Per valstybinį TV kanalą stebėjau tūkstantmečio vaikų konkursą ir į akis krito vaikų akys. Didžioji dalis jų buvo su akiniais. Kai koja ar ranka neatlieka pilnai savo funkcijos, sakome, kad žmogus luošas, kai dorai neatlieka savo funkcijos akys, viskas lyg taip ir turėtų būti. Konkursą žiūrintys ploja ir džiaugiasi rinktinių vaikų žiniomis, o man džiaugsmo nedaug – žinių kaina akivaizdi – būrelis luošų vaikų.
Kaip jau minėta, žmogaus smulkiausios kraujagyslės - kapiliarai yra ta kraujotakos organų dalis, nuo kurios labai ir priklauso  mūsų sveikata. Tol, kol kapiliarai platūs, tol per juos vyksta gyvybinio skysčio – kraujo  tekėjimas į galutinius transportavimo taškus – ląsteles.
Jei kapiliarai dėl vienokių ar kitokių priežasčių susiaurėja, štai  tada ir prasideda visa sveikatos problemų grandinė. Kas gi siaurina tuos kapiliarus?

Tas pirmasis priešas tebūnie tabakas. Tai medžiaga, kuri labai siaurina kraujagysles. Pagal nuodingumą tabaką galima lyginti su ciano vandeniliu. Pastarojo užtenka vieno lašo, kad dūšia išskristų į dausas. Mirtina dozė ir tabako, ir ciano vandenilio yra 0,08 gramo. Sakoma, kad lašas nikotino užmuša arklį. Banalus pavyzdys, bet, deja, tai tiesa. Jei žmogus vieną po kitos surūkys 25 cigaretes, prie Šv.Petro vartų atsidurs už penkiolikos sekundžių. Tik 25 cigarečių niekas nerūko ir anapilin eina pakankamai lėtu žingsniu, nes organizmas gyvybę bando išlaikyti visokiais būdais kompensuodamas šį rūkalą. Yra atlikti bandymai su triušiais, kuriems į storąją žarną buvo įvedami tabako dūmai. To pasekoje gyvūnui stipriai susiaurėjo arterijos (dėl vidinio arterijos sluoksnio išvešėjimo). Tabakas ardo širdies-kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, nuo jo keičiasi skrandžio sulčių parametrai, ir ne į gerąją pusę.

Antrasis priešas tebūnie alkoholis. Tiesa, maži jo kiekiai išplečia kraujagysles. išgeriate vieną taurelę – kraujagyslės prasiplečia, išgeriate antrą – prasiplečia dar labiau. Bet, kai tik siekiate trečiosios, paradoksas – kraujagyslės ima ir stipriai susiaurėja. Alkoholio pavojus yra tas, kad jis išsiskiria per plaučius ir sutrikdo dujų apykaitą organizme - jame kaupiasi angliarūgštės perteklius ir ima justis deguonies stygius. Bet didžiausias alkoholio pavojus yra tas, kad prie jo priprantama. Mechanizmas toks: žmogaus organizme yra išskiriami endogeniniai opioidai – endorfinai, enkefalinai, dinorfinai. Jie slopina skausmo signalų plitimą pro atitinkamus opioidinius receptorius, sukelia geros nuotaikos pojūčius ... Kad šios medžiagos per daug „neįsisiautėtų“ organizme, joms slopinti organizmas išskiria tam tikrus fermentus, kurie užgesina opioidinių endorfinų per didelį poveikį. Alkoholis turi savybę neutralizuoti šiuos fermentus ir taip pratęsti endorfinų malonųjį poveikį – nei skauda, nei spaudžia ir dar linksma, gyvenk ir žvenk. Tačiau yra vienas negerumas – su kiekvienu tokiu fermento apribojimo alkoholiu, šio fermento pradedama gaminti vis daugiau ir sekantį kartą reikės vis daugiau alkoholio, kad pasiekti tą patį rezultatą. Kol tai vyksta vienos, dviejų taurelių ribose – kraujagyslės yra plečiamos. Kai pasiekiama trečioji – rezultatas būna atvirkštinis – kraujagyslės siaurėja, o jūs to net nejaučiate – fermentai, neutralizuojantys endorfinus atjungti, o jūs jau alkoholikas/kė.  :) Ir dar: kai dirbtinai alkoholiu nutraukiamas fermento veikimas ir alkoholio poveikis pasibaigia, seka depresijos ir blogos nuotaikos fazė – endorfinai išsekę, o juos slopinančio fermento gamyba galinga kaip niekad.
Kviečių grūdai, pamirkyti alkoholyje, nebesudygsta. Kviečių grūdai, pragulėję faraono kape 3000 metų, sudygsta.

Jei pirmieji priešai – tabakas ir alkoholis kraujagysles siaurina palaipsniui ir iš lėto, tai trečiasis faktorius tai daro žaibiškai. Kas tas trečiasis, kuris žmoniją šienauja labiau negu tuberkuliozė, hipertonija ar vėžys?

„ - Kur tu eini? - paklausė klajoklis sutikęs Marą.
  - Aš einu į Bagdadą. Turiu numarinti 5 000 žmonių.
  Po kurio laiko tas pats klajoklis vėl sutinka Marą ir sako:
  -Tu sakei, jog eini į Bagdadą, kad numarinti 5 000 žmonių, bet vietoj to tu nugalabijai 50 000 tūkstančių, - ėmė kaltinti jis Marą.
  -Ne, aš numarinau tik tiek, kiek minėjau – 5 000 , o likusieji mirė iš baimės.“

Tas trečiasis faktorius yra taip vadinamos stresinės būsenos, tame tarpe ir liūdna, slogi nuotaika, nuoskaudos, pavydas, pyktis, baimė...
Kas įvyksta su kraujagyslėmis, jei jus kažkas užpuola rėkdamas ir dar su peiliu? Kraujagyslės staigiai susiaurėja, kartais iki tiek, kad kraujas visai nustoja tekėti. Turbūt nereikia kartoti, kas įvyksta sustojus  kraujotakai smegenyse ir širdyje – mirtis akimirksniu.

Dar Avicena yra aprašęs atvejį, kai greta vilko patalpino dvi avis. Ta, kuri nematė vilko, išliko gyva, o patalpinta priešais plėšrūną greitai nugaišo iš baimės.
Kai sakalas užpuola varnų būrį ir ima persekioti vieną iš jų, varnelė iš baimės netenka sąmonės ir sakalui tereikia nusigriebti ją.
Pastebėta, kad gyvūnai laisvėje gyvena trumpiau, negu zoologijos soduose: gamtoje daugiau priešų ir gyvūnus nuolat persekioja baimė.
Pyktis, pavydas ir kankinančios abejonės kraujagysles irgi siaurina – daugumoje nuo adrenalino pertekliaus kraujyje.(Otelas apnuodytas „abejonės nuodų“, užmuša mylimąją Dezdemoną: „Lengviau netekti, negu gyventi abejonėse“)

Kraujagyslės siaurėja net nuo paprasto nepasitenkinimo, nusivylimo ...Gyvenant  žmogaus smegenyse susiformuoja stabilūs ryšiai, paprastai tariant – žmogui susiformuoja požiūriai, idealai. Jei idealai ir požiūriai stipriai keičiasi, tai irgi gali sukelti kraujagyslių spazmus, kankinančius svarstymus ir emocinį skausmą. Tai ypač paliečia tuos pagyvenusius žmones, kurie dažnai kartoja, jog „anksčiau ir druska buvo sūresnė ...“ Druska gal ir buvo sūresnė, bet nuolatinis bandymas suspausti dantų pastą atgal į tūbelę baigiasi tuo pačiu – nuolatiniu kraujagyslių siaurėjimu. Išlieka tik tie, kurie prisitaiko prie naujovių be didelių vidinių konfliktų savo mąstyme.

Taigi grįžkime prie mūsų straipsnelio pradžios vaikų. Akiniai tik labai akivaizdžiai parodo, kad šių vaikų organizmuose vyksta dideli pokyčiai ir ne į gerą pusę. Tie pokyčiai vyksta ne tik akyse, jie vyksta visame organizme. Akys ne tik sielos, bet ir kūno veidrodis. Kraujagyslių siaurėjimas vyksta visame organizme ir organai ima šlubuoti, tik to mes pradinėje stadijoje nejaučiame, o akys mums parodo iš karto (akys tam ir skirtos – matyti) :) .
Iridodiagnostika tuo ir remiasi – analizuoja akių pokyčius ir pagal tai nustato pakitimus organizme.

Toks gyvenimas, kokį gyvename mes, civilizuotieji – nuolatinė įtampa, greitis, skubėjimas, poilsio stoka, informacijos lavina..., mums nuolat sukelia vienokio ar kitokio lygio šoką, kurio pasekmė – susiaurėjusios kraujagyslės ir pablogėjusi kraujo apytaka, o iš to ir visos išplaukiančios pasekmės, tame tarpe ir blogas „gerų“ vaikų regėjimas.

Blogai, kad vaikai (suaugę irgi) yra apkraunami našta, kurios jų organizmas negali pakelti. Dar blogiau, kai tos naštos vaikai nepakėlę ir sugadinę regėjimą, yra  gydytojų, neanalizuojančių tikrosios jų regėjimo sutrikimo priežasties, pavaišinami už atitinkamą mokestį akiniais. Ir vaikšto jie tada tokie vaikeliukai-seneliukai. Didesnę dalį regėjimo problemų galima sutvarkyti vienokiu ar kitokiu būdu sureguliujant žmogaus psichiką (ne veltui liaudyje sakoma: „visos ligos – nuo nervų) ir atliekant tam tikrus pratimus.

Pažvelkime ką sako apie regėjimą oficialūs akių ligų specialistai:

„Trumparegystė – liga, kai tolimi daiktai matomi neryškiai arba matomi per dūmus. Daikto vaizdas susidaro ne tinklainėje, o priešais ją, nes lęšiukas būna per daug išgaubtas (įgyta trumparegystė) arba akies obuolys pailgėjęs (įgimta trumparegystė). Šis regėjimo defektas ištaisomas akiniais su sklaidomaisiais lęšiais.
Toliaregystė – liga, kai neryškiai matomi arti esantys daiktai. Daikto vaizdas susidaro už tinklainės, nes nusilpsta lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą (įgyta toliaregystė) arba akies obuolys yra sutrumpėjęs (įgimta toliaregystė). Šis regėjimo defektas ištaisomas akiniais su glaudžiamaisiais lęšiais.
Akomodacija – (lot. accomodatio – pritaikymas, prisitaikymas), akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. Akomodacijos laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. Žiūrint į tolimus daiktus, sveikai žmogaus akiai akomoduoti nereikia, nes pro jos optinę sistemą praėję lygiagretūs spinduliai susikerta tinklainėje. Žiūrint į artimus daiktus, akis turi savo laužiamąją gebą padidinti, tai yra akomoduoti, nes nesant akomodacijos, nuo daiktų atėję skleistiniai spinduliai susikirstų už tinklainės ir jų vaizdas būtų neryškus. Akomoduojant akies krumplyno raumuo susitraukia, lęšiuką laikantys saitai atsipalaiduoja, jis išsigaubia ir jo laužiamoji geba padidėja.“

Esminė visos dabartinės oftalmologijos klaida yra ta, kad ji remiasi kažkada suformuluotu H.Helmholco (1821-1894)   akies fokusavimo mechanizmu. Tai yra, kad akies akomodacijoje dalyvauja tik lęšiukas. Tikrumoje (tai įrodė realybė ir Viljamas Horacijus Beitsas (William Horatio Bates) akies akomodacijoje dalyvauja ne tik krumplynas (pav. A), keičiantis lęšiuko židinį, bet ir visas akies obuolys, gebantis ilgėti arba trumpėti, ir taip fokusuoti lęšiuko židinį į makulą (pav. B ir C)

Akies obuolį valdo keturi tiesieji ir du įstrižieji raumenys. Šie raumenys ne tik sukioja akies obuolį, bet ir suteikia jam formą, tai yra gali akomoduoti. Nuo šių raumenų kokybės mūsų regėjimas labai daug priklauso – jiems nusilpus irgi pasireikš arba toliaregystė, arba trumparegystė, priklausomai kurie raumenys nusilps. Raumens tvirtumas priklauso nuo jo mitybos ir treniruotumo. Jeigu tik treniruosite, tačiau neduosite jam vandens ir maisto, raumuo nusilps ir atrofuosis – pabandykite su rankos raumenimis tai padaryt ir įsitikinsite – ranka ir šaukšto nepakels. Yra dvi regėjimo blogėjimo priežastys: kai akis negauna reikiamų medžiagų (dėl susiaurėjusių kraujagyslių arba akies savininko kvailumo, kai šis į burną deda ne tai, ko reikia akims) ir kai akis yra nuolat pervarginama. Žmogus mirksi ne vien dėl to, kad drėkinti akies paviršių, tačiau ir tam, kad akį valdantys raumenys galėtų atsipalaiduoti ir pailsėti. Jeigu akys įtempiamos nuolatos taip pat (pvz. dirbam su kompiuteriu ir nemirksim, nenukreipiam žvilgsnio kitur), tai nusilpsta tik tie akių raumenys, kurie yra  įtempiami ir regėjimas silpsta.
         
Tik vieni pratimai akims neduos reikiamo rezultato (dėl ko daugeliui juos atliekančių galutinai neatsistato regėjimas), nes visų pirma turi būti sutvarkyta organizmo mityba ir sudarytos sąlygos maisto medžiagoms nukeliauti iki galutinių paskirties taškų akyje – pašalinta nuolatinė stresinė būsena.

Tik kompleksinis dėmesys minėtiems faktoriams bei kantrybė leis vaikams ir suaugusiems ne tik padėti akinius į šeimos muziejų, bet ir pajusti sugrįžtančią sveikatą. Tik dar viena mažytė sąlyga: jūs būtinai turėsite susipykti su savo ...tinginiu. Kitaip – akiniai  ir toliau slėgs jūsų vargšę  niekuo nenusikaltusią nosį.