Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Gyvenim? prat?sia mitochondrijos
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Gerontologija / Gyvenim? prat?sia mitochondrijos
Mokslininkai išsiaiškino, kodėl mažo kaloringumo mityba pratęsia gyvenimo trukmę. Tarp kitko, įjungti už tai atsakingą ląstelinį mechanizmą galima ir nebadaujant.
 
Dar praeito šimtmečio viduryje paaiškėjo, kad mažo kaloringumo mityba žymiai prailgina gyvenimą daugeliui būtybių – nuo vienaląsčių grybelių iki primatų, tačiau šio reiškinio priežastis ląsteliniame lygyje liko neaiški. Amerikiečių biologų tyrinėjimai rodo, kad priežastis slypi mitochondrijų veiklos pokyčiuose, kuriuos provokuoja mažo kaloringumo mityba.

Mokslininkams iš Harvardo, Kornelo ir Amerikos Nacionalinio Sveikatos instituto vadovaujant Harvardo docentui Deividui Sinkleriui pavyko išsiaiškinti du fermentus, kurie mobilizuoja mitochondrijas, dažnai vadinamas “energetiniais fabrikais”, sunkiais ląstelei laikais. Tai ir leidžia pratęsti ląstelės gyvenimą bei nukelti į priekį jos žūtį.

Mitochondrija – ląstelinis organoidas, užtikrinantis ląstelės kvėpavimą, kurio rezultate energija atpalaiduojama arba akumuliuojama adenozintrifosfato rūgštyje (ATP), kuri organizmo yra lengvai panaudojama.

 
Fermentai SIRT3 ir SIRT4 giminingi fermentams SIRT1 ir SIRT2, kurių svarba ląstelės ilgaamžiškumui buvo nustatyta jau anksčiau. Žurnale “Cell” publikuotame straipsnyje mokslininkai parodė, kad mažo kaloringumo dieta aktyvuoja baltymą, kurį koduoja genas NAMPT, skatinantis mitochondrijų prisisotinimą kofermento nikotin-amid-adenin-dinukleotido (NAD) – vieno iš pagrindinių energijos pernešėjų ląstelėje, molekulėmis.

Būtent NAD perteklius, tyrinėtojų nuomone, leidžia pilnai išnaudoti mitochondrijų koduojamus SIRT3 ir SIRT4 “jaunystės fermentus” – vietoj natūralaus organelių veiklos užgesimo, vedančio į visos ląstelės mirtį, mitochondrijos ne tik atstato savo darbingumą, o ima dirbti daug geriau, negu anksčiau, tai yra gaminti daugiau ATP.

Padidėjusi energijos gamyba mitochondrijose leidžia ženkliai sulėtinti ląstelių senėjimą, praktiškai atjungiant senų ląstelių susinaikinimo (apoptozės) mechanizmą.
Dar daugiau, kaip pavyko nustatyti Sinkleriui ir jo kolegoms, mitochondrijų aktyvavimas laikinai sugeba kompensuoti visų kitų gyvybės šaltinių netekimą ląstelėje. Netgi jei ląstelės branduolys tampa visai nedarbingas, padarydamas beprasmiu tolimesnį šio gyvybinio vieneto išsaugojimą, ląstelinio susinaikinimo mechanizmas atsisako įsijungti.


Kaip būtent mitochondrijos blokuoja ląstelių mirtį, mokslininkai kol kas nežino, tačiau jau sugalvojo pavadinimą visam šiam procesui, vadindami savo spėjimus “Mitochondrinės oazės hipoteze” netekusioje gyvybinės jėgos ląstelėje.

Sinklerio žodžiais tariant, SIRT3 ir SIRT4 genų išskyrimas ne tik leistų suprasti, kokiu būdu mažo kaloringumo dieta pratęsia organizmams gyvenimą, bet ir padėtų atrasti vaistus prieš ligas, susijusias su ląstelių priešlaikiniu senėjimu. “Mes galime įsivaizduoti sau molekulę, didinančią NAD gamybą arba tiesiogiai pačius koduojamus genų SIRT3 ir SIRT4 pačiose ląstelėse”, – sako Sinkleris. Anksčiau jau buvo parodyta, kad  mitochondrijų veiklos aspektai ląstelėse yra labai svarbūs gydant tokius susirgimus kaip vėžys ir diabetas.

Kol kas tokių vaistų vaistinėse nėra. Tačiau kankinti save badmiriavimu neverta – tegul teoriškai ir gali tai pratęsti gyvenimą mūsų organizmui (su žmogumi tokie bandymai kol kas nebuvo atlikti), sutrikdyti badavimu natūralią medžiagų apykaitą žmogaus organizme gali būti pavojinga.

O dabar atėjo laikas padaryti išvadas iš čia pateiktos informacijos. Sekant G.Lingo teorija, normaliam ląstelės funkcionavimui būtinos dvi sąlygos – teisingas ląstelės baltyminis karkasas (jis priklauso nuo atitinkamų aminorūgščių) ir pakankamas ATP kiekis (apie tai ir vyksta kalba šiame straipsnyje). Nesant šių dviejų sąlygų, ląstelė negali gerai struktūrinti joje esantį vandenį, tai yra pasiekti ketvirtą vandens būvį (trys visiems gerai žinomi – dujinis, skystas, kietas), kuriam esant ląstelė tampa nemirtinga ir tokioje anabiozėje gali išbūti neribotą laiką (tokioje būsenoje yra žiemą užmiegančių gyvūnų didžioji dauguma ląstelių). Ji priversta nuolat dirbti – aktyviai vykdyti savyje medžiagų apykaitą, net ir tada, kai to organizmui visiškai nereikia.

Ką reikia daryti, kad šias dvi sąlygas tenkinti?

1.Maitintis taip, kad organizme netrūktų reikamų aminorūgščių (kokiu būdu jas gausite – valgysite papildus, baltyminį maistą ar patikėsite jų gamybą teisingai žarnyno mikroflorai – visai nesvarbu).
2.Dažniau aktyvuoti mitochondrijų kvėpavimo grandines (pratimai kaip tai daryti HS jau buvo pateikti).

Nereikia pamiršti dar vieno, pagrindinio dalyko – viską valdo centrinė nervų sistema (CNS). Ir jeigu ji užsiima tik jūsų prote surašytos patirties tenkinimu (baimių aptarnavimas), minėtos dvi svarbios sąlygos tampa beprasmėmis – organizmas nebeorganizuojamas (atskirų, nors ir labai gyvybingų, ląstelių kratinys dar nėra organizmas), tai yra nebepritaikomas prie aplinkos (naudinga perskaityti šį straipsnį).  To pasekmės bus ligos, kurių nepašalinus suderinant minėtus tris faktorius, baigtis viena – dausos.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (138)
 
Nesenstantys gyvūnai. Kodėl jie gyvena ilgai, bet ne amžinai?
2009.10.29 HomoSanitus / Saulius Jasionis
Gerontologija tvirtina, kad didžiąją žmonijos istorijos dalį vidutinė žmonių gyvenimo trukmė buvo neilga – maždaug 16-20 metų. Ir tik palyginti neseniai, pradedant XVII amžiumi, ji ėmė augti, XX amžiuje pasiekė 75-80 metų ir išsivysčiusiose šalyse šis procesas tęsiasi ir šiandien. Labiausiai šis augimas siejamas su gyvenimo kokybės gerėjimu, medicinos išsivystymu. Visgi pagrindine žmogaus svajone visais laikais buvo noras gyventi amžinai arba neribotai ilgai, gyventi bent jau keletą šimtmečių. Kaip ne keista, tame nėra nieko fantastiško. Gyvena juk organizmai po du-keturis šimtus metų – tai ekstrailgaamžiai moliuskai, dygiaodžiai, anemonai, žuvys, vėžliai, banginiai. Pamėginsime paanalizuoti kas yra bendro šių potencialiai nemirtingų ir nesenstančių organizmų...
Naujas suderinamumo faktorius kraujyje
2009.02.07 HomoSanitus / Age
Neretas atvejis, kai ligos, gimdymo ar traumos atveju pacientui perpilamas kito žmogaus kraujas – gyvybę reikia gelbėti, juk mes žmonės ir turime, bei norime vienas kitam padėti. Praėjo nemažai laiko, kol žmogus išsiaiškino, kad yra kraujo grupės, rezus faktorius ir kiti, nuo kurių priklauso kraujo suderinamumas su paciento organizmu. Laikas vis papildo šių faktorių skaičių. N.F.Gamalėjaus vardo epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinio tyrimo instituto profesorius V.A Zujevas savo paskutinių metų tyrinėjimais sukelia daug minčių kraujo perpylimo tema.  V.A Zujevas teigia, kad žmogaus senėjimas siejasi su kai kurių ląstelių žmogaus organizme padidintu dauginimusi.  Mokslininkų padarytose galvos smegenų histologinių pjūvių nuotraukose matosi, kad mūsų „pilkoji medžiaga“ nevientisa: pagrindiniai...
 
Kodėl mes senstame?
2008.08.04 HomoSanitus / Age
Žmogaus gyvenimo biologinė esmė –  ląstelių branduolių biologinės apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, ko pasekoje galime mirti... Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo ko irgi galime mirti. Šviesa ir oras  mums yra pavojingi! Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos faktorių. Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra susilpninta. Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė,  oras ir šviesa - svetimi mums. Gimęs žmogus...
Melatoninas
2008.07.14 HomoSanitus / Age
Gamta apdovanojo mūsų organizmą įrenginiu, gebančiu priimti šviesos signalus ir paversti signalais, kurie valdo mūsų organizmo ritmus. Centrinė šio įrenginio dalis – epifizis (kankorėžinė liauka) mūsų smegenyse. Jo pagrindinė funkcija – informacijos apie šviesą perdavimas iš išorės į organizmo vidų, ko pasėkoje yra palaikomi fiziologiniai ritmai, užtikrinantys prisitaikymą prie aplinkos. Šviesos informacija, priimta ypatingomis akių tinklainės ląstelėmis, neuronais  perduodama į epifizį. Tamsoje šie signalai skatina noradrenalino išsiskyrimą, kuris dirgina epifizio ląstelių membranų receptorius, stimuliuodamas melatonino sintezę epifizyje. Melatoninas – pagrindinis epifizio hormonas gaminamas iš amino serotonino, kuris susidaro iš su maistu...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kodėl apie mirusiuosius kalbama tik gerai, arba nieko, o apie gyvuosius ...

Pamąstymas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(131451 pranešimai)
paskutinis 2017-06-28 13:31:38
Bendrieji sveikatos klausimai
(41 pranešimai)
paskutinis 2017-05-04 22:58:21
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(17700 pranešimai)
paskutinis 2017-06-27 08:12:41
Naujausi komentarai
GregoryWep
2017-06-28 13:48:17
how can i buy valacyclovir valacyclovir cost

Ghe6bilDed
2017-06-28 13:47:54

Valdayutimb
2017-06-28 13:47:37

Garryutimb
2017-06-28 13:47:14

Timothykib
2017-06-28 13:46:17

Timothykib
2017-06-28 13:46:11
valtrex 500mg price valtrex 1 gram price...

Ghe6bilDed
2017-06-28 13:46:05

SimonNog
2017-06-28 13:45:35
how much does valtrex cost valtrex cost generic

ilafeyewutawi
2017-06-28 13:45:01

Alexvutimb
2017-06-28 13:44:36

Garryutimb
2017-06-28 13:44:36

Alexvutimb
2017-06-28 13:44:23

Timothykib
2017-06-28 13:44:02

emozoyipshid
2017-06-28 13:43:19

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės