarius stresinei situacijai.

  Noradrenalinas – tai medžiaga, kuri irgi išsiskiria streso metu antinksčiuose ir centrinėje nervų sistemoje – galvos smegenyse (ten pat gaminami visi trys streso hormonai – adrenalinas, noradrenalinas ir dopaminas). Noradrenalino cheminė formulė labai panaši į adrenalino, tačiau tai jau kita medžiaga ir jos poveikis organizmui kitoks. Noradrenalinas atsakingas streso metu už agresiją. Tai yra jis sukelia jau daug stipresnę reakciją į situaciją. Noradrenalinas taip pat padidina širdies susitraukimų skaičių, kraujo išmetimo kiekį, kraujo spaudimą, susiaurina periferines kraujagysles – odos, skrandžio, žarnyno tam, kad aprūpinti geriau krauju galvos smegenis ir širdį, bet skirtingai nuo adrenalino, noradrenalinas gerai aprūpina krauju galvos smegenų zonas, kurios atsakingos už analitinį mąstymą ir sprendimų priėmimą. Tokie žmonės stresinėje situacijoje nepasimeta, bet logiškai ieško situacijos sprendimo būdo, jie jaučia streso metu padidėjusį energijos kiekį ir gebėjimą priimti logišką sprendimą. Tai žmonės vadovai. Būtent jie valdo adrenalininio tipo žmones, kurių visada yra daugiau. Būtent todėl gerai vadovaujančių žmonių yra mažiau.

 Ir dar vienas žmonių tipas – tai dopamininis tipas. Dopaminas – tai adrenalino ir noradrenalino pradinė medžiaga. Reakcija nuo išmesto į kraują dopamino dar stipresnė, negu nuo noradrenalino – tai pyktis, psichozė. Čia jau blaivaus mąstymo nėra, visas žmogus – energijos kamuolys, iš kurio laukti ko nors sąmoningo beprasmiška. Tačiau tai reti atvejai. Karo metu juos vadina didvyriais ir kabina jiems ant krūtinės medalius ir žvaigždes (jei krūtinė dar vertikalioje padėtyje).

  Šie trys atvejai įvyksta per kelias minutes ir kyla stereotipinės reakcijos į stresą. Esminis momentas – šios reakcijos metu įvyksta kraujotakos pokyčiai taip, kad aprūpinti tik gyvybiškai svarbius organus – širdį ir galvos smegenis. Oda, lytiniai organai ir liaukos, virškinimo traktas aprūpinami tik minimaliai, nes šie organai išlikimui – kovoti, bėgti – nereikalingi. Praeina dvi valandos ir, jei stresinė situacija neišspręsta, smegenys duoda dar vieną signalą  – adrenokortikotropinį hormoną (AKH), kuris veikia antinksčių žievę ir ši ima gaminti kortizolą. Kortizolas išsiskiria maždaug po dviejų valandų po to, kai ištiko aštri stresinė situacija. Kam reikalingas kortizolas? Kortizolas blokuoja gliukozės įsisavinimą raumenyse ir riebaliniame audinyje, aktyvuoja gliukozės gamybą kepenyse, atjungia imuninę sistemą (nes imuninei sistemai reikia daug energijos, o energija  reikalinga stresui kompensuoti), pakelia arterinį kraujo spaudimą, sulaiko skysčius organizme, tam, kad cirkuliuojančio kraujo kiekis padidėtų ir padidėtų kraujo  spaudimas. Kam padidinamas kraujo spaudimas? Tam, kad geriau aprūpinti krauju raumenis, o šie išspręstų situaciją. Viskas organizme tam, kad padidėtų jo fizinis aktyvumas – bėgti arba kovoti. Jeigu žmogus nei bėga, nei kovoja, tai visa atpalaiduota energija bus sunaudota organizmo... griovimui. Jei streso metu žmogus nesiima jokių veiksmų, žala organizmui yra didžiausia – tai daugelio organizmo susirgimų priežastis ir pradžia. Kokie pagrindiniai kortizolo efektai organizme? Kortizolas atjungia imuninę sistemą (streso metu ji nereikalinga), padidina gliukozės kiekį kraujyje (pagerintam smegenų maitinimui- gliukozė jų vienintelis maistas), jis sutrikdo gliukozės įsisavinimą raumenyse ir riebaliniame audinyje, ir šitą funkciją atlieka insulinas. Kam jis reikalingas? Žmogus valgo, maistas skaidomas, galutinis cukraus skaidymo produktas – gliukozė, gliukozės kiekis kraujyje pakyla. Jei gliukozės koncentracija kraujyje pakyla, duodamas signalas kasai ir ši išskiria insuliną, kuris perveda gliukozės perteklių į audinius. Tam, kad pakliūtų gliukozė į galvos smegenis, insulinas nereikalingas, o raumenims ir riebaliniam audiniui jis būtinas. Jei stresinės situacijos metu insulinas būtų gaminamas, tai raumenys ir riebalinis audinys naudotų gliukozę ir galvos smegenims jos imtų trūkti, o tuo metu gliukozė smegenims būtina – tam, kad priimtų teisingus sprendimus. Kortizolas būtent tą ir atlieka – jis insulino antipodas, kuris uždaro kelią gliukozei į raumenis ir riebalinį audinį, o smegenims tuo pačiu gliukozės kiekis padidėja.

  Situacija. Žmogus ateina pas gydytoją su kažkokia problema. Jam padaromas kraujo tyrimas ir kraujyje randamas padidintas gliukozės kiekis. Pakartojus tyrimą ir radus padidintą gliukozės kiekį, paskiriami preparatai mažinantys gliukozės kiekį kraujyje. Teisingas sprendimas? Ne. Organizmas gliukozės kiekį padidino kraujyje ne šiaip sau, o su tikslu – pamaitinti smegenis, jei sutrikusi kraujo apytaka laikinai dėl streso ar dėl užkalkėjusių kraujagyslių. Organizmas arba didina kraujo spaudimą, arba gliukozės kiekį kraujyje, o kartais ir abu iš karto. Todėl antro tipo cukrinis diabetas yra labai patogi etiketė, kurią priklijavus, galima sėkmingai ligonį „gydyti“. Taip, kaip ir hipertoninė liga – pamatavom, kraujospūdis padidintas – štai tau tabletės mažinančios kraujo spaudimą. Jeigu sumažinsime kraujo spaudimą, kas bus su audiniais, kuriems reikalingas geras maitinimas? Jie nuo to bus sveikesni? Reikia šalinti priežastį, o ne pasekmes. O priežastis slypi galvoje - „visos ligos nuo nervų“ arba kitaip – nuo streso, nervų sistema duoda neteisingus signalus pradiniam viso organizmo veiklos organizatoriui – hipotaliamui (pogumburio liaukai), o nuo jos prasideda visa neadekvati situacijai reakcija – duodamas signalas gaminti hormonus neteisingu santykiu – sistema subalansuojama kovai, išlikimui, o tokia padėtis ilgai tęstis negali – organizmo resursai išeikvojami ir tada prasideda atitinkamos ligos.

  Kodėl daug gliukozės kraujyje? Todėl, kad daug yra kortizolo, kurio kiekį padidino stresinė reakcija. Kodėl gliukozės kiekis nemažėja? Todėl, kad organizmas neišsprendė uždavinio – jis nesusitvarkė su stresiniu faktoriumi. Išoriškai galbūt žmogus atrodo ramus, o viduje visai nepatenkintas tuo, kas vyksta jo gyvenime, ko pasekoje stresinis faktorius išlieka, kitaip sakant, šis stresas tampa chronišku. Nieko baisesnio, kaip chroniškas stresas nėra, nes nuo jo prasideda visų organizmo resursų išeikvojimas. Pirmiausia išnaudojami neuromediatorių gamybos resursai (dopaminas, noradrenalinas, adrenalinas). Apie juos rašėme kaip apie stresinius hormonus, bet jie yra dar ir neurotransmiteriai – molekulės, dalyvaujančios informacijos perdavime tarp nervų ląstelių. Ši grandis dalyvauja aktyvioje nervų sistemos veikloje – sprendimų priėmime,  situacijos optimalaus sprendimo ieškojime. Jeigu stresinė situacija užsitęsė, o žmogus nesiėmė jokių priemonių – negalėjo ar nenorėjo, pasyviai paliko viską likimo valiai, tai eikvojimas tęsiasi, streso mechanizmas nesustabdytas, atgalinio ryšio nėra, kad situacija išspręsta, bet žmogus sukūrė iliuziją, užsidėjo kaukę – viskas normalu, būna ir blogiau.
O procesai vyksta toliau ir seka išsekimas – pirmiausia pastebime arba baimę, arba agresiją, arba pyktį, bet šiame etape jėgų dar yra, dar jos neišnaudotos. Toliau seka depresija, apatija, jėgų netekimas, nenoras ką nors veikti, jokių potraukių, noras tik gulėti – tai jau sekanti stadija.

   Skydliaukė gamina hormonus T3, T4. Jie sintetinami iš dviejų medžiagų – jodo ir amino rūgšties tirozino. Kam reikalinga skydliaukė? Kai reikia padidinti energijos kiekį organizme, ji padidina ir žmogus junta šilumą – jei per daug padidinama, susidaro retas reiškinys hiperteriozė – žmogus pradeda degti. Skydliaukė reguliuoja visą eilę funkcijų, dalyvauja reprodukcinės sistemos veikloje, reguliuoja žarnyno peristalktiką... Tačiau streso metu šis organas irgi tampa antraeiliu.

 Kas bendro yra tarp dopamino, adrenalino, noradrenalino, T3, T4 ir melanino( pigmentas, nuo kurio priklauso odos, plaukų  spalva)? O bendra yra tai, kad visos šios medžiagos gaminamos iš amino rūgšties tirozino. Jei stresinė situacija neišspręsta, tai tirozinas bus daugiau naudojamas adrenalino, noradrenalino ir dopamino gamybai ir kitos organizmo funkcijos, kurios priklauso nuo tirozino, bus juo aprūpinamos prastai. Taigi skydliaukė, kuriai reikalingas tirozinas, dirbs blogai, hormonai T3 ir T4 bus ties apatine riba ir skydliaukės blogas darbas atidarys vartus visai eilei kitų susirgimų. Kai skydliaukės funkcija nusilpusi, žmogus tampa apatišku, blogai susivokiančiu situacijose, depresyvus, neaktyvus, jo žarnyno peristaltika nusilpusi, kietėjantys viduriai, mineralinių medžiagų apykaita sutrikusi ir lytinių hormonų gamyba sumažėjus, žmogui nuolat šalta. Mineralinių medžiagų apykaita sutrinka taip, kad kalcis ima nebesilaikyti kauluose – vystosi osteoporozė. Jei žmogus kaista, tai arba skydliaukės hiperfunkcija, arba autoimuninis tiroiditas, kurio simptomai tokie patys. Kai skydliaukė funkcionuoja neteisingai, veidas tampa apvalus, šiek tiek patinęs. Tradiciškai gydytojai gydo išvardintus negalavimus kaip atskirus susirgimus, o tereikia šioje grandinės pradžioje sutvarkyti organizmo aprūpinimą tirozinu ir visa eilė simptomų išnyks. Jei to nepadaroma, toliau seka tokie susirgimai kaip vitiligo, žmogus ima žilti (kaip organizmas gali gaminti kažkokį melaniną, kai organizmo viduje kunkuliuoja stresas, kuris sunaudoja visą tiroziną?). Gyvenime turbūt pastebėjote, kad tie žmonės, kurie dirba darbą surištą su stresais (neramūs vadovai ir kt.), anksti pražyla. Kai tirozinas išnaudojamas, nukrenta adrenalino, noradrenalino, dopamino lygis ir molekulių, kurios buvo atsakingos už žvalumą, gyvybingumą ir sprendimų priėmimą, tampa mažai. Štai tada ir prasideda adrenalininio tipo depresija – apatija, vangumas, bejėgiškumas. Depresija yra viena iš senatvės ligų.

   Sekanti grandis tai hormonas kortizolas ir su juo susijusios ligos. Hormonas kortizolas palaiko aukštą  kraujo spaudimą. Jeigu stresinė situacija neišspręsta, tai kraujagyslių tonusas padidėjęs ir jei matuoti spaudimą, tai bus padidėjęs diastolinis (žemutinis) spaudimas – tai požymis, kad kortizolo koncentracija kraujyje padidinta. Nemažinant kortizolo kiekio kraujyje, o tik vartojant kraujo spaudimą mažinančius preparatus – beta blokatorius ir kt., bus šalinamos tik pasekmės, o ne priežastis.

Hormonai labai stipriai įtakoja net į žmogaus išorę. Esant chroniškam stresui kortizolo lygis yra aukštas, kortizolas pakelia kraujospūdį, kortizolas pažeidžia fibroblastų (ląstelės, kurios sintetina jungiamąjį audinį, atnaujina kremzles, daro elastiška jungiamąjį audinį) sintezę, pažeidžiama šių audinių mityba, odos mityba dėl periferijos kraujagyslių spazmų irgi pablogėja ir oda tampa sausa ir apkritusia, suglebusia, padidėjęs pilvas. Kortizolas sudaro sąlygas aukštam gliukozės lygiui kraujyje ir organizmas bando šią gliukozę pašalinti iš kraujo, nes gliukozės koncentracija turi būti tam tikrose ribose. Tam, kad sumažinti gliukozės kiekį, turi intensyviau dirbti kasa, tam, kad išskirti insuliną. Insulinas pašalina gliukozę į tuos audinius, kuriuose yra daugiau gliukozei jautrių receptorių, o tokių kaip tik daugiausia pilvo srityje. Ir taip gliukozė paversta riebalais tampa nudribusiu pilvuku. Taigi žmogus ima taip atrodyti ne dėl to, kad jo tokia prigimtis, bet dėl to, kad įvyko pokyčiai jo hormonų sistemoje, kuriems pradžią davė užsitęsęs ir tapęs chronišku stresas. Streso metu hormonų kiekis turi padidėti, tačiau stresinei situacijai pasibaigus, jų kiekis turi sumažėti. Jei stresas tampa chronišku, hormonų kiekis išlieka padidėjęs ir nuo to prasideda pokyčiai, kurie įvardinami kaip vienokia ar kitokia liga. Kaip gi išeiti iš tokios užsitęsusio streso ir padidėjusio hormonų kiekio būsenos?

  Lytiniai hormonai – jaunystės hormonai. Kol jų koncentracija aukšta, žmogus jaunas ir energingas, procesai organizme vyksta optimaliai, su pačiu aukščiausiu naudingumo koeficientu. Kai tiktai lytinių hormonų lygis krenta, stresinių hormonų lygis išauga ir tuomet  prasideda minėtos problemos. Lytiniai hormonai – estrogenai, progesteronas ir testosteronas yra gaminami iš cholesterolio, bet iš cholesterolio gaminamas ir kortizolas. Jeigu žmogus gyvena normalų, nestresuotą gyvenimą, tai didžioji dauguma cholesterolio sunaudojama lytinių hormonų gamybai, ko pasėkoje individas ilgiau išlieka jaunas ir sugebantis palikti palikuonis (gamta, fiziologiniame lygmenyje, individą laiko tik tol, kol jis sugeba pratęsti giminę), Tačiau jei žmogus gyvena nuolatiniame strese, didžioji dauguma cholesterolio bus sunaudota stresinio hormono kortizolio gamybai ir lytinių hormonų(universalių ir pačių stipriausių antidepresantų) bus pagaminama mažai. Testosteronas – tai pats stipriausias anabolikas (anabolizmas – audinių kūrimo organizme procesas), nuo kurių priklauso raumenų kiekis ir dydis. Jei testosterono bus mažai, žmogaus figūra bus atitinkama – apdribęs pilvas ir t.t. - kortizolinis žmogaus tipas. Ant vienos „svarstyklių“ lėkštelės – lytiniai hormonai, ant antros – kortizolas, o per vidurį – cholesterolas – štai tos „svarstyklės“, nuo kurių priklauso mūsų sveikata ir ilgaamžiškumas. Jei nusversite jas į kortizolo pusę, organizmo senėjimas vyks labai greitai ir ligų sąrašas garantuotas.

 Kaip įtakoti šias „svarstykles“? Galima žolėmis ar kitais metodais. Jei amžius klimakterinis (moterims), tai kiaušidžių veiklą gali kompensuoti antinksčiai, kurie iš cholesterolio gamina testosteroną, o iš jo jau  estrogenus. šiuo atveju pilnesnės moterys yra geresnėje padėtyje – jos turi didesnes cholesterolio atsargas. Tam, kad paleisti šį mechanizmą, moteris turi vartoti žoles, kurios skatina testosterono gamybą, iš kurio bus pagaminti estrogenai. Kuo aukštesnis lytinių hormonų kiekis organizme, tuo jo senėjimas lėtesnis. Viena iš tokių žolių yra paprastoji vilkakojė (Lycopus europeaeus lot.) – ji mažina kortizolio gamybą, tačiau streso problemą reikia spręsti ne pagalbinėmis priemonėmis( pvz. žolėmis), bet savomis pastangomis – keisti gyvenimo situacijas ir nuostatas savo galvoje. Tai sunkesnis kelias, tačiau tai raktas į ilgaamžiškumą ir sveikatą. Vaistams, žolėms ir gydytojams suversti visas savo gyvenimo problemas – mažų mažiausiai nesąžininga. Tol, kol žmoguje gyvens dualizmas – išorinė maskuojanti „ramybė“ ir vidinės neišspręstos problemos, tol svarstyklės bus nusvirę kortizolio pusėn.

Cukrinis diabetas. Nėra tokios ligos. Yra tik adaptacinė organizmo reakcija tam, kad geriau maitinti smegenis gliukoze. Šios gliukozės kiekis kraujyje padidinamas stresinio hormono kortizolio pagalba.

Gastritas, virškinamojo trakto žaizdos, pankreatitas, duodenitas, chroniškas kolitas. Šių ligų pirminė priežastis – chroniškas stresas, kurio metu spazmuoja - susiaurėja minėtus organus aprūpinančios kraujagyslės ir šių organų mityba sutrinka, pakylant sisteminiam kraujo spaudimui ir gliukozės kiekiui kraujyje – tam, kad aprūpinti smegenis ir širdį. Streso metu žarnynas ir jo aprūpinimas krauju  organizmui nelabai rūpi ir jis paliekamas likimo valiai. Kai maistas nesuvirškinamas, žarnyne pradeda daugintis patologinė mikroflora ir iš to seks atitinkamos ligos. Kortizolas sukelia erozinius procesus virškinamajame trakte – gastritus ir žaizdas.

Lytinės liaukos streso metu irgi nereikalingos – iš to seks atitinkamos ligos – impotencija ir kitos.

 Insultai yra išeminiai ir hemoraginiai. Išeminis insultas ištinka tuos žmones, pas kuriuos streso metu dominuoja adrenalinas(epinefrinas). Hemoraginis – dominuojant noradrenalinui. Vyresniame amžiuje streso metu pakilus kraujo spaudimui kraujo pritekėjimas į smegenis padidėja, tačiau nutekėjimas yra pablogėjęs (dėl cholesterolio ir druskų nuosėdų kraujgyslėse) ir dėl to kraujagyslės trūksta – hemoraginis insultas. Kraujo pritekėjimą gerina vaistažolė didysis barškutis (Rhinanthus angustifolius lot.), paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria lot.), paprastoji akišveitė( Euphrasia officinalis  lot.), dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense lot.), svėrė, miežiai. Kraujo nutekėjimą gerina raktažolė (Primula lot.), pelkinė trindažolė (Comarum palustre lot.).

Magnis yra labai svarbus elementas visoje streso grandinėje ir daugelyje senatvės ligų. Magnis tai cheminis elementas, kuris organizme dalyvauja daugiau kaip trijuose šimtuose biocheminių reakcijų. Tai labai didelis spektras – tai ir arterinis kraujospūdis, ir smegenų veikla, ir ATF sintezė(energijos naudojimo padidėjimo metu magnis ypač naudojamas). Iš raumenų traukulių, iš nervų sistemos jautrumo galima spręsti, kad magnis senka organizme. Jei sutrinka 300 cheminių reakcijų organizme, kaip gi organizmas dirbs? Pigiausias ir efektyviausias magnio gavimo būdas – žalios daržovės ir vaisiai. Augalinės gyvybės pagrindas – magnis. Kaip žmogaus organizme – geležis, taip augalų – magnis. Chlorofilo turintys augalai – magnio šaltinis. Galima vartoti ir magnį „iš buteliuko“, tik svarbu neperdozuoti, kartu vartoti B grupės vitaminus – ir streso pasekmės bus sušvelnintos.

Streso metu pažeidžiama ir galvos smegenų slopinimo funkcija, kurios reguliatorius yra amino rūgštis glicinas ir gama amino sviesto rūgštis (GABA), atsakingos už nervų sistemos ramybę ir stabilumą.Jų trūkumas irgi turi būti kompensuojamas.

Visų ligų priežastys  dvi – melas ir tingumas. Melas – kai žmogus sako sau, kad jame viskas tvarkoje, o stresinis mechanizmas dirba visu pajėgumu iki visiško išsekimo. Tingumas – kai žmogus žino, bet nieko nedaro.

Mūsų tikslas – suteikti jums informaciją, o ar jūs ja pasinaudosite – čia jau jūsų asmeninis reikalas. :)
 

 

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (20)
 
Besisukančios Balerinos
2012.08.07 HomoSanitus /
Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau Homosanitus Google Analytics statistika rodo, kad turime apie 250 pastovių skaitytojų mus skaitančių iPad pagalba ir apie 200 inovatyviųjų, kurie mus žlibina iPhone ekranėlyje (tiesiog gal šiek tiek nepatogu – manytumėm). Tokia nedidelė statistinė nuokrypa. O dabar šiek tiek rimčiau. Pasirodo, mes ir į mus panašūs pasaulyje ne tik plūsteli destruktyvias griaunančias sroves į mirtingųjų gyvensenos supratimą, bet kai kuriuos įkvepia net ir kūrybai  (nors, kūryba ko gero tai pavadinti būtų santykinai sunku). Supratę ir pasinaudoję internetine medžiaga apie procesų žmoguje dualumą, gabūs žmonės sukūrė programėlę „Brain Ballerina“, skirtą iPad ir iPhone vartotojams, kurios pagaba galima nesunkiai nustatyti kuris galvos smegenų pusrutulis yra dominuojantis. Trumpai...
Acetaldehidai
2012.05.27 HomoSanitus / Samekh
Acetaldehidas - populiarus ir stiprus neurotoksinas (Vertimas iš anglų kalbos, pagal http://intelegen.com/nutrients/prevent_the_damaging_effects_of_.htm) Acetaldehidas yra gana retas žodis mūsų žodyne, tačiau tai yra vienas iš labiausiai paplitusių neurotoksinų, esantis dešimtyse milijonų žmonių. Tai gana paprasta medžiaga, jos cheminė formulė - CH3CHO. Visgi acetaldehidas daugeliu būdų paslapčia žaloja smegenų struktūrą ir trikdo jos funkciją. Acetaldehido šaltiniai Yra keturi pagrindiniai keliai, kurias acetaldehidas (toliau trumpinsime "AH") patenka į žmogaus smegenis. Jie yra: Alkoholio vartojimas. Candida "grybelinis sindromas" (Kandidozė). Automobilių ir sunkvežimių išmetamosios dujos. Rūkymas. Alkoholis Etanolis (labiau žinomas kaip alkoholis) yra cheminė medžiaga,...
 
Kalorijų gaudymas gyvuose organizmuose
2012.03.15 HomoSanitus / Age
Kaitresnės, negu gali būti, saulės išdeginta stepė. Mokslininkai iš nedidelės ekspedicinės grupės, braukdami prakaitą nuo veidų, stebi saigas – stepėje gyvenančias antilopes. Šie mokslininkai atlieka atsakingą mokslinį eksperimentą. Savo eksperimente jie nori patikrinti vieno garsaus akademiko kadaise suformuluotą teiginį: „Visi energijos pasireiškimai organizme turi kokį nors fizinį ar cheminį jos šaltinį... Raumenų darbas, gyvulinė šiluma susidaro dėl potencinės energijos, esančios organinėje medžiagoje, suvartotoje maitinimosi metu“. Mokslininkų tyrimo metodika nesudėtinga – jie aiškinasi kiek natūraliomis sąlygomis suėda gyvūnai žolės. Šio pašaro kaloringumas, tai yra šilumos kiekis, kuris išsiskiria sudegant jam kalorimetre, mokslininkams jau...
5 tibetietiški pratimai
2012.02.27 HomoSanitus / Age
Internete sklando informacija daugeliu kalbų, o knygynuose galima rasti ir lietuvių kalba knygelę apie mistiškus Tibeto lamų pratimus, kurie kažkokiu stebuklingu būdu veikia organizmą ir suteikia jam galimybę išlikti ilgai jaunam. Suokta prisuokta ir apipinta egzotika tirštai, nors tikrovėje viskas yra kur kas paprasčiau ir suprantamiau. Pradžiai susipažinkime su pasiūla: Penki pratimai arba 10 minučių mankštos kasdien – pradėsite metus skaičiuoti atgal! Tibetiečių jaunystės paslaptis, kuria jau pasinaudojo du milijonai skaitytojų. Legenda pasakoja, kad nepasiekiami Himalajų kalnai slepia paslaptį, kuri būtų išvadavusi konkistadorą Poncė de Leoną nuo bevaisių amžinosios jaunystės šaltinio paieškų Amerikoje. Iš kartos į kartą Tibeto vienuoliai perduoda pratimų kompleksą, kuris iki...
 
Prostatos specifinio antigeno tyrimo beprasmybė
2012.01.17 HomoSanitus / Age
Dauguma vyrų žino trijų raidžių derinio PSA reikšmę, ypač vyresnio amžiaus, nes daugeliui jau teko šį tyrimą atlikti, siekint nuraminti savyje plačiai sklandantį baubą: “O gal man prostatos vėžys, nes šlapinuosi dažnai, srovė susilpnėjus ir naktimis turiu keltis, ko anksčiau nebūdavo?” Medicininių profilaktikos priemonių darbinė grupė prie JAV vyriausybės paruošė naujas rekomendacijas, pagal kurias sveiki vyrai nustos atlikinėti reguliarius tyrimus prostatos specifiniam antigenui (PSA) nustatyti – ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai. Tokiam sprendimui pagrindimą davė penkių didelio mąsto kontroliuojamų klinikinių tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad PSA tyrimo atlikimas nedaro įtakos bendram nuo prostatos vėžio mirtingumui, bet dažnai priverčia daryti visą eilę nereikalingų diagnostinių...
Šaltosios branduolinės reakcijos
2012.01.07 HomoSanitus / Age
Žinome, kad vištos kiaušinio lukšte daugiausia cheminio elemento kalcio – visi gerai menam reklamą, kurioje gydytojai mirko į rūgštį kiaušinius. Daugiau kaip prieš du šimtus metų prancūzų chemikas N.L. Vokelenas pirmą kart savęs paklausė: kokiu būdu dedeklės be žalos savo organizmui iš savęs išveda tokius kalcio kiekius? Vėliau kitas prancūzų tyrinėtojas Lui Kervranas padarė eksperimentą – bandomąsias vištas lesino tik avižomis, tiksliai matuodamas, kiek kalcio su avižomis jos gauna. Vištų padėtų kiaušinių lukšte kalcio buvo daugiau maždaug 4 kartus. Kaip įprasta, mokslinė bendruomenė nesivargino kankinti save šio nepatogaus fenomeno aiškinimu, o sėkmingai viską užlopė: kiaušiniai – ne svarbiausia, yra reikalų ir...
 
Ar tiesa, kad turime tik penkis pojūčius?
2011.12.29 HomoSanitus / Age
Dar vienas melas, kurį nesąmoningai mes perduodame savo vaikams: žmogus aplinką jaučia penkių rūšių jutimais. Juos nesunkiai ir patys įvardinsite, o gudresni ir nelabai suvokiamą šeštąjį priklijuos. O kaip yra iš tikrųjų? Kai sakoma, kad žmogus turi penkis skirtingus jutimus, visada reikia paminėti, jog jie yra tie jutimai, kurie pastoviai transliuoja savo rezultatus mūsų sąmonei.  Tačiau yra jutimų, kurie vyksta automatiškai, be aiškios sąmonės analizės. Kokie jie? Pradėkime, kaip sakoma, nuo smulkmės – lygsvaros pojūčio. Žmogaus lygsvaros pojūčio organas – vestibiuliarinis aparatas (jis yra „vestibiulyje“ – vidinės ausies prieškambaryje), sudarytas iš dviejų maišelių ir trijų pusskritulinių kanalų. Tokie organai mūsų kūne yra du –...
Garsas
2011.12.23 HomoSanitus / Age
–Man  patinka  Lotynų Amerikos ritmai ir labai norisi šokti salsą... – Bet tai dar nereiškia, kad to noro šaltinis tavo galvoje. Praėję laikai saugo daugybę faktų, kurių šiuolaikinis mokslas iki šiol negali paaiškinti. 1894 metų rudenį vokiečių garlaivis Indijos vandenyne sutiko tristiebį burlaivį, ant kurio stiebo buvo iškabintas nelaimės signalas. Vokiečių jūreiviai sutiktame laive gyvą rado tik vieną gyvą žmogų – kapitoną, bet sužinoti ką nors apie tragediją iš jo buvo buvo neįmanoma, nes jis buvo išprotėjęs. o likusieji 38 įgulos nariai buvo negyvi. Navigaciniai prietaisai, žemėlapiai, laivo dokumentai – viskas buvo savo vietoje, laive nebuvo jokių pažeidimų. Pats kruopščiausias tyrimas, atliktas policijos, negalėjo paaiškinti kas...
 
Ką daryti alkoholikui, kad širdis išliktų sveika
2011.12.21 HomoSanitus / Age
MITOCHONDRIJOS ATEINA Į BRANDUOLĮ, KAD UŽMUŠTI LĄSTELĘ Prie daugelio chroniškų alkoholikų problemų, mokslas pridėjo dar vieną: pas šiuos nelaimėlius, pasirodo, mitochondrijos persikelia į branduolį, o tokio persikėlimo pasekmės – ląstelės mirtis. Širdies raumens ląstelių kardiomiocitų tyrimas elektroniniu mikroskopu parodė, kad esant kai kurioms širdies patologijoms, ląstelių branduoliuose randamas mitochondrijų susikaupimas (akademiko V.P.Skulačiovo tyrimai). Mokslininkai išdirbo metodą, kuris reguliariai leidžia gauti mitochondrijomis pripildytus branduolius. Mitochondrijos visada ateina į žiurkių-alkoholikių kardiomiocitų branduolius. Ląstelė – sudėtingiausias daugiafunkcinis objektas su savo geografija. Kad ląstelė veiktų, viskas joje turi būti savo vietose. Branduolys – yra...
Kodėl verkdami jaučiame gumulą gerklėje?
2011.12.14 HomoSanitus / R.S.
Nervų sistema yra sudaryta iš centrinės nervų sistemos (CNS) ir periferinės nervų sistemos (PNS). Centrinei nervų sistemai priklauso galvos  ir nugaros smegenys,  PNS priklauso visi nervai už CNS ribų.  Periferinė  nervų sistema  dalijama į somatinę ir vegetacinę nervų sistemas(VNS). Somatinę nervų sistema koordinuoja raumenų, kuriuos mes galime valdyti, veiklą -  mes galime vaikščioti, bėgioti, šokti , dainuoti – daryti ką norime. Vegetacinė nervų sistema nėra pavaldi mūsų norams. Ji kontroliuoja vidaus organų veiklą – širdies,  virškinimo sistemos darbą. Viena iš VNS funkcijų yra reaguoti į stresą, padėti kūnui  išgyventi tokiu momentu. Mūsų protėviai tokias emocijas, kaip liudesys, baimė, pyktis patirdavo tik papuolę į stresines...
 
Mes patys programuojam širdies mirtį
2011.12.09 HomoSanitus / Age
Medicinos statistika metai iš metų į pirmąją vietą tarp žmogaus mirties priežasčių stato širdies-kraujagyslių susirgimus. Jų gydymu užsiima didžiulė armija kardiologų, prirašyta šimtai mokslinių darbų, išdirbtos unikalios chirurginės metodikos. O apie tai, kas tai yra miokardo infarktas, žino turbūt kiekvienas suaugęs žmogus. Bet pasirodo, kad širdis vis dar slepia daug paslapčių. Vieną iš tokių pavyko atskleisti Novosibirsko mokslininkams, išsiaiškinus iki šiol dar nežinomą infarkto vystymosi kelią. „Buvo žinoma, kad esant širdies susirgimams vyksta tam tikri  širdies pažeidimai, – sako vienas iš atradimo autorių, profesorius Lev Nepomniaščich. – O infarktas – tai širdies kraujagyslių užsikimšimo rezultatas,...
Žmonių suderinamumas pagal ...kvapą?
2011.11.27 HomoSanitus / Age
– Jau ketvirtas jos vyras nukeliavo į kapus. (Iš nugirsto pokalbio.) Turbūt visi pastebėjote, kad būnant vienoje žmonių kompanijoje jaučiamės puikiai, o būnant kitoje – priešingai, esame slegiami. Dažnai sakoma, jog ta kita  žmonių draugija yra energetinių vampyrų spiečius. Tačiau šis reiškinys turi ir materialų pagrindą. Kiekvienas žmogus nuolat  yra labai individualioje cheminėje auroje – jo paties išskiriamų cheminių medžiagų debesyje. Šiame  žmogaus išskiriamame į aplinką kartu su savo gyvybinės veiklos atliekomis bukiete yra aptikta daugiau kaip 150 įvairių organinių junginių. Šios medžiagos yra gavę feromonų pavadinimą. Ypač baltyminės medžiagos ir jų deriniai įvairiai įtakoja tiek į aplinkinius gyvūnus, tiek į žmones, nešdami jiems...
 
Kodėl riebalai kaupiasi ant pilvo?
2011.11.20 HomoSanitus / Age
Kai valgome daug krakmolingo ir saldaus maisto, o civilizuoto maisto didžioji dalis būtent tokia ir yra, organizmas turi kažkaip nuo jo gelbėtis, nes nuolatinės didelės cukraus porcijos patenka į kraują ir keičia jo parametrus, kurie yra nesuderinami su organizmo normalia fiziologija. Ar ne keista, kad riebalai labiausiai kaupiasi ant pilvo, o ne kitose kūno vietose? Bet tam yra fiziologinė priežastis. Tik visai neseniai   mokslininkai atrado tam logišką paaiškinimą – apatinės pilvo dalies riebalinis audinys yra aktyvus organas, siunčiantis cheminius signalus į kitas kūno dalis. Buvo atrasta, kad šioje organizmo vietoje organizmo riebalinės ląstelės gamina 20 hormonų ir kitų medžiagų, kurios iki šiol mokslui  buvo nežinomos. Tarp šių hormonų yra ir leptinas, kontroliuojantis apetitą. Kuo labiau...
Ar visada po operacijos reikalingi antibiotikai?
2011.11.19 HomoSanitus / Age
Daugelis turbūt žino, kad ligoninėje po operacijos  beveik visada kurį tai laiką į ligonio organizmą leidžiami antibiotikai. Kokiu tikslu? Kad užmušti bakterinę infekciją, kurios dažnai visai ir ...nėra. Žinoma, nesidomintys mokslo naujienomis gydytojai šioje vietoje išreikš nepasitenkinimą: kaip taip gali būti, juk yra pakilusi kūno temperatūra, operacijos vietoje vystosi uždegimas, bujoja infekcija ir t.t. ? Neadekvati ir žudanti organizmą žmogaus imuninės sistemos reakcija, kuri aktyvuojasi esant didelėms traumoms, paleidžiama paties traumuoto organizmo ląstelių, normalioje būsenoje gaminančių energiją visiems fiziologiniams procesams. Grupė mokslininkų iš JAV Misisipės Universiteto su traumų chirurgu Karlu Hauseriu (Carl Hauser) priešakyje įrodė, kad audinių pažeidimo metu esant didelėms...
 
Kodėl kūno temperatūra 36,6 °C?
2011.11.19 HomoSanitus / Age
Kodėl visų šiltakraujų gyvūnų ir paukščių kūnų temperatūra yra būtent tokia – tarp  36 °C ir 42 °C? Juk būtų kur kas patogiau, jei mūsų kūno temperatūra būtų žemesnė – atkristų mums drabužių, o gyvūnams kailio, plunksnų būtinybė. Keista, kad pietų kraštų gyventojų temperatūra yra tokia aukšta – kam kaitinti organizmą iš vidaus, jei saulė ties pusiauju taip aktyviai šildo? Žinduoliai išsidėstę ties apatine šio temperatūrinio diapazono riba, o paukščiai, kurių medžiagų apykaita intensyvesnė, ties viršutine. Šiltakraujiškumo fenomenas užduoda mums tris klausimus: 1. Kodėl šiltakraujiškumas – tai aukštesnė išsivystymo pakopa lyginant su šaltakraujiškumu? 2. Kodėl...
Tėvai ir vaikai ląstelės fiziologijoje
2011.06.25 HomoSanitus / V.V. Matveev
Laboratory of Cell Physiology, Institute of Cytology, Russian Academy of Sciences, Tikhoretsky Ave 4, St. Petersburg 194064, Russia and BioMedES, Leggat House, Keithhall, Inverurie, Aberdeen AB51 0LX, UK Paskutinius 50 metų mokslas vis labiau specializuojasi, ir tai labiausiai matoma jo greitai besivystančiose srityse. Šiame natūraliame procese slypi mažai pastebima, bet reali grėsmė moksliniam metodui. Mokslo klasikai, jo tėvai, buvo ir lieka mums titanais, naujų požiūrių ir teorijų kūrėjais, kurie sugebėjo apimti plačiausią reiškinių ratą. Jie turėjo fantastinį akiratį, jų teorijos aiškino fenomeną kaip visumą. Tačiau visko, pasakyto apie tėvus, deja, negalima perkelti jų vaikams, šiuolaikiniams mokslininkams. Dėl katastrofiškos specializacijos  jų akiratis neįtikėtinai susiaurėjo. Jie vis daugiau žino...
 
Meilės fluidai
2011.06.11 HomoSanitus /
Константин Григорьевич Уманский Денвер, март 2008 Руководитель клинического отделения Института полиомиелита и вирусных энцефалитов РАМН; родился 9 мая 1924 г.; доктор медицинских наук, профессор, академик РАЕН (1993); заслуженный деятель науки РФ. Для того, чтобы понять, что наконец-то пришла весна и наступил её первый месяц март, нет никакой необходимости заглядывать в календарь.  преддверии оживления природы, после захода солнца, в полной темноте орут коты и кошки, вопли которых ...
Auka vardan įvaizdžio
2011.05.19 HomoSanitus / Age
Prieš jus žmogaus limfinė sistema, kuri surenka visas nereikalingas atliekas iš tarpląstelinio skysčio ir nuneša jas į limfagyslėmis į veninę kraujotaką, o iš jos į kepenis, kad šios perdirbtų jas ir paėmę iš jų tai, kas dar naudinga organizmui, likusią dalį paruoštų šalinimui iš organizmo. Pažvelkime į šią iliustraciją ir mintyse uždėkime šiam žmogui liemenėlę. Kas atsitiks su limfotaka? Pagerės ji ar pablogės? Jei manote, kad limfos tekėjimas nėra svarbus reiškinys organizme, tai klystate. Jis ne mažiau svarbus, nei kraujo tekėjimas. Jei moters krūtinė maža, liemenėlei palaikyti krūtinės formą nėra sunku. Jei bus priešingas variantas, tai ir gausis priešingai – liemenėlė turės standžiau apjuosti krūtinę ir ji kur kas...
 
Kodėl būtina glamonėti vaikus
2011.05.13 HomoSanitus / Age
Arba kame masažo poveikio  paslaptis? Tokiais, kokie esame, mus padaro aplinka ir mūsų elgesys. Atsakymas slypi ir vėl hipotaliame (pagumburio liaukoje), kuris gamina hormoną-neurotransmiterį oksitociną. Šis devynių aminorūgščių peptidas yra deponuojamas hipofizėje   ir iš čia išskiriamas į kraują. Taigi tai hormonas, kurį tiesiogiai įtakoja  psichika ir fizinis organizmo poveikis – konverteris hipotaliamas verčia nervinius impulsus į hormonų kalbą. Pasaulį labiausiai darko vyrai, ir būtent tie, kurių organizmuose yra mažai minėtos medžiagos. Šis hormonas ypatingas tuo, kad jis įtakoja socialinį gyvūnų, tame tarpe ir žmonių, elgesį. Nesąmones dažniausiai kuria, neklauso pašalinių nuomonės ir įgyvendina tie vyrai, kurių šeimyninis gyvenimas klostėsi prastai, o...
Pliažas, ledai ir kvaili tėvai
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Arba kodėl storuliai pirtyse tunka? Tik mūsų, idiotų kultūroje vasarą yra valgomi ledai. Kam? Tam, kad atsigaivinti. Tačiau tiek ledų gamintojai, tiek ledų valgytojai nežino savo kūno fiziologijos. Jei žinotų, ledus valgytų žiemą – tam, kad sušilti. Pietų kraštuose senoliai gerai žino, kad norint atvėsinti kūną, reikia išgerti karšto gėrimo, o ne valgyti ledus. Kūno temperatūrą reguliuoja hipotaliamas (pagumburio liauka), esanti giliai galvos smegenyse. Jei kakle esančios miego arterijos yra šaldomos (o taip atsitinka, kai valgomas šaltas maistas, geriami šalti gėrimai), hipotaliamas gauna signalą šildyti organizmą – jis gi nežino, kad idiotas kūno šeimininkas vidurvasarį prisigamins ledų ir ims juos čiaumoti. Toks kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Visi miršta ne nuo senatvės: žmonės senatvėje miršta nuo ligų - iš principo pagydomų, nes jas sukelia reguliacijos sutrikimai. Aukšesniųjų gyvūnų natūrali mirtis - reguliacijos pabaiga.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės