- Ar myli mane, Sigizmundai? Išjunk tu tą televizorių ir baik glostyti tą trilitrinį stiklainį – pasenę gi tie lašai nuo slogos jau bus. Sakiau tau – nepirk tiek daug, nes dabar ir pinigai vėjais paleisti, ir naudos jokios.
- Nepyk ant manęs. Žinoma, kad myliu. Bet juk pati žinai – imunitetą reik treniruot, palaikyt, stiprint , o pinigų juk nebe. Belieka šou renginį stebėti tik ekrane, ne mūsų kišenei tas ...sale'as.
- A? Apie kokias ir kieno tu čia seiles, a?

   Šventorius blizgėjo, išpuoštas lašelinių girliandomis, ore sklandė šventieji drugeliai, pasidabinę marlinėmis kaukėmis. Šventųjų posėdžių salėje kaip niekad gausiai susirinkę parapijiečiai rimtais veidais, taip pat pridengtais šventinėmis antivirusinėmis kaukėmis, atidžiai sekė kiekvieną iš lėto nuo šventoriaus plačiu taku  rabino fon Makedonskio stumiamą pilną paketų vežimą, žingsnį. Be reikalo sunerimot, jokios klaidos čia nėra – mūsų visų mylimas vietinis kunigėlis Fiodoras jau antra diena galavosi mirtimi – ne juokas gauti gripą, kai tau beveik devyniasdešimt. Neklausė jis zakristijono – felčerio patarimų. Valgė kiaulieną senas užsispyrėlis. Be abejo, ne visi parapijiečiai suprato, kad įvykęs šioks toks pasikeitimas jų bažnyčioje ritualų reikaluose, tik kai arčiau prisiartindavo aliuminio konstrukcijos vežimaitis ir ant guma traukto pakaušio, kiek aukščiau akvalangu uždengtų akių, puikavosi juodas aksominis kalpokėlis, iš ko ir tapdavo aišku, kas vairuoja prekių vagonėlį. Įsmeigta burnon deguonies padavimo kaukė visai nemaišė – rabinui kalbėti nieko nereikėjo. Visi buvo gerai instruktuoti ir visi gerai žinojo – ką reikia daryti. Aidint vietiniam angeliukų chorui, kurio niekas negirdėjo, mat trimis eilėmis sustoję giedantys vaikučiai, tą darė uždengti stikliniu gaubtu dėl visai suprantamų priežasčių, du rabino padėjėjai traukė iš paketų šventąsias antivirusines picas ir dalino jas žmonėms. Žodis „dalino“ nėra visai teisingas, nes jei iki šiolei dievo kūno kainą nustatydavo pats kramtantysis, tai nuo šiol ši kaina tapo fiksuota, mat šventoji dievo sūnaus pica pašventina dar ir farmacininkų ordino, o tie veltui ar už mažai nedaro nieko. Sprendžiant iš kitų dviejų klapčiukų perkreiptų veidų, jų nešini paskui rabino eskortą kibirai buvo ne itin lengvi, o jei atkreiptume dėmesį į užrašą ant rabino krūtinės – „no coins“, suprasime, kad kaina maža nėra ir kad duoti tik....popieriniais. Angeliukų choras vis dainavo ir ačiū dievui, kad po gaubtu,  mat kuris ne kuris iš choro dalyvių galėjo ir pasimuliuoti, juk jie buvo negirdimi. Kalėdinė prekyba buvo numatyta ilgam, nes  apsiprekinusią dalį publikos keisdavo kita,  gausiai susirinkusi prie maldos namų milžiniškoje eilėje. Minia laikė rankose tautos simbolius – spalvotas vėliavas, o kas labiau tikintis – ir kokį kryžių iš medžio. Šventinę - antivirusinę nuotaiką kėlė smagios lietuvių liaudies dainos – šalia bažnyčios vartų dislokuotas pučiamųjų ansamblis „Pertusinas“ draskėsi iš paskutiniųjų. Vokalisčių būrys stengėsi kelti visų laukiančiųjų nuotaiką – merginos vienoje rankoje mojavo nuo savo burnų nusiplėštomis improvizuotomis marlinėmis kaukėmis, kitoje – tikromis liemenėlėmis,  nuplėštomis  nuo dailių, pusiau plastmasinių krūtinių. Farmacininkų ordino reklaminė agentūra nenuvylė:  publika noriai pirko  marlines kaukes iš gausiai aplink įrengtų kioskų.

....Tik  vienas pusnuogis vyriškis prikaltas ant kryžiaus virš maldos namų vartų liūdnomis akimis žvelgė i minią.  Be kaukės. Kam gipsiniam veidui  kaukė?

Išgąsdinti galima tik tikrą veidą, o tada ir komerciniai rodikliai nenuvils, ir tikėjimas pilnai savo funkciją atliks.


Teroras (Lotynų kalboje lot. terror - „baimė“) –  Baimės  būsena, visaapimantis neišvengiamos grėsmės jausmas. Dažnai apibūdinamas kaip nežinojimas ką daryti toliau, siejamas su   panika panika, sąmyšiu, neviltimi. Būtent tai dabar matome aplinkui. Kaukės, vaistai, pasipiktinimas vyriausybės neveiklumu... Ir tik dėl kasmetinio gripo... Na, paprieštarausite, kad šiemet gripo epidemija kitokia? Pažiūrėkim: kasmet gripo epidemijos nusineša 500 tūkstančius gyvybių visame pasaulyje (nuo tuberkuliozės kasmet miršta 3 milijonai žmonių, tačiau ta tema kalbėti per daug nesivarginama), o kasmetinio gripo ir „kiaulių“ gripo mirtingumas yra vienodi: 1-5 atvejų 1000 susirgusiųjų. Šis gripas kitoks, nes jis yra „kiaulių“, dabar politiškai korektiška yra vadinti H1N1. O apskritai, kodėl jis vadinamas "kiaulių"? Juk visi patogeniniai žmogui gripo virusai, prieš patenkant į žmogaus organizmą, turi mutuoti kiaulių organizmuose.



Paskutiniais dešimtmečiais yra stebima tendencija, kuri gražiai pavaizduota filme „V for Vendetta“ – biologinį ginklą kur kas efektyviau naudoti prieš savo populiaciją, nei priešo: taip susikraunamas didesnis pelnas ir iš vyriausybės, ir iš gyventojų. Atkreipkim dėmesį į keletą faktų:

Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje JAV kompanija "Novartis" išleido "Ritaliną" – vaistą, kurio veiklioji medžiaga metilfenidatas yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius ir veikia panašiai kaip amfetaminas, jis buvo skirtas hiperaktyvumo ir dėmesio stokos sindromui (ADHA - Attention deficit hyperactivity disorder) gydyti. Stebėtinai greitai iškart po to JAV smarkiai išaugo vaikų, kuriems pasireiškė šis sindromas, skaičius. Gydytojai vis dažniau ėmė diagnozuoti šį „sutrikimą“ guviems vaikams, kurie nesielgė mokykloje kaip robotai, tėvai ir mokytojai buvo laimingi, o farmacinės kompanijos pajamos išaugo.

2005 metais kilo „paukščių gripo“ panika. Visi tą prisimena, bet mažai kas žino, kaip viskas prasidėjo. 2005 metų spalį Pentagonas užsakė visų JAV karių vakcinaciją nuo H5N1 gripo. Informacijai patekus į žiniasklaidą (ne be pagalbos), pasaulyje kilo panika ir vyriausybės pradėjo rūpintis priešvirusiniu preparatu „Tamiflu“. Įdomiausia tai, kad išskirtinę teisę gaminti „Tamiflu“ turi Šveicarijos farmacinė kompanija „Hoffmann-La Roche“, o patentas priklauso JAV kompanijai „Gilead Sciences“, kurios tarybos nariu ir akcininku buvo Donaldas Ramsfeldas – JAV gynybos sekretorius. Panikos metu, „Gilead Sciences“ atiteko 10% pelno nuo „Tamiflu” ir jos akcijų vertė išaugo 7 kartus. Taip pat įdomu tai, kad “Tamiflu“ šalutinis poveikis pasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimais, pykinimu ir galvos skausmais – vieni iš tipinių gripo požymių. (Beje, savo 2006 metų laiške, kompanija-gamintojas „Hoffmann-La Roche“ pranešė, kad Japonijoje, per 2006 lapkritį buvo užfiksuotos 54 savižudybės po „Tamiflu“ pavartojimo. 16 iš nusižudžiusių buvo paaugliai iki 16 metų. Nuo to laiko Japonijoje šis preparatas uždraustas. Niekas nesivargina žmones informuoti ir apie „Tamiflu“ poveikį, vartojant jį kartu su „Varfarinu“ ir panašiais į jį preparatais, spanguolių sultimis. Tiems, kurie yra insulto rizikos grupėje tikimybė jį patirti po „Tamiflu“ pavartojimo išauga 20 procentų). Ekonominiu požiūriu „paukščių gripas“ pakenkė ir tolimųjų rytų paukštienos augintojams, o ypač smulkiesiems ūkininkams, kurie, priešingai nei stambios tarptautinės kompanijos, kurių pagrindinis kapitalas yra iš JAV, neturėjo lėšų pirkti „specialistų“ pasiūlytus pašarus ir vaistus. Ir visa tai tik dėl to, kad per visus tuos metus nuo H5N1 pasaulyje mirė 245 žmonės.

2009 metų kovo 27 d. „Hoffmann-La Roche“ susijungė su biotechnologijų kompanija iš JAV „Genetech“. Būtent šių metų pavasarį ir buvo pradėta žiniasklaidos kampanija apie naują „kiaulių“ gripą. Pastebėkime ir tai, kad pagrindiniu preparatu, gydyti H1N1, vėl rekomenduojamas „Tamiflu“, kurio gamybos teisės išskirtinai priklauso „Hoffmann-La Roche“.  JAV žurnalistai Dr. Leonardas G. Horovičius ir Šeri Kein netgi rado sąsajų tarp pasaulinės gripo pandemijos ir Deivido Rokfelerio kartelio, kuris siejamas ir su „Rugsėjo 11-osios mitu“. (Apie Rokfelerių šeimą ir jų valdomą privatųjį JAV centrinį banką, kuris per „galingiausią pasaulio valstybę“ diktuoja politiką visam pasauliui yra atskira kalba. Pasaulinė finansų krizė irgi nėra atsitiktinis įvykis, o tendencingas keleto gudrių finansininkų planas)

Taigi tai, ką girdime per žiniasklaidą, yra tik perpasakojimas tos propagandos, kurią finansuoja farmacinių kompanijų karteliai.  Dabar dar neaišku, ar ta nauja gripo atmaina yra natūraliai mutavusi, ar ištrūkusi iš naujojo „Hoffmann-La Roche“ žaisliuko „Genetech“ genų inžinerijos laboratorijos...

Kaip bebūtų, natūraliai kyla klausimas, o kodėl taip greitai ir tiek daug žmonių susirgo gripu? Bet kokios ligos priežasčių pirmiausia reikia ieškoti organizme, o tik paskiau aplinkoje. Kadangi naujas mutavęs virusas randamas tik keleto susirgusiųjų organizmuose, likęs skaičius susirgusiųjų yra paprasto gripo arba kitų „peršalimo ligų“ aukos. Taigi kodėl jie serga? Pasakysit, kad nusilpo imunitetas – tai tiesa, o kas gali be įprastų sezoninių reiškinių susilpninti imunitetą? Stresas... Taip, streso būsenoje išskiriamas adrenalinas ir organizmas mobilizuojamas tik gintis arba bėgti, o visos kitos funkcijos laikinai išjungiamos. Kadangi civilizacijoje laikino, fiziškai išsprendžiamo streso neliko, tai nuolatinis stresas, be visko kito, veikia ir imuninę sistemą. Tai kaip atvirkščias placebo efektas – kaip sakoma, „įsikalbama liga“. Būtent tam ir skirta visa propaganda žiniasklaidoje. Tas teroras per ekraną, laikraščiuose ir per radiją, internete ir gatvėje bei prekybos centruose ir sukelia paniką ir nuolatinį stresą dėl sveikatos. Kaip bebūtų paradoksalu, baimė dėl sveikatos kaip tik ir sukelia palankias sąlygas ligai. O mirtingumas padidėja tada, kai liga įsisenėja, t.y. kai susirgęs nesigydo iš karto, o vaikšto į darbą ar mokslus. Vienas iš galimų paaiškinimų šiemetinės epidemijos mastams Lietuvoje gali būti tai, kad žmonės bijo komplikacijų ir susirgę iškart ima nedarbingumo lapelį, kai tuo tarpu pernai būtų ramiai gėrę paracetamolį ir dirbę – tai turbūt teigiamas epidemijos aspektas.

Visuomenės baimei sustiprinti, pasaulyje minima 1918-1919 metų „gripo epidemija“(ją vadino "ispane"), kurios metu "toks pats" gripo virusas susargdino apie 500 mlilijonų žmonių, o nusinešė nuo 20 iki 40 (skirtingi šaltiniai skirtingai teigia, praeis dar kiek laiko ir šis skaičius dar išaugs – baimės akims padidinti) milijonų gyvybių. Ir naivūs žmonės tiki, vietoj to, kad pasidomėtų, jog gripo virusas buvo atrastas tik 1933 metais (anksčiau nebuvo tokių galimybių mikroskopų). Kas nustatė tų milijonų mirčių tikrąją priežastį? Iš amžiname įšale likusių lavonų dabar nustatytos kelių to meto žmonių mirties priežastys dar neduoda pagrindo teigti apie to meto pandemijos mąstą ir neginčijamas priežastis. Niekas neanalizuoja, kad tuo metu, tarkim, streptokokinę infekciją gydė gyvsidabrio preparatu „Kalomeliu“, nuo kurio tikimybė „užlinkti“ yra didesnė, nei nuo gripo viruso ar streptokoko.

O dabar dar keletas minčių tiems, kas nori apsisaugoti nuo gripo, nes „negali sau leisti sirgti“.

Kaukės.... tinka operacinėje, bet netinka gatvėje. Visa asmeninės apsaugos idėja yra neleisti seilių ar kitų biologinių skysčių ląšeliams su užkratu patenkti į individo organizmą. Kad ir pro kurią angą bepatektų, užkratas turi kontaktuoti su kraujotakos sistema per gleivinę, o gleivinė su aplinka kontaktuoja nosyje, burnoje, lytiniuose organuose ir akyse. Ar kiekvienas, kuris dėvi kaukę, kartu dėvi ir akinius?  Ar kiekvienas su kauke, nuėjęs į tualetą nusiplauna rankas ir prieš, ir po veiksmo? Nemanau. Be to, kaukė nėra skirta nešioti visą dieną. Ji veikia kaip filtras ir sugeria lašelius su užkratu, bet ilgainiui pati užsiteršia ir kvėpavimas per užterštą kaukę yra blogiau nei be jos, nes užkrato koncentracija išauga keleriopai. Medicinos įstaigose kaukės naudojamos keletą valandų, o paskiau sunaikinamos. O kas kiek valandų keičiate jūs?

Arbatos... Teino, teobromino ir kofeino – arbatos, kakavos ir kavos veikliųjų medžiagų tikslas yra sukelti epinefrino (t.y. adrenalino) bei norepinefrino (t.y. noradrenalino) sekreciją ir tai slopina imunitetą. Todėl sergant jokia žalioji ar juodoji arbata, o tuo labiau kava, neduos teigiamo poveikio.

Vitaminas C... Per didelis vitamino C kiekis nėra toks „nekaltas“. Visi žino, kad vitaminas C yra antioksidantas, bet mažai kas žino, kad jo perteklius riboja kitų natūralių organizmo antioksidantų (kaip kad vitaminas E) veikimą, o organizmas, bandydamas išplauti vitamino C perteklių, kartu netenka ir būtinų mikroelementų, tokių kaip varis, magnis ir cinkas.

Norite žinoti, kaip apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų? Kvėpuokite per nosį ir taip neleisite jai užsikimšti, kas yra pirmas žingsnis į ligą. Nesibaiminkit išskyrų, nes jos geriau nei kaukė apsaugo nuo virusų ir bakterijų ir išsivalo greičiau. O susirgę vartokit daug vandens su mažai kalcio.

Dar šiek tiek plačiau apie žmogaus gleivines. Jos žmogaus organizme – tai pirmasis barjeras pakliuvusiems virusams ir bakterijoms. Jeigu gleivinės pakankamai drėgnos ir gleivių sudėtis normali, užsikrėsti gripu yra maža tikimybė - suveikia taip vadinamas vietinis imunitetas. Gleivės ir jose esančios medžiagos neleidžia virusams ir bakterijoms pakliūti į organizmą, šalindamos juos fiziškai ir naikindamos chemiškai. Jeigu organizme trūksta vandens ir atitinkamų medžiagų (pavyzdžiui žmogus visai nevartoja valgomosios druskos), tuomet šį pirmąjį apsauginį barjerą virusai ir bakterijos lengvai įveikia, o toliau kas būna jau patys žinote. Neatsitiktinai pandemijos prasideda prasidėjus šildymo sezonui, kai kambariuose oro drėgmė sumažėja ir gleivinės išsausėja. Atšalus orams, žmonės mažiau vartoja ir vandens. Gleivines sausėti skatina ir per aukšta kambarių temperatūra. Kambaryje turi būti ne daugiau 20 ^oC, miegamajame ne daugiau18 ^oC. Ypač tai svarbu mažiems vaikams, nes jų kūno temperatūros reguliavimas vyksta labiau per kvėpavimą, nei per odą. Sausas oras jų gleivines ypač išdžiovina, jei kambaryje per karšta ar naudojami orą sausinantys šildymosi metodai. Murzini, alkani ir sušalę serga kur kas rečiau, negu švarūs, sotūs ir sušilę. Paradoksas, tačiau kai žmonės perka zooparduotuvėje kokį nors egzotinį driežą ar varlę, tai jie turi būtinai įsigyti drėgnomatį, bet kai žmonės susilaukia vaikučio, jie pirmiausia lekia pirkti papildomo šildytuvo. Normali kambario drėgnumas turi būti 50-60 procentų, kai tuo tarpu daugelio būstuose drėgnumas siekia tik 25- 40 procentų. Sakoma, kad reikia gerai vėdinti patalpas, tačiau niekur nesakoma, kad po vėdinimo sumažėja drėgmės kiekis kambariuose (jei lauke minusinė temperatūra) ir reikia papildomai drėkinti patalpas. Galima drėkinti ir tiesiogiai nosies gleivinę purškiant į ją 0,9 proc. valgomoios druskos tirpalą.

Ir pamirškite beveik visus brangius vaistininkų siūlomus specifinius gripo vaistus, nes yra tik vienas tikras universalus vaistas, kuris kovoja su virusu jūsų organizme - tai jūsų ląstelėse gaminamas interferonas.

Stipriai sumažinkite maisto kiekį, valgykite  tik lengvai virškinamą maistą, vartokite papildomai virškinimo fermentų, kad organizme liktų daugiau laisvų fermentų kovai su virusais ir jų atliekomis.

Ir svarbiausia – nepasiduokit panikai!!!

Šaltinėliai:

pirmasis;
antrasis;
trečiasis;
ketvirtasis;
penktasis.

Jei kalbame apie mūsų epochą, apimančią du tūkstančius metų, ir iš to išplaukiančias liūdnas pasekmes, atsakymas, arba kitaip -  priežastis,  būtų vienareikšmė – tai  visiems mums gerai žinoma religija pavadinta kažkiek šokiruojančiu naujadaru:  Judaistinė – Krikščioniškoji. Būtent, atrodytų dvi absoliučiai skirtingos religijos, bet mano giliu įsitikinimu, tai viena ir ta pati religija, arba mokymas, arba taisyklės, jokio skirtumo kaip pavadinsime. Tik Judaizmas instaliuoja į sąmonę vergvaldžio psichotipą niekingąjai mažumai piliečių, kurių funkcija – valdyti, gi krikščionybė – instaliuoja vergo psichotipą. Tas daugiau, nei akivaizdu, jei pasaulį žmogus mato PATS tokį, koks jis yra iš tikrųjų, o ne tokį, kokį jam piešia, na tarkim, kad ir tie patys su  „ryškiu judaizmo sindromu“ . Taigi, šis mielas „tandemas“ rieda gerus du tūkstančius metų (tai laikas, kurį žmonija dar pajėgi analizuoti iš rašytinių šaltinių), ko pasekoje mes ir turim „labai jau laisvą, demokratinį“ pasaulį šiandien, pasaulį su nesibaigiančiais tiek  karais, konfliktais, totalia fizine -  dvasine žmogaus degradacija ,  tiek žala planetos faunai bei florai ir t.t.

Sukurti universalią valdžią, kad ir vienos rasės, tautos, genties ir t.t. žmonėms  su be galo skirtingu mentaliteto lygmeniu ( kad ir genetiniame lygmenyje) – manau visiškai neįmanomas dalykas  šiandieniniame pasaulyje. Neįmanomas jokiais humaniškais metodais. Iš tikrųjų, ir prieš „didžiąsias visų tų  Mozių – Kristų revoliucijas“ su valstybių kūrimo metodų beviltiškumu situacija buvo labai panaši. Alegorija minties iliustracijai: tada prieš pora tūkstančių metų buvo jau pastatytas blogas pamatas, gi dabar mes ant pastarojo turim daugiaaukštį namą. Žinoma, griauti lengviau, negu statyti. Visi tie minėti pasaulio protai, kuriantys tobulo valdymo mechanizmą, primena pastangas keisti pamatus po jau  pastatytu namu. Jokių šansų. Išvada:  reikia griauti viską iki ....visiškos gilios duobės (kaip, kad pirotechnikai šauniai pasidarbavo per  9/11 „šventę“ New York‘e).  Taigi,  turėtų būti sukurtas naujas „tandemas“, arba kitaip – „pirotechnikų-statytojų“ brigada. Planas, arba projektas, turi būti palaikomas masių....Masių sąmonę (es) suniveliuoti vienam kilniam tikslui vardan gėrio, tikros laisvės, apskritai – šviesesnio rytojaus ir t.t., filosofijos metodais tikrai nebeišeis (didesnė dalis masių šio žodžio nepažįsta apskritai). Pats geriausias kompromiso pavyzdys šiuo klausimu – biblija. Ten pasakos, arba pusiau sufalsifikuotos, žydų tautos istorijos pagrindu surašytos taisyklės – protingas sprendimas (kažkam, žinoma). Pasekmes viso  šito  su gražia ir daug sakančia „iliustracija“ pusnuogio vyro  prikalto ant kryžiaus mes jau žinome...

  Pažinties su teisinga filosofija masėms  procedūra užtruktų mažiausiai keletą tūkstančių metų su visai neaiškiais rezultatais šiame kovos fronte. Mūsų planeta ir taip jau dantis sukandusi kenčia iš paskutiniųjų – švietimui laiko nelabai jau ir liko. Humanizmui irgi, deja.

Yra žinomi bandymai kurti autonomines mažas bendrijas su nuosavu laisvu – demokratiniu valdymu. Deja, šie eksperimentai nepasiteisino – kova dėl lyderiavimo įgaudavo absoliučiai nesveiką, iškrypusią formą, pasekoje ir visas bendruomenės modelis pavirsdavo į tarpusavio rietenų kamuolį. Pagrindinis šios veiklos palydovas – nesantaika tarp narių dėl milijono priežasčių ir didesnė jų dalis grynai buitinio charakterio. Išvada: jokie išoriniai faktoriai (valdymas koks jis iki šiol mums pažįstamas demokratinis bebūtų) nepajėgūs suniveliuoti žmonių sąmonės kovai už šviesią ateitį, jau nekalbant apie sąmonės, arba mentaliteto lygio pakėlimą (kiek jau duota gamtos, tiek...). Bandymų, žinoma, buvo, deja rezultatai daugiau nei apgailėtini...  Vadinasi, nei demokratija, nei laisvė šiame kontekste vietos nebeturi ir tai viso labo yra tik tuščios sąvokos. Išvada: vienam individui kažkoks faktorius atstos laisvę, kitam – nelaisvę, pasekoje vėl konfliktai, kraujas ir t.t. Koks pats didžiausias šiandienos žmogui stimulas veiklai, stimulas gyventi, galų gale? Atsakymas būtų vienareikšmis – materializmas. Vadinasi reikalingas naujas stimulas....taip pat...materialistinis, bet kitoks. Naujo modelio, naujo dizaino ir kas svarbiausia,  be jokių destruktyvių pasekmių tiek dvasiniame, tiek  fiziniam plane pačiam žmogui, ir be abejo, be jokių pasekmių žmogaus gyvenamajai vietai – planetai vardu „Žemė“. Pavadinčiau šį naująjį modelį – „Naujosios Moralės Materializmas“.  Taip, tai masalas, ir nežinau ar kokį kitą realesnį galima sugalvoti (gal?). Jaučiu – artėja laikas utopinei šio „katekizmo“ daliai....O gali ji visai nebe utopinė?

Dogmatinė sistema nebetinka - Buda, Jėzus, Mahometas ir visi kiti smulkesni komisarai  istorijos tinkamai patikrinti ir jų vieta visai pelnytai užsitarnautame sąvartyne.  Visada atsiras kaip ir  patenkintųjų, taip ir nuskriaustųjų, laimingųjų ir nebe, jei bus naudojami valdymo modeliai jau buvusiųjų dvasios pagrindu. Nereikia galvoti, kad naujasis modelis egzistuotų  kaip kokia paprasta matematinė formulė, į kurią įstačius skaičius bei suminkius teisingus PC mygtukus, gautume norimą rezultatą. Darbas sunkus. Bet tik pastangos ir griežtas nuoseklumas darbe gali duoti rezultatų.

Pažintis su dievais. Jų būtų ne vienas ir visi jie be galo svarbūs. Jiems melstis visai nebūtina – užtektų  juos gerai pažinoti, gerbti ir mylėti.

Pirmasis iš jų – Moralė. Tai vienas svarbiausių dievų (čia apie vietinius). Tvėrėjas davė žmogui šansą suvokti moralės esmę, kitos gyvybės rūšys tokios privilegijos nebeturi. Tik suvokus moralę, galima tikėtis pažinti antrąjį dievą -  Laisvę, arba kitaip – patirti laisvės teikiamas privilegijas. Ar galima išmokti „moralės“, kada moralė prasideda ir kada ji baigiasi? Istorija kartojasi – vienam tai bus dievas, kitam šėtonas. Užburtas ratas? Taip – užburtas. Ir kaip paradoksaliai  beskambėtų, išeitis viena – nuimti kerus, arba atverti duris „pažinčiai“ su tikraisiais dievais, žiūrint iš nūdienos laikmečio bei katastrofinės situacijos pozicijų, galima tik vienu keliu – prievarta, o jei netgi ir norit – represijos žmogaus atžvilgiu  kaipo tokio, švietimo fronte. Jokios filosofijos, jokios mistikos tame nebūtų.  Prievarta vardan gėrio, vardan ateities – sutikite, skamba paradoksaliai. Toliau, liūdniau. Mes, dabartiniai žmonės mąstome mūsų kultūros rėmuose, ko pasekoje sekančios mintys gali atrodyti, na švelniai tariant... makabriškos. Kad taip neatsitiktų, siūlau į sekančias eilutes nežiūrėti iš mums įprastos mąstymo kultūros tradicijos. Bendruomenėje (valstybėje – žmonių kalba) turėtų būti griežtos hierarchijos ribos (sluoksniai) žmonių mentaliteto pagrindu. Valdžios aparato mechanizmas – aukštesniosios pakopos rankose. Pagrindinis švietimo, arba pažinties su dievais tikslas – kad to daugiasluoksnio „pyrago“ atstovai tą sveikai suvoktų ir priimtų kaip natūralų reiškinį – tai pati būtiniausia sąlyga, reikalaujanti daugiausia pastangų. Pagrindinis valstybės dėmesys skiriamas ne technologiniam progresui, o sąmonės lavinimui, sukurtu Moralės Instituto pagrindu, kurio orientyras – žmogaus sąmonės tobulėjimas (prioritetas humanitariniams dalykams – menai ir t.t.). Toliau....visai liūdna. Šis ką tik paminėtas eskizas valstybei tapti „paveikslu“ galimas tik diktatūros pagrindu, griežtai numatytam laikotarpiui iki tol, kol nesusiformuos (išsikristalizuos) griežti minėtieji hierarchiniai sluoksniai, ko pasekoje valstybės valdymo aparatas (senatas) turėtų būti sudarytas iš aukščiausiojo sluoksnio narių. Visai tobulos  Moralės švietimo metodikai sukurti šiandienos pasaulis turi pakankamai potencialo. Būtų daug skausmo, kančių ir kraujo šio proceso metu? Neabejotinai. Bet girdyti pacientą mikstūra nuo kosulio, kada jo kojos gangrenuoja...darbas gan beviltiškas. Neturi šis nukvakęs, arba  nukvakintas pasaulis labai daug alternatyvų...

  Žaidžiame toliau? Kodėl gi ne? Juk reikia skubėti kol utopinių minčių niekas neuždraudė....

Tik tobulas Moralinio Materializmo Institutas pajėgus formuoti (palaipsniui) žmogaus poreikius. Be abejo, kuo hierarchinis lygis žemesnis, tuo poreikiai labiau nesveiki, arba nenormalūs – natūralu. Vadinasi reikia mechanizmo šiuos poreikius tobulinti. Bet koks progresas ateina per tobulėjimą – tobulėjimas per suinteresuotumą, ypač jei kalbėtume  apie žemesnįjį sluoksnį.

Veikalo turinį audė tandemas šių dviejų audėjų:

pradžia – nuimti streso būsenai ligoniams. Prie jo darbavos daktaras Artūras fon Lingaitis;

viduriukas – pažvelgti į problemą blaiviomis akimis. Tirpalą akims (o gal labiau užsinešusioms smegenims praplauti) ruošė Blaivumo Akademijos akademikas Rokas fon Balčiūnas;

pabaigėlė – tolimesniam paciento gerovės palaikymui. Ir vėl pasidarbavo (tik jau su rimtesniais įrankiais) ir savo nuopelnus (tai, kas liko nuo pelno, užgyvento per netrumpą jo gyvenimą šioje klampynėje) išdalijo tautai  vėl tas pats  daktaras Artūras fon Lingaitis.

Praėjus kuriam tai laikui: