Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Melatoninas
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Gerontologija / Melatoninas

Gamta apdovanojo mūsų organizmą įrenginiu, gebančiu priimti šviesos signalus ir paversti signalais, kurie valdo mūsų organizmo ritmus. Centrinė šio įrenginio dalis – epifizis (kankorėžinė liauka) mūsų smegenyse. Jo pagrindinė funkcija – informacijos apie šviesą perdavimas iš išorės į organizmo vidų, ko pasėkoje yra palaikomi fiziologiniai ritmai, užtikrinantys prisitaikymą prie aplinkos.



melatonin.jpg

Šviesos informacija, priimta ypatingomis akių tinklainės ląstelėmis, neuronais  perduodama į epifizį. Tamsoje šie signalai skatina noradrenalino išsiskyrimą, kuris dirgina epifizio ląstelių membranų receptorius, stimuliuodamas melatonino sintezę epifizyje. Melatoninas – pagrindinis epifizio hormonas gaminamas iš amino serotonino, kuris susidaro iš su maistu gaunamos aminorūgšties triptofano. Fermentų, dalyvaujančių  triptofano vertime į serotoniną, slopinamas šviesa. Štai dėl ko šis hormonas gaminamas tamsiu paros metu. Dieną jo koncentracija kraujyje minimali, naktį – maksimali.

melatoninas.jpg

Melatoninas gaminamas ne tik epifizyje. Jis gaminamas ir kirmėlinėje ataugoje, kitose žarnyno dalyse, kepenyse, inkstuose, tulžies pūslėje, kiaušidėse, placentoje, užkrūčio liaukoje, leukocituose, trombocituose ... Ne epifizyje pagamintas melatoninas naudojamas pagaminimo vietoje. Kol kas nėra išsiaiškinta ar ne epifizyje gaminamas hormonas yra reguliuojamas šviesos.
 Jeigu epifizį prilyginsim kūno laikrodžiui, tai melatoninas atitiks švytuoklę. Mūsų kūnas matuoja laiką šiuo unikaliu saulės laikrodžiu – paromis. Ir tai vėl cikliškai pasireiškianti priešybių vienybė – diena ir naktis.
Visus biologinius ritmus valdo hipotaliamas(pogumburio liauka), kuriame yra visi «laikrodiniai» genai (Per1, Per2, Per3, Cry-1, Cry-2, Clock, Bmal1/Mop3, Tim ir kt.). Šviesa tiesiogiai įtakoja tuos iš jų, kurie atsakingi už cirkadinius ritmus. Šie šviesos įtakojami genai reguliuoja ląstelių dalijimosi ciklus ir apoptozę(ląstelės susinaikinimą). Hormonas-tarpininkas nunešantis valdymo signalus į ląsteles ir yra melatoninas. ląstelės reaguoja ne tik į jo kiekį, bet ir į  to kiekio trukmę – naktinės sekrecijos laiką. Be to melatoninas užtikrina endogeninių bioritmų adaptaciją prie nuolat besikeičiančių aplinkos sąlygų. Šis hormonas randamas pas visus – nuo žmogaus iki pirmuonio ir jo rolė juose yra tokia pati.

epifizis.jpg

pav. Bioritmų sinchronizacija.

Melatoninas tirpsta ir vandenyje, ir riebaluose, todėl lengvai įveikia visus audinių barjerus, lengvai prasiskverbia pro ląstelės membraną. Apeidamas signalinių molekulių ir receptorių sistemą, sąveikaudamas su ląstelės branduolio ir membraninias receptoriais, jis įtakoja ląstelės vidinius procesus. melatonino receptoriai aptikti hipotalamuso branduoliuose, akių tinklainėje ir kituose audiniuose.
 Sveiko vaiko organizme melatonino kiekis didėja iki vienerių metų amžiaus ir toks palaikomas iki brendimo. Mažų vaikų organizme naktį šio hormono yra 40 kartų daugiau , nei dieną. Lytiškai suvrendus, šis santykis sumažėja iki 10. Nuo melatonino kiekio priklauso ir lytinis brendimas – jei jo kiekis išlieka didesnis, bredimas sulėtėja.
 Melatoninas įtakoja  miegą ir sapnus – jis dalyvauja aktyvaus ir pasyvaus miego stadijų trukmės reguliavime. Dėl melatonino gamybos sutrikimų vyresniame amžiuje vyksta įvairių hormonų gamybos desinchronizacija, kūno temperatūros reguliavimo sutrikimai, miego sutrikimai.

