www.homosanitus.lt - Naujos ir neišbandytos technologijos

„Visa teisybė pereina tris  pakopas. Iš pradžių iš jos pasijuokiama. Tada jai smarkiai  priešinamasi. O galiausiai ji priimama kaip akivaizdi“

Arthur  Schopenhauer

Vadinuosi - Enrico Grani, ir dabar aš gyvenu  Australijoje. Aš daugiau kaip dešimt metų intensyviai naudojau  mobilaus ryšio telefonus ir dėl to man išsivystė piktybinis  smegenų auglys. 2007 metais, iki mano gimtadienio likus maždaug savaitei, mano smegenyse buvo rastas 3 cm pločio ir 4 cm ilgio  piktybinis smegenų auglys. Prieš metus, 2006 metų lapkričio  mėnesį patyriau infarktą (pirmąjį). MRI tyrimai parodė, kad  smegenų auglys susiformavo smegenų dalyje greta ausies, kur visada  naudodavau savo mobilaus ryšio telefonus – būtent toje vietoje,  kur buvo mobilaus telefono antena. Aš siekiu informuoti jus ir jūsų  brangius žmones apie nepaprastą pavojų, kurį lemia mikrobangas  skleidžiantys prietaisai. Prašau atidžiai perskaityti apie mano  patirtį ir prašau nedaryti tų pačių klaidų, kurias padariau aš  pats.

Mano tėvas man  nuolatos sakydavo, kad mobilieji telefonai yra labai pavojingi ir kad  man gali susiformuoti smegenų auglys. Iš tiesų, dėl mano  naudojimosi mobiliuoju telefonu mes nemažai ginčidavomės. Aš  sakydavau: „Taip, taip, tėti, ką tu apskritai išmanai apie  mobiliuosius telefonus?“ Priekaištai į vieną ausį įeidavo ir  iš kitos išeidavo. Aš racionaliai aiškindavau, kad mobilus  telefonas tiesiog reikalingas mano verslui. Tačiau aš nesupratau,  kokią kainą už tai turėsiu sumokėti. Aš galvojau, kad  mankštindamasis ir valgydamas sveiką maistą galėsiu panaikinti  neigiamą poveikį – jeigu jis apskirtai egzistuotų! Juk,  galiausiai, VISIEMS mums yra sakoma, kad mobilieji telefonai mūsų  sveikatai visiškai nėra pavojingi. Pamenate? Aš labai klydau.  Mobilaus ryšio telefonai yra daug pavojingesni, nei žmogus galėtų  įsivaizduoti. Vien turėdami vieną iš šių prietaisų jūs mokate  mobiliųjų telefonų pramonei – jūs suteikiate jiems galią  griauti jūsų gyvenimą – ir galią padidinti sergančiųjų  skaičių. Tiesiog pagalvokite apie tai, kad mobiliųjų telefonų  pramonei metams bėgant aš sumokėjau tūstančius dolerių tam, kad  gaučiau galvos auglį (kuris visiškai sugriovė mano gyvenimą) –  tai sukelia pykinimo jausmą.

Aš džiaugsmingai atiduočiau visus savo pinigus (kurių dabar liko ne tiek jau ir daug) ir viską, ką dabar turiu, už galimybę vėl turėti sveikas smegenis. Aš buvau toks kvailas! Prašau, nedarykite tokios pačios klaidos. Jūsų smegenys daug vertingesnės nei prietaisas vadinamas mobiliuoju telefonu. Jeigu net ir perskaitę šį straipsnį tuo nepatikėsite, vadinasi, jums nėra jokių vilčių ir tai suprasite sunkiuoju būdu, kaip ir aš pats. Atsiminkite vieną dalyką, kada jums dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu bus diagnozuotas smegenų auglys ir jūs vos nuo to nenumirsite, paskambinkite į mobiliųjų telefonų parduotuvę ir pamatysite, kaip greitai jie baigs pokalbį ir padės telefono ragelį. Visos pardavėjų šypsenos, kurias atsimenate rinkdamiesi ir parduotuvėse žiūrinėdami įvairių mobiliųjų telefonų modelius paprasčiausiai dings ir dabar skausmo, kančios ir pažeminimo pasaulyje liksite visiškai vieni.

Po mano pirmojo infarkto buvo suparalyžuota mano kairioji ranka ir dabar turiu rimtų pažinimo funkcijų sutrikimų, o taip  pat problemų su savo rankos motoriniais judesiais. Dešinėje  parietalinėje skiltyje – būtent toje vietoje, kur naudojau  mobilųjį telefoną - buvo diagnozuotas piktybinis smegenų auglys. Taigi meningioma, piktybinis smegenų auglys buvo nustatytas iki mano  40-tojo gimtadienio likus savaitei. Tai man buvo tikras šokas,  jaučiau, kaip pakirto kojas. Tai buvo mano gimtadienio dovana,  kurios niekada nepamiršiu – niekada! Mano gimtadienis visada bus prisimenamas kaip “Smegenų auglio diena”. Kadangi tapau  neįgaliu, aš nebegaliu dirbti, tačiau tai nereiškia, kad negaliu  informuoti jūsų, kad nei jūs, nei jums brangūs žmonės niekada  nepatirtų mano likimo. Viskas, ką galiu dabar daryti savo gyvenime,  tai bandyti ir didinti šios rimtos problemos įsisąmoninimą.

Ačiū už gerų draugų, mokslininkų, epidemiologų ir  kelių gydytojų pagalbą, kurios dėka galėjau tiek daug sužinoti apie mobilaus ryšio telefonų, mobilaus ryšio telefono antenų  pavojus ir vis didėjantį aplinkos elektromagnetinio spinduliavimo (EMR), kuris paplito mūsų gyvenamoje aplinkoje, lygį. Jeigu mes  nieko nedarysime su tuo jau dabar, aš kaip ir daugelis garsių  mokslininkų esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų gyvenimui šioje  planetoje iškils rimta grėsmė. Vis dažniau pasirodo, kad  reikšmingas varlių, vamzdžių ir paukščių išnykimas susijęs  su didėjančiu mikrobangų spinduliavimo paplitimu mūsų gyvenamoje  aplinkoje. Aš bandau pasakyti, kad šiuo atveju, jeigu nebus  imamasi jokių veiksmų, mes stebėsime, kaip žmonės išnyks kaip  rūšis – jeigu žmonės ir toliau nekreips dėmesio ir neigs šią  problemą dar ir dėl kitos susijusios problemos: savanaudiškumo,  godumo ir kvailumo, kurie užkrečia mūsų gyvenimo būdą. Jeigu  mes ir toliau ignoruosime ir nenorėsime pripažinti šios situacijos  rimtumo, tada daug žmonių, vaikų, gyvūnų ir visų kitų gyvybės formų laikui bėgant susirgs ir numirs. Tai vyksta jau dabar!

Aš  dabar iš tiesų nuoširdžiai noriu, kad būčiau paklausęs savo  tėvo – bet aš buvau tikrai kvailas. Dabar, kai jau žinau tai, ką  žinau, esu įsitikinęs, kad pasitikėdamas mobiliųjų telefonu  pramone ir tikėdamas, kad mūsų vyriausybė apsaugos mane nuo šio  pavojaus, padariau didžiulę klaidą. Galiausiai, juk mobiliuosius  telefonus naudojo visi ir viskas buvo gerai. Jeigu būčiau geriau  supratęs du dalykus: (1) elektromagnetinio spinduliavimo poveikį, ir (2) akivaizdų mobiliųjų telefonų pramonės nupirktos  vyriausybės, kurią apakina bejausmis gobšumas, neatsakingumą –  aš niekada nebūčiau susidūręs su šia liūdna lemtimi.

Man  su mano negalia susitaikyti labai sunku, kadangi dėl jos tampa  sudėtingas kiekvienas mano likusio gyvenimo aspektas. Tačiau  žinodamas, kad mano negalios buvo galima išvengti, žinodamas, kad  daugybė mokslinių tyrimų jau prieš kelis metus parodė, jog  mobiliojo ryšio telefonų spinduliavimas sukelia DNR pažeidimus ir  piktybinių smegenų auglių formavimąsi, o taip žinodamas, kad dėl  pramonės godumo, iki mano auglio atsiradimo likus dar daug metų,  šie moksliniai tyrimai buvo visiškai ignoruojami, ir žinodamas,  kad to buvo galima išvengti, šiandien emociškai jaučiuosi ir su  tuo susitaikyti man dar sunkiau.

Dabar aš noriu jums visiems  pasakyti, kad esu įsitikinęs, kad mano smegenų auglį sukėlė  būtent naudojamas mobilaus ryšio telefonas. Ir aš meldžiuosi, kad  negalvotumėt, jog esate tie, kuriems pasiseks, ar tie, kurių tai  nepalies! Taip pat meldžiu negalvoti, kad jūs turite tam imunitetą  ar esate kitaip atsparūs! Elektromagnetinis spinduliavimas (EMR)  neskirsto. Jeigu naudojate mobilaus ryšio telefoną, tikimybė, kad  jums taip pat gali išsivystyti smegenų auglys (nekalbant apie kitas  rimtas sveikatos problemos), yra nepaprastai didelė. Aš nesiekiu  jūsų išgąsdinti, o greičiau jau pateikti nenuginčijamų faktų – faktų, kurių jūs galite dar nežinoti ir faktų, kuriuos  tiesiog privalote žinoti. Per paskutinius keletą metų žymiai  padidėjo žmonių, kuriems buvo diagnozuoti piktybiniai smegenų  augliai, skaičius (jau neminint kitų vėžinių ligų ir tokių  ligų kaip autizmas, ADHD (dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromo), CFIDS (chroniško nuovargio sindromo) ir t.t. atvejus). Dabar  piktybiniai smegenų augliai yra dažniausia vaikų mirčių  Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose priežastis (galiu  spėti, kad taip yra ir kitose valstybėse). Dabar epidemiologai  prognozuoja, kad per ateinančius dešimt metų šių ligų atvejų  padaugės mažiausiai 1000 procentų. Didžiulė smegenų auglių  epidemija jau visai šalia. Man labai liūdna stebėti vaikus su prie jų ausų “prilipusiais” mobiliojo ryšio telefonais; jie net  neįsivaizduoja, kas metams bėgant gali nutikti. Taip neturėtų  būti, tačiau būtent taip yra ir tai yra rimtas nusikaltimas  žmonijai, kurį daro patys žmonės. Aš tuo dabar tikrai  tikiu!

Mano gyvenimas dabar visiškai sugriautas. Dabar beveik  visada kenčiu nuo priepuolių, kurie labai skausmingi; atrodo, kad  mano kūnu vėl ir vėl bėga elektros srovė, o mėsa tiesiog bando  atsiskirti nuo kaulų. Man prireikė daugiau nei dviejų mėnesių  vėl išmokti vaikščioti. Tačiau aš esu kovotojas ir visada toks  būsiu! Aš visada bandžiau tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir  visada labai aiškiai suvokiau, koks svarbus yra mano kūnas ir  dvasinė stiprybė, taigi esu gana geros fizinės. Tiesiog aš  nežinojau, kokie iš tiesų pavojingi yra mobilieji telefonai. Po  to, kai iš mano smegenų buvo pašalintas auglys aš labai norėjau  greitai atsigauti, todėl aš mankštinausi, kilnojau svorius ir kai  tik galėjau ir vėl vaikščioti, savo kojomis galėjau iškelti  dvigubai daugiau nei mano kūno svoris siekiančią apkrovą. Aš  tiesiog norėjau susigrąžinti savo sveikatą, vėl gebėti dirbti  ir atgauti tą gyvenimo būdą, kurį kadaise turėjau!

Tačiau  nepaisant to, dėl savo būklės turiu daug ką iškęsti. Tai, ką  mobiliųjų telefonų įmonės man padarė savo melu ir savo gobšumu  yra nusikaltimas, kuriam aš neturėjau leisti įvykti. Tai, kas  nutiks vis didesniam žmonių skaičiui, galime vadinti „sistemingu  žmonijos genocidu“. Tai žinau ir aš, ir daug kitų žmonių.  Deja, tuo patikėti nori nepakankamai žmonių – žinoma iki tol,  kol kas nors panašaus nutiks ir jiems. Atrodo, kad jie yra nuo  narkotikų priklausomi, transo būsenoje gyvenantys zombiai –  priklausomi nuo savo mobilaus ryšio telefonų. Vienintelis skirtumas  tas, kad šiuo atveju naujasis “elektromagnetinis narkotikas” yra  mobilaus ryšio telefonas. Štai, ko iš tiesų nori mobilaus ryšio  telefonų pramonę ir atrodo, kad būtent tai buvo planuota ir  dabartiniu metu jau beveik ir pasiekta. Kodėl mobiliųjų telefonų  įmonės įkalba pasirašyti sutartį ir tada leidžia jums nemokamai  kalbėti? Tai atrodo kaip narkotikų pardavėjo elgesys. Kaip skelbia  posakis „nemokamas sūris tik pelėkautuose“. Nemokamos pokalbių  minutės reiškia, kad ilgiau bus naudojamas mobilusis telefonas, o  priklausomybė lems smegenų auglius, vėžinius susirgimus, negalią,  alergijas, prastą savijautą, o be to, kai tik nemokamos pokalbių  minutės baigsis, pajausite, kad prie to esate jau priklausomi, taigi  savo mobiliojo ryšio bendrovei turėsite mokėti dar  daugiau.

Mobiliųjų telefonų bendrovės mus žudo ir atrodo, kad niekas visiškai nesupranta, kas iš tiesų vyksta – arba jie yra taip įpratę ir priklausomi nuo savo mobiliųjų telefonu, kad  net neatrodo, kad tai jiems rūpėtų. Niekas negali paneigti, kad  mobilaus ryšio telefonai sukėlė mano piktybinį smegenų auglį,  išskyrus neetišką melą, kurį nupirko ir už kurį sumokėjo  mobiliųjų telefonų pramonė. Nesvarbu, kiek įrodymų pateiksi,  jie neigs tai iki begalybės, o juos palaikys brangiai apmokami  neetiški teisininkai, kurie apskritai neturi sielos! Tai absoliučiai  pasibjaurėtina! Šie žmonės pardavė savo sielas už pinigus ir auksą, ir tai buvo padaryta visų pasaulyje gyvenančių žmonių  sveikatos sąskaita!

Atėjo laikas man paviešinti savo  istoriją ir aš patariu jums (arba jūsų pažįstamam) atsidūrusiam  tokioje pačioje arba panašioje situacijoje taip pat viską  paviešinti. Aš nebijau mobiliųjų telefonų pramonės, nes mano  siela kupina meilės žmonijai. O jie visiškai neturi sielos, nes  priešingu atveju to nedarytų! Mobilaus ryšio bokštelių statymas  prie žmonių namų ir greta vaikų mokyklų, mobilaus ryšio  telefonų pardavimas mažiems vaikams, kai žinoma, kad vaiko kaukolė  yra plonesnė nei suaugusiojo ir kad vaiko smegenys nėra pilnai  susiformavusios ir dėl naudojamo mobilaus telefono yra stipriai  pažeidžiamos, yra visiškai neetiška ir neatsakinga. Nors mobilaus  ryšio bendrovės žino šiuos faktus, tačiau apakintos savo gobšumo  ir godumo ir toliau vykdo ironiškai teisėtą „nusikaltimą žmonijai“. Iš tiesų, man net neįdomu, ar jie bandys mane  nužudyti, ar bandys persekioti arba kitaip paveikti. Žinoma, juk jie  turi tiek pinigų, o aš neturiu nieko. Na ir kas! Aš bent jau esu  žmogus gyvenantis oriai ir sąmoningai – o tai daug daugiau, nei galiu pasakyti apie juos. Tris dienas pragulėjau komoje, patyriau  tris infarktus ir man buvo pašalinta nemaža dalis mano smegenų! Ar  dar reikėtų ką nors pridurti? Kaip aš galėčiau jų bijoti?

Mano gyvenimas visiškas šlamštas ir aš pažįstu daug  kitų įvairių visuomenės sluoksnių ir profesijų žmonių, kurie  taip pat stipriai nukentėjo. Tačiau kai žmogus buvo arti mirties  tiek kartų kiek aš, tada jau nebelieka baimės niekam. Aš tiesiog  noriu, kad ši mano istorija būtų paviešinta ir viliuosi, kad  perskaičius apie mano patirtį kai kurių žmonių gyvenimuose bus  galima išvengti panašaus į mano likimą. Dabartinis mano gyvenimo  tikslas yra išsaugoti gyvybes informuojant žmones apie mano  patirtį.

Čia, Australijoje, lankiausi skirtinguose televizijos kanaluose, ir nė vienas iš jų  nenorėjo nagrinėti mano istorijos. Man atrodo, kad ir jiems  mobilaus ryšio pramonė yra sumokėjusi, taigi ir jie yra nupirkti!  Tuo patikėti taip pat nėra taip jau sunku. Kiek žmonių dar turi  numirti, kad valstybėje būtų rimtai pažvelgta į elektromagnetinį  spinduliavimą (EMR) ir kad ši problema būtų nagrinėjama  pasauliniu mastu, kaip tai ir turėtų būti? Aš manau, kad daug  žmonių paprasčiausiai bijo kalbėti apie tai, nes nenori prarasti  savo turimo darbo. Kai tokie žmonės sėdės invalido vežimėlyje  ir nebegalėdami dirbti, aš galėsiu pasakyti tik tiek: “Jūs  turėjote galimybę kalbėti, tačiau pasirinkote tylėti”.

Tai iš tiesų mane labai pykdo, nes iš tiesų dėl to labiausiai kentės vaikai, kuriems dar visas gyvenimas prieš akis. Vaikų smegenys ir imuniteto sistema vis dar vystosi ir formuojasi. Mobilaus ryšio telefonų bendrovės visiškai ignoruoja šį faktą ir vilioja vaikus pirkti mobilaus ryšio telefonus naudodami Mickey Mouse animacinio filmo veikėjo atvaizdą ir taip siekia pritraukti vaiko dėmesio. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra „tyčinis nužudymas“. Kaip dar galėčiau tai pavadinti, kai jie žino visus duomenis, faktus ir tyrimus (išskyrus tuos, kuriuos jie sugeba suklastoti ir jais manipuliuoti), kai juos atlieka ir pristato etiškų mokslininkų ir tyrėjo armija, ir skelbia, kad šie dalykai yra pavojingi!

Šis mikrobangų spinduliavimas griauna žmonių  gyvenimus ir daugelis žmonių to net nesuvokia, nes atrodo, kad jie  savo simptomus priskiria kitiems dalykams. Žmonėms sunku suvokti,  kad kažkas, ko jie negali pajausti – pamatyti, paliesti,  paragauti, pauostyti ar išgirti – yra taip žalinga, ir daugelis  iš negali net įsivaizduoti, kad būtent tai ir yra tikroji jų  simptomų priežastis. Atrodo, kad apie problemą nieko nežino net  gydytojai, arba, jeigu jie tai žino, dauguma laiko liežuvį už  dantų (nes bijo prarasti savo darbus). Stulbinančias pinigų sumas  uždirba mobilaus ryšio bendrovės, farmacinės kompanijos,  gydytojai ir ligoninės. Ir kol jie visi pelnosi, visi atrodo  laimingi, tačiau tik iki tol, kai susirgs ir jie!

Savo mobilaus ryšio telefono paslaugoms 1996 metais išleidau apie 4000  Australijos dolerių. Vis dar negaliu patikėti, kad tiems  nusikaltėliams daviau pinigus ir taip pat net nesitikiu, kad jie  kada nors sugrąžins bent dalį tų pinigų.

Pačioje  mobilaus telefono naudojimosi pradžioje aš virš ausies (toje  vietoje, kur buvo diagnozuotas auglys) pradėjau jausti deginimą,  tačiau tuo metu apie tai daug apie tai negalvojau, manau, kaip ir  daugelis iš jūsų. Tačiau kai pagalvoju apie tai, prisimenu, kad  kelis kartus turėjau baigti pokalbį mobiliuoju telefonu todėl, kad  skausmas būdavo paprasčiausiai nepakeliamas ir vėliau, kai  skausmas nuslūgdavo, vėl perskambindavau skambinusiam žmogui. Taip  pat nuolat jausdavau galvos skausmus bei akių skausmą, tačiau ir  vėl gi, maniau, kad tai dėl darbe patiriamo streso ir įtampos.  Pradėjau pastebėti net ir tai, kad blogėja mano atmintis ir kad  važiuodamas galėjau pasiklysti, nors anksčiau puikiai  orientuodavausi aplinkoje. Visi šie simptomai prasidėjo drauge su  verslu ir mobilaus ryšio telefono naudojimu. Galiausiai, po 17  mėnesių darbo pasitraukiau iš verslo.
Per tą laiką dėl  galvos skausmų apsilankiau pas penkis gydytojus. Nė vienas iš jų  nepatarė man nebesinaudoti mobilaus ryšio telefonu. Jie tiesiog  diagnozuodavo man galvos skausmus dėl įtampos ir streso ir  išrašydavo panadolio arba aspirino, ar kokių nors kitų vaistų,  kurių paprastai nevartodavau, nes niekada nepasitikėjau  medikamentais. Jeigu bent vienas iš šių gydytojų būtų paskyręs  MRI smegenų skenografiją arba CT smegenų skenografiją, aš  tikriausiai šiandien nebūčiau toks neįgalus. Jeigu mano smegenų  auglys būtų diagnozuotas anksčiau, tikėtina, kad dabar dirbčiau  ir mėgaučiausi gyvenimu.

Smegenų reabilitacijai vadovavusi  komanda buvo tiesiog priblokšta mano pažanga po smegenų auglio  pašalinimo. Tačiau jie atrodė visiškai nieko nenutuokiantys apie  EMR pavojų ir dažnai savo priimdavo savo mobiliųjų telefonų  skambučius tiesiogiai, visai netoli mano galvos. Jie iš tiesų  turėjo suprasti, kad neturėtų šių mikrobangas skleidžiančių  prietaisų glausti prie savo galvos ir ypač arti ligonio, kuriam  neseniai buvo išpjautas auglys, galvos. Tačiau kaip ir daugelis  žmonių jie visiškai nieko nenutuokia apie šio EMR ginklo pavojus. Tai taip ironiška ir prieštaringa, kad medikų profesijas turintys  žmonės – t.y. žmonės, kurie turėtų padėti mums – nieko  nežino apie žalingą EMR poveikį visiems gyviems organizmams. Jei  pasiseks, ateityje – jeigu tokia bus – tai pasikeis! Reikia  pažymėti, kad žmonės patys turi tirti EMR poveikį. Aš  asmeniškai atlikau tyrimą apie EMR ir savo būklę. Gydytojai yra  paprasčiausiai pernelyg patenkinti ta galimybe tiesiog išrašyti  vaistus, tačiau jie giliau negalvoja apie ligas sukeliančias  priežastis.

Dabar mano vienintelis gyvenimo tikslas yra  informuoti žmones apie pavojus, kuriuos lemia belaidžio ryšio  technologija. Ką dar aš galiu padaryti? Aš tiesiog tikiuosi, kad  žmonės yra pakankamai protingi, kad manęs išklausytų. Vienintelis mano troškimas, kad žmonės gyventų, o ne mirtų!

Mano  tėvui: tėti, aš atsiprašau, kad tavęs nepaklausiau ir tave  nuvyliau. Tėti, tu buvai teisus kaip ir visada ir kaip visada aš  sumokėjau kainą už tai, kad neįsiklausiau į tavo išmintingus  žodžius. Tik šį kartą klaidos ištaisyti aš negaliu. Aš  neįgalus visam gyvenimui. Atsiprašau, tėti, ir atleisk man už mano kvailumą.

Norėdami daugiau paskaityti apie mano patirtį, prašau apsilankykite žemiau nurodytoje mano interneto svetainėje, kur rasite visą pasakojimą nuo tos akimirkos, kai man buvo diagnozuotas smegenų auglys.

„Tiesa jus išlaisvins“

teksto originalas : http://www.curezone.com/forums/fm.asp?i=1166707

Khurana VG, Teo C, Kundi M, Hardell L, Carlberg M. . 2009 balandis
Australijos Nacionalinis Universitetas, Australija; Neurochirurgijos skyrius, Canberra ligoninė, Garran ACT 2605, Australija.

Bendra informacija. 

Neseniai vėl kilo diskusijos dėl mažo intensyvumo  elektromagnetinio spinduliavimo iš tokių šaltinių kaip elektros  energijos tiekimo linijos, tinklo įranga ir mobilaus ryšio  telefonai, poveikio sveikatai. Pristatytame požiūryje autoriai  bando atsakyti į toliau pateiktą klausimą: ar egzistuoja  epidemiologiniai įrodymai, kurie leistų teigti, kad tarp ilgalaikio  naudojimosi mobilaus ryšio telefonu ir smegenų auglio susiformavimo  rizikos egzistuoja ryšys? Drauge su ilgalaikių epidemiologinių  duomenų meta-analize pristatoma mobilaus ryšio telefonų  technologijos apžvalga, aptariami laboratorijos duomenys,  biologiniai mechanizmai ir piktybinių smegenų auglių dažnumas.  Metodai: tam, kad tyrimai būtų įtraukti į pateiktą meta-analizę tyrimai turėjo atitikti toliau pateiktus kriterijus: (i) apie tyrimą  turėjo būti išleista publikacija žurnale, kur su ja galėjo  susipažinti tos pačios amžiaus ar socialinės padėties žmonių  grupė; (ii) tyrime turėjo dalyvauti dalyviai, naudojantys mobilaus  ryšio telefonus 10 metų ar ilgiau (t.y. „latentinis periodas“  turėjo siekti mažiausiai 10 metų); ir (iii) taip pat turėjo būti  pateikiama ilgalaikių naudotojų „latentiškumo“ analizė (t.y. analizė, ar atsiradęs smegenų auglys susijęs su ta galvos puse,  prie kurios dažniausiai buvo naudojamas mobilaus ryšio telefonas). Tai meta-analizė, kurios metu buvo nagrinėjama 11 ilgalaikių šios  srities epidemiologinių tyrimų. Rezultatai: rezultatai rodo, kad  mobilaus ryšio telefoną naudojant apytiksliai dešimt metų arba  ilgiau, rizika, kad toje pačioje galvos pusėje, kurioje dažniausiai  naudojamasis mobilusis telefonas, išauga beveik dvigubai. Duomenys  parodė, kad gliomos ir akustinės neuromos atveju statistinis  reikšmingumas yra, tačiau meningiomos atveju statistiškas  reikšmingumas nustatytas nebuvo. Išvada: autoriai pateikia išvadą,  kad yra pakankamai epidemiologinių įrodymų, jog tarp ilgalaikio  mobilaus ryšio telefono naudojimo ir ipsilateralinio smegenų auglio  atsiradimo egzistuoja ryšys.

Originalus tekstas: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19328536

Vertė: Indrė Knystautaitė