Žmogus protingasis besivystydamas nuėjo ilgą kelią ir mes dažnai tai pamirštame. Pamirštame, kad milijonai metų evoliucijos mus padarė tokiais, kokiais esame šiandien.

Paskutinius šimtus tūkstančių metų jis egzistavo kaip medžiotojas ir rinkėjas. Ir tik apie 150 metų jis gyvena pramoninės revoliucijos sąlygose.

Organizmas ir psichika per tokį trumpą laiką negalėjo pasikeisti, jie liko beveik tokie patys, kokie buvo ir 100 tūkstančių metų atgal – prisitaikę gyventi ne miestuose, su šaligatviais, automobiliais ir kompiuteriais, o gyventi laukinėje gamtoje.

Mūsų psichika prisitaikiusi gyventi bendruomenėje (gentyje), todėl vienas iš svarbiausių poreikių mums yra poreikis dalyvauti dominavimo hierarchijoje.

Kova už socialinę padėtį – tai, kam esame pasmerkti nuo gimimo. Tam pasmerkti yra ir visi kiti bendruomeniniai gyvūnai. Būtent ši kova už socialinę padėtį ir yra vienas iš faktorių, padariusių mus protingais.

Tyrinėtojų įrodyta (Dunbar, 1992), kad beždžionių galvos smegenų tūris tiesiogiai surištas su vidutiniu bandos dydžiu.

Beždžionės pastoviai stebi vieną kitą, įsimena visus susidūrimus, įsimena kitų bandos beždžionių tarpusavio santykius.

Gyventi grupėje naudinga – lengviau rasti maisto, lengviau gintis nuo priešų.

Bet primatų bandos dydis negali viršyti atskiro bandos nario protinių sugebėjimų. Kuo didesnė banda, tuo reikalingas didesnis atminties kiekis ir tuo labiau turi būti išvystytas mąstymas.

Tai reikalinga tam, kad individas galėtų nuspėti savo bandos atstovų elgesį ir valdyti juos.

Įprastai hierarchija suprantama kaip linijinis tipas – yra pagrindinis individas (alfa), kuris valdo likusius visus. Sekantis paklūsta tik vedliui - „alfai“. Dar sekantis paklūsta tik numeriams 1 ir 2, ir taip toliau.

Pas primatus sudėtingesnė hierarchija: žvėris „A“ gali valdyti „B“, „B“ gali valdyti „C“, bet „C“ gali valdyti „A“.

Žmogus išsaugojo tokį patį hierarchijos tipą: tas pats vyras darbe gali būti lyderiu (direktoriumi), sporto klube – vidutinioku, o namuose būti prispaustu po žmonos ir dukrų padu.

Šiuolaikinėje hierarchijoje žmogus gali būti ne vienos hierarchijos dalyviu, bet keleto.

Kiekvienos hierarchijos dalyvio būtinas bruožas – mokėjimas kontroliuoti savo emocijas.

Tai vyksta dėka jaudinimo ir slopinimo procesų galvos smegenų žievėje.

Signalo perdavimui tarp viso organizmo nervinių ląstelių naudojama ypatinga medžiaga – serotoninas.

Serotonino kiekio padidėjimas skatina veiklumą, sumažėjimas – aktyvumą slopina.

Šis universalus jaudinimo-slopinimo mechanizmas gamtoje paplitęs plačiai: juo naudojasi visi – nuo kirmėlių, moliuskų iki žmogaus.

Na, o toliau pats įdomumas – pasirodo, kad jei dirbtinai beždžionei didinti serotonino kiekį, tai šis veiksmas keičia jos statusą bandoje, augina net iki „alfos“.

Toks individas tampa ramus, pasitikintis, tikslo siekiantis, jo žvilgsnis tampa tiesus, laikysena tampa tiesia.

Panašūs rezultatai pastebėti ir tarp žmonių: patvirtinta, kad serotonino kiekio didėjimas skatina žmogaus lipimą karjeros laiptais (Gardner, 1998).

Žemas serotonino lygis, atvirkščiai, daro primatą paklusniu, bet impulsyviu (agresijos pliūpsniai).

Žmogaus tyrinėjimai patvirtino tą patį dėsningumą: didelis impulsyvumas (isteriškumas) būdingas žmonėms pas kuriuos žemas serotonino lygis.

Dar daugiau, šie žmonės pasirodė linkę į neurozes ir visokiems jos pasireiškimams – nuo persivalgymo iki psichosomatinių susirgimų.

Kadangi psichosomatiniai susirgimai šiandien sudaro 70 procentų visų susirgimų, tai galima daryti išvadą, kad visų pirma ką reikia daryti, tai didinti serotonino kiekį organizme.

Pakėlus jo lygį organizme, žmogus pasijunta laimingu, pajunta džiaugsmą, euforiją.

Sumažinus serotonino lygį – žmogus tampa susikaustęs, vangus.

Ir štai prisikapstėme prie svarbiausio momento: kaip gi padidinti serotonino kiekį organizme? Juk nuo to beveik tiesiogiai priklauso mūsų laimė – nuotaika, karjera, sveikata, potencija ir t.t.

Pirmas būdas tradicinis – ryjam tabletes, taip vadinamus SSRI (selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai).  Apie tai kas gaunasi, kai pradedama vartoti egzogeninis serotoninas ir jo gamybą ar veikimą įtakojančios medžiagos, o ne skatinama natūralaus endogeninio gamyba, suderinant metabolizmą, bus pabaigoje  visas straipsnis.

Na, o kol kas pasiaiškinkim kaip elgtis, kad organizmas imtų pats gaminti daugiau serotonino. Reikia suprasti vieną esminį dalyką: serotonino padidėjimas ar sumažėjimas yra tik pakitusios medžiagų apykaitos pasekmė, o ne tikslas, kurio siekia visa oficiali medicina ir farmacija. Ne serotoninas kaltas, kad jo nėra ar yra per mažai, bet organizmo medžiagų apykaita, kuri vyksta taip, kad gaminamas per mažas serotonino kiekis. Todėl įtakoti reikia metabolizmą, o ne griebtis galutinio rezultato ir tarpinio jo produkto – serotonino tabletėje ar kokio nors  inhibitoriaus. Serotoninas tabletėje ar inhibitorius niekada nebus harmonijoje su jūsų organizmo medžiagų apykaita. Tai tas pats, kaip pilti į nesuderintą variklį gerą kurą ir tikėtis, kad variklis nuo to ims veikti geriau.

Nereikia pamiršti Belousovo-Žabotinskio reakcijas, kurios vyksta organizme ir kurioms didelę įtaką daro medžiagos, susidarančios jų metu – jų papildomas pavartojimas iš išorės iškraipys jas ir sumažins amplitudę.

Todėl reikia išmokti didinti serotonino kiekį organizme nesinaudojant sintetiniais farmacijos preparatais.

Serotoninas yra hormonas ir jo gamybą be tablečių iš išorės  galima įtakoti dar dviem būdais – įtakoti medžiagų apykaitą per maisto medžiagas ir vandenį, ir antras – per nervų sistemą. Apie pirmąjį būdą rašėme pakankamai daug –  mityba pagal metabolizmo nukrypimus ir maisto  papildų, reguliuojančių metabolizmo disbalansus, vartojimu atstačius visus penkis disbalansus į normos ribas, serotonino gamyba pasidaro optimali. Todėl toliau informacija apie antrą variantą – įtaką per nervų sistemą.

Psichologai pastebėjo vieną faktą – išdidumas ir gėda pas gyvūnus yra dominavimo ženklų atspindys.

Elgesys esant pasididžiavimui yra toks: žmogus atsipalaidavęs, spinduliuoja užtikrintumu ir ramybe. Tai tipiškas vadovo elgesys – vadas išsitiesia visu ūgiu, žvilgsnis atviras ir tiesus, ir visi aplinkiniai jaučia pasąmoninį signalą – tiesi, rami laikysena kalba apie aukštą rangą.

Elgesys esant gėdai yra priešingas – žmogus kreipia akis į šoną, nuleidžia galvą, kūprinasi. Ima blaškytis ir nervuotis.

Mokslininkai (Masters, McGuire, 1994) atliko tyrimus ir išsiaiškino, kad išdidumo jausmas didina serotonino kiekį, o gėdos jausmas – mažina.

Uždavinys – serotonino aukšto lygio palaikymas skatinant savyje išdidumą ir slopinant gėdą.

Visi mūsų vidiniai jautimai atsispindi mūsų laikysenoje. Išdidumas charakterizuojamas tiesia ir atpalaiduota laikysena, gėda – susikūprinimu, pakeltais pečiais ir nuleista galva. Bet teisingas ir atvirkštinis teiginys – tiesi ir taisyklinga laikysena sukelia išdidumo pojūtį, o kūprinimasis – kaltės ir gėdos.

Kūprinimasis automatiškai verčia jaustis kaltu ir gėdytis. Ir taip pasijutęs žmogus visada suras, sugalvos savo šiems pojūčiams paaiškinimą.

Pavyzdžiui, žmogus gali imti gėdytis pats savęs, arba gėdytis savo artimųjų, savo automobilio, drabužių, atlyginimo ir t.t. Kai tik kyla gėdos jausmas, objektas jam kaip mat surandamas.

Tačiau reikia įsisąmoninti: objektas visada yra antrinis (arba net tretinis, jei serotonino sumažėjimas sukeltas, pvz., intoksikacijos). Pirminis yra jausmas, kuris kilo dėl netaisyklingos laikysenos (laikyseną savo ruožtu formuoja kiti faktoriai – mityba, fizinė veikla...)

Su išdidumu lygiai tas pats. Kai tik žmogus atsistoja į išdidžią pozą, tai jam iškart kyla pasididžiavimo jausmas ir jis suieškos ar sugalvos to pasididžiavimo objektą.

Todėl, kai tik dėl kokių nors priežasčių juntate nepagrįstą gėdos ir kaltės jausmą, žinokite, kad visa tai proto žaidimai, ir pats laikas imti taisyti savo laikyseną. Ir nepagrįstas gėdos ar kaltės jausmas išgaruos savaime.

Išvada: tiesi laikysena skatina serotonino gamybą, sulinkusi nugara ir kūprinimasis – slopina.

Ką gali jūsų gyvenime pakeisti tiesi laikysena?

Alergija, astma, odos ligos, kolitai, opos, širdies-kraujagyslių ir nervų ligos ... ims trauktis.

Kopimą karjeros laiptais – kopiama žiūrint į viršų, leidžiamasi – žiūrint po kojomis. Tiesi pašnekovo laikysena signalizuoja apie jo pasitikėjimą savimi.

Depresija, alkoholizmas, rūkymas susijęs su serotonino stygiumi. Kai yra pakankamai organizme natūralaus stimuliatoriaus, dirbtinių visai nesinori.

Suteikti jums seksualumo – daugiau nei makiažai, plastikiniai nagai ar madingos pėdkelnės.

Jūsų laikysena gali iš esmės pakeisti jūsų gyvenimą, todėl ji kur kas svarbesnė, negu jūsų rytinė mankšta ar pasitąsymai sporto klube.

Tik vienas didelis  „bet“:  laikysena yra tik viena iš sistemos dedamųjų ir jei kitos bus pamirštos, jūsų stuburas to krūvio neatlaikys ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

O toliau Rūtos S. išverstas straipsnis, kuriame dėstomos serotonino problemos kiek kitaip, nei įprasta. Tokio straipsnio prasmė – parodyti kaip farmacijos pramonė „grybauja“. Gydymo prasme jis nėra vertingas, galima tik eilinį kartą įsitikinti, jog ta pati medžiaga gali ir gydyti, ir kenkti, o kuris variantas vartojant serotoniną iškris, galima sužinoti tik pavartojus jį ilgą laiką, nes organizme vykstančioms reakcijoms kelių yra begalė ir kuriuo organizmas pasuks, suteikus jam jo paties gaminamas medžiagas, yra sunkiai nuspėjamas, dėl ko šis gydymo metodas yra pakankamai pavojingas ir sunkiai nuspėjamas.

Vertingiausios šio straipsnio išvados yra tos, kad daug angliavandenių mityboje nėra gerai, o daugiau nesuskilusių baltymų yra gerai, ką diktuoja ir pati gamta. Siekiant geros sveikatos reikia ieškoti būdų kaip užkirsti kelią patologijoms, o ne kaip jas gydyti antagonistais.

 




Nepaprastai klaidingas supratimas apie saulės sistemą nebuvo labai svarbus kol neatsirado galimybė tarpplanetinėms kelionėms. Nepaprastai klaidingas supratimas apie smegenų „transmiterius“ ir „receptorius“ nebuvo labai svarbus kol neįsitraukė į tai vaistų pramonė.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

„Likus trims metams iki 1987m. pabaigos, kai Prozac gavo JAV maisto ir vaistų administracijos patvirtinimą, Vokietijos BGA (analogas JAV FDA) atsisakė patvirtinti šį antidepresantą, remdamasi Lilly studijomis, teigiančiomis, kad ligoniai, anksčiau neketinę žudytis, pavartoję šiuos vaistus penkis kartus dažniau žudėsi ar bandė tai daryti, palyginus su kitais, kurie vartojo senesnius antidepresantus ir tris kartus dažniau nei tie, kurie vartojo placebo.“

„Įvertinęs Lilly ir nepriklausomų tyrimų duomenis dėl Prozac, Dr. David Healy, Velso universiteto Psichologinės medicinos Šiaurės Velso skyriaus direktorius ir smegenų serotonino sistemos ekspertas, nustatė, kad „nuo Prozac atsiradimo, nusižudė apie  50,000 žmonių vartoję šį vaistą, ir tai yra žymiai didesnis skaičius, nei būtų buvęs visai negydžius šių žmonių.“

The Boston Globe, 2000.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kiekvienas, kuris skaito spaudą ir stebi televiziją, yra susipažinęs su triptofanu, kaip raminamuoju. Triptofanas kūne lengvai virsta į serotoniną ir melatoniną. Teigiama, kad populiariausi raminantieji, „serotonino reabsorbcijos inhibitoriai“, veikia didindami serotonino veikimą smegenyse. Daugelis žmonių yra skaitę straipsnius populiarioje medicininėje spaudoje, aiškinančius, kad serotonino trūkumas sąlygoja depresiją, savižudybes ir agresiją. Dažnai sakoma, kad estrogenai pasižymi „nuostabiu“ efektu, didindami serotonino veikimą.

Senovinis trankviliantas rezerpinas, gaunamas iš augalų, per amžius naudojamų Indijoje. Raminančiai jis veikia labai efektingai ir buvo vartojamas hipertenzijos gydymui. Jis mažina serotonino koncentraciją smegenyse ir kituose audiniuose. Izoniazidas, antidepresantas, vartojamas nuo 1950 metų, yra efektyvus, bet neveikia serotonino. Tuo metu, kai buvo populiarūs šie vaistai, serotoninas nebuvo pripažintas kaip „neurotransmiteris“. Taip buvo iki 1960m., kai pasirodė dabartinių doktrinų rinkinys apie serotonino įtaką nuotaikoms ir elgesiui.

Serotonino tyrinėjimai yra palyginti nauji, bet jie konkuruoja su estrogenų tyrimais savo nekompetencijos lygiu ir akivaizdžiai matomu savanaudišku tikslu, ką galima rasti profesionaliose publikacijose.

Iš dalies tai yra dėl vaistų pramonės dalyvavimo, bet JAV valdžia taip pat suvaidino savo vaidmenį nustatant supainiotą ir iškreiptą serotonino fiziologijos interpretaciją, priimant strategiją diskredituoti ir apkaltinti LSD, veiksmingą serotonino (apytikslį) antagonistą visais įmanomais būdais, pavyzdžiui tvirtinant, kad jis sukelia genetinius pažeidimus ar provokuoja norą žudyti ar žudytis. Duomenys apie genetinius pažeidimus buvo paneigti jau 1960 metais, bet Psichinės Sveikatos Nacionalinis Institutas ar kiti vyriausybiniai organai niekada viešai to nepripažino. Neatsakingi valdžios veiksmai padėjo sukurti vaistų kultūrą, kai nekreipiamas dėmesys į vaisto poveikį sveikatai, kadangi valdžia buvo įtraukta į didžiulį sukčiavimą. Neseniai buvo atmestas valdžios perspėjimas dėl triptofano papildų, nes valdžia pernelyg dažnai meluodavo. Net kai viešosios sveikatos agentūros bando ką nors daryti teisingai, joms nepavyksta, nes jos per daug yra padarę blogo.

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad LSD  ir kiti serotonino antagonistai didina žaismingumą ir greitina mokymąsi, ir elgesio sutrikimus sukelia tik vartojant labai didelėmis dozėmis.
Kai rezerpinas buvo vartojamas kelis dešimtmečius, kol buvo nustatyta, kad turi kenksmingą pašalinį veikimą, medicininiai LSD tyrinėjimai buvo sustabdyti net nenustačius jo realaus pašalinio poveikio.

Neteisingas supratimas apie LSD, galingą antiserotonino agentą, sudarė sąlygas atsirasti stereotipų rinkiniui apie serotoniną. Klaidinga pažiūra į serotoniną, melatoniną ir triptofaną, kurie yra metaboliškai susiję, išliko, ir atrodo vaistų pramonė išnaudoja šias klaidas reklamuoti „naujos kartos“ psichoaktyvius vaistus, kaip serotonino atsako aktyvatorius. Jeigu, kaip tvirtina valdžia, LSD padaro žmogų sužvėrėjusiu, tai produktai, didinantys serotonino veikimą verčia žmogų galvoti blaiviai.

Serotonino reabsorbcijos inhibitoriai yra vadinami „trečios kartos“ antidepresantais. Monoamino oksidazės inhibitoriai (MAO), kurie buvo pradėti vartoti 1950m., pavadinti „pirmos kartos“ antidepresantais. Kai tos vaistų „kartos“ patento laikas baigėsi, vaistų kompanijos atrado priežastį tvirtinti, kad nauji vaistai yra geriau. Atrodo, kad kiekvienas gydytojas šalyje žino, kad senieji MAO inhibitoriai yra pavojingi, nes  šalia šių vaistų vartojimo valgant kai kurių žinomų rūšių sūrius, gali pakelti kraujo spaudimą. Tikrovėje statistika rodo, kad jie yra saugesni nei naujos kartos antidepresantai. Sunkiai įmanoma gydytojui paskirti pacientui labiausiai tinkamą vaistą, kadangi medicinos licencijavimo komisija yra įtakojama vaistų kompanijų, verčiančių tikėti, kad saugiausi ir labiausiai efektyvūs yra tie vaistai, kurių patentai šiuo laiku yra galiojantys.

Nepaisant to, kad yra tiesa, jog naujieji antidepresantai didina serotonino veikimą,  nėra tiesa, kad tai paaiškina antidepresinį veikimą. Tai yra kultūriškai sąlygota reklaminė interpretacija. Kadangi skirtingi antidepresantai didina, mažina, ar nedaro įtakos serotonino veikimui, yra būtina nauja radikali teorija apie depresiją ir antidepresantus. Teorijos paremtos medžiagomis „transmiteriais“ ir receptoriais yra palankios vaistų pramonei, bet šios rūšies mąstymas yra vargiai geresnis nei tikėjimas demonais ir jų kerais. Jeigu žolių arbata gydo depresiją, nes demonui nepatinka jos kvapas, pacientas bent jau niekada nenustos vartoti arbatos dėl jos pasibaigusio patento laiko.

„Neurotransmiterių“ ir „receptorių“ pasaulyje yra pakankamai vietos spekuliaciniam  vaistų veikimo mechanizmui vystytis. Serotonino kiekis priklauso nuo jo sintezės, suirimo, nuo jo įsisavinimo, kaupimo, atpalaidavimo, nuo jo pernešėjų. Serotonino veikimas kinta priklausomai nuo didžiulės receptorių įvairovės, nuo tų receptorių skaičiaus, nuo jų cheminio giminingumo ir nuo medžiagų, su kuriomis serotoninas konkuruoja dėl prisijungimo prie receptorių. „Skirtingi receptoriai“ yra apibūdinami pagal medžiagų, skirtingų nei serotoninas, veikimą. Tai reiškia, kad serotoninas hipotetiškai įgyja kai kurias savybes kiekvienos medžiagos, kuri konkuruoja su serotoninu dėl prisijungimo prie receptorių. Ši painiava (*note 1) suteikia galimybę įrodyti, kad tam tikra būsena yra sukelta arba serotonino pertekliaus arba trūkumo.

Vaistų kompanijos mėgsta kai kuriuos savo naujus produktus vadinti SSRI, „selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais“, tai reiškia, kad jie nevienodai didina visų biogeninių aminų kiekį, ką, manoma, darė senieji MAO inhibitoriai. Kiekvienas vaistas pasižymi įvairiu veikimu, kiekvienas šiek tiek skirtingu, taigi galima sakyti, kad jie veikia vienaip ar kitaip selektyviai. Bet terminas „antidepresantas“ skirtingai nuo „raminamojo“ sako, kad vaistas turėtų mažinti depresiją. Injekuojamas serotoninas niekada taip neveikė, tik kartais taip veikė adrenalinas ir dopaminas, o „SSRI“ vaistai pakankamai didina pastarųjų aminų aktyvumą ir tuo galima paaiškinti nuotaikų pasikeitimus, jeigu tik nereikėtų kalbėti apie „naujos kartos vaistus“. Injekuojant serotoniną ar didinant jo aktyvumą gali pasireikšti sedacija, bejėgiškumas ar apatija, bet šių vaistų veikimas trunka tik tam tikrą laiką. Todėl jie nėra vadinami raminamaisiais. Jeigu jie yra iš tiesų selektyvūs serotoninui, jie negali būti antidepresantais. O medžiagos, veikiančios priešingai serotoninui, atrodo, veikia kaip antidepresantai (Martin, et al., 1992). Kai SSRI vartojami gydyti irzlumui, agresijai, juos tinka vadinti raminamaisiais. Kai vaistai vartojami empiriškai be realaus ligos ar vaistų supratimo, klasifikacijos, aprašymai ir pavadinimai yra subjektyvūs.

Serotonino situacija man primena istoriją su DES: beveik dvidešimt metų šis sintetinis estrogenas buvo skiriamas apsaugai nuo aborto, po to jis pasirodė kaip „sekančio ryto“ kontraceptinė/abortą sukelianti tabletė. „Jeigu padidintas serotonino kiekis negydo, tai gal būt gydys sumažintas jo kiekis.“

Kad suprasti serotonino veikimą, reikia atsiriboti nuo neurotransmiterių teorijos ir pažvelgti biologiškai plačiau.

Serotoniną ir estrogeną jungia daug sistemiškai susijusių funkcijų ir moterys dėl depresijos kenčia daug dažniau nei vyrai. Estrogenai didina serotonino ir histamino kiekį ir pastarųjų aktyvinimas imituoja estrogenų veikimą. Serotoninas glaudžiai susijęs su nuotaikų svyravimais ir su daugeliu kitokių problemų, kurios moteris vargina dažniau nei vyrus. Pirmiausia tai yra energijos sutrikimai, susiję su ląstelių kvėpavimu ir skydliaukės funkcija. Kepenų ligos ir smegenų ligos, pvz.: Alzheimerio liga yra dažniau pasitaikančios moterims nei vyrams, ir serotoninas, ir estrogenas stipriai įtakoja šių organų energetinius procesus. Kepenų ligos gali padidinti  serotonino, amoniako ir histamino poveikį smegenims. Tai nėra sutapimas, kad visi šie trys aminai atsiranda kartu ir yra neurotoksiški. Visos šios medžiagos yra susijusios su stresu, su natūraliu vaidmeniu signalų perdavime ir reguliavime.

Tai yra priežastis galvoti, kad serotoninas prisideda prie nervų pažeidimų, matomų esant išsėtinei sklerozei ir Alzheimerio ligai.

Dažnas išsėtinės sklerozės paplitimas moterų tarpe ir šios ligos paaštrėjimas reprodukcijos metais yra gerai žinomi. Smegenų pažeidimo dydis yra susijęs su estrogenų ir progesterono santykiu. Estrogenai skatina kamienines ląsteles išskirti histaminą ir serotoniną, ir aktyvuotos kamieninės ląstelės gali iššaukti smegenų edemą ir demielinizaciją. Kraujo krešuliai būna mikroskopiškai susiję su smegenų pažeidimais, panašiais esant išsėtinei sklerozei ir trombocitai krešuliuose atlaisvina neurotoksinį serotoniną.

Esant parkinsono ligai, nauda yra matoma didinant dopamino koncentraciją dėl dopamino  antagonizmo serotoninui, antiserotonininiai vaistai gali švelninti simptomus ir 5-hidroksitriptofanas gali paaštrinti simptomus (Chase, et al., 1976). Kiti judėjimo sutrikimai, akatizija (subjektyvus nenusėdėjimo vietoje pojūtis) ir chorėja (sindromas, charakterizuojamas nereguliariais, trukčiojančiais, betvarkiais judesiais, besiskiriančiais nuo normalių savo intensyvumu, amplitude ir primenančiais šokį) gali būti sukelti serotonino. Esant autizmui, pasikartojantys judesiai yra dažnai pasitaikantys simptomai ir autizmu sergančių vaikų bei jų giminaičių kraujyje bei trombocituose yra aukštas serotonino kiekis. Dirgliosios žarnos sindromas, kita rūšis „judėjimo sutrikimų“ gali būti efektyviai gydoma antiserotonininėmis medžiagomis. Šis sindromas labai dažnai pasitaiko moterims esant priešmenstruaciniams paūmėjimams, kai estrogenų kiekis yra didžiausias. Vienas iš oralinių kontraceptikų nepageidaujamų veikimų yra chorėja, liga, kuri reiškiasi nevalingais (dažniausiai galūnių ir veido raumenų) judesiais. Keletas tyrėjų rado padidintą serotonino kiekį sergančiuose Huntingtono liga (degeneracinė galvos smegenų liga) (Kish, et al., 1987), ir buvo pastebėti  teigiami rezultatai, vartojant bromokriptiną (Agnoli, et al., 1977).

Allopregnanolonas, neurosteroidas, kurio pirmtakas yra progesteronas, palengvina GABA (gama amino sviestinės rūgšties) slopinantį veikimą, kurio trūkumas pasireiškia esant kai kuriems nuotaikos ir judėjimo sutrikimams. Tai patvirtina, kad progesteronas turės terapinį poveikį esant judėjimo sutrikimams, kaip jis teigiamai veikia esant įvairioms nuotaikos problemoms. Progesteronas pasižymi tam tikru specifiniu antiserotonininiu veikimu (e.g., Wu, et al., 2000).

Yra „manoma“, kad „serotonino reabsorbcijos inhibitoriai“ vienodai veikia ir smegenis, ir trombocitus. Jie slopina trombocitų gebėjimą kaupti ir koncentruoti serotoniną, leidžiant jam pasilikti plazmoje. Ši rezorbcijos slopinimo būsena yra trombocitų elgesio modelis, matomas esant išsėtinei sklerozei bei Alzheimerio ligai.

Serotoninas ir jo darinys melatoninas biologijoje susiję su sustingimu ir žiemos miegu. Serotoninas slopina mitochondrijų kvėpavimą. Eksitotoksinė nervų ląstelių mirtis susijusi su energijos gamybos apribojimu ir padidėjusiu ląstelių aktyvumu. Serotoninas  pasižymi tokiu veikimu.

Maisto trūkumas žiemos miegu užmiegantiems gyvūnams sukelia stresą, o šis didina serotonino gamybą. Žiemos stresas labai panašų poveikį sukelia ir žiemą aktyviems gyvūnams bei žmonėms. Serotoninas žemina kūno temperatūrą lėtindamas metabolizmo greitį. Triptofanas ir melatoninas taip pat veikia hipotermiškai. Žiemą reikalinga aktyvesnė skydliaukės veikla norint palaikyti normalų metabolizmo tempą.

Padidėjęs serotonino kiekis trukdo mokymuisi. Hipotermija turi panašų efektą. Kadangi estrogenai didina serotonergiją ir mažina kūno temperatūrą, šis veikimas leidžia paaiškinti seniai pastebėtą estrogenų trukdymą mokymuisi.

Nors amoniakas, gaminamas esant nuovargiui ar esant kepenų nepakankamumui, sukuria sustingimą, jis taip pat gali provokuoti traukulius. Jis veikia sinergistiškai su serotoninu ir abu veikia eksitotoksiškai.

Serotoninas buvo vadinamas trombotoninu, trombocitinu, enteraminu, ir 5-HT (5- hidroksitriptaminas). Šie istoriniai vardai kilo iš serotonino vaidmens žarnyne ir kraujagyslėse. 1951m. buvo atrasta, kad enteraminas ir trombotoninas yra ta pati medžiaga ir tyrinėjimų tikslas buvo jos dalyvavimas kraujotakos ligose, ypatingai hipertenzijoje ir kraujagyslių spazmuose. (Neseni tyrimai parodė „kardiovaskulinių įvykių“ padidėjimą moterų tarpe, vartojančių estrogenus,  ir tai leidžia daryti prielaidą, kad medžiagos, didinančios serotonino dominavimą, veikia taip pat.) Serotoninas, išlaisvintas iš trombocitų,  sąlygoja vazokonstrikciją ir vazospazmus, ir skatina kraujo krešėjimą. Yra manoma, kad jis tampa uždegimo mediatoriumi kartu su histaminu ypač kai yra išlaisvinamas iš kamieninių ląstelių. Edema, bronchų spazmai, imuniteto slopinimas, sąnarių tinimas yra sukeliami iš trombocitų ir kitų ląstelių išlaisvinto serotonino. Kaip uždegimo mediatoriai, serotoninas ir histaminas yra tiesiogiai susiję su astma, dilgėline, virškinamojo trakto pažeidimais alkoholio įtakoje, su nervų ląstelių pažeidimais, edema ir šoku.

Penkiolika metų vaistų pramonė energingai naudoja antihistamininių vaistų platų apsauginį veikimą. Kodėl panašiai nebuvo akcentuoti antiserotonininiai vaistai?

Tyrimai su LSD ir jo dariniais nuvedė prie tokių vaistų kaip bromokriptinas, kuris veikia priešingai histaminui ir estrogenui. Kai kuris bromokriptino veikimas yra neabejotinai antagonistinis serotoninui, nors bromokriptinas yra vadinamas „dopamino agonistu“, dopaminas paprasčiausiai yra serotonino antagonistas. Metilsergidas, vaistas su antiserotonininiu veikimu, efektyviai saugo smegenis nuo insulto padarinių. Bet čia yra didžiulis nenoras suprasti šio poveikio biologinę reikšmę.

Aš galvoju, korumpuota kampanija prieš LSD vaidino didelį vaidmenį: jeigu LSD ir panašių vaistų (pvz.:methysergide) terapinė vertė, su pasibaigusiais patentais (*note2),vartojamų kaip antiserotonino agentai, taptų plačiai žinoma, egzistuojančiai galios ir pelno sistemai iškiltų grėsmė. Karas dėl vaistų rinkos visada turėjo slaptus motyvus, pateisinančius vidaus ir užsienio intervencijas į sritis, neturinčias nieko bendro su vaistais. Ir šis serotonino/antiserotonino karas buvo pelningas vaistų pramonei – Lilly parduodama Prozac kasmet uždirba virš 2 milijardų dolerių. Kiekviena savižudybė, išprovokuota Prozac turėtų būti atsverta korporacijos uždirbtais šimtais tūkstančių dolerių. Jeigu karas dėl vaistų būtų rimtas, tai būtų gera vieta pradžiai. Svarstant, kuri bausmė korporacijai būtų tinkama, šios finansinės lėšos skirtos bendroms nuobaudoms, galėtų būti įskaitomos. Daugybė tyrimų parodė, kad estrogenas yra labai svarbus agresyviam gyvūnų elgesiui ir estrogenai skatina serotonino veikimą. Keli tyrimai rodo, kad padidintas serotonino kiekis yra susijęs su tam tikros rūšies padidėjusiu agresyvumu ir kad antiserotonininiai agentai mažina agresyvumą (Ieni, et al., 1985; McMillen, et al., 1987), bet aiškiausias tyrimas parodo serotonino svarbą esant išmoktam bejėgiškumui.

Išmoktas bejėgiškumas yra biologinė būsena, sukurta neišvengiamo streso. Esant šiai būsenai, gyvūnai, kurie gali plaukioti valandas, nustoja plaukti per kelias minutes ir leidžia sau nuskęsti. Jie paprasčiausiai neturi pakankamai psichinės ir fizinės energijos įveikti iššūkiams.

Esant išmoktam bejėgiškumui, serotonino lygis yra aukštas ir serotonino perteklius leidžia atsirasti šiai būsenai.

Serotoninas aktyvuoja glikolizę, formuodamas pieno rūgštį. Pieno rūgšties perteklius turi tendenciją mažinti efektyvios energijos gamybą, trukdydamas mitochondriniam kvėpavimui.

Širdies nepakankamumas, hipertenzija, raumenų hiperalgezija (Babenko, et al., 2000), kai kurios panikos reakcijos, ir kiti neprisitaikantys biologiniai atvejai susiję su energijos metabolizmo problemomis, yra paskatinti serotonino pertekliaus.

Autizmu sergantys vaikai bei jų giminaičiai turi didelę serotonino koncentraciją serume ir trombocituose. Vienos šeimos nariai valgo panašų maistą ir gyvena panašiose aplinkos sąlygose. Priešgimdyminę hipotireozę ir įvairias rūšis ligų, sąlygotų genetinių pakitimų, tame tarpe hiperestrogenizmą galima įskaičiuoti į tai. Keli tyrimai teigia, kad skydliaukės papildai veiksmingi autizmu sergantiems vaikams, o antiserotonininiai vaistai sąlygoja pagerėjimą ir vaikams, ir suaugusiems.

Serotoninas linkęs sukelti hipoglikemiją, o hipoglikemija slopina tiroksino virtimą į aktyvų T3 hormoną. Hipoglikemija ir hipotireozė didina noradrenalino kiekį ir sergant autizmu paprastai randamas didesnis nei normalus noradrenalino kiekis. Šie pokyčiai, greta bendro sulėtėjusio metabolizmo yra sukelti serotonino pertekliaus ir atrodytų yra pateisinamas skydliaukės papildų vartojimas esant autizmui ar kitiems serotonino pertekliaus sindromams.

Serotonino reabsorbcijos inhibitorių ar 5 –hidroksitriptofano, kurio veikimas panašus į serotonino, perdozavimas gali sukelti „serotonininį sindromą“, kartais besibaigiantį mirtimi. Jo simptomai yra drebulys, pasikeitęs suvokimas, prasta koordinacija, kardiovaskuliniai sutrikimai ir traukuliai. Gydymas antiserotonininiais vaistais sušvelnina simptomus ir gali apsaugoti nuo mirties.

Serotonininis sindromas yra pastebimas vartojant jonažolę kaip antidepresantą ("Rygos" balzamo mėgėjai, sukluskite! HS pastaba).

Kadangi kitos didelės neutralios amino rūgštys konkuruoja su triptofanu dėl patekimo į ląstelę, šakotos grandinės amino rūgštys turi tam tikrą antiserotonininį veikimą ir tai pateisina jų vartojimą sportininkų tarpe, nes triptofanas ir serotoninas mažina glikogeno atsargas ir mažina ištvermę.

Vienintelė amino rūgštis, kada nors atrasta kaip kancerogeninė, yra triptofanas. Tikriausiai už tai yra atsakingas triptofano gebėjimas įmituoti estrogeną, skatinant prolaktino atpalaidavimą.

Maistas, gausus angliavandenių, didina santykį tarp triptofano ir konkuruojančių amino rūgščių, ir galima teigti, kad tai kreipia kūno balansą link padidinto serotonino kiekio. Tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad bromokriptinas, kuris kreipia balansą link mažesnio serotonino kiekio, sumažino nutukimą, insulino kiekį, laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekį ir pagerino gliukozės toleranciją.

Visas šias pastabas lengviausia suprasti žiūrint per ląstelių energijos slopinimą. Serotoninas, kaip ir estrogenas, mažina ląstelių ATP ir trukdo oksidaciniam metabolizmui.

Serotoninas, kaip ir histaminas, atlieka tam tikras fiziologines funkcijas, bet būdamas streso mediatoriumi, yra  sistemingai balansuojamas sistemų, kurios palaiko didelio energijos kiekio kvėpavimo metabolizmą. Triptofano, hidroksitriptofano papildų ar serotonino kiekį didinančių antidepresinių vaistų vartojimas yra biologiškai netinkamas.

Daugelis simptomų, atsirandančių dėl serotonino pertekliaus yra bendri simptomams, esant hipotireozei. Skydliaukės hormonai, progesteronas ir aukštos kokybės baltymų dieta yra pagrindinė apsauga prieš serotonininį sindromą. (Progesteronas, kaip ir LSD slopina serotonerginių nervų dirglumą, bet perdozavimas, priešingai LSD, niekada nesukelia haliucinacijų).

Vienas iš daugelio „SSRI“ (fluoxetin, Prozac) poveikių, kuris nėra susijęs su poveikiu į serotoniną, yra alopregnanolono koncentracijos didinimas smegenyse, kas imituoja progesterono veikimą, esant padidintam jo kiekiui. Remiantis tuo, Lilly gavo Prozac patvirtinimą priešmenstruacinio sindromo gydymui. Kadangi alopregnanolono ir progesterono gamyba priklauso nuo pregnenolono ir cholesterolio kiekio, žemas cholesterolio lygis trukdo PMS gydymui.

Jeigu pažiūrėsime į serotoniną iš biologinės pusės kaip į pažeidimus sukeliantį uždegimo mediatorių, galime spėti, kad daugybė dirginančių medžiagų bus serotonino reabsorbcijos inhibitoriais. Konkreti istorija apie „trečios kartos antidepresantus“ yra viena iš istorijų, turinčių sudrumsti mūsų ramybę.

vertė Rūta S.

PASTABOS IR ŠALTINIAI