melatonino grafikas.jpg

 Jei epifizis organizmo saulės laikrodis, tai šviesos -tamsos periodų pokyčiai atsiliepia ir organizmo senėjimo greičiui. Išradus elektros apšvietimą ir sutrikdžius taip organizmo laikrodį, padaugėjo įvairių susirgimų, nes šviesa naktį neleidžia gaminti pakankamą kiekį melatonino. Kūno dengimas drabužiais irgi daro įtaką melatonino gamybą ne epifizyje. Tyrimai rodo, kad 100 liuksų stiprumo šviesa visiškai sutabdo melatonino gamybą epifizyje.

Zeme nakti.jpg

Dėl šviesos nakties metu sutrinka ir moterų reprodukcinė funkcija – dismenorėja.

sviesa.jpg
pav. Saulės šviesos spektras ir tinklainės kūgelių ir strypelių(balta linija)  jautrumas skirtingo dažnio bangos ilgiams.

Melatoninas yra stiprus antioksidantas. Jis neutralizuoja hidroksilo radikalus aktyviau, negu tokia antioksidantai, kaip glutationas ir manitolis, o peroksido radikalų atžvilgiu jis yra du kart stipresnis, negu vitaminas E.
Pastovus apšvietimas paros bėgyje: slopina melatonino gamybą, didina prolaktino gamybą(Prolaktinas svarbus seksualiniam potraukiui, erekcijai, ejakuliacijai, vaisingumui, menstruacinio ciklo sureguliavimui, kaulinio audinio tankiui, širdies ir kraujagyslių sistemai.  Padidėjus prolaktino koncentracijai kraujyje, tiek vyrams, tiek moterims gali vystytis osteoporozė , atsirasti išskyrų iš pieno liaukų, jos gali padidėti. Vyrams gali vystytis nevaisingumas, moterims - menstruacinio ciklo sutrikimai ar jų visiškas išnykimas), padidėja  hipotalamuso blokavimo estrogenais slenkstis, padaugėja aktyvių deguonies formų gamyba. Stimuliuoja : pieno liaukų onkologiją, aterosklerozę.
 Melatoninas efektyvus sisteminiame, organiniame, ląsteliniame, subląsteliniame lygiuose ir stabdo senėjimą ir vėžinių susirgimų vystymąsi. Sisteminiame lygyje melatoninas mažina hormonų gamybą, kurie įtakoja šiuos procesus, stimuliuoja imunitetą, apsaugo nuo metabolinio sindromo. Tuo pat metu slopinama deguonies laisvųjų radikalų gamyba ir aktyvuojama antioksidacinė apsauga. Jis slopina ląstelių proliferacinį aktyvumą ir padidina apoptozę augliuose, bet sumažina ją nervų sistemoje, slopina fermento telomerazės aktyvumą. Genetiniame lygyje melatoninas slopina mutagenus ir klastogenus, o taip pat slopina onkogenų ekspresiją:

melatonin scema.jpg

Epifizio funkcijos slopinimas nuolatiniu apšvietimu aplinkoje stimuliuoja kancerogenezę, tai yra auglius. Melatoninas įtakoja nemigą, skrandžio ir dvylikapirštės žaizdas, hipertoniją.
 Epifizio (kankorėžinės liaukos) hormonas – melatoninas, daugiau kaip 5000 publikacijų autorių nuomone,  remiantis tūkstančiais jo panaudojimo atvejų onkologinių ligų gydyme, vaidina unikalų vaidmenį: padeda limfo- ir leukocitams atpažinti vėžines ląsteles ir laiku su jomis kovoti. Kol kas oficialioji medicina melatoniną rekomenduoja naudoti po chemo- ir spindulinės terapijos, tam, kad sumažinti šio „gydymo“ padarinius

Faktai apie melatoniną:                                         
• kritimas iki 20 % lygio nuo maksimumo (apie 60-tus gyvenimo metus) atveria kelią onkologiniams susirgimams;                                                                                                              
• melatonino lygis pas onkologinius ligonius visada žemesnis 20 %.
Melatoninas turi dar dvi svarbias funkcijas:                                                     
• jis padeda greitai adaptuotis prie vietinio laiko judant erdvėje;  
• staigiai pakeitus laiko juostą normalizuoja miegą, padarydamas jį moksliškai pagrįstu – miego trukmė tampa 1,5 valandos kartotine: pradžioje jums reiks 7,5 valandos, vėliau pakaks ir 6 valandų.
Dabartinė medicina pripažino, kad žmogaus gyvenimo trukmė priklauso nuo organizmo endokrininės sistemos veiklos ir jos stovio, kuris priklauso nuo skydliaukės, kankorėžinės ir užkrūčio liaukų. Kepenų veikla irgi priklauso nuo tų trijų liaukų.
Žinomi faktai:
• vidutinio amžiaus moterims, pradėjusioms vartoti melatoniną, ėmė „tirpti“ augliai krūtyse – pradingdavo mastopatija;
• toms moterims, kurios turėjo nedideles cistas, fibromas ir fibromiomas, pradėjus vartoti melatoniną, šios problemos dingdavo;
• padėdavo ankstyvose prostatos adenomos stadijose;

Esant ekstremalioms sąlygoms – badavimas, sunkus fizinis darbas ir t.t., melatonino organizme gaminama daugiau.

Išvada: esant endokrininiams sutrikimams, kankorėžinė liauka blogai funkcionuoja ir sutrinka melatonino gamyba.
Melatonino kiekis kraujo serume galėtų būti vienu iš vėžio diagnozavimo faktorių.

Melatonino yra ... vyšniose. Plačiau apie tai " EATING MELATONIN-RICH CHERRIES ARE ‘‘NATURAL” WAY TO RESET YOUR BODY CLOCK WHEN CROSSING TIME ZONES".
Melatoninas gaminamas tabletėmis ir skystoje formoje. Vienas iš pavadinimų receptinio vaisto su juo - Circadin. Be priešvėžinių savybių melatoninas kartu su kitais hormonais sugeba organizmą jauninti – melatonino ir prohormono dehidroepiandrosterono(DHEA) tandemas sugeba grąžinti mėnesines moterims, kurioms virš 60-ties ir šis ciklas buvo nutrūkęs. Tik ar standartinio mąstymo žmogų tai nudžiugins?

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (13)
 
Atjauninančių dietų ir kremų beviltiškumas
2011.12.15 HomoSanitus / Age
„Atjauninančios“ dietos ir kremai, kurie žada pristabdyti senėjimą, yra beviltiški. Taip teigia eksperimentas, kurį atliko mokslininkai iš Londono Universitetinio koledžo. Jie nematodoms pažeistus audinius tepė „atjauninančiu“ kremu, tačiau į kirmėlių gyvenimo trukmę tai niekaip neįtakojo. Mokslininkų išvados, pateiktos žurnale Genes and Development, rodo, kad nėra jokių įrodymų, jog „atjauninantys“ kremai lėtintų senėjimo procesą. Idėja, kad tai įmanoma, pasirodė 1956 metais, kai buvo paskelbta teorija, kuri teigė, kad senėjimas vyksta dėl molekulių, pažeistų superoksidais, susikaupimo ir cirkuliuojančių žmogaus kūne. Tai yra dėl taip vadinamų laisvųjų radikalų. Buvo manoma, kad antioksidantai mažina šį žalingą superoksidų poveikį žmogaus organizmui. Londono...
Nesenstantys gyvūnai. Kodėl jie gyvena ilgai, bet ne amžinai?
2009.10.29 HomoSanitus / Saulius Jasionis
Gerontologija tvirtina, kad didžiąją žmonijos istorijos dalį vidutinė žmonių gyvenimo trukmė buvo neilga – maždaug 16-20 metų. Ir tik palyginti neseniai, pradedant XVII amžiumi, ji ėmė augti, XX amžiuje pasiekė 75-80 metų ir išsivysčiusiose šalyse šis procesas tęsiasi ir šiandien. Labiausiai šis augimas siejamas su gyvenimo kokybės gerėjimu, medicinos išsivystymu. Visgi pagrindine žmogaus svajone visais laikais buvo noras gyventi amžinai arba neribotai ilgai, gyventi bent jau keletą šimtmečių. Kaip ne keista, tame nėra nieko fantastiško. Gyvena juk organizmai po du-keturis šimtus metų – tai ekstrailgaamžiai moliuskai, dygiaodžiai, anemonai, žuvys, vėžliai, banginiai. Pamėginsime paanalizuoti kas yra bendro šių potencialiai nemirtingų ir nesenstančių organizmų...
 
Naujas suderinamumo faktorius kraujyje
2009.02.07 HomoSanitus / Age
Neretas atvejis, kai ligos, gimdymo ar traumos atveju pacientui perpilamas kito žmogaus kraujas – gyvybę reikia gelbėti, juk mes žmonės ir turime, bei norime vienas kitam padėti. Praėjo nemažai laiko, kol žmogus išsiaiškino, kad yra kraujo grupės, rezus faktorius ir kiti, nuo kurių priklauso kraujo suderinamumas su paciento organizmu. Laikas vis papildo šių faktorių skaičių. N.F.Gamalėjaus vardo epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinio tyrimo instituto profesorius V.A Zujevas savo paskutinių metų tyrinėjimais sukelia daug minčių kraujo perpylimo tema.  V.A Zujevas teigia, kad žmogaus senėjimas siejasi su kai kurių ląstelių žmogaus organizme padidintu dauginimusi.  Mokslininkų padarytose galvos smegenų histologinių pjūvių nuotraukose matosi, kad mūsų „pilkoji medžiaga“ nevientisa: pagrindiniai...
Kodėl mes senstame?
2008.08.04 HomoSanitus / Age
Žmogaus gyvenimo biologinė esmė –  ląstelių branduolių biologinės apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, ko pasekoje galime mirti... Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo ko irgi galime mirti. Šviesa ir oras  mums yra pavojingi! Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos faktorių. Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra susilpninta. Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė,  oras ir šviesa - svetimi mums. Gimęs žmogus...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kartą žmogus vėlai
grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis
netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu
tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu
uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino
jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom,
kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… - sūnus
pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu
galėtum
man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų
kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo
kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą
dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis
tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti
tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis
išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?"
Praėjo
kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: "Gal jam
iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs
niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau
buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog
guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė
tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai
pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi,
ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar
keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl
įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,
ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų
turi? – nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau
dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia - lygiai penki šimtai.
Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo
ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Istorijos
moralas?

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra
per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg
smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš
tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks,
mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš
tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.

Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau
laiko nei šeimai.


Nežinomas autorius
Forumas
HS Forumo taisyklės
(113757 pranešimai)
paskutinis 2016-12-03 10:38:09
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(15191 pranešimai)
paskutinis 2016-12-02 18:14:33
Naujausi komentarai
Barry Hamilton
2016-12-03 06:02:22

Barry Hamilton
2016-12-03 05:04:24

Khalifa Steve
2016-12-02 04:06:06

Larry Fox
2016-12-01 14:17:22

payday loan
2016-12-01 12:52:46

RocioXRuma
2016-12-01 01:50:41

Jonna
2016-11-30 06:55:27

carlos juan
2016-11-28 13:41:33

xxx
2016-11-26 20:14:25

oceanicfinance
2016-11-26 17:52:08

Daniel John
2016-11-26 15:38:35

IRENE FERNANDEZ
2016-11-21 15:21:13

IRENE FERNANDEZ
2016-11-21 15:20:39

louis
2016-11-14 11:02:44

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės