Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Kaip gyja žaizda
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Apie visk? / Kaip gyja žaizda
Kiekvienas iš mūsų per gyvenimą daugiau ar mažiau susiduriame su traumomis ir žaizdomis. Jų išvengti galima tik teoriškai, praktikoje – ne, todėl naudinga žinoti kas gi vyksta žaizdoje po traumos ir kaip ji gyja. Šio proceso pažinimas - pirmas žingsnis teisingai elgtis su žaizda.
 Žaizda  – tai mechaninis, temperatūrinis arba cheminis odos ar gleivinės pažeidimas. Nors žaizdos gydomos nuo neatmenamų laikų, bet vienos ir visiems priimtinos žaidų gydymo teorijos nėra lig šiol.
  Prieš šimtą metų iš žaizdos buvo išskirti mikroorganizmai – nuo to laiko žaizdos pūliavimas traktuojamas kaip infekcinė komplikacija. Jei taip, tai ir  žaizdos profilaktikai, ir žaizdos gydymui reikia taikyti tokias pačias priemones, kaip ir infekcinio susirgimo gydymui – saugoti organizmą nuo kontakto su mikroorganizmais ir naikinti juos, jei jie žaizdoje yra.

 Dezinfekavimo priemonės suvaidino labai svarbų vaidmenį vystant dabartinę chirurgiją. Sterilūs instrumentai ir drabužiai operacinėje, chirurgo rankų ir jo aplinkos dezinfekcija teigiamai atsispindėjo rezultatuose – ženkliai sumažėjo pooperacinių supūliavimų. Pasirodė daugybė baktericidinių preparatų. Tačiau priešingai nei operacinėse, gydant jau užkrėstas, atsitiktines žaizdas, jie vilčių nepateisino. Sulfamidų ir antibiotikų atradimas sukėlė naują vilties bangą, bet ir ji  rimsta, nes pradžioje atrodė, kad jų pagalba bus galima įveikti pooperacines komplikacijas, tačiau ilgesnį laiką pavartojus, mažėję supūliavimo rodikliai grįžo vėl į senas vėžes -  esant sepsiui dabar 80% atvejų baigiasi mirtimi.

  Paskutiniu metu vis dažniau pasirodo pranešimų apie antibiotikų nepakankamą efektyvumą žaizdos supūliavimo profilaktikai – jie toksiški, gali sukelti sunkias alergines reakcijas ir slopinti imunitetą, didindami ypač sunkių sepsio formų išsivystymo riziką. Todėl chirurgai vėl ėmė naudoti antiseptines priemones, kurių jau buvo atsisakę – organines ir neorganines rūgštis, kalio permanganato ir sidabro nitrato tirpalus.

 Panagrinėkime kuo panašūs yra pūliavimas žaizdoje ir infekcinis susirgimas. Palyginkime pavyzdžiui su dizenterija. Panašumas yra tas, kad abiem atvejais užsikrečiama mikrobu. Esminis skirtumas : infekcinio susirgimo atveju mikrobas visada specifinis – tam tikrą ligą sukelia tam tikras mikrobas; žaizdos atveju skirtingose žaizdose – skirtingi mikrobai. Kartais vienoje žaizdoje gali būti ir keletas mikrobų rūšių vienu metu. Yra ir dar vienas skirtumas tarp supūliavimo ir infekcinio susirgimo. Infekcinis susirgimas yra atsitiktinumas, kuris gali ir neįvykti. Žaizdų išvengti galima tik teoriškai, praktikoje visi esame jų turėję. Didesnių ar mažesnių, bet turėję. Ir kadangi mikrobų yra visur, jie visada yra ir žaizdose. Evoliucijos eigoje turėjo atsirasti mechanizmas, kuris neleistų mikrobams daugintis ir taip pribaigti organizmą. Kadangi išvengti mikrobų praktiškai neįmanoma, labiausiai tikėtina, kad yra simbiozės su mikrobais mechanizmas. Juk net iki pat visai užgyjant žaizdai, joje rasime mikrobų, ir vargu ar jų tarpusavio santykiai bus paremti antagonizmu.

 Kam žaizdai mikrobai? Įvykus traumai, į žaizdą pakliūna įvairiausi mikrobai, tačiau po kurio tai laiko žaizdoje mikroflora juntamai keičiasi: ji tampa panaši į tą, kuri yra apsigyvenusi ant odos, gleivinių ir žarnyne. Tai stafilokokai, lazdelės, įvairūs anaerobai. žinoma, žaizdoje dauginasi ne visi mikrobai, bet tik tie, kuriems žaizdoje yra tinkamiausios fizinės-cheminės sąlygos.

   Charakteringas žaizdoje ir žarnyne gyvenančių mikrobų požymis: jie turi galingą fermentinę sistemą, sugebančią skaidyti baltymus. Žarnyno mikroorganizmai savo fermentais hidrolizuoja maisto liekanas ir pagerina jų įsisavinimą. Žaizdoje gi visada yra mirusio, nekrotizuoto audinio, žaizda niekada neužgyja, kol negyvybingas audinys yra joje. Vienintelis mechanizmas, kuris yra gamtos sukurtas tam audiniui sunaikinti – suskaidymas fermentais, kuriuos gamina organizmas ir... mikroorganizmai. Jie savo fermentais pagreitina negyvo audinio perdirbimą ir tuo pačiu greitina žaizdos gijimą. Visokiais būdais  besistengdami žaizdą padaryti sterilią – lėtiname žaizdos gijimą, tai yra prieštaraujame mechanizmui, kuris buvo sukurtas evoliucijos. Naudodami antibiotikus ir sulfamidus mes pažeidžiame tarp žaizdos ir mikrobų ekologinius santykius, kurie susiklostė evoliucijos eigoje. To pasekoje žaizdoje ėmė gyventi mikrobai, kurie yra nejautrūs naudojamiems preparatams. Atsirado naujos ekologinės sistemos, kurios organizmui visai nenaudingos.

  Paskutinių dešimtmečių tyrinėjimai parodė, kad visos žaizdos gyja tik susidarius joje didesnio ar mažesnio lygio uždegimui. Didžioji dauguma žaizdų, jei jos nedezinfekuojamos ir nenaudojami antibiotikai, gyja supūliuodamos.
   Bet kurioje žaizdoje, didelėje ar tik įbrėžime, iš kart po sužeidimo įvyksta pokyčiai – audiniai tinsta, jų pH keičiasi į rūgštinę pusę – apie 5.0. Artimuose žaizdai audiniuose padidėja druskų koncentracija, pačioje žaizdoje kyla osmosinis slėgis, į ją ima tekėti plazma ir kraujo kūneliai – eritrocitai, leukocitai, trombocitai. Dviejų rūšių kraujo ląstelės – neutrofiliniai leukocitai ir eozinofilai pirmomis dienomis skyla ir į žaizdą paleidžia proteolitinius fermentus, galinčius skaidyti baltymus – negyvus audinius. Gyvosios ląstelės turi antifermentus, kurie jas saugo nuo fermentų poveikio.
  Šiuos visus stereotipinius pokyčius priimta laikyti kaip nukrypimus nuo normos. Rūgštėjimas aiškinamas medžiagų apykaitos sutrikimu ir pieno rūgšties kaupimusi, osmosinio slėgio padidėjimas siejamas su vandens-druskų balanso sutrikimu, tinimas – su mikrocirkuliacijos ir kapiliarų pralaidumo sutrikimu.
  Bet juk šitie pokyčiai vyksta visada ir kiekvienoje žaizdoje! Ar tai nesako mums, kad šie procesai, kaip ir uždegimas, yra evoliucijos eigoje išsidirbęs žaizdos gijimo mechanizmas?
 Tai principinis klausimas. Jei mes susiduriame su komplikacijomis, tai su jomis reikia kovoti, bet jeigu mes susiduriame su dėsningumais, tai jais reikia sekti, o ne priešintis jiems.
 Kam žaizda užrūgštinama? Tam, kad joje būtų blogesnės sąlygos vystytis patogeninei mikroflorai. Osmosinis slėgis padeda iš žaizdos audinių išplauti negyvybingas ląsteles, o padidėjęs fermentinis aktyvumas pagreitina jų irimą ir atmetimą.

  Biologinis uždegimo ir pūliavimo vaidmuo žaizdoje – pagreitinti jos išsivalymą. Žaizda neužgis tol, kol joje bus nekrotizuoto, negyvo audinio. Jeigu jo nedaug, jį sutvarkys makrofagai ir kitos ląstelės. Tačiau kai negyvo audinio yra daug ir makrofagai nepajėgūs susitvarkyti, į darbą įsijungia mikrobai. Kol mikrobų nedaug – iki 105 viename grame, pūliavimo nėra, bet jei audinio tiek, kad negali susitvarkyti su juo nei makrofagai, nei nedidelis kiekis mikrobų, mikrobai ima aktyviai daugintis. Kaip atsakas į tai į žaizdą ima plūsti vis nauji ir nauji leukocitai, jie kovoja su jais, žūsta ir kartu su žuvusiais mikrobais sudaro pūlius. Suirdami leukocitai į žaizdą išskiria dar ir savo proteolitinius fermentus.

  Santykiai tarp organizmo ir mikrobų žaizdoje ne visada idealistiniai – jeigu organizmo apsauginiai mechanizmai nėra stiprūs, mikroorganizmai gali prasiskverbti į sveikus audinius ir sukelti infekcijos plitimą. Iš biologinių pozicijų žiūrint, padaro su defektuota imunine sistema mirtis – pateisinama, nes tai biologinės atrankos sistemos dalis. Bet gydytojai žiūri ne iš bendrabiologinio požiūrio taško, o iš humaniško, medicininio. Kokioje būsenoje sužeistojo imuninė sistema dažniausiai nežinoma, todėl negalima atmesti ir to, kad mikrobai žaizdoje  gali kelti mirtiną pavojų. Siekti juos sunaikinti yra protinga ir pateisinama.
  Pirmosios chirurginės pagalbos metu iš žaizdos pašalinami mikrobai ir negyvas audinys – gydytojas eina tuo pačiu keliu kaip ir gamta, ir žaizda gyja greičiau, negu ji gytų natūraliai. Tačiau išvalyti žaizdą ir pašalinti visus negyvus audinius ne visada pavyksta. Ką gi reikia daryti tokiu atveju? Tris dalykus vienu metu: pagreitinti mirusių audinių skaidymą, sudaryti sąlygas audiniams atsistatyti ir nuslopinti mikrobų dauginimąsi. Mikrobus slopinti reikės tol, kol neišmoksime įvertinti kiekvieno ligonio imuninės sistemos aktyvumo.

   Kad pagreitinti žaizdos audinių skaidymą ir naikinti mikrobus joje, yra sukurti tepalai, kurių sudėtyje yra fermentas (negyvo  audinio skaidymui) ir antibiotikas (mikrobų naikinimui). Lentelėje matome dviejų tokių tepalų, Prodioksin ir Iruksol, gydomojo poveikio palyginimą :
  
Zaidos-gijimas-nuo-tepalu.gif
Pd –- prodioksino tepalas, Ir –- Iruksol tepalas, K –- izotoninis natrio chlorido tirpalas.

Yra dar vienas svarbus faktorius žaizdos gijimo procese ir apie jį galite pasiskaityti straipsnelyje "Naujas faktorius žaizdos proceso patogenezėje"

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (0)
 
Besisukančios Balerinos
2012.08.07 HomoSanitus /
Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau Homosanitus Google Analytics statistika rodo, kad turime apie 250 pastovių skaitytojų mus skaitančių iPad pagalba ir apie 200 inovatyviųjų, kurie mus žlibina iPhone ekranėlyje (tiesiog gal šiek tiek nepatogu – manytumėm). Tokia nedidelė statistinė nuokrypa. O dabar šiek tiek rimčiau. Pasirodo, mes ir į mus panašūs pasaulyje ne tik plūsteli destruktyvias griaunančias sroves į mirtingųjų gyvensenos supratimą, bet kai kuriuos įkvepia net ir kūrybai  (nors, kūryba ko gero tai pavadinti būtų santykinai sunku). Supratę ir pasinaudoję internetine medžiaga apie procesų žmoguje dualumą, gabūs žmonės sukūrė programėlę „Brain Ballerina“, skirtą iPad ir iPhone vartotojams, kurios pagaba galima nesunkiai nustatyti kuris galvos smegenų pusrutulis yra dominuojantis. Trumpai...
Acetaldehidai
2012.05.27 HomoSanitus / Samekh
Acetaldehidas - populiarus ir stiprus neurotoksinas (Vertimas iš anglų kalbos, pagal http://intelegen.com/nutrients/prevent_the_damaging_effects_of_.htm) Acetaldehidas yra gana retas žodis mūsų žodyne, tačiau tai yra vienas iš labiausiai paplitusių neurotoksinų, esantis dešimtyse milijonų žmonių. Tai gana paprasta medžiaga, jos cheminė formulė - CH3CHO. Visgi acetaldehidas daugeliu būdų paslapčia žaloja smegenų struktūrą ir trikdo jos funkciją. Acetaldehido šaltiniai Yra keturi pagrindiniai keliai, kurias acetaldehidas (toliau trumpinsime "AH") patenka į žmogaus smegenis. Jie yra: Alkoholio vartojimas. Candida "grybelinis sindromas" (Kandidozė). Automobilių ir sunkvežimių išmetamosios dujos. Rūkymas. Alkoholis Etanolis (labiau žinomas kaip alkoholis) yra cheminė medžiaga,...
 
Kalorijų gaudymas gyvuose organizmuose
2012.03.15 HomoSanitus / Age
Kaitresnės, negu gali būti, saulės išdeginta stepė. Mokslininkai iš nedidelės ekspedicinės grupės, braukdami prakaitą nuo veidų, stebi saigas – stepėje gyvenančias antilopes. Šie mokslininkai atlieka atsakingą mokslinį eksperimentą. Savo eksperimente jie nori patikrinti vieno garsaus akademiko kadaise suformuluotą teiginį: „Visi energijos pasireiškimai organizme turi kokį nors fizinį ar cheminį jos šaltinį... Raumenų darbas, gyvulinė šiluma susidaro dėl potencinės energijos, esančios organinėje medžiagoje, suvartotoje maitinimosi metu“. Mokslininkų tyrimo metodika nesudėtinga – jie aiškinasi kiek natūraliomis sąlygomis suėda gyvūnai žolės. Šio pašaro kaloringumas, tai yra šilumos kiekis, kuris išsiskiria sudegant jam kalorimetre, mokslininkams jau...
5 tibetietiški pratimai
2012.02.27 HomoSanitus / Age
Internete sklando informacija daugeliu kalbų, o knygynuose galima rasti ir lietuvių kalba knygelę apie mistiškus Tibeto lamų pratimus, kurie kažkokiu stebuklingu būdu veikia organizmą ir suteikia jam galimybę išlikti ilgai jaunam. Suokta prisuokta ir apipinta egzotika tirštai, nors tikrovėje viskas yra kur kas paprasčiau ir suprantamiau. Pradžiai susipažinkime su pasiūla: Penki pratimai arba 10 minučių mankštos kasdien – pradėsite metus skaičiuoti atgal! Tibetiečių jaunystės paslaptis, kuria jau pasinaudojo du milijonai skaitytojų. Legenda pasakoja, kad nepasiekiami Himalajų kalnai slepia paslaptį, kuri būtų išvadavusi konkistadorą Poncė de Leoną nuo bevaisių amžinosios jaunystės šaltinio paieškų Amerikoje. Iš kartos į kartą Tibeto vienuoliai perduoda pratimų kompleksą, kuris iki...
 
