 nuo 2008.09.01 |
| Bakterijos ir ilgaamžiškumas |
|
|
2007-11-23
Amerikiečių mokslininkai suabejojo teorija, kad bakterijos priartina mirtį. Jų atlikti tyrimai rodo, kad sterili aplinka nėra ilgaamžiškumo garantas. Lig šiol buvo manoma, kad imuninės sistemos atsakas, išprovokuotas nors ir nepavojingų bakterijų, pagreitina senėjimo procesą, nes naudojama gyvybinė energija. Tyrimai, atlikti Pietų Kalifornijos Universitete, šią teoriją paneigia.
Mokslininkai patalpino drozofilas į sterilią aplinką ir palygino jų gyvenimo trukmę su muselėmis, kurios gyveno įprastinėmis sąlygomis. Pasirodė, kad jokio skirtumo nėra.
Tiesa, tyrėjai pripažįsta, kad jų tyrimų rezultatų negalima tiesiogiai taikyti organizmams, stovintiems ant aukštesnio evoliucijos laiptelio. Normaliam jų gyvenimui bakterijos yra būtinos. Įvairios bakterijų rūšys dalyvauja virškinime ir kitose organizmo funkcijose.
Tuo pačiu mokslininkai sako, kad bandymų su drozofilomis rezultatai gali būti naudingi atliekant tyrinėjimus žmogaus senėjimo problemai spręsti. Juk ir pas drozofilas, ir pas žmogų su amžiumi bakterijų kiekis organizme didėja. Abiems bakterijos sukelia panašų imuninį atsaką, ir abiejų šis atsakas su amžiumi silpsta. Tačiau tyrimai leidžia teigti, kad šie faktoriai ilgaamžiškumui įtakos neturi.
Klausimas po šių tyrimų : jei bakterijos neturi įtakos ilgaamžiškumui, tai kas gi riboja mūsų amžių?
|
|
| |
|
Atjauninančių dietų ir kremų beviltiškumas
2011.12.15 HomoSanitus / Age
 „Atjauninančios“ dietos ir kremai, kurie žada pristabdyti senėjimą, yra beviltiški. Taip teigia eksperimentas, kurį atliko mokslininkai iš Londono Universitetinio koledžo. Jie nematodoms pažeistus audinius tepė „atjauninančiu“ kremu, tačiau į kirmėlių gyvenimo trukmę tai niekaip neįtakojo. Mokslininkų išvados, pateiktos žurnale Genes and Development, rodo, kad nėra jokių įrodymų, jog „atjauninantys“ kremai lėtintų senėjimo procesą. Idėja, kad tai įmanoma, pasirodė 1956 metais, kai buvo paskelbta teorija, kuri teigė, kad senėjimas vyksta dėl molekulių, pažeistų superoksidais, susikaupimo ir cirkuliuojančių žmogaus kūne. Tai yra dėl taip vadinamų laisvųjų radikalų. Buvo manoma, kad antioksidantai mažina šį žalingą superoksidų poveikį žmogaus organizmui.
Londono...
|
Nesenstantys gyvūnai. Kodėl jie gyvena ilgai, bet ne amžinai?
2009.10.29 HomoSanitus / Saulius Jasionis
 Gerontologija tvirtina, kad didžiąją žmonijos istorijos dalį vidutinė žmonių gyvenimo trukmė buvo neilga – maždaug 16-20 metų. Ir tik palyginti neseniai, pradedant XVII amžiumi, ji ėmė augti, XX amžiuje pasiekė 75-80 metų ir išsivysčiusiose šalyse šis procesas tęsiasi ir šiandien. Labiausiai šis augimas siejamas su gyvenimo kokybės gerėjimu, medicinos išsivystymu. Visgi pagrindine žmogaus svajone visais laikais buvo noras gyventi amžinai arba neribotai ilgai, gyventi bent jau keletą šimtmečių. Kaip ne keista, tame nėra nieko fantastiško. Gyvena juk organizmai po du-keturis šimtus metų – tai ekstrailgaamžiai moliuskai, dygiaodžiai, anemonai, žuvys, vėžliai, banginiai. Pamėginsime paanalizuoti kas yra bendro šių potencialiai nemirtingų ir nesenstančių organizmų...
|
| |
|
Naujas suderinamumo faktorius kraujyje
2009.02.07 HomoSanitus / Age
 Neretas atvejis, kai ligos, gimdymo ar traumos atveju pacientui perpilamas kito žmogaus kraujas – gyvybę reikia gelbėti, juk mes žmonės ir turime, bei norime vienas kitam padėti. Praėjo nemažai laiko, kol žmogus išsiaiškino, kad yra kraujo grupės, rezus faktorius ir kiti, nuo kurių priklauso kraujo suderinamumas su paciento organizmu. Laikas vis papildo šių faktorių skaičių.
N.F.Gamalėjaus vardo epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinio tyrimo instituto profesorius V.A Zujevas savo paskutinių metų tyrinėjimais sukelia daug minčių kraujo perpylimo tema. V.A Zujevas teigia, kad žmogaus senėjimas siejasi su kai kurių ląstelių žmogaus organizme padidintu dauginimusi.
Mokslininkų padarytose galvos smegenų histologinių pjūvių nuotraukose matosi, kad mūsų „pilkoji medžiaga“ nevientisa: pagrindiniai...
|
Kodėl mes senstame?
2008.08.04 HomoSanitus / Age
 Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas.
Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, ko pasekoje galime mirti...
Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo ko irgi galime mirti.
Šviesa ir oras mums yra pavojingi!
Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo.
Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos faktorių.
Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra susilpninta.
Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums.
Gimęs žmogus...
|
|
|
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
| |
Jei ne lakstai, kol esi sveikas, teks palakstyt, kai susirgsi.
Horacijus
|
Forumas
Animizmas 
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
| Naujausi komentarai |
Andrius 2012-02-07 14:18:33
Ona 2012-02-07 14:06:54
smalsi 2012-02-07 14:01:06
Andrius 2012-02-07 13:44:36
Giedrius 2012-02-07 11:32:16
smalsi 2012-02-06 19:48:31
2 Nex 2012-02-06 14:32:27
Onai 2012-02-06 12:57:31
Ona 2012-02-06 11:23:01
kulturistas to De 2012-02-06 09:40:43
blemba 2012-02-05 22:43:56
esu kaltas esu kaltas 2012-02-05 22:26:48
celibatas 2012-02-05 21:54:53
PIERRE TEILHARD DE CHARDIN 2012-02-05 21:33:05
|
|