Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Serotoninas
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Apie visk? / Serotoninas
Žmogus protingasis besivystydamas nuėjo ilgą kelią ir mes dažnai tai pamirštame. Pamirštame, kad milijonai metų evoliucijos mus padarė tokiais, kokiais esame šiandien.

Paskutinius šimtus tūkstančių metų jis egzistavo kaip medžiotojas ir rinkėjas. Ir tik apie 150 metų jis gyvena pramoninės revoliucijos sąlygose.

Organizmas ir psichika per tokį trumpą laiką negalėjo pasikeisti, jie liko beveik tokie patys, kokie buvo ir 100 tūkstančių metų atgal – prisitaikę gyventi ne miestuose, su šaligatviais, automobiliais ir kompiuteriais, o gyventi laukinėje gamtoje.

Mūsų psichika prisitaikiusi gyventi bendruomenėje (gentyje), todėl vienas iš svarbiausių poreikių mums yra poreikis dalyvauti dominavimo hierarchijoje.

Kova už socialinę padėtį – tai, kam esame pasmerkti nuo gimimo. Tam pasmerkti yra ir visi kiti bendruomeniniai gyvūnai. Būtent ši kova už socialinę padėtį ir yra vienas iš faktorių, padariusių mus protingais.

Tyrinėtojų įrodyta (Dunbar, 1992), kad beždžionių galvos smegenų tūris tiesiogiai surištas su vidutiniu bandos dydžiu.

Beždžionės pastoviai stebi vieną kitą, įsimena visus susidūrimus, įsimena kitų bandos beždžionių tarpusavio santykius.

Gyventi grupėje naudinga – lengviau rasti maisto, lengviau gintis nuo priešų.

Bet primatų bandos dydis negali viršyti atskiro bandos nario protinių sugebėjimų. Kuo didesnė banda, tuo reikalingas didesnis atminties kiekis ir tuo labiau turi būti išvystytas mąstymas.

Tai reikalinga tam, kad individas galėtų nuspėti savo bandos atstovų elgesį ir valdyti juos.

Įprastai hierarchija suprantama kaip linijinis tipas – yra pagrindinis individas (alfa), kuris valdo likusius visus. Sekantis paklūsta tik vedliui - „alfai“. Dar sekantis paklūsta tik numeriams 1 ir 2, ir taip toliau.

Pas primatus sudėtingesnė hierarchija: žvėris „A“ gali valdyti „B“, „B“ gali valdyti „C“, bet „C“ gali valdyti „A“.

Žmogus išsaugojo tokį patį hierarchijos tipą: tas pats vyras darbe gali būti lyderiu (direktoriumi), sporto klube – vidutinioku, o namuose būti prispaustu po žmonos ir dukrų padu.

Šiuolaikinėje hierarchijoje žmogus gali būti ne vienos hierarchijos dalyviu, bet keleto.

Kiekvienos hierarchijos dalyvio būtinas bruožas – mokėjimas kontroliuoti savo emocijas.

Tai vyksta dėka jaudinimo ir slopinimo procesų galvos smegenų žievėje.

Signalo perdavimui tarp viso organizmo nervinių ląstelių naudojama ypatinga medžiaga – serotoninas.

Serotonino kiekio padidėjimas skatina veiklumą, sumažėjimas – aktyvumą slopina.

Šis universalus jaudinimo-slopinimo mechanizmas gamtoje paplitęs plačiai: juo naudojasi visi – nuo kirmėlių, moliuskų iki žmogaus.

Na, o toliau pats įdomumas – pasirodo, kad jei dirbtinai beždžionei didinti serotonino kiekį, tai šis veiksmas keičia jos statusą bandoje, augina net iki „alfos“.

Toks individas tampa ramus, pasitikintis, tikslo siekiantis, jo žvilgsnis tampa tiesus, laikysena tampa tiesia.

Panašūs rezultatai pastebėti ir tarp žmonių: patvirtinta, kad serotonino kiekio didėjimas skatina žmogaus lipimą karjeros laiptais (Gardner, 1998).

Žemas serotonino lygis, atvirkščiai, daro primatą paklusniu, bet impulsyviu (agresijos pliūpsniai).

Žmogaus tyrinėjimai patvirtino tą patį dėsningumą: didelis impulsyvumas (isteriškumas) būdingas žmonėms pas kuriuos žemas serotonino lygis.

Dar daugiau, šie žmonės pasirodė linkę į neurozes ir visokiems jos pasireiškimams – nuo persivalgymo iki psichosomatinių susirgimų.

Kadangi psichosomatiniai susirgimai šiandien sudaro 70 procentų visų susirgimų, tai galima daryti išvadą, kad visų pirma ką reikia daryti, tai didinti serotonino kiekį organizme.

Pakėlus jo lygį organizme, žmogus pasijunta laimingu, pajunta džiaugsmą, euforiją.

Sumažinus serotonino lygį – žmogus tampa susikaustęs, vangus.

Ir štai prisikapstėme prie svarbiausio momento: kaip gi padidinti serotonino kiekį organizme? Juk nuo to beveik tiesiogiai priklauso mūsų laimė – nuotaika, karjera, sveikata, potencija ir t.t.

Pirmas būdas tradicinis – ryjam tabletes, taip vadinamus SSRI (selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai).  Apie tai kas gaunasi, kai pradedama vartoti egzogeninis serotoninas ir jo gamybą ar veikimą įtakojančios medžiagos, o ne skatinama natūralaus endogeninio gamyba, suderinant metabolizmą, bus pabaigoje  visas straipsnis.

Na, o kol kas pasiaiškinkim kaip elgtis, kad organizmas imtų pats gaminti daugiau serotonino. Reikia suprasti vieną esminį dalyką: serotonino padidėjimas ar sumažėjimas yra tik pakitusios medžiagų apykaitos pasekmė, o ne tikslas, kurio siekia visa oficiali medicina ir farmacija. Ne serotoninas kaltas, kad jo nėra ar yra per mažai, bet organizmo medžiagų apykaita, kuri vyksta taip, kad gaminamas per mažas serotonino kiekis. Todėl įtakoti reikia metabolizmą, o ne griebtis galutinio rezultato ir tarpinio jo produkto – serotonino tabletėje ar kokio nors  inhibitoriaus. Serotoninas tabletėje ar inhibitorius niekada nebus harmonijoje su jūsų organizmo medžiagų apykaita. Tai tas pats, kaip pilti į nesuderintą variklį gerą kurą ir tikėtis, kad variklis nuo to ims veikti geriau.

Nereikia pamiršti Belousovo-Žabotinskio reakcijas, kurios vyksta organizme ir kurioms didelę įtaką daro medžiagos, susidarančios jų metu – jų papildomas pavartojimas iš išorės iškraipys jas ir sumažins amplitudę.

Todėl reikia išmokti didinti serotonino kiekį organizme nesinaudojant sintetiniais farmacijos preparatais.

Serotoninas yra hormonas ir jo gamybą be tablečių iš išorės  galima įtakoti dar dviem būdais – įtakoti medžiagų apykaitą per maisto medžiagas ir vandenį, ir antras – per nervų sistemą. Apie pirmąjį būdą rašėme pakankamai daug –  mityba pagal metabolizmo nukrypimus ir maisto  papildų, reguliuojančių metabolizmo disbalansus, vartojimu atstačius visus penkis disbalansus į normos ribas, serotonino gamyba pasidaro optimali. Todėl toliau informacija apie antrą variantą – įtaką per nervų sistemą.

Psichologai pastebėjo vieną faktą – išdidumas ir gėda pas gyvūnus yra dominavimo ženklų atspindys.

Elgesys esant pasididžiavimui yra toks: žmogus atsipalaidavęs, spinduliuoja užtikrintumu ir ramybe. Tai tipiškas vadovo elgesys – vadas išsitiesia visu ūgiu, žvilgsnis atviras ir tiesus, ir visi aplinkiniai jaučia pasąmoninį signalą – tiesi, rami laikysena kalba apie aukštą rangą.

Elgesys esant gėdai yra priešingas – žmogus kreipia akis į šoną, nuleidžia galvą, kūprinasi. Ima blaškytis ir nervuotis.

Mokslininkai (Masters, McGuire, 1994) atliko tyrimus ir išsiaiškino, kad išdidumo jausmas didina serotonino kiekį, o gėdos jausmas – mažina.

Uždavinys – serotonino aukšto lygio palaikymas skatinant savyje išdidumą ir slopinant gėdą.

Visi mūsų vidiniai jautimai atsispindi mūsų laikysenoje. Išdidumas charakterizuojamas tiesia ir atpalaiduota laikysena, gėda – susikūprinimu, pakeltais pečiais ir nuleista galva. Bet teisingas ir atvirkštinis teiginys – tiesi ir taisyklinga laikysena sukelia išdidumo pojūtį, o kūprinimasis – kaltės ir gėdos.

Kūprinimasis automatiškai verčia jaustis kaltu ir gėdytis. Ir taip pasijutęs žmogus visada suras, sugalvos savo šiems pojūčiams paaiškinimą.

Pavyzdžiui, žmogus gali imti gėdytis pats savęs, arba gėdytis savo artimųjų, savo automobilio, drabužių, atlyginimo ir t.t. Kai tik kyla gėdos jausmas, objektas jam kaip mat surandamas.

Tačiau reikia įsisąmoninti: objektas visada yra antrinis (arba net tretinis, jei serotonino sumažėjimas sukeltas, pvz., intoksikacijos). Pirminis yra jausmas, kuris kilo dėl netaisyklingos laikysenos (laikyseną savo ruožtu formuoja kiti faktoriai – mityba, fizinė veikla...)

Su išdidumu lygiai tas pats. Kai tik žmogus atsistoja į išdidžią pozą, tai jam iškart kyla pasididžiavimo jausmas ir jis suieškos ar sugalvos to pasididžiavimo objektą.

Todėl, kai tik dėl kokių nors priežasčių juntate nepagrįstą gėdos ir kaltės jausmą, žinokite, kad visa tai proto žaidimai, ir pats laikas imti taisyti savo laikyseną. Ir nepagrįstas gėdos ar kaltės jausmas išgaruos savaime.

Išvada: tiesi laikysena skatina serotonino gamybą, sulinkusi nugara ir kūprinimasis – slopina.

Ką gali jūsų gyvenime pakeisti tiesi laikysena?

Alergija, astma, odos ligos, kolitai, opos, širdies-kraujagyslių ir nervų ligos ... ims trauktis.

Kopimą karjeros laiptais – kopiama žiūrint į viršų, leidžiamasi – žiūrint po kojomis. Tiesi pašnekovo laikysena signalizuoja apie jo pasitikėjimą savimi.

Depresija, alkoholizmas, rūkymas susijęs su serotonino stygiumi. Kai yra pakankamai organizme natūralaus stimuliatoriaus, dirbtinių visai nesinori.

Suteikti jums seksualumo – daugiau nei makiažai, plastikiniai nagai ar madingos pėdkelnės.

Jūsų laikysena gali iš esmės pakeisti jūsų gyvenimą, todėl ji kur kas svarbesnė, negu jūsų rytinė mankšta ar pasitąsymai sporto klube.

Tik vienas didelis  „bet“:  laikysena yra tik viena iš sistemos dedamųjų ir jei kitos bus pamirštos, jūsų stuburas to krūvio neatlaikys ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

O toliau Rūtos S. išverstas straipsnis, kuriame dėstomos serotonino problemos kiek kitaip, nei įprasta. Tokio straipsnio prasmė – parodyti kaip farmacijos pramonė „grybauja“. Gydymo prasme jis nėra vertingas, galima tik eilinį kartą įsitikinti, jog ta pati medžiaga gali ir gydyti, ir kenkti, o kuris variantas vartojant serotoniną iškris, galima sužinoti tik pavartojus jį ilgą laiką, nes organizme vykstančioms reakcijoms kelių yra begalė ir kuriuo organizmas pasuks, suteikus jam jo paties gaminamas medžiagas, yra sunkiai nuspėjamas, dėl ko šis gydymo metodas yra pakankamai pavojingas ir sunkiai nuspėjamas.

Vertingiausios šio straipsnio išvados yra tos, kad daug angliavandenių mityboje nėra gerai, o daugiau nesuskilusių baltymų yra gerai, ką diktuoja ir pati gamta. Siekiant geros sveikatos reikia ieškoti būdų kaip užkirsti kelią patologijoms, o ne kaip jas gydyti antagonistais.

 
                                                                    Raymond PEAT


Serotoninas, depresija ir agresija: smegenų energijos problema


Nepaprastai klaidingas supratimas apie saulės sistemą nebuvo labai svarbus kol neatsirado galimybė tarpplanetinėms kelionėms. Nepaprastai klaidingas supratimas apie smegenų „transmiterius“ ir „receptorius“ nebuvo labai svarbus kol neįsitraukė į tai vaistų pramonė.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

„Likus trims metams iki 1987m. pabaigos, kai Prozac gavo JAV maisto ir vaistų administracijos patvirtinimą, Vokietijos BGA (analogas JAV FDA) atsisakė patvirtinti šį antidepresantą, remdamasi Lilly studijomis, teigiančiomis, kad ligoniai, anksčiau neketinę žudytis, pavartoję šiuos vaistus penkis kartus dažniau žudėsi ar bandė tai daryti, palyginus su kitais, kurie vartojo senesnius antidepresantus ir tris kartus dažniau nei tie, kurie vartojo placebo.“

„Įvertinęs Lilly ir nepriklausomų tyrimų duomenis dėl Prozac, Dr. David Healy, Velso universiteto Psichologinės medicinos Šiaurės Velso skyriaus direktorius ir smegenų serotonino sistemos ekspertas, nustatė, kad „nuo Prozac atsiradimo, nusižudė apie  50,000 žmonių vartoję šį vaistą, ir tai yra žymiai didesnis skaičius, nei būtų buvęs visai negydžius šių žmonių.“

The Boston Globe, 2000.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kiekvienas, kuris skaito spaudą ir stebi televiziją, yra susipažinęs su triptofanu, kaip raminamuoju. Triptofanas kūne lengvai virsta į serotoniną ir melatoniną. Teigiama, kad populiariausi raminantieji, „serotonino reabsorbcijos inhibitoriai“, veikia didindami serotonino veikimą smegenyse. Daugelis žmonių yra skaitę straipsnius populiarioje medicininėje spaudoje, aiškinančius, kad serotonino trūkumas sąlygoja depresiją, savižudybes ir agresiją. Dažnai sakoma, kad estrogenai pasižymi „nuostabiu“ efektu, didindami serotonino veikimą.

Senovinis trankviliantas rezerpinas, gaunamas iš augalų, per amžius naudojamų Indijoje. Raminančiai jis veikia labai efektingai ir buvo vartojamas hipertenzijos gydymui. Jis mažina serotonino koncentraciją smegenyse ir kituose audiniuose. Izoniazidas, antidepresantas, vartojamas nuo 1950 metų, yra efektyvus, bet neveikia serotonino. Tuo metu, kai buvo populiarūs šie vaistai, serotoninas nebuvo pripažintas kaip „neurotransmiteris“. Taip buvo iki 1960m., kai pasirodė dabartinių doktrinų rinkinys apie serotonino įtaką nuotaikoms ir elgesiui.

Serotonino tyrinėjimai yra palyginti nauji, bet jie konkuruoja su estrogenų tyrimais savo nekompetencijos lygiu ir akivaizdžiai matomu savanaudišku tikslu, ką galima rasti profesionaliose publikacijose.

Iš dalies tai yra dėl vaistų pramonės dalyvavimo, bet JAV valdžia taip pat suvaidino savo vaidmenį nustatant supainiotą ir iškreiptą serotonino fiziologijos interpretaciją, priimant strategiją diskredituoti ir apkaltinti LSD, veiksmingą serotonino (apytikslį) antagonistą visais įmanomais būdais, pavyzdžiui tvirtinant, kad jis sukelia genetinius pažeidimus ar provokuoja norą žudyti ar žudytis. Duomenys apie genetinius pažeidimus buvo paneigti jau 1960 metais, bet Psichinės Sveikatos Nacionalinis Institutas ar kiti vyriausybiniai organai niekada viešai to nepripažino. Neatsakingi valdžios veiksmai padėjo sukurti vaistų kultūrą, kai nekreipiamas dėmesys į vaisto poveikį sveikatai, kadangi valdžia buvo įtraukta į didžiulį sukčiavimą. Neseniai buvo atmestas valdžios perspėjimas dėl triptofano papildų, nes valdžia pernelyg dažnai meluodavo. Net kai viešosios sveikatos agentūros bando ką nors daryti teisingai, joms nepavyksta, nes jos per daug yra padarę blogo.

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad LSD  ir kiti serotonino antagonistai didina žaismingumą ir greitina mokymąsi, ir elgesio sutrikimus sukelia tik vartojant labai didelėmis dozėmis.
Kai rezerpinas buvo vartojamas kelis dešimtmečius, kol buvo nustatyta, kad turi kenksmingą pašalinį veikimą, medicininiai LSD tyrinėjimai buvo sustabdyti net nenustačius jo realaus pašalinio poveikio.

Neteisingas supratimas apie LSD, galingą antiserotonino agentą, sudarė sąlygas atsirasti stereotipų rinkiniui apie serotoniną. Klaidinga pažiūra į serotoniną, melatoniną ir triptofaną, kurie yra metaboliškai susiję, išliko, ir atrodo vaistų pramonė išnaudoja šias klaidas reklamuoti „naujos kartos“ psichoaktyvius vaistus, kaip serotonino atsako aktyvatorius. Jeigu, kaip tvirtina valdžia, LSD padaro žmogų sužvėrėjusiu, tai produktai, didinantys serotonino veikimą verčia žmogų galvoti blaiviai.

Serotonino reabsorbcijos inhibitoriai yra vadinami „trečios kartos“ antidepresantais. Monoamino oksidazės inhibitoriai (MAO), kurie buvo pradėti vartoti 1950m., pavadinti „pirmos kartos“ antidepresantais. Kai tos vaistų „kartos“ patento laikas baigėsi, vaistų kompanijos atrado priežastį tvirtinti, kad nauji vaistai yra geriau. Atrodo, kad kiekvienas gydytojas šalyje žino, kad senieji MAO inhibitoriai yra pavojingi, nes  šalia šių vaistų vartojimo valgant kai kurių žinomų rūšių sūrius, gali pakelti kraujo spaudimą. Tikrovėje statistika rodo, kad jie yra saugesni nei naujos kartos antidepresantai. Sunkiai įmanoma gydytojui paskirti pacientui labiausiai tinkamą vaistą, kadangi medicinos licencijavimo komisija yra įtakojama vaistų kompanijų, verčiančių tikėti, kad saugiausi ir labiausiai efektyvūs yra tie vaistai, kurių patentai šiuo laiku yra galiojantys.

Nepaisant to, kad yra tiesa, jog naujieji antidepresantai didina serotonino veikimą,  nėra tiesa, kad tai paaiškina antidepresinį veikimą. Tai yra kultūriškai sąlygota reklaminė interpretacija. Kadangi skirtingi antidepresantai didina, mažina, ar nedaro įtakos serotonino veikimui, yra būtina nauja radikali teorija apie depresiją ir antidepresantus. Teorijos paremtos medžiagomis „transmiteriais“ ir receptoriais yra palankios vaistų pramonei, bet šios rūšies mąstymas yra vargiai geresnis nei tikėjimas demonais ir jų kerais. Jeigu žolių arbata gydo depresiją, nes demonui nepatinka jos kvapas, pacientas bent jau niekada nenustos vartoti arbatos dėl jos pasibaigusio patento laiko.

„Neurotransmiterių“ ir „receptorių“ pasaulyje yra pakankamai vietos spekuliaciniam  vaistų veikimo mechanizmui vystytis. Serotonino kiekis priklauso nuo jo sintezės, suirimo, nuo jo įsisavinimo, kaupimo, atpalaidavimo, nuo jo pernešėjų. Serotonino veikimas kinta priklausomai nuo didžiulės receptorių įvairovės, nuo tų receptorių skaičiaus, nuo jų cheminio giminingumo ir nuo medžiagų, su kuriomis serotoninas konkuruoja dėl prisijungimo prie receptorių. „Skirtingi receptoriai“ yra apibūdinami pagal medžiagų, skirtingų nei serotoninas, veikimą. Tai reiškia, kad serotoninas hipotetiškai įgyja kai kurias savybes kiekvienos medžiagos, kuri konkuruoja su serotoninu dėl prisijungimo prie receptorių. Ši painiava (*note 1) suteikia galimybę įrodyti, kad tam tikra būsena yra sukelta arba serotonino pertekliaus arba trūkumo.

Vaistų kompanijos mėgsta kai kuriuos savo naujus produktus vadinti SSRI, „selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais“, tai reiškia, kad jie nevienodai didina visų biogeninių aminų kiekį, ką, manoma, darė senieji MAO inhibitoriai. Kiekvienas vaistas pasižymi įvairiu veikimu, kiekvienas šiek tiek skirtingu, taigi galima sakyti, kad jie veikia vienaip ar kitaip selektyviai. Bet terminas „antidepresantas“ skirtingai nuo „raminamojo“ sako, kad vaistas turėtų mažinti depresiją. Injekuojamas serotoninas niekada taip neveikė, tik kartais taip veikė adrenalinas ir dopaminas, o „SSRI“ vaistai pakankamai didina pastarųjų aminų aktyvumą ir tuo galima paaiškinti nuotaikų pasikeitimus, jeigu tik nereikėtų kalbėti apie „naujos kartos vaistus“. Injekuojant serotoniną ar didinant jo aktyvumą gali pasireikšti sedacija, bejėgiškumas ar apatija, bet šių vaistų veikimas trunka tik tam tikrą laiką. Todėl jie nėra vadinami raminamaisiais. Jeigu jie yra iš tiesų selektyvūs serotoninui, jie negali būti antidepresantais. O medžiagos, veikiančios priešingai serotoninui, atrodo, veikia kaip antidepresantai (Martin, et al., 1992). Kai SSRI vartojami gydyti irzlumui, agresijai, juos tinka vadinti raminamaisiais. Kai vaistai vartojami empiriškai be realaus ligos ar vaistų supratimo, klasifikacijos, aprašymai ir pavadinimai yra subjektyvūs.

Serotonino situacija man primena istoriją su DES: beveik dvidešimt metų šis sintetinis estrogenas buvo skiriamas apsaugai nuo aborto, po to jis pasirodė kaip „sekančio ryto“ kontraceptinė/abortą sukelianti tabletė. „Jeigu padidintas serotonino kiekis negydo, tai gal būt gydys sumažintas jo kiekis.“

Kad suprasti serotonino veikimą, reikia atsiriboti nuo neurotransmiterių teorijos ir pažvelgti biologiškai plačiau.

Serotoniną ir estrogeną jungia daug sistemiškai susijusių funkcijų ir moterys dėl depresijos kenčia daug dažniau nei vyrai. Estrogenai didina serotonino ir histamino kiekį ir pastarųjų aktyvinimas imituoja estrogenų veikimą. Serotoninas glaudžiai susijęs su nuotaikų svyravimais ir su daugeliu kitokių problemų, kurios moteris vargina dažniau nei vyrus. Pirmiausia tai yra energijos sutrikimai, susiję su ląstelių kvėpavimu ir skydliaukės funkcija. Kepenų ligos ir smegenų ligos, pvz.: Alzheimerio liga yra dažniau pasitaikančios moterims nei vyrams, ir serotoninas, ir estrogenas stipriai įtakoja šių organų energetinius procesus. Kepenų ligos gali padidinti  serotonino, amoniako ir histamino poveikį smegenims. Tai nėra sutapimas, kad visi šie trys aminai atsiranda kartu ir yra neurotoksiški. Visos šios medžiagos yra susijusios su stresu, su natūraliu vaidmeniu signalų perdavime ir reguliavime.

Tai yra priežastis galvoti, kad serotoninas prisideda prie nervų pažeidimų, matomų esant išsėtinei sklerozei ir Alzheimerio ligai.

Dažnas išsėtinės sklerozės paplitimas moterų tarpe ir šios ligos paaštrėjimas reprodukcijos metais yra gerai žinomi. Smegenų pažeidimo dydis yra susijęs su estrogenų ir progesterono santykiu. Estrogenai skatina kamienines ląsteles išskirti histaminą ir serotoniną, ir aktyvuotos kamieninės ląstelės gali iššaukti smegenų edemą ir demielinizaciją. Kraujo krešuliai būna mikroskopiškai susiję su smegenų pažeidimais, panašiais esant išsėtinei sklerozei ir trombocitai krešuliuose atlaisvina neurotoksinį serotoniną.

Esant parkinsono ligai, nauda yra matoma didinant dopamino koncentraciją dėl dopamino  antagonizmo serotoninui, antiserotonininiai vaistai gali švelninti simptomus ir 5-hidroksitriptofanas gali paaštrinti simptomus (Chase, et al., 1976). Kiti judėjimo sutrikimai, akatizija (subjektyvus nenusėdėjimo vietoje pojūtis) ir chorėja (sindromas, charakterizuojamas nereguliariais, trukčiojančiais, betvarkiais judesiais, besiskiriančiais nuo normalių savo intensyvumu, amplitude ir primenančiais šokį) gali būti sukelti serotonino. Esant autizmui, pasikartojantys judesiai yra dažnai pasitaikantys simptomai ir autizmu sergančių vaikų bei jų giminaičių kraujyje bei trombocituose yra aukštas serotonino kiekis. Dirgliosios žarnos sindromas, kita rūšis „judėjimo sutrikimų“ gali būti efektyviai gydoma antiserotonininėmis medžiagomis. Šis sindromas labai dažnai pasitaiko moterims esant priešmenstruaciniams paūmėjimams, kai estrogenų kiekis yra didžiausias. Vienas iš oralinių kontraceptikų nepageidaujamų veikimų yra chorėja, liga, kuri reiškiasi nevalingais (dažniausiai galūnių ir veido raumenų) judesiais. Keletas tyrėjų rado padidintą serotonino kiekį sergančiuose Huntingtono liga (degeneracinė galvos smegenų liga) (Kish, et al., 1987), ir buvo pastebėti  teigiami rezultatai, vartojant bromokriptiną (Agnoli, et al., 1977).

Allopregnanolonas, neurosteroidas, kurio pirmtakas yra progesteronas, palengvina GABA (gama amino sviestinės rūgšties) slopinantį veikimą, kurio trūkumas pasireiškia esant kai kuriems nuotaikos ir judėjimo sutrikimams. Tai patvirtina, kad progesteronas turės terapinį poveikį esant judėjimo sutrikimams, kaip jis teigiamai veikia esant įvairioms nuotaikos problemoms. Progesteronas pasižymi tam tikru specifiniu antiserotonininiu veikimu (e.g., Wu, et al., 2000).

Yra „manoma“, kad „serotonino reabsorbcijos inhibitoriai“ vienodai veikia ir smegenis, ir trombocitus. Jie slopina trombocitų gebėjimą kaupti ir koncentruoti serotoniną, leidžiant jam pasilikti plazmoje. Ši rezorbcijos slopinimo būsena yra trombocitų elgesio modelis, matomas esant išsėtinei sklerozei bei Alzheimerio ligai.

Serotoninas ir jo darinys melatoninas biologijoje susiję su sustingimu ir žiemos miegu. Serotoninas slopina mitochondrijų kvėpavimą. Eksitotoksinė nervų ląstelių mirtis susijusi su energijos gamybos apribojimu ir padidėjusiu ląstelių aktyvumu. Serotoninas  pasižymi tokiu veikimu.

Maisto trūkumas žiemos miegu užmiegantiems gyvūnams sukelia stresą, o šis didina serotonino gamybą. Žiemos stresas labai panašų poveikį sukelia ir žiemą aktyviems gyvūnams bei žmonėms. Serotoninas žemina kūno temperatūrą lėtindamas metabolizmo greitį. Triptofanas ir melatoninas taip pat veikia hipotermiškai. Žiemą reikalinga aktyvesnė skydliaukės veikla norint palaikyti normalų metabolizmo tempą.

Padidėjęs serotonino kiekis trukdo mokymuisi. Hipotermija turi panašų efektą. Kadangi estrogenai didina serotonergiją ir mažina kūno temperatūrą, šis veikimas leidžia paaiškinti seniai pastebėtą estrogenų trukdymą mokymuisi.

Nors amoniakas, gaminamas esant nuovargiui ar esant kepenų nepakankamumui, sukuria sustingimą, jis taip pat gali provokuoti traukulius. Jis veikia sinergistiškai su serotoninu ir abu veikia eksitotoksiškai.

Serotoninas buvo vadinamas trombotoninu, trombocitinu, enteraminu, ir 5-HT (5- hidroksitriptaminas). Šie istoriniai vardai kilo iš serotonino vaidmens žarnyne ir kraujagyslėse. 1951m. buvo atrasta, kad enteraminas ir trombotoninas yra ta pati medžiaga ir tyrinėjimų tikslas buvo jos dalyvavimas kraujotakos ligose, ypatingai hipertenzijoje ir kraujagyslių spazmuose. (Neseni tyrimai parodė „kardiovaskulinių įvykių“ padidėjimą moterų tarpe, vartojančių estrogenus,  ir tai leidžia daryti prielaidą, kad medžiagos, didinančios serotonino dominavimą, veikia taip pat.) Serotoninas, išlaisvintas iš trombocitų,  sąlygoja vazokonstrikciją ir vazospazmus, ir skatina kraujo krešėjimą. Yra manoma, kad jis tampa uždegimo mediatoriumi kartu su histaminu ypač kai yra išlaisvinamas iš kamieninių ląstelių. Edema, bronchų spazmai, imuniteto slopinimas, sąnarių tinimas yra sukeliami iš trombocitų ir kitų ląstelių išlaisvinto serotonino. Kaip uždegimo mediatoriai, serotoninas ir histaminas yra tiesiogiai susiję su astma, dilgėline, virškinamojo trakto pažeidimais alkoholio įtakoje, su nervų ląstelių pažeidimais, edema ir šoku.

Penkiolika metų vaistų pramonė energingai naudoja antihistamininių vaistų platų apsauginį veikimą. Kodėl panašiai nebuvo akcentuoti antiserotonininiai vaistai?

Tyrimai su LSD ir jo dariniais nuvedė prie tokių vaistų kaip bromokriptinas, kuris veikia priešingai histaminui ir estrogenui. Kai kuris bromokriptino veikimas yra neabejotinai antagonistinis serotoninui, nors bromokriptinas yra vadinamas „dopamino agonistu“, dopaminas paprasčiausiai yra serotonino antagonistas. Metilsergidas, vaistas su antiserotonininiu veikimu, efektyviai saugo smegenis nuo insulto padarinių. Bet čia yra didžiulis nenoras suprasti šio poveikio biologinę reikšmę.

Aš galvoju, korumpuota kampanija prieš LSD vaidino didelį vaidmenį: jeigu LSD ir panašių vaistų (pvz.:methysergide) terapinė vertė, su pasibaigusiais patentais (*note2),vartojamų kaip antiserotonino agentai, taptų plačiai žinoma, egzistuojančiai galios ir pelno sistemai iškiltų grėsmė. Karas dėl vaistų rinkos visada turėjo slaptus motyvus, pateisinančius vidaus ir užsienio intervencijas į sritis, neturinčias nieko bendro su vaistais. Ir šis serotonino/antiserotonino karas buvo pelningas vaistų pramonei – Lilly parduodama Prozac kasmet uždirba virš 2 milijardų dolerių. Kiekviena savižudybė, išprovokuota Prozac turėtų būti atsverta korporacijos uždirbtais šimtais tūkstančių dolerių. Jeigu karas dėl vaistų būtų rimtas, tai būtų gera vieta pradžiai. Svarstant, kuri bausmė korporacijai būtų tinkama, šios finansinės lėšos skirtos bendroms nuobaudoms, galėtų būti įskaitomos. Daugybė tyrimų parodė, kad estrogenas yra labai svarbus agresyviam gyvūnų elgesiui ir estrogenai skatina serotonino veikimą. Keli tyrimai rodo, kad padidintas serotonino kiekis yra susijęs su tam tikros rūšies padidėjusiu agresyvumu ir kad antiserotonininiai agentai mažina agresyvumą (Ieni, et al., 1985; McMillen, et al., 1987), bet aiškiausias tyrimas parodo serotonino svarbą esant išmoktam bejėgiškumui.

Išmoktas bejėgiškumas yra biologinė būsena, sukurta neišvengiamo streso. Esant šiai būsenai, gyvūnai, kurie gali plaukioti valandas, nustoja plaukti per kelias minutes ir leidžia sau nuskęsti. Jie paprasčiausiai neturi pakankamai psichinės ir fizinės energijos įveikti iššūkiams.

Esant išmoktam bejėgiškumui, serotonino lygis yra aukštas ir serotonino perteklius leidžia atsirasti šiai būsenai.

Serotoninas aktyvuoja glikolizę, formuodamas pieno rūgštį. Pieno rūgšties perteklius turi tendenciją mažinti efektyvios energijos gamybą, trukdydamas mitochondriniam kvėpavimui.

Širdies nepakankamumas, hipertenzija, raumenų hiperalgezija (Babenko, et al., 2000), kai kurios panikos reakcijos, ir kiti neprisitaikantys biologiniai atvejai susiję su energijos metabolizmo problemomis, yra paskatinti serotonino pertekliaus.

Autizmu sergantys vaikai bei jų giminaičiai turi didelę serotonino koncentraciją serume ir trombocituose. Vienos šeimos nariai valgo panašų maistą ir gyvena panašiose aplinkos sąlygose. Priešgimdyminę hipotireozę ir įvairias rūšis ligų, sąlygotų genetinių pakitimų, tame tarpe hiperestrogenizmą galima įskaičiuoti į tai. Keli tyrimai teigia, kad skydliaukės papildai veiksmingi autizmu sergantiems vaikams, o antiserotonininiai vaistai sąlygoja pagerėjimą ir vaikams, ir suaugusiems.

Serotoninas linkęs sukelti hipoglikemiją, o hipoglikemija slopina tiroksino virtimą į aktyvų T3 hormoną. Hipoglikemija ir hipotireozė didina noradrenalino kiekį ir sergant autizmu paprastai randamas didesnis nei normalus noradrenalino kiekis. Šie pokyčiai, greta bendro sulėtėjusio metabolizmo yra sukelti serotonino pertekliaus ir atrodytų yra pateisinamas skydliaukės papildų vartojimas esant autizmui ar kitiems serotonino pertekliaus sindromams.

Serotonino reabsorbcijos inhibitorių ar 5 –hidroksitriptofano, kurio veikimas panašus į serotonino, perdozavimas gali sukelti „serotonininį sindromą“, kartais besibaigiantį mirtimi. Jo simptomai yra drebulys, pasikeitęs suvokimas, prasta koordinacija, kardiovaskuliniai sutrikimai ir traukuliai. Gydymas antiserotonininiais vaistais sušvelnina simptomus ir gali apsaugoti nuo mirties.

Serotonininis sindromas yra pastebimas vartojant jonažolę kaip antidepresantą ("Rygos" balzamo mėgėjai, sukluskite! HS pastaba).

Kadangi kitos didelės neutralios amino rūgštys konkuruoja su triptofanu dėl patekimo į ląstelę, šakotos grandinės amino rūgštys turi tam tikrą antiserotonininį veikimą ir tai pateisina jų vartojimą sportininkų tarpe, nes triptofanas ir serotoninas mažina glikogeno atsargas ir mažina ištvermę.

Vienintelė amino rūgštis, kada nors atrasta kaip kancerogeninė, yra triptofanas. Tikriausiai už tai yra atsakingas triptofano gebėjimas įmituoti estrogeną, skatinant prolaktino atpalaidavimą.

Maistas, gausus angliavandenių, didina santykį tarp triptofano ir konkuruojančių amino rūgščių, ir galima teigti, kad tai kreipia kūno balansą link padidinto serotonino kiekio. Tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad bromokriptinas, kuris kreipia balansą link mažesnio serotonino kiekio, sumažino nutukimą, insulino kiekį, laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekį ir pagerino gliukozės toleranciją.

Visas šias pastabas lengviausia suprasti žiūrint per ląstelių energijos slopinimą. Serotoninas, kaip ir estrogenas, mažina ląstelių ATP ir trukdo oksidaciniam metabolizmui.

Serotoninas, kaip ir histaminas, atlieka tam tikras fiziologines funkcijas, bet būdamas streso mediatoriumi, yra  sistemingai balansuojamas sistemų, kurios palaiko didelio energijos kiekio kvėpavimo metabolizmą. Triptofano, hidroksitriptofano papildų ar serotonino kiekį didinančių antidepresinių vaistų vartojimas yra biologiškai netinkamas.

Daugelis simptomų, atsirandančių dėl serotonino pertekliaus yra bendri simptomams, esant hipotireozei. Skydliaukės hormonai, progesteronas ir aukštos kokybės baltymų dieta yra pagrindinė apsauga prieš serotonininį sindromą. (Progesteronas, kaip ir LSD slopina serotonerginių nervų dirglumą, bet perdozavimas, priešingai LSD, niekada nesukelia haliucinacijų).

Vienas iš daugelio „SSRI“ (fluoxetin, Prozac) poveikių, kuris nėra susijęs su poveikiu į serotoniną, yra alopregnanolono koncentracijos didinimas smegenyse, kas imituoja progesterono veikimą, esant padidintam jo kiekiui. Remiantis tuo, Lilly gavo Prozac patvirtinimą priešmenstruacinio sindromo gydymui. Kadangi alopregnanolono ir progesterono gamyba priklauso nuo pregnenolono ir cholesterolio kiekio, žemas cholesterolio lygis trukdo PMS gydymui.

Jeigu pažiūrėsime į serotoniną iš biologinės pusės kaip į pažeidimus sukeliantį uždegimo mediatorių, galime spėti, kad daugybė dirginančių medžiagų bus serotonino reabsorbcijos inhibitoriais. Konkreti istorija apie „trečios kartos antidepresantus“ yra viena iš istorijų, turinčių sudrumsti mūsų ramybę.

vertė Rūta S.

PASTABOS IR ŠALTINIAI

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (14)
 
Besisukančios Balerinos
2012.08.07 HomoSanitus /
Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau Homosanitus Google Analytics statistika rodo, kad turime apie 250 pastovių skaitytojų mus skaitančių iPad pagalba ir apie 200 inovatyviųjų, kurie mus žlibina iPhone ekranėlyje (tiesiog gal šiek tiek nepatogu – manytumėm). Tokia nedidelė statistinė nuokrypa. O dabar šiek tiek rimčiau. Pasirodo, mes ir į mus panašūs pasaulyje ne tik plūsteli destruktyvias griaunančias sroves į mirtingųjų gyvensenos supratimą, bet kai kuriuos įkvepia net ir kūrybai  (nors, kūryba ko gero tai pavadinti būtų santykinai sunku). Supratę ir pasinaudoję internetine medžiaga apie procesų žmoguje dualumą, gabūs žmonės sukūrė programėlę „Brain Ballerina“, skirtą iPad ir iPhone vartotojams, kurios pagaba galima nesunkiai nustatyti kuris galvos smegenų pusrutulis yra dominuojantis. Trumpai...
Acetaldehidai
2012.05.27 HomoSanitus / Samekh
Acetaldehidas - populiarus ir stiprus neurotoksinas (Vertimas iš anglų kalbos, pagal http://intelegen.com/nutrients/prevent_the_damaging_effects_of_.htm) Acetaldehidas yra gana retas žodis mūsų žodyne, tačiau tai yra vienas iš labiausiai paplitusių neurotoksinų, esantis dešimtyse milijonų žmonių. Tai gana paprasta medžiaga, jos cheminė formulė - CH3CHO. Visgi acetaldehidas daugeliu būdų paslapčia žaloja smegenų struktūrą ir trikdo jos funkciją. Acetaldehido šaltiniai Yra keturi pagrindiniai keliai, kurias acetaldehidas (toliau trumpinsime "AH") patenka į žmogaus smegenis. Jie yra: Alkoholio vartojimas. Candida "grybelinis sindromas" (Kandidozė). Automobilių ir sunkvežimių išmetamosios dujos. Rūkymas. Alkoholis Etanolis (labiau žinomas kaip alkoholis) yra cheminė medžiaga,...
 
Kalorijų gaudymas gyvuose organizmuose
2012.03.15 HomoSanitus / Age
Kaitresnės, negu gali būti, saulės išdeginta stepė. Mokslininkai iš nedidelės ekspedicinės grupės, braukdami prakaitą nuo veidų, stebi saigas – stepėje gyvenančias antilopes. Šie mokslininkai atlieka atsakingą mokslinį eksperimentą. Savo eksperimente jie nori patikrinti vieno garsaus akademiko kadaise suformuluotą teiginį: „Visi energijos pasireiškimai organizme turi kokį nors fizinį ar cheminį jos šaltinį... Raumenų darbas, gyvulinė šiluma susidaro dėl potencinės energijos, esančios organinėje medžiagoje, suvartotoje maitinimosi metu“. Mokslininkų tyrimo metodika nesudėtinga – jie aiškinasi kiek natūraliomis sąlygomis suėda gyvūnai žolės. Šio pašaro kaloringumas, tai yra šilumos kiekis, kuris išsiskiria sudegant jam kalorimetre, mokslininkams jau...
5 tibetietiški pratimai
2012.02.27 HomoSanitus / Age
Internete sklando informacija daugeliu kalbų, o knygynuose galima rasti ir lietuvių kalba knygelę apie mistiškus Tibeto lamų pratimus, kurie kažkokiu stebuklingu būdu veikia organizmą ir suteikia jam galimybę išlikti ilgai jaunam. Suokta prisuokta ir apipinta egzotika tirštai, nors tikrovėje viskas yra kur kas paprasčiau ir suprantamiau. Pradžiai susipažinkime su pasiūla: Penki pratimai arba 10 minučių mankštos kasdien – pradėsite metus skaičiuoti atgal! Tibetiečių jaunystės paslaptis, kuria jau pasinaudojo du milijonai skaitytojų. Legenda pasakoja, kad nepasiekiami Himalajų kalnai slepia paslaptį, kuri būtų išvadavusi konkistadorą Poncė de Leoną nuo bevaisių amžinosios jaunystės šaltinio paieškų Amerikoje. Iš kartos į kartą Tibeto vienuoliai perduoda pratimų kompleksą, kuris iki...
 
Prostatos specifinio antigeno tyrimo beprasmybė
2012.01.17 HomoSanitus / Age
Dauguma vyrų žino trijų raidžių derinio PSA reikšmę, ypač vyresnio amžiaus, nes daugeliui jau teko šį tyrimą atlikti, siekint nuraminti savyje plačiai sklandantį baubą: “O gal man prostatos vėžys, nes šlapinuosi dažnai, srovė susilpnėjus ir naktimis turiu keltis, ko anksčiau nebūdavo?” Medicininių profilaktikos priemonių darbinė grupė prie JAV vyriausybės paruošė naujas rekomendacijas, pagal kurias sveiki vyrai nustos atlikinėti reguliarius tyrimus prostatos specifiniam antigenui (PSA) nustatyti – ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai. Tokiam sprendimui pagrindimą davė penkių didelio mąsto kontroliuojamų klinikinių tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad PSA tyrimo atlikimas nedaro įtakos bendram nuo prostatos vėžio mirtingumui, bet dažnai priverčia daryti visą eilę nereikalingų diagnostinių...
Šaltosios branduolinės reakcijos
2012.01.07 HomoSanitus / Age
Žinome, kad vištos kiaušinio lukšte daugiausia cheminio elemento kalcio – visi gerai menam reklamą, kurioje gydytojai mirko į rūgštį kiaušinius. Daugiau kaip prieš du šimtus metų prancūzų chemikas N.L. Vokelenas pirmą kart savęs paklausė: kokiu būdu dedeklės be žalos savo organizmui iš savęs išveda tokius kalcio kiekius? Vėliau kitas prancūzų tyrinėtojas Lui Kervranas padarė eksperimentą – bandomąsias vištas lesino tik avižomis, tiksliai matuodamas, kiek kalcio su avižomis jos gauna. Vištų padėtų kiaušinių lukšte kalcio buvo daugiau maždaug 4 kartus. Kaip įprasta, mokslinė bendruomenė nesivargino kankinti save šio nepatogaus fenomeno aiškinimu, o sėkmingai viską užlopė: kiaušiniai – ne svarbiausia, yra reikalų ir...
 
Ar tiesa, kad turime tik penkis pojūčius?
2011.12.29 HomoSanitus / Age
Dar vienas melas, kurį nesąmoningai mes perduodame savo vaikams: žmogus aplinką jaučia penkių rūšių jutimais. Juos nesunkiai ir patys įvardinsite, o gudresni ir nelabai suvokiamą šeštąjį priklijuos. O kaip yra iš tikrųjų? Kai sakoma, kad žmogus turi penkis skirtingus jutimus, visada reikia paminėti, jog jie yra tie jutimai, kurie pastoviai transliuoja savo rezultatus mūsų sąmonei.  Tačiau yra jutimų, kurie vyksta automatiškai, be aiškios sąmonės analizės. Kokie jie? Pradėkime, kaip sakoma, nuo smulkmės – lygsvaros pojūčio. Žmogaus lygsvaros pojūčio organas – vestibiuliarinis aparatas (jis yra „vestibiulyje“ – vidinės ausies prieškambaryje), sudarytas iš dviejų maišelių ir trijų pusskritulinių kanalų. Tokie organai mūsų kūne yra du –...
Garsas
2011.12.23 HomoSanitus / Age
–Man  patinka  Lotynų Amerikos ritmai ir labai norisi šokti salsą... – Bet tai dar nereiškia, kad to noro šaltinis tavo galvoje. Praėję laikai saugo daugybę faktų, kurių šiuolaikinis mokslas iki šiol negali paaiškinti. 1894 metų rudenį vokiečių garlaivis Indijos vandenyne sutiko tristiebį burlaivį, ant kurio stiebo buvo iškabintas nelaimės signalas. Vokiečių jūreiviai sutiktame laive gyvą rado tik vieną gyvą žmogų – kapitoną, bet sužinoti ką nors apie tragediją iš jo buvo buvo neįmanoma, nes jis buvo išprotėjęs. o likusieji 38 įgulos nariai buvo negyvi. Navigaciniai prietaisai, žemėlapiai, laivo dokumentai – viskas buvo savo vietoje, laive nebuvo jokių pažeidimų. Pats kruopščiausias tyrimas, atliktas policijos, negalėjo paaiškinti kas...
 
Ką daryti alkoholikui, kad širdis išliktų sveika
2011.12.21 HomoSanitus / Age
MITOCHONDRIJOS ATEINA Į BRANDUOLĮ, KAD UŽMUŠTI LĄSTELĘ Prie daugelio chroniškų alkoholikų problemų, mokslas pridėjo dar vieną: pas šiuos nelaimėlius, pasirodo, mitochondrijos persikelia į branduolį, o tokio persikėlimo pasekmės – ląstelės mirtis. Širdies raumens ląstelių kardiomiocitų tyrimas elektroniniu mikroskopu parodė, kad esant kai kurioms širdies patologijoms, ląstelių branduoliuose randamas mitochondrijų susikaupimas (akademiko V.P.Skulačiovo tyrimai). Mokslininkai išdirbo metodą, kuris reguliariai leidžia gauti mitochondrijomis pripildytus branduolius. Mitochondrijos visada ateina į žiurkių-alkoholikių kardiomiocitų branduolius. Ląstelė – sudėtingiausias daugiafunkcinis objektas su savo geografija. Kad ląstelė veiktų, viskas joje turi būti savo vietose. Branduolys – yra...
Kodėl verkdami jaučiame gumulą gerklėje?
2011.12.14 HomoSanitus / R.S.
Nervų sistema yra sudaryta iš centrinės nervų sistemos (CNS) ir periferinės nervų sistemos (PNS). Centrinei nervų sistemai priklauso galvos  ir nugaros smegenys,  PNS priklauso visi nervai už CNS ribų.  Periferinė  nervų sistema  dalijama į somatinę ir vegetacinę nervų sistemas(VNS). Somatinę nervų sistema koordinuoja raumenų, kuriuos mes galime valdyti, veiklą -  mes galime vaikščioti, bėgioti, šokti , dainuoti – daryti ką norime. Vegetacinė nervų sistema nėra pavaldi mūsų norams. Ji kontroliuoja vidaus organų veiklą – širdies,  virškinimo sistemos darbą. Viena iš VNS funkcijų yra reaguoti į stresą, padėti kūnui  išgyventi tokiu momentu. Mūsų protėviai tokias emocijas, kaip liudesys, baimė, pyktis patirdavo tik papuolę į stresines...
 
Mes patys programuojam širdies mirtį
2011.12.09 HomoSanitus / Age
Medicinos statistika metai iš metų į pirmąją vietą tarp žmogaus mirties priežasčių stato širdies-kraujagyslių susirgimus. Jų gydymu užsiima didžiulė armija kardiologų, prirašyta šimtai mokslinių darbų, išdirbtos unikalios chirurginės metodikos. O apie tai, kas tai yra miokardo infarktas, žino turbūt kiekvienas suaugęs žmogus. Bet pasirodo, kad širdis vis dar slepia daug paslapčių. Vieną iš tokių pavyko atskleisti Novosibirsko mokslininkams, išsiaiškinus iki šiol dar nežinomą infarkto vystymosi kelią. „Buvo žinoma, kad esant širdies susirgimams vyksta tam tikri  širdies pažeidimai, – sako vienas iš atradimo autorių, profesorius Lev Nepomniaščich. – O infarktas – tai širdies kraujagyslių užsikimšimo rezultatas,...
Žmonių suderinamumas pagal ...kvapą?
2011.11.27 HomoSanitus / Age
– Jau ketvirtas jos vyras nukeliavo į kapus. (Iš nugirsto pokalbio.) Turbūt visi pastebėjote, kad būnant vienoje žmonių kompanijoje jaučiamės puikiai, o būnant kitoje – priešingai, esame slegiami. Dažnai sakoma, jog ta kita  žmonių draugija yra energetinių vampyrų spiečius. Tačiau šis reiškinys turi ir materialų pagrindą. Kiekvienas žmogus nuolat  yra labai individualioje cheminėje auroje – jo paties išskiriamų cheminių medžiagų debesyje. Šiame  žmogaus išskiriamame į aplinką kartu su savo gyvybinės veiklos atliekomis bukiete yra aptikta daugiau kaip 150 įvairių organinių junginių. Šios medžiagos yra gavę feromonų pavadinimą. Ypač baltyminės medžiagos ir jų deriniai įvairiai įtakoja tiek į aplinkinius gyvūnus, tiek į žmones, nešdami jiems...
 
Kodėl riebalai kaupiasi ant pilvo?
2011.11.20 HomoSanitus / Age
Kai valgome daug krakmolingo ir saldaus maisto, o civilizuoto maisto didžioji dalis būtent tokia ir yra, organizmas turi kažkaip nuo jo gelbėtis, nes nuolatinės didelės cukraus porcijos patenka į kraują ir keičia jo parametrus, kurie yra nesuderinami su organizmo normalia fiziologija. Ar ne keista, kad riebalai labiausiai kaupiasi ant pilvo, o ne kitose kūno vietose? Bet tam yra fiziologinė priežastis. Tik visai neseniai   mokslininkai atrado tam logišką paaiškinimą – apatinės pilvo dalies riebalinis audinys yra aktyvus organas, siunčiantis cheminius signalus į kitas kūno dalis. Buvo atrasta, kad šioje organizmo vietoje organizmo riebalinės ląstelės gamina 20 hormonų ir kitų medžiagų, kurios iki šiol mokslui  buvo nežinomos. Tarp šių hormonų yra ir leptinas, kontroliuojantis apetitą. Kuo labiau...
Ar visada po operacijos reikalingi antibiotikai?
2011.11.19 HomoSanitus / Age
Daugelis turbūt žino, kad ligoninėje po operacijos  beveik visada kurį tai laiką į ligonio organizmą leidžiami antibiotikai. Kokiu tikslu? Kad užmušti bakterinę infekciją, kurios dažnai visai ir ...nėra. Žinoma, nesidomintys mokslo naujienomis gydytojai šioje vietoje išreikš nepasitenkinimą: kaip taip gali būti, juk yra pakilusi kūno temperatūra, operacijos vietoje vystosi uždegimas, bujoja infekcija ir t.t. ? Neadekvati ir žudanti organizmą žmogaus imuninės sistemos reakcija, kuri aktyvuojasi esant didelėms traumoms, paleidžiama paties traumuoto organizmo ląstelių, normalioje būsenoje gaminančių energiją visiems fiziologiniams procesams. Grupė mokslininkų iš JAV Misisipės Universiteto su traumų chirurgu Karlu Hauseriu (Carl Hauser) priešakyje įrodė, kad audinių pažeidimo metu esant didelėms...
 
Kodėl kūno temperatūra 36,6 °C?
2011.11.19 HomoSanitus / Age
Kodėl visų šiltakraujų gyvūnų ir paukščių kūnų temperatūra yra būtent tokia – tarp  36 °C ir 42 °C? Juk būtų kur kas patogiau, jei mūsų kūno temperatūra būtų žemesnė – atkristų mums drabužių, o gyvūnams kailio, plunksnų būtinybė. Keista, kad pietų kraštų gyventojų temperatūra yra tokia aukšta – kam kaitinti organizmą iš vidaus, jei saulė ties pusiauju taip aktyviai šildo? Žinduoliai išsidėstę ties apatine šio temperatūrinio diapazono riba, o paukščiai, kurių medžiagų apykaita intensyvesnė, ties viršutine. Šiltakraujiškumo fenomenas užduoda mums tris klausimus: 1. Kodėl šiltakraujiškumas – tai aukštesnė išsivystymo pakopa lyginant su šaltakraujiškumu? 2. Kodėl...
Tėvai ir vaikai ląstelės fiziologijoje
2011.06.25 HomoSanitus / V.V. Matveev
Laboratory of Cell Physiology, Institute of Cytology, Russian Academy of Sciences, Tikhoretsky Ave 4, St. Petersburg 194064, Russia and BioMedES, Leggat House, Keithhall, Inverurie, Aberdeen AB51 0LX, UK Paskutinius 50 metų mokslas vis labiau specializuojasi, ir tai labiausiai matoma jo greitai besivystančiose srityse. Šiame natūraliame procese slypi mažai pastebima, bet reali grėsmė moksliniam metodui. Mokslo klasikai, jo tėvai, buvo ir lieka mums titanais, naujų požiūrių ir teorijų kūrėjais, kurie sugebėjo apimti plačiausią reiškinių ratą. Jie turėjo fantastinį akiratį, jų teorijos aiškino fenomeną kaip visumą. Tačiau visko, pasakyto apie tėvus, deja, negalima perkelti jų vaikams, šiuolaikiniams mokslininkams. Dėl katastrofiškos specializacijos  jų akiratis neįtikėtinai susiaurėjo. Jie vis daugiau žino...
 
Meilės fluidai
2011.06.11 HomoSanitus /
Константин Григорьевич Уманский Денвер, март 2008 Руководитель клинического отделения Института полиомиелита и вирусных энцефалитов РАМН; родился 9 мая 1924 г.; доктор медицинских наук, профессор, академик РАЕН (1993); заслуженный деятель науки РФ. Для того, чтобы понять, что наконец-то пришла весна и наступил её первый месяц март, нет никакой необходимости заглядывать в календарь.  преддверии оживления природы, после захода солнца, в полной темноте орут коты и кошки, вопли которых ...
Auka vardan įvaizdžio
2011.05.19 HomoSanitus / Age
Prieš jus žmogaus limfinė sistema, kuri surenka visas nereikalingas atliekas iš tarpląstelinio skysčio ir nuneša jas į limfagyslėmis į veninę kraujotaką, o iš jos į kepenis, kad šios perdirbtų jas ir paėmę iš jų tai, kas dar naudinga organizmui, likusią dalį paruoštų šalinimui iš organizmo. Pažvelkime į šią iliustraciją ir mintyse uždėkime šiam žmogui liemenėlę. Kas atsitiks su limfotaka? Pagerės ji ar pablogės? Jei manote, kad limfos tekėjimas nėra svarbus reiškinys organizme, tai klystate. Jis ne mažiau svarbus, nei kraujo tekėjimas. Jei moters krūtinė maža, liemenėlei palaikyti krūtinės formą nėra sunku. Jei bus priešingas variantas, tai ir gausis priešingai – liemenėlė turės standžiau apjuosti krūtinę ir ji kur kas...
 
Kodėl būtina glamonėti vaikus
2011.05.13 HomoSanitus / Age
Arba kame masažo poveikio  paslaptis? Tokiais, kokie esame, mus padaro aplinka ir mūsų elgesys. Atsakymas slypi ir vėl hipotaliame (pagumburio liaukoje), kuris gamina hormoną-neurotransmiterį oksitociną. Šis devynių aminorūgščių peptidas yra deponuojamas hipofizėje   ir iš čia išskiriamas į kraują. Taigi tai hormonas, kurį tiesiogiai įtakoja  psichika ir fizinis organizmo poveikis – konverteris hipotaliamas verčia nervinius impulsus į hormonų kalbą. Pasaulį labiausiai darko vyrai, ir būtent tie, kurių organizmuose yra mažai minėtos medžiagos. Šis hormonas ypatingas tuo, kad jis įtakoja socialinį gyvūnų, tame tarpe ir žmonių, elgesį. Nesąmones dažniausiai kuria, neklauso pašalinių nuomonės ir įgyvendina tie vyrai, kurių šeimyninis gyvenimas klostėsi prastai, o...
Pliažas, ledai ir kvaili tėvai
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Arba kodėl storuliai pirtyse tunka? Tik mūsų, idiotų kultūroje vasarą yra valgomi ledai. Kam? Tam, kad atsigaivinti. Tačiau tiek ledų gamintojai, tiek ledų valgytojai nežino savo kūno fiziologijos. Jei žinotų, ledus valgytų žiemą – tam, kad sušilti. Pietų kraštuose senoliai gerai žino, kad norint atvėsinti kūną, reikia išgerti karšto gėrimo, o ne valgyti ledus. Kūno temperatūrą reguliuoja hipotaliamas (pagumburio liauka), esanti giliai galvos smegenyse. Jei kakle esančios miego arterijos yra šaldomos (o taip atsitinka, kai valgomas šaltas maistas, geriami šalti gėrimai), hipotaliamas gauna signalą šildyti organizmą – jis gi nežino, kad idiotas kūno šeimininkas vidurvasarį prisigamins ledų ir ims juos čiaumoti. Toks kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Tas, kuris nori, gali padaryt gerokai daugiau nei tas, kuris gali.
G.Miurėjus
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės