 nuo 2008.09.01 |
| Kaip gyja žaizda |
|
 Kiekvienas iš mūsų per gyvenimą daugiau ar mažiau susiduriame su traumomis ir žaizdomis. Jų išvengti galima tik teoriškai, praktikoje – ne, todėl naudinga žinoti kas gi vyksta žaizdoje po traumos ir kaip ji gyja. Šio proceso pažinimas - pirmas žingsnis teisingai elgtis su žaizda.
Žaizda – tai mechaninis, temperatūrinis arba cheminis odos ar gleivinės pažeidimas. Nors žaizdos gydomos nuo neatmenamų laikų, bet vienos ir visiems priimtinos žaidų gydymo teorijos nėra lig šiol.
Prieš šimtą metų iš žaizdos buvo išskirti mikroorganizmai – nuo to laiko žaizdos pūliavimas traktuojamas kaip infekcinė komplikacija. Jei taip, tai ir žaizdos profilaktikai, ir žaizdos gydymui reikia taikyti tokias pačias priemones, kaip ir infekcinio susirgimo gydymui – saugoti organizmą nuo kontakto su mikroorganizmais ir naikinti juos, jei jie žaizdoje yra.
Dezinfekavimo priemonės suvaidino labai svarbų vaidmenį vystant dabartinę chirurgiją. Sterilūs instrumentai ir drabužiai operacinėje, chirurgo rankų ir jo aplinkos dezinfekcija teigiamai atsispindėjo rezultatuose – ženkliai sumažėjo pooperacinių supūliavimų. Pasirodė daugybė baktericidinių preparatų. Tačiau priešingai nei operacinėse, gydant jau užkrėstas, atsitiktines žaizdas, jie vilčių nepateisino. Sulfamidų ir antibiotikų atradimas sukėlė naują vilties bangą, bet ir ji rimsta, nes pradžioje atrodė, kad jų pagalba bus galima įveikti pooperacines komplikacijas, tačiau ilgesnį laiką pavartojus, mažėję supūliavimo rodikliai grįžo vėl į senas vėžes - esant sepsiui dabar 80% atvejų baigiasi mirtimi.
Paskutiniu metu vis dažniau pasirodo pranešimų apie antibiotikų nepakankamą efektyvumą žaizdos supūliavimo profilaktikai – jie toksiški, gali sukelti sunkias alergines reakcijas ir slopinti imunitetą, didindami ypač sunkių sepsio formų išsivystymo riziką. Todėl chirurgai vėl ėmė naudoti antiseptines priemones, kurių jau buvo atsisakę – organines ir neorganines rūgštis, kalio permanganato ir sidabro nitrato tirpalus.
Panagrinėkime kuo panašūs yra pūliavimas žaizdoje ir infekcinis susirgimas. Palyginkime pavyzdžiui su dizenterija. Panašumas yra tas, kad abiem atvejais užsikrečiama mikrobu. Esminis skirtumas : infekcinio susirgimo atveju mikrobas visada specifinis – tam tikrą ligą sukelia tam tikras mikrobas; žaizdos atveju skirtingose žaizdose – skirtingi mikrobai. Kartais vienoje žaizdoje gali būti ir keletas mikrobų rūšių vienu metu. Yra ir dar vienas skirtumas tarp supūliavimo ir infekcinio susirgimo. Infekcinis susirgimas yra atsitiktinumas, kuris gali ir neįvykti. Žaizdų išvengti galima tik teoriškai, praktikoje visi esame jų turėję. Didesnių ar mažesnių, bet turėję. Ir kadangi mikrobų yra visur, jie visada yra ir žaizdose. Evoliucijos eigoje turėjo atsirasti mechanizmas, kuris neleistų mikrobams daugintis ir taip pribaigti organizmą. Kadangi išvengti mikrobų praktiškai neįmanoma, labiausiai tikėtina, kad yra simbiozės su mikrobais mechanizmas. Juk net iki pat visai užgyjant žaizdai, joje rasime mikrobų, ir vargu ar jų tarpusavio santykiai bus paremti antagonizmu.
Kam žaizdai mikrobai? Įvykus traumai, į žaizdą pakliūna įvairiausi mikrobai, tačiau po kurio tai laiko žaizdoje mikroflora juntamai keičiasi: ji tampa panaši į tą, kuri yra apsigyvenusi ant odos, gleivinių ir žarnyne. Tai stafilokokai, lazdelės, įvairūs anaerobai. žinoma, žaizdoje dauginasi ne visi mikrobai, bet tik tie, kuriems žaizdoje yra tinkamiausios fizinės-cheminės sąlygos.
Charakteringas žaizdoje ir žarnyne gyvenančių mikrobų požymis: jie turi galingą fermentinę sistemą, sugebančią skaidyti baltymus. Žarnyno mikroorganizmai savo fermentais hidrolizuoja maisto liekanas ir pagerina jų įsisavinimą. Žaizdoje gi visada yra mirusio, nekrotizuoto audinio, žaizda niekada neužgyja, kol negyvybingas audinys yra joje. Vienintelis mechanizmas, kuris yra gamtos sukurtas tam audiniui sunaikinti – suskaidymas fermentais, kuriuos gamina organizmas ir... mikroorganizmai. Jie savo fermentais pagreitina negyvo audinio perdirbimą ir tuo pačiu greitina žaizdos gijimą. Visokiais būdais besistengdami žaizdą padaryti sterilią – lėtiname žaizdos gijimą, tai yra prieštaraujame mechanizmui, kuris buvo sukurtas evoliucijos. Naudodami antibiotikus ir sulfamidus mes pažeidžiame tarp žaizdos ir mikrobų ekologinius santykius, kurie susiklostė evoliucijos eigoje. To pasekoje žaizdoje ėmė gyventi mikrobai, kurie yra nejautrūs naudojamiems preparatams. Atsirado naujos ekologinės sistemos, kurios organizmui visai nenaudingos.
Paskutinių dešimtmečių tyrinėjimai parodė, kad visos žaizdos gyja tik susidarius joje didesnio ar mažesnio lygio uždegimui. Didžioji dauguma žaizdų, jei jos nedezinfekuojamos ir nenaudojami antibiotikai, gyja supūliuodamos.
Bet kurioje žaizdoje, didelėje ar tik įbrėžime, iš kart po sužeidimo įvyksta pokyčiai – audiniai tinsta, jų pH keičiasi į rūgštinę pusę – apie 5.0. Artimuose žaizdai audiniuose padidėja druskų koncentracija, pačioje žaizdoje kyla osmosinis slėgis, į ją ima tekėti plazma ir kraujo kūneliai – eritrocitai, leukocitai, trombocitai. Dviejų rūšių kraujo ląstelės – neutrofiliniai leukocitai ir eozinofilai pirmomis dienomis skyla ir į žaizdą paleidžia proteolitinius fermentus, galinčius skaidyti baltymus – negyvus audinius. Gyvosios ląstelės turi antifermentus, kurie jas saugo nuo fermentų poveikio.
Šiuos visus stereotipinius pokyčius priimta laikyti kaip nukrypimus nuo normos. Rūgštėjimas aiškinamas medžiagų apykaitos sutrikimu ir pieno rūgšties kaupimusi, osmosinio slėgio padidėjimas siejamas su vandens-druskų balanso sutrikimu, tinimas – su mikrocirkuliacijos ir kapiliarų pralaidumo sutrikimu.
Bet juk šitie pokyčiai vyksta visada ir kiekvienoje žaizdoje! Ar tai nesako mums, kad šie procesai, kaip ir uždegimas, yra evoliucijos eigoje išsidirbęs žaizdos gijimo mechanizmas?
Tai principinis klausimas. Jei mes susiduriame su komplikacijomis, tai su jomis reikia kovoti, bet jeigu mes susiduriame su dėsningumais, tai jais reikia sekti, o ne priešintis jiems.
Kam žaizda užrūgštinama? Tam, kad joje būtų blogesnės sąlygos vystytis patogeninei mikroflorai. Osmosinis slėgis padeda iš žaizdos audinių išplauti negyvybingas ląsteles, o padidėjęs fermentinis aktyvumas pagreitina jų irimą ir atmetimą.
Biologinis uždegimo ir pūliavimo vaidmuo žaizdoje – pagreitinti jos išsivalymą. Žaizda neužgis tol, kol joje bus nekrotizuoto, negyvo audinio. Jeigu jo nedaug, jį sutvarkys makrofagai ir kitos ląstelės. Tačiau kai negyvo audinio yra daug ir makrofagai nepajėgūs susitvarkyti, į darbą įsijungia mikrobai. Kol mikrobų nedaug – iki 105 viename grame, pūliavimo nėra, bet jei audinio tiek, kad negali susitvarkyti su juo nei makrofagai, nei nedidelis kiekis mikrobų, mikrobai ima aktyviai daugintis. Kaip atsakas į tai į žaizdą ima plūsti vis nauji ir nauji leukocitai, jie kovoja su jais, žūsta ir kartu su žuvusiais mikrobais sudaro pūlius. Suirdami leukocitai į žaizdą išskiria dar ir savo proteolitinius fermentus.
Santykiai tarp organizmo ir mikrobų žaizdoje ne visada idealistiniai – jeigu organizmo apsauginiai mechanizmai nėra stiprūs, mikroorganizmai gali prasiskverbti į sveikus audinius ir sukelti infekcijos plitimą. Iš biologinių pozicijų žiūrint, padaro su defektuota imunine sistema mirtis – pateisinama, nes tai biologinės atrankos sistemos dalis. Bet gydytojai žiūri ne iš bendrabiologinio požiūrio taško, o iš humaniško, medicininio. Kokioje būsenoje sužeistojo imuninė sistema dažniausiai nežinoma, todėl negalima atmesti ir to, kad mikrobai žaizdoje gali kelti mirtiną pavojų. Siekti juos sunaikinti yra protinga ir pateisinama.
Pirmosios chirurginės pagalbos metu iš žaizdos pašalinami mikrobai ir negyvas audinys – gydytojas eina tuo pačiu keliu kaip ir gamta, ir žaizda gyja greičiau, negu ji gytų natūraliai. Tačiau išvalyti žaizdą ir pašalinti visus negyvus audinius ne visada pavyksta. Ką gi reikia daryti tokiu atveju? Tris dalykus vienu metu: pagreitinti mirusių audinių skaidymą, sudaryti sąlygas audiniams atsistatyti ir nuslopinti mikrobų dauginimąsi. Mikrobus slopinti reikės tol, kol neišmoksime įvertinti kiekvieno ligonio imuninės sistemos aktyvumo.
Kad pagreitinti žaizdos audinių skaidymą ir naikinti mikrobus joje, yra sukurti tepalai, kurių sudėtyje yra fermentas (negyvo audinio skaidymui) ir antibiotikas (mikrobų naikinimui). Lentelėje matome dviejų tokių tepalų, Prodioksin ir Iruksol, gydomojo poveikio palyginimą :
Pd - prodioksino tepalas, Ir - Iruksol tepalas, K - izotoninis natrio chlorido tirpalas.
|
| |
| |
|
Cholesterolis. Neteisingai apkaltintas
2010.01.27 HomoSanitus / Martynas J.
 Buvo manoma, kad cholesterolis yra rizikos faktorius, sukeliantis širdies ligas. Firma „Unilever” pasinaudojo šansu gaminti bei parduoti produktus, kurie fitosterolių pagalba mažina bendrą cholesterolio kiekį, taip pat ir pas sveikus žmones. Fitosteroliai, arba augalų steroliai – tai yra grupė steroidinių alkoholių, natūraliai randamų augaluose. Fitosterolio mažais kiekiais yra daržovių aliejuje, ypač šaltalankiuose (1640mg/100g), javų aliejuje (968mg/100g), ir sojų pupelių aliejuje (327mg/100g). Augaluose jis atlieka struktūrinį lastelės membranos vaidmenį, o pas gyvūnus jį atlieka cholesterolis.
De Graffas ir Schuitemakeris savo įžvalgoje įrodė, kad augalų riebalų absobrcija yra reali, tačiau tai didina širdies ligų riziką. [1] Kyla klausimas: ar tokie produktai turėtų būti leidžiami parduoti?... |
Apie santykius į tašką, kuris tam – neskirtas
2010.01.12 HomoSanitus / Age
 Liaudyje sklando gandai, kad vyro sperma yra stebuklinga ir ją vartojant tiek išoriškai, tiek į vidų, galima neva save atjauninti. Matyt šis mitas vis dar sklando ore ir niekaip nenusėda dar nuo tų laikų, kai spermos voniose maudėsi Romos imperatorių žmonos. Ji stebuklinga, bet ne tuo. Jos stebuklas tas, kad ji – pradeda gyvybę.
Kiekvienas iš mūsų esame unikalūs savo baltymo sudėtimi – svetimas baltymas, pakliuvęs į mūsų organizmą, yra svetimkūnis ir imuninės sistemos yra atakuojamas. Spermatozoidas, pakliuvęs į moters organizmą, jos imuninei sistemai jis yra toks pats svetimkūnis, kaip bakterija ar virusas, ar šiaip koks plaukiojantis maisto trupinys. Žmogaus apsauginis barjeras nuo svetimkūnių prasideda jau odos paviršiuje ir gleivinėse, kuriose gaminamos specifinės ir nespecifinės medžiagos... |
| |
|
Žmogiškai apie kiaulišką gripą
2009.11.23 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Kalėdinis Sale'as, arba tariamo lavono seilės
- Ar myli mane, Sigizmundai? Išjunk tu tą televizorių ir baik glostyti tą trilitrinį stiklainį – pasenę gi tie lašai nuo slogos jau bus. Sakiau tau – nepirk tiek daug, nes dabar ir pinigai vėjais paleisti, ir naudos jokios.
- Nepyk ant manęs. Žinoma, kad myliu. Bet juk pati žinai – imunitetą reik treniruot, palaikyt, stiprint , o pinigų juk nebe. Belieka šou renginį stebėti tik ekrane, ne mūsų kišenei tas ...sale'as.
- A? Apie kokias ir kieno tu čia seiles, a?
Šventorius blizgėjo, išpuoštas lašelinių girliandomis, ore sklandė šventieji drugeliai, pasidabinę marlinėmis kaukėmis. Šventųjų posėdžių salėje kaip niekad gausiai susirinkę parapijiečiai rimtais veidais, taip pat pridengtais... |
Nugalėk išsėtinę sklerozę
2009.05.26 HomoSanitus / Česlovas Kulevičius
Mano Išsėtinė Sklerozė (IS) buvo diagnozuota 1996-jų rugpjūtį. Pradžia buvo sunki - 2 paūmėjimai per 4 mėnesius. Kai suvokiau, kad visi "gydymai", kuriuos man galėjo pasiūlyti oficiali ortodoksinė (sintetiniais medikamentais pagrįsta) medicina, tik vienaip ar kitaip blogina mano sveikatą, radikaliai (skubiai ir visam laikui) nusisukau nuo jos. Nuo maždaug 2000-jų niekas nedrįsta užtikrintai patvirtinti, kad mano problema - Išsėtinė Sklerozė. O man pavadinimai (etiketės) nerūpi. Man rūpi tik sveikata.
Mano IS istorija
37 metus gyvenau kaip dauguma aplinkui. Per daug nesusimąstydamas. Kai kuriose srityse tapau geresnis nei vidurkis, daugumoje sričių - žymiai prastesnis. Žodžiu - buvau vidutiniokas praktiškai visomis prasmėmis.
Taip gyvenau, gyvenau - kol vieną 1996-jų rugpjūčio dieną nepajutau (o gal... |
| |
|
Žmogaus anatomija
2009.04.24 HomoSanitus / Age
Sėdi žmogus gydytojo kabinete. Gydytojas jam pasakoja apie jo vienokį ar kitokį organo sutrikimą, o žmogelis karpo auselėmis, įbedęs viltingai akeles į gydytojo pildomą jo ligos istoriją ir visiškai nieko nenutuokia apie ką vyksta kalba – žmogelio kūnas jam pačiam absoliučiai nepažįstamas. Tabu, kurį uždėjo odos sluoksnis ir žmogaus mąstymo ribotumas.
Nugyvena žmogus gyvenimą, daug kur pabuvoja, daug gali papasakoti apie pasaulį, jame vykusius, vykstančius ir dar vyksiančius įvykius už tūkstančių kilometrų nuo pasakotojo. Tačiau papasakoti apie įvykius, vykstančius pasakotojo viduje, jis papasakoti negali – smalsumas, einant per gyvenimą, buvo tik į išorę – vidus nedomino. Apie savo vidų žmogus sužino dažniausiai arba tapęs gydytoju, arba susirgęs (šiuo atveju sužino tik mažas procentas...
|
Ar tiesa, ką žinom apie tuberkuliozę?
2009.03.10 HomoSanitus / Age
1993 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) sukūrė planą dešimtmečiui, skirtą du kartus sumažinti mirtingumui nuo tuberkuliozės, ligos, kuri kasmet užgesina apie 2 milijonus gyvybių.
Tačiau, kaip pažymi Harvardo tyrinėtojai Timas Briujeris ir Džodis Heimanas, išstudijavę paskutinius epidemiologinius duomenis, daugelyje pasaulio šalių padėtis per paskutinius dešimt metų ne pagerėjo, bet atvirkščiai – pablogėjo ir tuberkuliozė plinta.
„Kovos su tuberkulioze globalioji strategija reikalauja esminės peržiūros“ - užbaigia Harvardo mokslininkai, publikavę savo išvadas «American Journal of Epidemiology» - nes globalios pastangos kovai su tuberkulioze neatnešė laukiamos sėkmės."
Ir tai yra pripažintų specialistų šioje srityje išvada.
Medicininėse...
|
| |
|
Filosofiškai apie alkoholio naudą
2009.03.02 HomoSanitus /
Gera iliustracija to, kaip žmonės daug žino apie gydymą ir kuo baigiasi tas žinojimas.
Dėkojame www.zebra.lt už suteiktą aktualią medžiagą.
Taip nuoširdi padėka filmo kūrėjams bei aktoriui asmeniškai.
|
Apie ligas, kurių...nėra
2009.02.18 HomoSanitus / Age
Jei skubate į pragarą ar rojų, negaiškite laiko - šis straipsnis ne Jums. :)
Ligos, kurių priežastimi gali būti stresas arba organizmo senėjimas: stenokardija (išeminė širdies liga), autoimuniniai susirgimai (autoimuninis tiroiditas ), vėžys, širdies -kraujagyslių susirgimai (hipertonija, infarktai, insultai), Krono liga, antro tipo diabetas, visa eilė organizmo būsenų, tokių, kaip galvos skausmai - fibromialgija..., imuniteto sumažėjimas ir su tuo surištos ligos, chroniškas kolitas, vidurių užkietėjimas, sudirgintos žarnos sindromas, žaizdos skrandyje, dvylikapirštėje, žarnyne. Sąrašą galima būtų tęsti, nes tai tik aisbergo viršūnės ir tokių viršūnių – daug. Kad žinoti šių procesų ištakas (analogija su medžiu – daug daug lapų-ligų,... |
| |
|
Jo Didenybė - PELĖSIS!
2009.02.14 HomoSanitus / Saulius Jasionis
 Mes gyvename tarp daugybės mikroorganizmų, taip pat daugybė jų gyvena mūsų viduje. Tarp jų yra vienas mįslingas ir kartais labai pavojingas. Daugelis mūsų kasdien galime jį stebėti: vonioje, ant drėgnų sienų, ant sugedusio maisto.
„Dėl jo perspėja Šventasis Raštas ir Koranas, su juo kovojo Aleksandras Makedonietis, o nugalėjo jį Jekaterinos laikų didikas Grigorijus Orlovas. Jį vadino „Velnio duona“ ir „Dievo spjūviu“. Būtent jis tapo „Tutanchamono prakeikimu“ ir pražudė kosminę stotį „Mir“.
Pats žodis „pelėsis“ turi buitinį atspalvį. Biologiškai tai yra grybas. Ir, bendrai paėmus, visi grybai vienodi - taip visų mėgiami baravykai ir pelėsiniai grybeliai - giliausia savo prasme tai vienas ir tas pats. Todėl nereikia... |
Poniabudės sugebėjimai
2009.02.09 HomoSanitus / Saulius Jasionis
 Grybai - vieni keisčiausių gamtos kūrinių, kuriais rimtai mokslas susidomėjo dar visai neseniai. Susidomėjo ne kulinarine verte, bet jų gydomosiomis savybėmis. Grybų karaliumi pagal gydomąsias savybes nuo seno laikomas japoniškas grybas shiitake, kurio pagalba gydoma daugelis ligų, įskaitant ir piktybinius auglius. Na, jeigu japonai turi karalių, tai mūsų miškuose auga ne ką prastesnis, o kai kuriais atžvilgiais ir gerokai pranašesnis grybas Phallus impudicus, liaudyje vadinamas poniabude, panagrybiu ar žemės taukais. Šis grybas nuo seno gerai žinomas ir labai vertinamas Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Valgė jį šviežią su grietine, paskanindami druska ir pipirais, darė užpilus su degtine ar kagoru, džiovino. Poniabudės sultimis merginos ir moterys tepdavo veidą, kad oda būtų... |
| |
|
Alus kartus, tiesa apie jį - dar labiau
2009.01.07 HomoSanitus / Age
 Alutį žmogus protingasis sriūbčioja jau seniai, apynio galimybes jo gaminime europiečiai irgi žino jau apie 1000 metų, bet kaip šis „gėrimukas“ įtakoja žmogaus organizmą niekas per daug nesiaiškino. Tradiciškai rašomos odės „tai, ką turime geriausio“, knygiūkštėse ar internete galime rasti net pasiūlymų alų vartoti nėščioms moterims, maitinančioms krūtimi mamoms, yra net pasiūlymų naujagimius pavaišinti „kad geriau miegotų“ ...
Ne AIDS, ne tuberkuliozė ar kokia kita ...ozė žudo visuomenę, bet jaunimo alaus alkoholizmas.
Kad aluje yra alkoholio ir apie jo poveikį žmogaus organizmui pakankamai gerai žinome, tačiau apie kitus alaus „privalumus“ žinome mažai.
Seniai buvo pastebėta, kad alkoholį ar alų vartojantys vyrai moteriškėja, o... |
Kodėl nosis tampa kankine?
2008.12.21 HomoSanitus / Age
 Per valstybinį TV kanalą stebėjau tūkstantmečio vaikų konkursą ir į akis krito vaikų akys. Didžioji dalis jų buvo su akiniais. Kai koja ar ranka neatlieka pilnai savo funkcijos, sakome, kad žmogus luošas, kai dorai neatlieka savo funkcijos akys, viskas lyg taip ir turėtų būti. Konkursą žiūrintys ploja ir džiaugiasi rinktinių vaikų žiniomis, o man džiaugsmo nedaug – žinių kaina akivaizdi – būrelis luošų vaikų.
Kaip jau minėta, žmogaus smulkiausios kraujagyslės - kapiliarai yra ta kraujotakos organų dalis, nuo kurios labai ir priklauso mūsų sveikata. Tol, kol kapiliarai platūs, tol per juos vyksta gyvybinio skysčio – kraujo tekėjimas į galutinius transportavimo taškus – ląsteles.
Jei kapiliarai dėl vienokių ar kitokių priežasčių susiaurėja, štai tada ir prasideda... |
| |
|
Neieškokite artimiausioje vaistinėje
2008.12.02 HomoSanitus / Vidas Jankauskas
Turbūt žinote, kas kenčia nuo depresijos, bronchinės astmos, kolito, alergijos, galvos skausmo ar skrandžio negalavimų? Turėsite jiems gerų naujienų. Ar žinojote, kad jau egzistuoja vienas efektyvus vaistas, kuris gali padėti ir nuo šių, ir nuo daugelio kitų ligų?
• Šį vaistą kasdien išbando milijonai žmoniu klinikiniu tyrimų metu visame pasaulyje;
• Šio vaisto veiksmingumas įrodytas daugybe klinikinių bandymų;
• Šį vaistą gamina ir / arba naudoja visos pasaulio farmacijos kompanijos;
• Šis vaistas negali sukelti jokio šalutinio poveikio;
• Šio vaisto efektyvumas kai kuriais atvejais siekia 75 proc.;
• Šis vaistas iki šiol nėra patentuotas;
• Šis vaistas neretai efektyvus netgi ir tais atvejais, kai indikuotina chirurgo...
|
JAV, Prozac ir libido
2008.11.29 HomoSanitus / Age
 Amerika, Amerika ... ne šalis, o svajonė. Daugelio besivystančių kraštų gyventojų nepasiekiamas rožinis sapnas, švelniai besisūpuojantis demokratijos lopšys, į kurį atgulti ir jame pasivolioti nori ne vienas skurdesnio krašto suvargėlis. Šalyje, kurioje klesti ekonominė gerovė, demokratija žmogus visada yra besišypsantis, visada geros nuotaikos, niekur neskubantis ir beveik nekamuojamas vienokio ar kitokio pobūdžio nerimo – juk svajonių šalyje gyventi gera, šilta, sotu ir jauku.
Jau ir mano riboto talpumo kaukolės dėžutę buvo beužvaldanti mintis apie žalią kortą ir galimybę apsigyventi pačioje tobuliausioje pasaulio valstybėje, bet atsitiktinumas mano akims pakišo lentelę, kuri sukėlė sumaištį mano nusistovėjusiose pažiūrose JAV kryptimi - tad nutariau tuo galvoje... |
| |
|
Kiek laiko skirti fiziniams pratimams?
2008.11.17 HomoSanitus / Age
Nežinai kaip elgtis?
Žvelk į gyvūnus ir sek jais.
Lietuvos tinginiai, sukluskite! Šis straipsnis beveik neprieštarauja jūsų gyvenimo filosofijai – kam tiek ilgai plušėti, jei galima tuos pačius rezultatus pasiekti judant minimaliai.
Ar matėte be jokios prasmės ar reikalo bėgiojantį miško takeliais briedį ar barsuką? Įsivaizduojate tokį reginį? Briedis bėga ratais, o jūs sukate galvą sau klampiu klausimu – ką gi jis čia veikia? Briedis treniruojasi. Kvailoka, ar ne? Tačiau, kai pamatome parko takeliu bidzenantį homo sapiens atstovą, tai lyg ir viskas savo vietose. Treniruoja kūną mat jis. Bet ar iš tikrųjų taip turėtume elgtis – skirti tiek laiko bėgiojimui ar kitokiems fiziniams pratimams?
Gyvūnai, jei tik sąlygos leidžia (niekas nesiveja ir maisto... |
Kapiliarų vaidmuo
2008.11.05 HomoSanitus / Age
 Išgirdus žodį „kraujagyslės“, dažniausiai galvoje mintis suklijuoja daugiau ar mažiau ryškesnį vaizdą iš po oda esančių venų „upelių“ tinklo. Vieno kito galvoje blyksteli už venas storesnių arterijų vaizdelis, o štai kapiliarų tinklo vaizdelis generuojamas tik tiems, kurie jais pasidomėjo giliau ir iš arčiau. Šis straipsnelis ir skirtas tam, kad ateityje, išgirdus žodį „kapiliaras“, galvoje prasisklaidytų rūkas ir išvystumėte žmogaus organizme plika akimi nematomą 100 000 km ilgio labai lanksčių vamzdelių tinklą, nuo kurio didžiąja dalimi priklauso mūsų sveikata. Tuos vamzdelius medicina vadina – kapiliarais. Visa sudėtinga kraujotakos sistema žmogaus organizme yra tam, kad pristatyti kraują į kapiliarus, o šie pastarąjį – į audinius ir... |
| |
|
Vitaminai trumpina gyvenimą?
2008.10.23 HomoSanitus / Age
 Informacinės priemonės ir gydytojai kala į galvą, kad laisvieji radikalai yra blogai ir reikia su jais visomis priemonėmis kovoti. Ir tai kovai pasiūlo įvairiausių „ginklų“ - antioksidantų – vitaminų ... A, C, E ..., beta karotino.... Tam, kad sustabdyti tą „oksidacinį procesą“, kuris esant kai kuriems susirgimams – vėžiui ar širdies - kraujagyslių ligoms, yra labai nepageidaujamas, bet vyksta intensyviai. Šis efektas pasiekiamas naikinant laisvuosius radikalus minėtais „ginklais“. Tik ar gerai tai daryti? O tai ir parodo ... laikas: danų mokslininkai pareiškė, kad kai kurie iš „ginklų“ ne ilgina gyvenimą, kaip buvo lig šiol kalama, bet atvirkščiai – trumpina jį.
Mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 233 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo... |
Šūvis, mylimajai dar nespėjus užsimerkti
2008.10.17 HomoSanitus / Age
 Daugumos moterų ir vyrų požiūris į reiškinį, kuris moksliškai vadinamas ejakuliacija, keistokai atrodo dangaus ir žemės Sutvėrėjui. Juk tada, kai jis mus atsidėjęs kūrė, vyro ir moters sueities pagrindinis tikslas jo sumanyme buvo (o ko gero ir dabar yra) giminės pratęsimas, o dauguma mūsų vis dar galvojame, kad šis keistokas (pažvelkite nors kartą į save iš šalies), bet labai jau malonus reiškinys ir procesas iki jo, buvo „sugalvotas“ tik pasilinksminimui ar nusiraminimui.
Žmona ar moteris gali būti labai nepatenkinta, kai jos partneriui ejakuliacija įvyksta labai greitai, bet tuomet sutvėrėjas labai džiaugiasi ir ploja katučių – jo numatytas reikalas įvyksta per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis kuro sąnaudomis.
Lig šiol buvo manoma, kad ejakuliacijos laiką apsprendžia... |
| |
|
Kas teikia informaciją ekstrasensams apie buvusias ligas ar traumas?
2008.10.12 HomoSanitus / Age
 Jeigu manote, kad, sriūbčiodami gėrimą, pavadinimu „tu baisus, bet niekaip negaliu tavęs atsikratyti“ perskaitysite kokius penkis, nors ir ilgokus sakinius, ir jums bus aišku kaip tai vyksta, tai klystate. Na nebent jūs pats esate Wolf Messing anūkas ir paveldėjote visus senelio sugebėjimus, o pusę dar tiek jums pridėjo, o ne atėmė geneologinio medžio šaka, kurią dabar intensyviai arba nelabai auginate. Jei ne, tai reikės įdėmiai perskaityti gabalą gana sunkoko, bet vis dar išliekančio populiaraus dėstymo ribose, teksto ir gal būt tada jūsų intellectus extra sensoricus (lot.) gebėjimai sugaus tą esmę, kuri patenkins jūsų smalsumą, o gal ir privers pasidomėti giliau, suteikdama vilties mums, kad jūs esate tas išrinktasis, kuris hipotezę apibarstys įrodymais, kad ... |
Arčiau kas laka ar kas geria?
2008.10.09 HomoSanitus / Age
 Siela ir kūnas. Siela – televizoriui, kūnas - šaldytuvui. Tarnauja. Nuolankiai. Tarnauja ir ryja. Siela - informaciją, kūnas – maistą. O šie suvartotieji mus keičia, keičia, keičia... Šiandien esam vienokie – jauni, dailūs, protingi ir liekni, o rytoj jau kitokie – rieboki, be dailumo, seni ir tik kai kurie švytintys išmintimi. Bet abiem atvejais sotūs – šaldytuvai dar pilni, informacijos netrūksta. O kai dantys pabyra ir norai galvoje nutyla, nuaidi paskutinį kartą varpai ir artėja finišo tiesioji – aleliuja ... Amžinasis ratas. Ir lieka tik pokyčiai. Būsimame palikuonių kūne ir sieloje, kuriuos irgi kažkas kažkada kokia nors proga ar tikslu apmąstys, o po to gal ir aptarinės. Kaip ir mes dabar.
Žmogus turi iltis. Jis plėšrūnas?... |
|
|
Paieška
| |
Gyvenimas trumpas, kūrybinis kelias - ilgas, patogus momentas - greitai praeinąs, patirtis - apgaulinga, sprendimas - sunkus. Todėl ne vien gydytojas, bet ir pats ligonis turi naudoti visas įmanomas priemones bendram tikslui pasiekti.
Hipokratas
|
Forumas
Animizmas 
(1 pranešimai)
paskutinis 2009-11-06 11:06:02
| Naujausi komentarai |
Valia
2010-07-29 20:52:54
Samližei
2010-07-29 18:47:17
s
2010-07-29 17:52:34
aš
2010-07-29 17:31:46
smaližė
2010-07-28 22:46:59
neebl
2010-07-28 22:17:22
Valia
2010-07-28 20:20:50
smaližė
2010-07-28 15:50:11
smaližė
2010-07-28 15:31:54
Bertai
2010-07-28 12:20:08
berta
2010-07-28 02:01:19
Raimis
2010-07-26 12:42:53
Raimis
2010-07-26 12:23:01
Raimis
2010-07-26 12:14:05
|
|
