Kai norite sužinoti ar gydytojas buvo geras specialistas, pažiūrėkite į datas, iškaltas  paminkliniame akmenyje ant jo kapo. Jei gydytojas pragyveno pavydėtiną gyvenimo trukmę – nemaža tikimybė, kad jis žinojo žmogaus organizmo paslaptis, jei mirė anksti – greičiausiai jis buvo ... auka – reklamos, tėvų norų, visuomenės standartų, silpnybės pinigams ar šlovei ... ir savo kvailumo. Katastrofų ir avarijų pasekmės gyvenimo trukmei čia neturimos omenyje.
  Jei norite sužinoti teisybę apie kalcį – paanalizuokite pasaulio ilgaamžių mitybos racioną ir pasižiūrėkite koks kalcio kiekis yra vartojamas jų. Juk jūs norite gyventi taip ilgai, kaip ir jie, ar ne? Gerontologijos tyrimai pasaulyje atrado tiktai du bendrus vardiklius ilgaamžių regionuose – juose žmonės geria minkštą vandenį ir prausimuisi minimaliai naudoja muilą. Muilo nelieskime – tema ne ta, be to, kaip jau supratote, jis žalingas ir su kalciu, kaip nebūtų keista, siejasi. :) Vandens tyrimai, atlikti ilgaamžių gyvenamuose regionuose rodo, kad kalcio kiekis jų geriamame vandenyje yra minimalus – ne daugiau 20 mg/l. Kai kur jis siekia tik 3-5 mg/l. Ir atvirkščiai, tyrimai tų regionų, kuriuose yra didelis kalcio kiekis vandenyje, parodė, kad vidutinė gyvenimo trukmė yra priklausoma nuo kalcio kiekio vandenyje – ten, kur kalcio daug, gyvenama žymiai trumpiau. Japonijos gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės fenomenas, beje, irgi aiškintinas tuo pačiu – vanduo Japonijoje labai minkštas. Hunzos slėnio  gyventojų (hunzai - antra pagal ilgaamžiškumą tauta pasaulyje) geriamo vandens skaidrumas primena vandenį pienuotoje stiklinėje, jame beveik visi Mendelejevo lentelės atstovai, tačiau kalcio jame minimalus kiekis. Kubos gyventojų ilgaamžiškumo vienas iš faktorių – vulkaninė salos kilmė, ko pasėkoje vanduo turi mažai kalcio. Andoros (valstybė Pirėnų pusiasalio kalnuose) gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė viena didžiausių Europoje – vanduo minkštas, nes grunte kalcio junginių mažai. Pietų Amerikos daugelio regionų vanduo minkštas, įskaitant ir didžiausią gėlo vandens debitą turinčią upę Amazonę – vanduo joje  minkštas. Kaukaze ilgaamžiai gyvena tik ten, kur grunte minimaliai yra kalcio junginių, tai yra kur gruntas vulkaninės kilmės. Kalnų papėdėse, kur grunte yra jūrinės kilmės kalcio junginių, gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė nedaug skiriasi  nuo mūsų.

  Tai kaip gi čia gaunasi? Mes geriame vandenį su padidintu kalcio junginių kiekiu, vartojame kalcio papildus, maukiame pieną litrais, varškę kabiname išsijuosę, o ilgaamžių lentelėje lietuvis vos vienas kitas.

  Mirties priežasčių sąraše lyderis – širdies ir kraujagyslių ligos, ir jeigu visai konkrečiai, tai daugumos priežastis labai konkreti – aterosklerozė, liga, kai cholesterolio plokštelės padengia kraujagyslių sieneles. Apie cholesterolį galite pasiskaityti kitame straipsnyje,  jį palietėme čia tik dėl to, kad jis yra tas absorbentas, kuris savyje priglaudžia kalcio druskų perteklių kraujyje ir sudaręs trapų derinį su jomis, nusėda ant kraujagyslės sienelės, ko pasėkoje kraujagyslė praranda elastingumą ir esant mažiausiai perkrovai, vieta, kur nusėdo šis derinys, ne išsitempia, bet lūžta. Jei tai įvyksta delne, turite mėlynę (hematomą), jei tai įvyksta smegenyse – turite insultą, jei miokardo raumenyje – turite infarktą,  kurių pasekmės  gerokai blogesnės, nei mėlynės delne. Yra daug žmonių, kurių arterinis kraujo spaudimas kartais būna labai aukštas – 230/160, tačiau insultas juos neištinka, ir tai tik dėl to, kad jų kraujagyslės išlaikę dar šiokį tokį elastingumą. Kuomet kraujagyslės nusėtos cholesterolio – kalcio druskų mišiniu, esant tokiam kraujo spaudimui,  mikroinsultai ar mikroinfarktai – garantuoti. Ilgaamžiai yra tik tie, kurie sugebėjo išlaikyti kapiliarus švarius ir elastingus.

   Jau jaučiu, kaip kai kurios moterys neramiai muistosi ant kėdžių ir mintyse klausia: „Gerai, gerai, „balbatūne“, o kaip su osteoporoze? Juk kaulai tai lūžinėja? Juk kalcio tai trūksta?“
   Atsakant į šį klausimą, pirmiausia reikia prisiminti  kokiame junginyje yra tas kalcis kauluose ir kas iš tikro daro kaulus trapius. Mechanines kaulų savybes lemia mineralinė kaulų sudėtis ir juose esantis kolagenas – baltymas, kurio yra ir kituose organizmo jungiamuosiuose audiniuose – sausgyslėse, odoje ..., tik kaulų kolagene yra daugiau fosfato. Suversti visą bėdą tik kalcio trūkumui yra mažų mažiausiai nesąžininga, nes kalcis kauluose yra kalcio fosfato junginyje, tai pirma, o antra -  mineralinės medžiagos lemia kaulo kietumą ir atsparumą statinėms apkrovoms, o kolagenas – elastingumą ir atsparumą dinaminėms apkrovoms. Kolagenas geriau susidaro rūgštesnėje aplinkoje, o kalcio perteklius kraujyje atvirkščiai - šarmina kraują.Taigi, jei lūžo kaulas močiutei nuo nedidelio smūgio, tai dar nereiškia, kad tai įvyko dėl kalcio trūkumo kauluose.
  Klaidingai manoma, jog pieno produktai apsaugo nuo kaulų išretėjimo. Šalyse, kur pieno produktai  nevartojami,  osteoporozė yra retesnis reiškinys nei JAV. Tyrimai JAV parodė, kad pieno produktai turi labai mažai įtakos osteoporozės išsivystymui. Harvardo „Auklių sveikatos tyrime“  naudota informacija per 12 metų gauta iš 78000 moterų, ir nustatyta, kad pienas neapsaugojo nuo kaulų lūžių. Ir dar - tos, kurios gėrė po tris stiklines pieno per dieną, patyrė daugiau lūžių, nei gėrusios pieną retai. Jei jau palietėme pieną, tai reikia priminti, kad žmogaus piene yra tik 27 mg kalcio 100 g pieno, o karvės piene 120 mg 100 g pieno. Nepasitikite gamta ar dievu, kuris konstravo šią biologiškai dvasinį robotą? O gal galvojate, kad gamta padarė klaidą ir ją ištaisysite, gerdami karvės pieną?
   Tyrimai Penn State University ir Johns Hopkins University 1990 metais parodė, kad mergaitėms, kurios vartojo kalcio mažiau rekomenduojamos normos, šis cheminis elementas žymios įtakos kaulų stiprumui neturėjo. Tačiau apklausus mergaites apie jų fizinį aktyvumą, buvo matomas aiškus ryšys tarp fizinių krūvių ir kaulų stiprumo. Fizinių pratimų dėka galima kaulų stiprumą iki 17%. Kuo labiau išvystytas raumenynas, tuo stipresni kaulai. Padidinus raumenų masę 1kg kaulo stirpumas padidėja 2,5%.
   Šis tyrimas buvo atliktas su 112  mergaičių, kurių amžius buvo 12 metų. Po dešimtmečio, kai mergaitės tapo dvidešimtmetėmis buvo vėl įvertintas jų sveikatos ir fizinė būklė.
    Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad pagrindinė kaulinio audinio dalis formuojasi ankstyvame ir viduriniame paauglystės amžiuje. Vėliau kaulinio audinio tankis ir masė mažėja.
   Tiriamų mergaičių racione kalcio buvo nuo 500 iki 1800 mg per parą (priimta norma tokiame amžiuje 1300 mg per parą). Taigi jei kalcio ir labai mažai gaunama su maistu, tačiau jo įtaka kaulų stiprumui maža. Jei kalcio maiste yra virš 500 mg/parą, tai esminę įtaką kaulų formavimuisi daro fiziniai pratimai ir ji daug efektingesnė, negu papildomas kalcio  vartojimas. Kitaip sakant kalcis be fizinių pratimų į kaulus – nekeliauja.
  Kaulai kaip ir raumenys – netreniruojami tampa silpni ir trapūs. Dėl silpnų kaulų kaltas ne kalcio kiekis maiste, bet pakitęs gyvenimo būdas – paaugliai, ypač mergaitės, per mažai užsiima fizine veikla, kurios metu kraujo pH pasislenka į rūgštesnę pusę ir taip sudaro palankenes sąlygas susidaryti kolagenui.

Ar reklamose girdėjote garsiai rėkiant apie fosforo trūkumą organizme? O apie kolageno reikšmę kaulų stiprumui? O apie parathormono įtaką osteoporozei? O apie fizinių pratimų būtinybę jaunystėje? O apie mangano ir boro įtaką kaulams ir jų ryšį su kalciu? O apie kraujo pH įtaką kaulų formavimuisi?

     Jeigu manote, kad mineraliniame ar vandentiekio vandenyje esantis kalcio hidrokarbonatas lengvai papildys jo atsargas kauluose, tai klystate. Tam, kad sudaryti iš jo fosfatą, organizmui reikės įdėti nemažai pastangų ir kol tai įvyks, kalcio hidrokarbonatas greičiau virs kalcio karbonatu ir nusės mirtinu kroviniu ant jūsų kraujagyslių   sienelių kartu su cholesterolio pertekliumi, kurio kraujyje gyvenimo antroje pusėje dažniausiai yra padidintas kiekis.
   Ląstelėje kalcio yra labai mažai -  25 000 kartų mažiau negu jo yra kraujyje, kai tuo tarpu kalio ir magnio šis santykis daug mažesnis – ląstelėje kalio ir magnio sąlyginai daug. Regionų, kur vandenyje yra mažai kalcio, ilgaamžių gyventojų kraujyje kalcio yra 2-3 kartus mažiau, negu mūsų regiono gyventojų.
  Kalcis yra kraują šarminantis elementas. Hemogloninas tuo blogiau atiduoda deguonį, kuo kraujas yra šarmingesnis ( Werigo-Boro dėsnis). Jeigu jūsų kraujyje cirkuliuos kalcio perteklius, jūs turėsite dar vieną problemą – ląstelių deguonies badą. Glikogenas blogiau verčiamas gliukoze - jo hidrolizė šarmingesnėje aplinkoje sulėtėja, ko pasėkoje alkio pojūtis, pietūs anksčiau ir sotesni, negu priklauso, o finale - svoris auga kaip dobiliukai ant mėšlo.
  Jeigu turite skrandyje žaizdą ir bandote neutralizuoti jo fermentus ir rūgštį kalciu ar jo kalcio junginiais, tai žinokite, kad žaizda jame taip elgiantis neužgis niekada, nes skrandžio sienelių ląstelių kaita yra 300 kartų dažnesnė, negu likusių organų ir tokiam procesui deguonies atpalaidavimo iš hemoglobino,  nors ir nedidelis, sumažėjimas, yra labai svarbus – ląstelių dauginimasis sutriks. Be to žaizda gyja gerai tik rūgštinėje terpėje – naujas faktorius žaizdos gijimo procese.
 
O štai ką ir kodėl įkyriai siūlo prekeiviai:

„Nes Calcigran yra tinkamos sudėties
: Calcigran sudėtyje yra kalcio karbonatas. Tai saugi, itin gerai absorbuojama kalcio druska. Be to, priešingai nei kalcio citratas, kalcio karbonatas turi mažesnę tikimybę didinti skrandžio rūgštingumą.
 Neretai žmonės užkimba už reklamos jauko, išgirdę apie natūralų koralinį kalcį. Tai yra tas pats kalcio karbonatas, kuris tiesiog yra gaunamas iš koralų; iš koralų gaunamas kalcio karbonatas neturi jokių klinikinių pranašumų prieš įprastą kalcio karbonatą, ir netgi priešingai – jis gali turėti švino pėdsakų.“

O kuo skiriasi, ponai, jūsų kalcio karbonatas nuo to, kuris iškrenta virinant vandenį virdulyje? Irgi niekuo, nes kalcio karbonatas yra kalcio karbonatas ir mėnulyje. Jei jau pasiryžote farširuoti save kalciu, tai tą darykite bent šiek tiek protingiau ir saugiau. Kai kurias papildų kompanijų kuriančias galvas apšvietė dieviškoji šviesa - jie ėmė malti gyvūnų kaulus ir gaminti kalcio papildus, kuriuose yra kalcio fosfatai, o ne  karbonatai.Tačiau ir kalcis gautas iš sumaltų kaulų savinimasis sunkiai – mes gi ne šunys. Tam, kad toks kalcis būtų organizmo įsisavintas, skrandyje turi būti pakankamai stipri druskos rūgšties koncentracija, o mes tuo nepasižymime.

Geriau įsisavinamas yra kalcio citratas, kuris daug aktyviau atpalaiduoja kalcio jonus. Kalcio citratas gaunamas iš citrinos rūgšties ir kalcio hidroksido (reakcijos metu susidaro anglies dioksidas ir kalcio citratas). Bet ir kalcio iš citrato įsisavinti reikalinga rūgštis skrandyje. Kalcio citratas geresnis už sumaltus kavamale kiaušinio lukštus (kai kas tokį kalcį vartoja), tačiau ir jis ne idealus. Daug lengviau organizmas savinasi tirpstantį vandenyje kalcio laktatą (tokioje formoje jis yra piene), be to kalcio laktatas nedirgina gleivinės.

   Žmogaus organizme visą gyvenimą nuolat vyksta cheminės reakcijos, kurių metu vyksta cheminių elementų ir jų junginių persiskirstymas – sudaromi nauji, ardomi esami junginiai, iš vienos organizmo vietos jie keliauja į kitą arba išvis keliauja lauk iš organizmo su iškvepiamu oru, prakaitu, šlapimu ar išmatomis. Organizmo medžiagų apykaitai (metabolizmui) reikalingas tam tikras kiekvieno cheminio elemento kiekis organizme. Jų atsargas papildome iš išorės valgydami, gerdami, kvėpuodami ir šiek tiek per odą. Metabolizmo procesas nė akimirkai nesustoja, jis vyks net jums numirus, skirtumas tik toks, kad mirusiojo kūne įgauna pagreitį metabolizmo katabolinė dedamoji tol, kol galutinai  kūnas nebus suardytas iki stabilių laike neorganinių junginių.
    Kiekvienas gyvas organizmas stengiasi bet kokiomis priemonėmis išlaikyti gyvybę, tai yra subalansuoti organizmo metabolizmą – išlaikyti anabolizmo (cheminių junginių sudarymas) ir katabolizmo (cheminių junginių  ardymas) santykį artimą 50/50. Cheminių elementų atsargos įvairių junginių pavidalu organizme  yra kraujyje, kituose kūno skysčiuose(minimalus kiekis), audiniuose ir pats didžiausias kauluose. Jei negaunami cheminiai elementai ir jų junginiai iš išorės, naudojamos organizmo atsargos. Tas pats vyksta ir su cheminiu elementu kalciu (Ca) – esant jo trūkumui kraujyje ir negaunant su maistu, organizmas priverstas vartoti savo kalcio atsargas iš kaulų. Mažiausiai pavojingas ir patogiausiai organizmui vartoti yra jonizuotas koloidinis kalcis. Jo perteklius lengvai išvedamas per inkstus.

   Kalcis - katabolinis elementas  ląsteliniame lygmenyje ir jo perteklius, kaip ir trūkumas  yra žalingas. Kaulų sudėtyje didžioji kalcio dalis yra neorganinių fosfatinių junginių pavidale - fosforas yra anabolinis elementas ir tik jo, o ne anglies, dėka  kalcis yra kauluose.