Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
7 minut?s ir liekna, kaip nendr?!
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / 7 minut?s ir liekna, kaip nendr?!
Kartais tenka matyti moteris ir vyrus, jaunuolius ir jaunuoles valandų valandas intensyviai liejančius prakaitą ir pinigus sporto klubuose – tam, kad atsikratyti  darkančio grožybę riebalų sluoksnio ant savo kūno ir atrodyti liekniau. Žvelgiu į juos ir galvoju: jei žmonės daugiau dirbtų  galva, mažiau reiktų dirbti likusiai kūno daliai, sutaupytų  brangaus laiko ir prakaito – nuo dehidratacijos oda glemba, o mineralų stoka išklibina dantis. :)
Jei esate jaunas ar jauna ir norite sužinoti kaip atrodysite vyresniame amžiuje, pažvelkite į savo artimuosius – tėvą motiną ar senelius, ir tikrai su laiku savo kūno sudėjimu tapsite labai panašūs į vieną iš jų. Visa tai nulemia genetika. Begemoto vaikai gali būti tik begemotukai, bet ne stirniukai. Kad ir kaip benorėtų begemotas numesti savo lašinius ir imti striksėti kaip stirna, jam šito neleis padaryti jo DNR molekulėse užrašyta informacija – begemotas intensyviai kaups riebalus.

  Štai ir pūškuoja gatvėmis žmogeliai dėl DNR kaltės ir įpročių virtę „begemotais“ ir „begemotėmis“, nors kiekvienas iš jų norėtų tapti vėl stirnomis, kaip jaunystėje. Dalis iš jų užsispiria ir keliauja sporto salėn kilnoti svarmenų, bėgti nuobodžiai slenkančiu takeliu ar įkyriai tampyti treniruoklio rankenas. Prakaitas liejasi upeliais, sąnariai stena,  laikas bėga, tačiau kūno apimtys tik  didėja, o raumenų reljefas neryškėja nors tu ką. Po tokių treniruočių  apetitas – žvėris. Neviltis, depresija ir dar didesnis šaukštas rankoje...

  Bet jums gali padėti magiškas skaičius. Koks? Atspėkite. Taip. Atspėjote – skaičius septyni. Jei tiksliau septynios minutės. Septynios minutės intensyvios ir visiškai kitokios treniruotės, nei jūsų lig šiol išbandytos.

  Tokio paties svorio riebalų kiekis užima penkis kart didesnį tūrį, negu raumenys. Kad ženkliai pasikeistų jūsų išvaizda, kur kas efektyviau sudeginti dalį riebalų, nei užauginti raumenyną ir tapti žmogumi-kalnu. Juk raumenų jūs turite pakankamai – vaikščiojate, bėgiojate ir netgi sugebate nuolat nešioti su savimi savo riebalų maišą. Taigi jūsų raumenys pakankamai tvirti ir jų jums užteks tikrai, jei sudeginsite nereikalingą riebalų naštą. Tik bėda, kad tie riebalai lengvai kaupiasi, bet labai sunkiai dega. Tačiau yra metodika, kuri gali priversti tuos riebalus degti ir taip ne tik jus gražinti, bet ir taupyti jūsų pinigus, nes riebalai, virtę taip reikalinga jūsų kūnui energija, numalšins dar ir jūsų poreikį nuolat šlamšti.

  Normalaus žmogaus organizme vidutiniškai yra apie 15 kilogramų riebalų, kurie pasiskirstę trisdešimtyje milijardų ląstelių. Nutukusio žmogaus organizme šių ląstelių yra daugiau ir jose riebalų kiekis didesnis. Riebalų ląstelės žmogui yra reikalingos – šiuose mini fabrikuose gaminamos tokios organizmui svarbios medžiagos kaip leptinas, interleukinas-6, properdinas, medžiagos, kurios moduliuoja imuninę sistemą, kovoja su infekcijomis ir vėžiu, padeda atsikratyti nereikalingo svorio ir valdo fertiliškumą.
  Riebalai skiriasi ir savo spalva. Jie gali būti balti ir rudi. Didžioji dalis riebalų sankaupų yra baltieji riebalai. Rudųjų riebalų yra labai nedaug, bet jie yra labai svarbūs organizmui, nes sintetina baltymus, reguliuojančius organizmo medžiagų apykaitą. Rudieji riebalai yra tik aplink aortą ir tarp menčių. Jų sintetinamas baltymas gali tapti stipriu „riebalų degintoju“ ir priversti jūsų organizmą reaguoti taip, kaip reaguoja jis į fizinius pratimus, ir riebalus deginti netgi tada, kai jūs valgote.
  Baltieji riebalai yra dviejų tipų – poodiniai riebalai (jie sudaro tris ketvirtadalius visų organizmo riebalų) ir vidiniai riebalai, esantys giliau organizme ir kietesni, nei  poodiniai. Riebalai, dengiantys vidaus organus, vadinami visceraliniais riebalais ir jie yra patys pavojingiausi – juose yra auglio nekrozės faktorius, jie didina kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, provokuoja cukraligę, infarktą...Kuo daugiau visceralinių riebalų, tuo didesnė širdies-kraujagyslių ligų tikimybė.

  Riebalų ląstelės yra apvalios, kurių viduje yra lašelis riebalo – glicerolio. Gavusi ląstelė signalą viduje esančio fermento pagalba ištirpina riebalo lašelį, šis atsipalaiduoja iš ląstelės ir sudega, paleisdamas fermento  lipazės procesą. Riebalo atsipalaidavimas iš ląstelės vadinamas lipolize. Lipolizė neturi nieko bendro su raumenų „statyba“(hipertrofija), o tai reiškia, kad kilnojant svorius, riebalų atsikratyti nelabai pavyks. Nežiūrint į tai, kad riebalai deginami raumenyse, riebalų deginimo procesas negali vykti, jei riebalai iš riebalinių ląstelių nėra atpalaiduojami.

 Lipazės yra skrandžio, kasos, žarnyno sultyse, tačiau riebalų skaidymo procesą šis fermentas paleis tik tada, kai gaus signalą. Kiekvienos riebalų ląstelės paviršiuje yra receptoriai (mikroskopinės „meškerėlės“), kurie ir gaudo signalus, o signalas jiems – medžiaga jungiklis G-baltymas, kuris yra ląstelės išorėje. Jeigu norite atpalaiduoti iš ląstelės riebalus ir juos sudeginti, turite padaryti taip, kad G-baltymas pakliūtų ant riebalinių ląstelių receptorių. Kas kontroliuoja šį procesą? Jūsų genai.  Galite paprieštarauti, jog riebalai nesikaups, jei mažiau valgysite. Taip, tačiau ėmus valgyti, jie kaupsis ten ir taip, kaip užrašyta jūsų genetiniame kode – jūsų figūra taps panaši į kažkurį iš senesnių jūsų giminės atstovų. 1994 metais dr. D.M.Fridman ir jo grupė iš Rokfelerio universiteto Niujorke atrado geną ob (obesity - nutukimas), kuris kontroliuoja kūno svorį. Kiekviena ląstelė  iš to 30 milijardų   turi jį ir saugo riebalus, kaip Sargis prie kaimyno būdos. Nė mažiausia dalelė riebalų negali būti atiduota iš ląstelės be šio geno žinios. Jis taip pat nusprendžia kur ir kiek kūne turi riebalo kauptis.

  Jei  riebalai organizme kaupiami ir skirstomi genų pagalba, tai ir atsisakyti jų galima tik paveikus šiuos genus. Kad riebalus šie genai leistų iš ląstelės atidavinėti galima juos paveikti dviem metodais – maistu ir fiziniais pratimais. Kad fiziniais pratimais galima,  gal ir patikėjote, bet, kad valgant riebalai tirptų – čia tai jau ne visai įtikinama. Ar ne? Bet taip yra. Kai kurie produktai būtent taip ir veikia. Bet apie juos vėliau. Dabar apie pratimus. Tai kaip gi aktyvuoti fermentą lipazę? Kas yra ta kibirkštis, kuri paleidžia šį mechanizmą? Šios kibirkšties pavadinimas – medžiaga adrenalinas. Be adrenalino jūs niekaip nepriversite riebalinės ląstelės atiduoti riebalus. Bet yra viena labai svarbi sąlyga – adrenalino turi būti tam tikras kiekis, kitaip sakant, yra adrenalino barjeras, kuris kiekvienam yra skirtingas ir su žmogaus amžiumi jis kinta – kuo žmogus vyresnis, tuo adrenalino reikės daugiau, kad įveikti šį barjerą. Dėl šios priežasties jaunam žmogui užtenka bendrų fizinių pratimų – pabėgioti, pašokinėti, padirbėti sode ar prie automobilio remonto ir antinksčiuose pagaminto adrenalino užtenka visam organizmui, kad peržengti barjerą, kuris sąlygoja riebalų atidavimą į  raumenų „krosnį“. Adrenalino barjeras kiekvienam yra individualus. Dėl šios priežasties vieni riebalus degina lengvai, o kitiems tenka labai daug plušėti. Taigi tam, kad riebalinės ląstelės atiduotų savo tą riebalų lašelį, reikalinga tam tikra individuali adrenalino koncentracija ir ją pasiekti vyresniame amžiuje galima tik labai aktyviais fiziniais pratimais – tam, kad raumenims pareikalavus padidinto kraujo kiekio, kartu su juo atkeliautų ir didesnis kiekis adrenalino. Raumenys savo darbu pritraukia riebalinėms ląstelėms adrenaliną. Jeigu treniruosite visus kūno raumenis – treniruoklis, slidės, bėgimas, krepšinis ir t.t., tai kraujo apytaka pagerės visame kūne ir adrenalino kiekis bus per mažas, kad peržengti adrenalino barjerą ir imti aktyviai deginti riebalus. Todėl fizinius pratimus aktyviai atlikti reikia tik toms raumenų grupėms, kurios padengtos storiausiu riebalų sluoksniu arba toms, kurias norite paryškinti, tai yra sudeginti jas dengiančius riebalus. Tam, kad riebalai būtų pradėti atpalaiduoti iš riebalinių ląstelių, jums tereikia 7 minutes maksimaliai fiziškai apkrauti raumenis, virš kurių norite, kad riebalinis sluoksnis suplonėtų. Akcentuoju: maksimaliai. Tik tokiu atveju jūs peržengsite adrenalino barjerą ir riebalai ims degti. Perspėjimas: piktnaudžiauti adrenalinu negalima – streso hormonas turės ir pašalinių poveikių. Tik nuoseklus ir saikingas darbas palaipsniui pavers jūsų kūną tokiu pat, kaip jaunystėje – stangriu ir su ryškiu raumenų reljefu. Kodėl  7 minutės ? Todėl, kad tai optimalus laikas, per kurį raumenys turi gauti maksimalų kraujo kiekį su adrenalinu. Jei laikas trumpesnis, neperžengiamas adrenalino barjeras. Jei laikas ilgesnis, organizmas įjungia kompensacinius mechanizmus. Be to, užsiiminėjant iki 7 minučių, dingsta alkis. Užsiiminėjant virš 7 minučių – alkis išauga. Tai surišta su galvoje esančios pagumburio liaukos – smegenėlių gaminamu hormonu neuropeptidu Y, kuris saugo jus nuo persitreniravimo ir sukelia jums apetitą po ilgos treniruotės, stimuliuodamas alkio centrą smegenyse, tam, kad atstatyti prarastą energiją. Tai vyksta be jūsų sąmonės pagalbos – nesąmoningai. Yra ir dar vienas „povandeninis rifas“ - treniruojantis ilgiau nei 7 minutes ima aktyviai gamintis endorfinai ir jūsų nuotaika ima gerėti, bet endorfinas irgi stimuliuoja jūsų apetitą.

 Atliekant 7 minučių fizinius pratimus būtina: visą laiką kvėpuoti, pajutus skausmą kurioje nors kūno vietoje, pratimus nutraukti, treniruotis gerai išvėdintame kambaryje, nesitreniruoti pavalgius, apsirengti taip, kad oda lengvai kvėpuotų. 7 minutės – tai tas laikas, kai adrenalinas aktyvuoja riebalų atpalaidavimą, bet dar nepradedamas gaminti neuropeptidas Y ir endorfinai.

  Tam, kad imtų degti riebalai, būtina atlikinėti ne mažiau trijų pratimų – jie turi apkrauti visus treniruojamos vietos raumenis maksimaliai. Pratimai vienas po kito atliekami be pertraukos!

Stop signalai, kuriuos pajutus, pratimus reikia nutraukti : uždusimas,  raumenų spazmai, kosulys, skausmas krūtinėje, spaudimas krūtinėje, galvos svaigimas, labai intensyvus prakaitavimas.

Kaip intensyviai turi būti atliekami pratimai? Taip, kad suprakaituotumėte, uždustumėte ir pulsas būtų pakankamai dažnas. Čia turime omenyje sveikus žmones, kurie neturi jokių sveikatos sutrikimų. Minimalus užsiėmimų dažnumas – 4 kartai per savaitę, maksimalus – 7.
 Būtina sąlyga : 40 minučių po treniruotės negalima nieko valgyti! Galima ir būtina gerti tik  vandenį. Suvalgius ką nors, kraujas (o kartu ir adrenalinas) sutekės į skrandžio zoną ir treniruotė nueis šuniui ant uodegos :) Iš to seka, kad ir aktyvi fizinė veikla per tą 40 minučių nenaudinga – juk kraujas irgi tekės į dirbančius raumenis. Ypatingai po treniruotės kenkia riebus maistas – svoris tada ne tik nekrenta, bet dar ir priauga.

 Riebalų deginimo procesas po treniruotės tęsiasi net 6 valandas! Todėl labai svarbu kuo ir kaip  per tą laiką maitinsitės. O maitintis reikia taip, kad valgymo metu į jūsų organizmą pakliūtų 50 proc. angliavandenių, 30 proc. riebalų ir 20 proc. baltymų. Žinoma, tiksliai tuos procentus sugaudyti neįmanoma, tačiau tai teorinis taškas, prie kurio reikia artėti. Per parą reiktų suvartoti apie 1500 kalorijų.

Kuo geresnė tokia svorio reguliavimo metodika už kitas ? O gi tuo, kad nereikia badauti, nereikia eiti į sporto klubą (jei norite pabendrauti su draugais ar pažįstamais, nebūtina tam lipti ant treniruoklio), sutaupote pinigų, laiko  ir svarbiausia  - nežalojate savęs visokiomis mono ir „popo“ dietomis, dietomis, kurios vienaip ar kitaip išderina jūsų organizmo mineralų ir vitaminų balansą.

Bet prieš griebdamiesi žemiau esančių pratimų, labai įdėmiai išstudjuokite dar vieną strapsnį – "Kaip numesti riebalų maišą visam laikui". Ne perskaitykite, bet išstudijuokite. Tam, kad suprastumėte, jog stebuklų nebūna ir  tol, kol jūsų organizme Krebso cikle bus energija gaminama tik iš angliavandenių, tol jokios "7 minutės" jums iš esmės nepadės. Ten, beje,  yra ir atsakymas, kodėl būtent reikia maitintis maistu, kuriame yra daug riebalų.

FIZINIAI PRATIMAI

1.Sėdmenims
Atsistokite ant kelių. Rankos tiesios, delnai ir kojų pirštai remiasi į grindis. Ištieskite dešinę, sulenktą per kelią, koją atgal ir į viršų. Nugara turi išlikti tiesi. Pakelkite koją taip, kad klubas taptų lygiagretus grindims. Padas turi būti horizontalus grindims, pėda atpalaiduota. Kartokite iki visiško kojos pavargimo, po to keiskite koją. Keliant koją, raumenis įtempkite. Neišrieskite nugaros ir nekelkite kojos per aukštai.
Prat1.gif
Atsigulkite ant pilvo, ištieskite kojas, sukryžiuokite rankas ir pasidėkite ant jų smakrą. lėtai pakelkite kairę ištiestą koją maždaug 10 cm. Dubuo neturi pasikelti nuo grindų. Keiskite koją, didinkite greitį ir taip „plaukite“ iki išsekimo. Nekelkite kojos per aukštai – dubuo turi likti ant grindų.
Prat2.gif
Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kojas per kelius, ištieskite rankas ant grindų greta liemens, delnais  į grindis. Pakelkite dubenį į viršų kiek galite aukščiau, įtempkite ir atpalaiduokite dubens raumenis, lėtai grįžkite į pradinę padėtį. Intensyviau. Stipriau remkitės pėdomis į grindis.
Prat3.gif
2.Viršutinei klubų daliai
Atsigulkite ant kairio šono, kojas suglauskite ir sulenkite per kelius. Klubai turi būti vienoje linijoje su liemeniu. Dešinę ranką užsidėkite už galvos, kaire apimkite dešinį šoną. Vienu metu kelkite suglaustas kojas ir viršutinę nugaros dalį. Atsipalaiduokite ir grįžkite į pradinę padėtį.
Prat4.gif
Atsisėskite ant grindų prie sienos, atsiremkite į ją nugara, ištieskite dešinę koją į priekį, pėdą pasukdami į išorę, kairę koją sulenkite per kelią. Pakelkite dešinę koją nuo grindų maždaug 10 cm. lėtai pasukite dešinę pėdą  į išorę, pajusdami įtampą klubo raumenyse, ir grįžkite į pradinę padėtį, Kartokite pratimą iki išsekimo ir po to keiskite koją. dubuo turi būti priglaustas prie sienos, koją nekelti aukščiau kaip 10 cm.
Prat5.gif
Atsigulkite ant dešinio šono, ištieskite kojas. Paremkite kaire ranka galvą. Pakelkite tiesią dešinę koją. Tieskite šiek tiek dešinę (viršutinę) koją į priekį. Sukite dešine koja, kaip parodyta paveikslėlyje. Apsukus pilnai ratą, grįžkite į pradinę padėtį. pratimą kartokite iki išsekimo ir keiskite koją. Galima šį pratimą atlikti ir lėčiau, bet rezultatas bus geresnis atliekant jį greitai.
Part6.gif
3.Vidurinei ir apatinei klubo daliai
Atsistokite ant kelių, sukryžiuokite sulenktas rankas prieš save. Įtempkite pilvo preso raumenis. Išlaikydami nugarą tiesią, atsilenkite kiek galite atgal. Įtempkite raumenis ir grįžkite atgal, į pradinę padėtį.
Part7.gif
Išskėskite kojas, pėdas pasukite į šonus, rankos ant liemens. Išlaikydami nugarą tiesią, prisėskite, rankas perkeldami ant klubų, šlaunų. Sėskite tol, kol jūsų klubai netaps beveik lygiagretūs grindims. Lėtai atsipalaiduokite ir grįžkite į pradinę padėtį. Klubų ir sėdmenų raumenys turi būti visą laiką įtempti.
Prat8.gif
Atsigulkite ant kairio šono, kojas suglauskite ir ištieskite. Kaire ranka paremkite galvą, dešine atsiremkite į grindis prieš save. Lėtai kelkite dešinę (viršutinę) koją. Įtempkite klubo raumenis, užsilaikykite, po to gražinkite koją į pradinę padėtį. Kartokite pratimą iki išsekimo, po to keiskite koją. Keldami viršutinę   koją, apatinę koją ir klubą labiau spauskite prie žemės. nekelkite kojos per aukštai – 45 laipsniai, ne aukščiau.
Prat9.gif
4.Rankoms
Atsiremkite kaire ranka į kėdės atlošą, kairę koją atstatykite į priekį, dešinę – atgal. Truputį pasilenkite į priekį, Suspauskite dešinę plaštaką į kumštį ir sulenkite  ranką per alkūnę, prispausdami ją prie liemens. Atlenkite ranką atgal taip, kad alkūnės ir pečių linija būtų lygiagreti grindims. Tieskite dilbį atgal, ištiesdami ranką ir pasukdami kumštį delnu į viršų. Įtempkite rankos raumenis ir grįžkite į pradinę padėtį. Dilbį tieskite su jėga. nesulinkite per daug, jūsų nugara turi sudaryti maždaug 45 laipsnių kampą.
Prat10.gif
Atsistokite prieš sieną maždaug 50 cm atstumu. Atsiremkite į ją ištiestomis rankomis pečių aukštyje. Nugara tiesi. Lėtai prisilenkite prie sienos, nugara tiesi. Sekite, kad alkūnės neišsiskėstų į šonus. Sustokite, kai jūsų veidas bus maždaug 10 cm iki sienos ir grįžkite į pradinę padėtį. Viso pratimo metu jūs turite stovėti ant pirštų galiukų.
Prat11.gif
Kojos pečių plotyje, rankos suspaustos į kumščius, sulenkite rankas per alkūnes ir pakelkite dilbius taip, kad jie būtų lygiagretūs grindims, o alkūnės prispaustos prie šonų, kaip paveikslėlyje. Pakelkite per alkūnes sulenktas rankas prieš save taip, kad pečiai taptų lygiagretūs grindims, o kumščiai būtų pasukti delnais į priekį. Ištieskite rankas, pakeldami jas virš galvos. Greitai grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą atlikite su jėga, įtempdami raumenis. Rankas kelkite į viršų, bet ne prieš save.
Prat12.gif
5.Pilvui
Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kojas per kelius. Sulenkite rankas per alkūnes. plaštakas suspauskite į kumščius, rankas prispauskite prie krūtinės, kaip parodyta paveikslėlyje. Pakelkite viršutinę liemens dalį nuo grindų 5-10 cm. Sukite liemenį į kairę, sukite liemenį į dešinę. Grįžkite į pradinę padėtį ir kartokite pratimą iki išsekimo. Sukdami liemenį su jėga pakelkite petį link priešingo kelio.
Prat13.gif

Atsigulkite ant nugaros, susidėkite rankas už galvos, sulenkite dešinę koją per kelią, kairę laikykite tiesią pakeltą šiek tiek nuo grindų. Traukite dešinį kelią prie krūtinės, kaip parodyta paveikslėlyje. Ištieskite dešinę koją, sulenkite kairę per kelią ir traukite ją link krūtinės. kartokite pratimą iki išsekimo. Šį „važiavimą dviračiu“ reikia atlikti greitai, laikant kojų raumenis visą laiką įtemptus.
Prat 14.gif
Kojos šiek tiek plačiau už pečių plotį. Įtempkite sėdmenis, suspauskite rankas į kumščius. Pakelkite dešinę ranką virš galvos, kairę ant juosmens. Lenkiantis į kairę, tempkitės dešine ranka kairėn į viršų. Kaire ranka siekite dešinės liemens pusės, kaip paveikslėlyje. Lenkitės į dešinę, pakeitę rankas. Kartokite pratimą iki išsekimo. Turite siekti abiem rankomis, nenuleiskite apatinės rankos žemyn. Apatinė ranka turi su jėga siekti priešingos liemens pusės, kaip ir viršutinė
.
Prat15.gif

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (72)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Mokslų specializacija sudarė sąlygas labiau pažinti gamtą, tačiau specializacija  tuo pačiu  labiausiai ir trukdo suprasti gamtą, kaip visumą.
Paradoksas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(128534 pranešimai)
paskutinis 2017-05-29 01:22:50
Bendrieji sveikatos klausimai
(41 pranešimai)
paskutinis 2017-05-04 22:58:21
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(17354 pranešimai)
paskutinis 2017-05-27 20:34:16
Naujausi komentarai
ijozojaxi
2017-05-29 01:20:34

ileqeuka
2017-05-29 01:17:50

uadelanosv
2017-05-29 01:17:19

AlfredPax
2017-05-29 01:15:32

rsayuyamiwaz
2017-05-29 01:15:22

Chasfluony
2017-05-29 01:14:46

Jameschuro
2017-05-29 01:13:40

ofihefe
2017-05-29 01:11:19

uzijecitakiwo
2017-05-29 01:10:44

Charlessuche
2017-05-29 01:10:37

iwupokuzy
2017-05-29 01:07:53

Steventem
2017-05-29 01:07:50

dezaxutur
2017-05-29 01:06:44

ApokoaloMon
2017-05-29 01:06:18

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės