 nuo 2008.09.01 |
| Metileno mėlis ir gerontologija |
|
|
 2007-11-17
Deguonies biochemijos patriarcho Bruce N. Ames metileno mėlio tyrimai gerontologine kryptimi teikia vilties, kad ši medžiaga daro iš tiesų didelę įtaką ląstelės ilgaamžiškumui. Paskutinis jo ir jo mokinių straipsnis šia tema paskelbtas žurnale FASEB Journal. Pasirodo, kad ši hidrofobiška medžiaga turi silpną teigiamą elektrinį krūvį ir dėl to gerai prasiskverbia į ląstelę, kurioje kaupiasi mitochondrijose. Metileno mėlio oksidaciniai/redukciniai ciklai su jo bespalvės formos susidarymu gali sietis su mitochondrine elektronų pernešimo grandine ir tuo pačiu ši metileno forma, turinti antioksidacinį efektą, stabiliai palaikoma pastovios koncentracijos. Dėka to nanomolekulinės metileno mėlio koncentracijos sukelia visą eilę teigiamų efektų: kultivuojamiems fibroblastams suteikia daugiau kaip 20 papildomų dalijimosi ciklų, saugo ląsteles nuo senėjimo, kurį indukuoja vandenilio peroksidas, sumažina aktyvaus deguonies generavimo kiekį ir t. t. Metileno mėlio toksiškumas yra nedidelis, todėl tai teikia vilčių praktiniame jo panaudojime.
Kol kas bandymai atlikti mėgintuvėlyje, lauksime rezultatų in vitro.
Norintiems dar info : nuoroda.
|
|
| |
|
Atjauninančių dietų ir kremų beviltiškumas
2011.12.15 HomoSanitus / Age
 „Atjauninančios“ dietos ir kremai, kurie žada pristabdyti senėjimą, yra beviltiški. Taip teigia eksperimentas, kurį atliko mokslininkai iš Londono Universitetinio koledžo. Jie nematodoms pažeistus audinius tepė „atjauninančiu“ kremu, tačiau į kirmėlių gyvenimo trukmę tai niekaip neįtakojo. Mokslininkų išvados, pateiktos žurnale Genes and Development, rodo, kad nėra jokių įrodymų, jog „atjauninantys“ kremai lėtintų senėjimo procesą. Idėja, kad tai įmanoma, pasirodė 1956 metais, kai buvo paskelbta teorija, kuri teigė, kad senėjimas vyksta dėl molekulių, pažeistų superoksidais, susikaupimo ir cirkuliuojančių žmogaus kūne. Tai yra dėl taip vadinamų laisvųjų radikalų. Buvo manoma, kad antioksidantai mažina šį žalingą superoksidų poveikį žmogaus organizmui.
Londono...
|
Nesenstantys gyvūnai. Kodėl jie gyvena ilgai, bet ne amžinai?
2009.10.29 HomoSanitus / Saulius Jasionis
 Gerontologija tvirtina, kad didžiąją žmonijos istorijos dalį vidutinė žmonių gyvenimo trukmė buvo neilga – maždaug 16-20 metų. Ir tik palyginti neseniai, pradedant XVII amžiumi, ji ėmė augti, XX amžiuje pasiekė 75-80 metų ir išsivysčiusiose šalyse šis procesas tęsiasi ir šiandien. Labiausiai šis augimas siejamas su gyvenimo kokybės gerėjimu, medicinos išsivystymu. Visgi pagrindine žmogaus svajone visais laikais buvo noras gyventi amžinai arba neribotai ilgai, gyventi bent jau keletą šimtmečių. Kaip ne keista, tame nėra nieko fantastiško. Gyvena juk organizmai po du-keturis šimtus metų – tai ekstrailgaamžiai moliuskai, dygiaodžiai, anemonai, žuvys, vėžliai, banginiai. Pamėginsime paanalizuoti kas yra bendro šių potencialiai nemirtingų ir nesenstančių organizmų...
|
| |
|
Naujas suderinamumo faktorius kraujyje
2009.02.07 HomoSanitus / Age
 Neretas atvejis, kai ligos, gimdymo ar traumos atveju pacientui perpilamas kito žmogaus kraujas – gyvybę reikia gelbėti, juk mes žmonės ir turime, bei norime vienas kitam padėti. Praėjo nemažai laiko, kol žmogus išsiaiškino, kad yra kraujo grupės, rezus faktorius ir kiti, nuo kurių priklauso kraujo suderinamumas su paciento organizmu. Laikas vis papildo šių faktorių skaičių.
N.F.Gamalėjaus vardo epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinio tyrimo instituto profesorius V.A Zujevas savo paskutinių metų tyrinėjimais sukelia daug minčių kraujo perpylimo tema. V.A Zujevas teigia, kad žmogaus senėjimas siejasi su kai kurių ląstelių žmogaus organizme padidintu dauginimusi.
Mokslininkų padarytose galvos smegenų histologinių pjūvių nuotraukose matosi, kad mūsų „pilkoji medžiaga“ nevientisa: pagrindiniai...
|
Kodėl mes senstame?
2008.08.04 HomoSanitus / Age
 Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas.
Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, ko pasekoje galime mirti...
Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo ko irgi galime mirti.
Šviesa ir oras mums yra pavojingi!
Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo.
Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos faktorių.
Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra susilpninta.
Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums.
Gimęs žmogus...
|
| |
|
Melatoninas
2008.07.14 HomoSanitus / Age

Gamta apdovanojo mūsų organizmą įrenginiu, gebančiu priimti šviesos signalus ir paversti signalais, kurie valdo mūsų organizmo ritmus. Centrinė šio įrenginio dalis – epifizis (kankorėžinė liauka) mūsų smegenyse. Jo pagrindinė funkcija – informacijos apie šviesą perdavimas iš išorės į organizmo vidų, ko pasėkoje yra palaikomi fiziologiniai ritmai, užtikrinantys prisitaikymą prie aplinkos.
Šviesos informacija, priimta ypatingomis akių tinklainės ląstelėmis, neuronais perduodama į epifizį. Tamsoje šie signalai skatina noradrenalino išsiskyrimą, kuris dirgina epifizio ląstelių membranų receptorius, stimuliuodamas melatonino sintezę epifizyje. Melatoninas – pagrindinis epifizio hormonas gaminamas iš amino serotonino, kuris susidaro iš su maistu...
|
Bakterijos ir ilgaamžiškumas
2008.06.20 HomoSanitus / Age
2007-11-23
Amerikiečių mokslininkai suabejojo teorija, kad bakterijos priartina mirtį. Jų atlikti tyrimai rodo, kad sterili aplinka nėra ilgaamžiškumo garantas. Lig šiol buvo manoma, kad imuninės sistemos atsakas, išprovokuotas nors ir nepavojingų bakterijų, pagreitina senėjimo procesą, nes naudojama gyvybinė energija. Tyrimai, atlikti Pietų Kalifornijos Universitete, šią teoriją paneigia.
Mokslininkai patalpino drozofilas į sterilią aplinką ir palygino jų gyvenimo trukmę su muselėmis, kurios gyveno įprastinėmis sąlygomis. Pasirodė, kad jokio skirtumo nėra.
Tiesa, tyrėjai pripažįsta, kad jų tyrimų rezultatų negalima tiesiogiai taikyti organizmams, stovintiems ant aukštesnio evoliucijos laiptelio. Normaliam jų gyvenimui bakterijos yra būtinos. Įvairios bakterijų rūšys dalyvauja virškinime ir...
|
|
|
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
| |
Kodėl apie mirusiuosius kalbama tik gerai, arba nieko, o apie gyvuosius ...
Pamąstymas
|
Forumas
Animizmas 
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
| Naujausi komentarai |
Andrius 2012-02-07 14:18:33
Ona 2012-02-07 14:06:54
smalsi 2012-02-07 14:01:06
Andrius 2012-02-07 13:44:36
Giedrius 2012-02-07 11:32:16
smalsi 2012-02-06 19:48:31
2 Nex 2012-02-06 14:32:27
Onai 2012-02-06 12:57:31
Ona 2012-02-06 11:23:01
kulturistas to De 2012-02-06 09:40:43
blemba 2012-02-05 22:43:56
esu kaltas esu kaltas 2012-02-05 22:26:48
celibatas 2012-02-05 21:54:53
PIERRE TEILHARD DE CHARDIN 2012-02-05 21:33:05
|
|