Prostatos specifinio antigeno tyrimo beprasmybė
2012.01.17 HomoSanitus / Age
Dauguma vyrų žino trijų raidžių derinio PSA reikšmę, ypač vyresnio amžiaus, nes daugeliui jau teko šį tyrimą atlikti, siekint nuraminti savyje plačiai sklandantį baubą: “O gal man prostatos vėžys, nes šlapinuosi dažnai, srovė susilpnėjus ir naktimis turiu keltis, ko anksčiau nebūdavo?” Medicininių profilaktikos priemonių darbinė grupė prie JAV vyriausybės paruošė naujas rekomendacijas, pagal kurias sveiki vyrai nustos atlikinėti reguliarius tyrimus prostatos specifiniam antigenui (PSA) nustatyti – ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai. Tokiam sprendimui pagrindimą davė penkių didelio mąsto kontroliuojamų klinikinių tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad PSA tyrimo atlikimas nedaro įtakos bendram nuo prostatos vėžio mirtingumui, bet dažnai priverčia daryti visą eilę nereikalingų diagnostinių...
Šaltosios branduolinės reakcijos
2012.01.07 HomoSanitus / Age
Žinome, kad vištos kiaušinio lukšte daugiausia cheminio elemento kalcio – visi gerai menam reklamą, kurioje gydytojai mirko į rūgštį kiaušinius. Daugiau kaip prieš du šimtus metų prancūzų chemikas N.L. Vokelenas pirmą kart savęs paklausė: kokiu būdu dedeklės be žalos savo organizmui iš savęs išveda tokius kalcio kiekius? Vėliau kitas prancūzų tyrinėtojas Lui Kervranas padarė eksperimentą – bandomąsias vištas lesino tik avižomis, tiksliai matuodamas, kiek kalcio su avižomis jos gauna. Vištų padėtų kiaušinių lukšte kalcio buvo daugiau maždaug 4 kartus. Kaip įprasta, mokslinė bendruomenė nesivargino kankinti save šio nepatogaus fenomeno aiškinimu, o sėkmingai viską užlopė: kiaušiniai – ne svarbiausia, yra reikalų ir...
 
Ar tiesa, kad turime tik penkis pojūčius?
2011.12.29 HomoSanitus / Age
Dar vienas melas, kurį nesąmoningai mes perduodame savo vaikams: žmogus aplinką jaučia penkių rūšių jutimais. Juos nesunkiai ir patys įvardinsite, o gudresni ir nelabai suvokiamą šeštąjį priklijuos. O kaip yra iš tikrųjų? Kai sakoma, kad žmogus turi penkis skirtingus jutimus, visada reikia paminėti, jog jie yra tie jutimai, kurie pastoviai transliuoja savo rezultatus mūsų sąmonei.  Tačiau yra jutimų, kurie vyksta automatiškai, be aiškios sąmonės analizės. Kokie jie? Pradėkime, kaip sakoma, nuo smulkmės – lygsvaros pojūčio. Žmogaus lygsvaros pojūčio organas – vestibiuliarinis aparatas (jis yra „vestibiulyje“ – vidinės ausies prieškambaryje), sudarytas iš dviejų maišelių ir trijų pusskritulinių kanalų. Tokie organai mūsų kūne yra du –...
Garsas
2011.12.23 HomoSanitus / Age
–Man  patinka  Lotynų Amerikos ritmai ir labai norisi šokti salsą... – Bet tai dar nereiškia, kad to noro šaltinis tavo galvoje. Praėję laikai saugo daugybę faktų, kurių šiuolaikinis mokslas iki šiol negali paaiškinti. 1894 metų rudenį vokiečių garlaivis Indijos vandenyne sutiko tristiebį burlaivį, ant kurio stiebo buvo iškabintas nelaimės signalas. Vokiečių jūreiviai sutiktame laive gyvą rado tik vieną gyvą žmogų – kapitoną, bet sužinoti ką nors apie tragediją iš jo buvo buvo neįmanoma, nes jis buvo išprotėjęs. o likusieji 38 įgulos nariai buvo negyvi. Navigaciniai prietaisai, žemėlapiai, laivo dokumentai – viskas buvo savo vietoje, laive nebuvo jokių pažeidimų. Pats kruopščiausias tyrimas, atliktas policijos, negalėjo paaiškinti kas...
 
Ką daryti alkoholikui, kad širdis išliktų sveika
2011.12.21 HomoSanitus / Age
MITOCHONDRIJOS ATEINA Į BRANDUOLĮ, KAD UŽMUŠTI LĄSTELĘ Prie daugelio chroniškų alkoholikų problemų, mokslas pridėjo dar vieną: pas šiuos nelaimėlius, pasirodo, mitochondrijos persikelia į branduolį, o tokio persikėlimo pasekmės – ląstelės mirtis. Širdies raumens ląstelių kardiomiocitų tyrimas elektroniniu mikroskopu parodė, kad esant kai kurioms širdies patologijoms, ląstelių branduoliuose randamas mitochondrijų susikaupimas (akademiko V.P.Skulačiovo tyrimai). Mokslininkai išdirbo metodą, kuris reguliariai leidžia gauti mitochondrijomis pripildytus branduolius. Mitochondrijos visada ateina į žiurkių-alkoholikių kardiomiocitų branduolius. Ląstelė – sudėtingiausias daugiafunkcinis objektas su savo geografija. Kad ląstelė veiktų, viskas joje turi būti savo vietose. Branduolys – yra...
Kodėl verkdami jaučiame gumulą gerklėje?
2011.12.14 HomoSanitus / R.S.
Nervų sistema yra sudaryta iš centrinės nervų sistemos (CNS) ir periferinės nervų sistemos (PNS). Centrinei nervų sistemai priklauso galvos  ir nugaros smegenys,  PNS priklauso visi nervai už CNS ribų.  Periferinė  nervų sistema  dalijama į somatinę ir vegetacinę nervų sistemas(VNS). Somatinę nervų sistema koordinuoja raumenų, kuriuos mes galime valdyti, veiklą -  mes galime vaikščioti, bėgioti, šokti , dainuoti – daryti ką norime. Vegetacinė nervų sistema nėra pavaldi mūsų norams. Ji kontroliuoja vidaus organų veiklą – širdies,  virškinimo sistemos darbą. Viena iš VNS funkcijų yra reaguoti į stresą, padėti kūnui  išgyventi tokiu momentu. Mūsų protėviai tokias emocijas, kaip liudesys, baimė, pyktis patirdavo tik papuolę į stresines...
 
Mes patys programuojam širdies mirtį
2011.12.09 HomoSanitus / Age
Medicinos statistika metai iš metų į pirmąją vietą tarp žmogaus mirties priežasčių stato širdies-kraujagyslių susirgimus. Jų gydymu užsiima didžiulė armija kardiologų, prirašyta šimtai mokslinių darbų, išdirbtos unikalios chirurginės metodikos. O apie tai, kas tai yra miokardo infarktas, žino turbūt kiekvienas suaugęs žmogus. Bet pasirodo, kad širdis vis dar slepia daug paslapčių. Vieną iš tokių pavyko atskleisti Novosibirsko mokslininkams, išsiaiškinus iki šiol dar nežinomą infarkto vystymosi kelią. „Buvo žinoma, kad esant širdies susirgimams vyksta tam tikri  širdies pažeidimai, – sako vienas iš atradimo autorių, profesorius Lev Nepomniaščich. – O infarktas – tai širdies kraujagyslių užsikimšimo rezultatas,...
Žmonių suderinamumas pagal ...kvapą?
2011.11.27 HomoSanitus / Age
– Jau ketvirtas jos vyras nukeliavo į kapus. (Iš nugirsto pokalbio.) Turbūt visi pastebėjote, kad būnant vienoje žmonių kompanijoje jaučiamės puikiai, o būnant kitoje – priešingai, esame slegiami. Dažnai sakoma, jog ta kita  žmonių draugija yra energetinių vampyrų spiečius. Tačiau šis reiškinys turi ir materialų pagrindą. Kiekvienas žmogus nuolat  yra labai individualioje cheminėje auroje – jo paties išskiriamų cheminių medžiagų debesyje. Šiame  žmogaus išskiriamame į aplinką kartu su savo gyvybinės veiklos atliekomis bukiete yra aptikta daugiau kaip 150 įvairių organinių junginių. Šios medžiagos yra gavę feromonų pavadinimą. Ypač baltyminės medžiagos ir jų deriniai įvairiai įtakoja tiek į aplinkinius gyvūnus, tiek į žmones, nešdami jiems...
 
Kodėl riebalai kaupiasi ant pilvo?
2011.11.20 HomoSanitus / Age
Kai valgome daug krakmolingo ir saldaus maisto, o civilizuoto maisto didžioji dalis būtent tokia ir yra, organizmas turi kažkaip nuo jo gelbėtis, nes nuolatinės didelės cukraus porcijos patenka į kraują ir keičia jo parametrus, kurie yra nesuderinami su organizmo normalia fiziologija. Ar ne keista, kad riebalai labiausiai kaupiasi ant pilvo, o ne kitose kūno vietose? Bet tam yra fiziologinė priežastis. Tik visai neseniai   mokslininkai atrado tam logišką paaiškinimą – apatinės pilvo dalies riebalinis audinys yra aktyvus organas, siunčiantis cheminius signalus į kitas kūno dalis. Buvo atrasta, kad šioje organizmo vietoje organizmo riebalinės ląstelės gamina 20 hormonų ir kitų medžiagų, kurios iki šiol mokslui  buvo nežinomos. Tarp šių hormonų yra ir leptinas, kontroliuojantis apetitą. Kuo labiau...
Ar visada po operacijos reikalingi antibiotikai?
2011.11.19 HomoSanitus / Age
Daugelis turbūt žino, kad ligoninėje po operacijos  beveik visada kurį tai laiką į ligonio organizmą leidžiami antibiotikai. Kokiu tikslu? Kad užmušti bakterinę infekciją, kurios dažnai visai ir ...nėra. Žinoma, nesidomintys mokslo naujienomis gydytojai šioje vietoje išreikš nepasitenkinimą: kaip taip gali būti, juk yra pakilusi kūno temperatūra, operacijos vietoje vystosi uždegimas, bujoja infekcija ir t.t. ? Neadekvati ir žudanti organizmą žmogaus imuninės sistemos reakcija, kuri aktyvuojasi esant didelėms traumoms, paleidžiama paties traumuoto organizmo ląstelių, normalioje būsenoje gaminančių energiją visiems fiziologiniams procesams. Grupė mokslininkų iš JAV Misisipės Universiteto su traumų chirurgu Karlu Hauseriu (Carl Hauser) priešakyje įrodė, kad audinių pažeidimo metu esant didelėms...
 
Kodėl kūno temperatūra 36,6 °C?
2011.11.19 HomoSanitus / Age
Kodėl visų šiltakraujų gyvūnų ir paukščių kūnų temperatūra yra būtent tokia – tarp  36 °C ir 42 °C? Juk būtų kur kas patogiau, jei mūsų kūno temperatūra būtų žemesnė – atkristų mums drabužių, o gyvūnams kailio, plunksnų būtinybė. Keista, kad pietų kraštų gyventojų temperatūra yra tokia aukšta – kam kaitinti organizmą iš vidaus, jei saulė ties pusiauju taip aktyviai šildo? Žinduoliai išsidėstę ties apatine šio temperatūrinio diapazono riba, o paukščiai, kurių medžiagų apykaita intensyvesnė, ties viršutine. Šiltakraujiškumo fenomenas užduoda mums tris klausimus: 1. Kodėl šiltakraujiškumas – tai aukštesnė išsivystymo pakopa lyginant su šaltakraujiškumu? 2. Kodėl...
Tėvai ir vaikai ląstelės fiziologijoje
2011.06.25 HomoSanitus / V.V. Matveev
Laboratory of Cell Physiology, Institute of Cytology, Russian Academy of Sciences, Tikhoretsky Ave 4, St. Petersburg 194064, Russia and BioMedES, Leggat House, Keithhall, Inverurie, Aberdeen AB51 0LX, UK Paskutinius 50 metų mokslas vis labiau specializuojasi, ir tai labiausiai matoma jo greitai besivystančiose srityse. Šiame natūraliame procese slypi mažai pastebima, bet reali grėsmė moksliniam metodui. Mokslo klasikai, jo tėvai, buvo ir lieka mums titanais, naujų požiūrių ir teorijų kūrėjais, kurie sugebėjo apimti plačiausią reiškinių ratą. Jie turėjo fantastinį akiratį, jų teorijos aiškino fenomeną kaip visumą. Tačiau visko, pasakyto apie tėvus, deja, negalima perkelti jų vaikams, šiuolaikiniams mokslininkams. Dėl katastrofiškos specializacijos  jų akiratis neįtikėtinai susiaurėjo. Jie vis daugiau žino...
 
Meilės fluidai
2011.06.11 HomoSanitus /
Константин Григорьевич Уманский Денвер, март 2008 Руководитель клинического отделения Института полиомиелита и вирусных энцефалитов РАМН; родился 9 мая 1924 г.; доктор медицинских наук, профессор, академик РАЕН (1993); заслуженный деятель науки РФ. Для того, чтобы понять, что наконец-то пришла весна и наступил её первый месяц март, нет никакой необходимости заглядывать в календарь.  преддверии оживления природы, после захода солнца, в полной темноте орут коты и кошки, вопли которых ...
Auka vardan įvaizdžio
2011.05.19 HomoSanitus / Age
Prieš jus žmogaus limfinė sistema, kuri surenka visas nereikalingas atliekas iš tarpląstelinio skysčio ir nuneša jas į limfagyslėmis į veninę kraujotaką, o iš jos į kepenis, kad šios perdirbtų jas ir paėmę iš jų tai, kas dar naudinga organizmui, likusią dalį paruoštų šalinimui iš organizmo. Pažvelkime į šią iliustraciją ir mintyse uždėkime šiam žmogui liemenėlę. Kas atsitiks su limfotaka? Pagerės ji ar pablogės? Jei manote, kad limfos tekėjimas nėra svarbus reiškinys organizme, tai klystate. Jis ne mažiau svarbus, nei kraujo tekėjimas. Jei moters krūtinė maža, liemenėlei palaikyti krūtinės formą nėra sunku. Jei bus priešingas variantas, tai ir gausis priešingai – liemenėlė turės standžiau apjuosti krūtinę ir ji kur kas...
 
Kodėl būtina glamonėti vaikus
2011.05.13 HomoSanitus / Age
Arba kame masažo poveikio  paslaptis? Tokiais, kokie esame, mus padaro aplinka ir mūsų elgesys. Atsakymas slypi ir vėl hipotaliame (pagumburio liaukoje), kuris gamina hormoną-neurotransmiterį oksitociną. Šis devynių aminorūgščių peptidas yra deponuojamas hipofizėje   ir iš čia išskiriamas į kraują. Taigi tai hormonas, kurį tiesiogiai įtakoja  psichika ir fizinis organizmo poveikis – konverteris hipotaliamas verčia nervinius impulsus į hormonų kalbą. Pasaulį labiausiai darko vyrai, ir būtent tie, kurių organizmuose yra mažai minėtos medžiagos. Šis hormonas ypatingas tuo, kad jis įtakoja socialinį gyvūnų, tame tarpe ir žmonių, elgesį. Nesąmones dažniausiai kuria, neklauso pašalinių nuomonės ir įgyvendina tie vyrai, kurių šeimyninis gyvenimas klostėsi prastai, o...
Pliažas, ledai ir kvaili tėvai
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Arba kodėl storuliai pirtyse tunka? Tik mūsų, idiotų kultūroje vasarą yra valgomi ledai. Kam? Tam, kad atsigaivinti. Tačiau tiek ledų gamintojai, tiek ledų valgytojai nežino savo kūno fiziologijos. Jei žinotų, ledus valgytų žiemą – tam, kad sušilti. Pietų kraštuose senoliai gerai žino, kad norint atvėsinti kūną, reikia išgerti karšto gėrimo, o ne valgyti ledus. Kūno temperatūrą reguliuoja hipotaliamas (pagumburio liauka), esanti giliai galvos smegenyse. Jei kakle esančios miego arterijos yra šaldomos (o taip atsitinka, kai valgomas šaltas maistas, geriami šalti gėrimai), hipotaliamas gauna signalą šildyti organizmą – jis gi nežino, kad idiotas kūno šeimininkas vidurvasarį prisigamins ledų ir ims juos čiaumoti. Toks kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Viskas ateina laiku, tik protas - po laiko.
Liaudies išmintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės