Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Aliej? ir žuv? tauk? mitai
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Aliej? ir žuv? tauk? mitai
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki chromosomų.

Mums jau kuris laikas gydytojų, dietologų ir visokių kitokių „patarėjų“ kalama į galvą, jog įvairius aliejus valgyti yra sveika, tačiau ar iš tikro taip yra?

Jeigu įjungtume logikos likučius į darbą ir nukreiptume juos į tolimesnę praeitį, tai šie sugeneruotų jums štai tokią mintį ir galvoje ją rikteltų gana garsiai: „Na nevalgė mūsų protėviai tiek tų aliejų, nevalgė!“  Nereikia atgal toli eiti, pakaks kokio šimtmečio ir pamatysite, kad aliejus buvo prabanga (ypač šiauriečiams), jo išgavimas reikalavo papildomo darbo, įrangos, aliejus blogai laikėsi, greitai gedo (ar labai ilgai skanus išlieka parsineštas iš turgaus sėmenų aliejus?). Tačiau atsiradus technologijoms, šaldytuvams ir galimybei pigiai prisiauginti, tarkim, rapsų, kai kam atsirado ir didžiulis potraukis iš viso to išspausti dar ir gerus pinigus.

Noras išsunkti pinigėlių atsirado ne tik aliejingus augalus auginantiems. To paties griebėsi ir žuvų augintojai – išgryninti riebalus galima ne tik iš tų žuvies dalių, kurias noriai perka, bet ir iš tų, kurios eina į atliekas. Prasukę plačiai ir garsiai reklaminę kompaniją, kad žuvų taukai labai sveika, jie juos pardavinėja sėkmingai ligi šiol. Jų dabar tiek prigamino, kad nebespėjame jų suvartoti – nuolaidos jų pirkimui brukamos jau ir eiliniuose prekybos centruose. Plaukia taukeliai į platesnius vandenis, galutinai apsemdami žmogelių smegenis  kaip tas išsiliejęs naftos gaivalas Floridos pakrantėse, tik skirtingai nuo pastarojo, šios dėmės beveik niekas nebando sugraibyti, kad galutinai neužgožtų galutinius blaivumo likučius.

Tas, kas yra ragavęs žuvų taukus iš buteliuko, o ne kapsulėmis, tas gerai žino kaip „maloniai“ jie nuteikia gomurį. Nemažai yra ir aliejų, kurių skonis burnoje tikrai nėra tirpstantis, skirtingai nuo kaimiškų lašinukų, kuriuos galima su malonumu valgyti vienus  net ir neparūkytus, tik   pasūdytus. Ar jau taip ta gamta žiauriai suklydo su tais riebalų skoniais, kad tai, kas sveika,  nėra labai skanu? Matyt nesuklydo.

Ar ne keista, kad žuvies taukų suvartojimas išaugo, bet širdies ir kraujagyslių ligų nesumažėjo? Atvirkščiai – jos dar labiau plinta. Ne keista? Vartojam vaistus nuo ligos, o šiai nė motais. Matyt ne viskas tikrovėje yra taip, kaip mums ją piešia Hipokrato priesaiką davusieji.

Genialusis gydytojas E.Revici vienas iš pirmųjų suprato kokį svarbų vaidmenį organizme vaidina riebalai. Jis vienas iš pirmųjų suprato, kad organizmo organizaciniai lygiai yra atskirti tarpusavyje lipidinėmis (riebalinėmis) membranomis, ir kad nuo jų riebalinės sudėties priklauso viso organizmo funkcionavimas. Jis vienas pirmųjų suprato, kad galima prie polinesočiosios riebiosios rūgšties prijungti, pavyzdžiui, seleną ir taip jį nugabenti į ląstelę, kas nelabai pavyksta dabartiniams onkologams lig šiol – jie girdo onkologinius ligonius tokiomis seleno formomis, kurios daugiau nuodija organizmą, negu pakliūna ten, kur jis tampa gydančiu.

Tai, ką E.Revici suprato daugiau kaip  prieš 70 metų, dabartinis mokslas tik pradeda lukštenti:

В.В. Безуглов, С.С. Коновалов "Липиды и рак. Очерки липидологии онкологического процесса"






Данная монография существенно расширяет современные представления о липидах вообще и их роли и значении в патогенезе опухолевого роста в частности. В монографии рассмотрены основные классы липидов, составляющие базис липидной системы регуляции организма. Особое внимание уделено перспективным терапевтическим стратегиям как с использованием липидов, так и с воздействием на ключевые белки их метаболизма и рецепции. Монография крайне актуальна, своевременна и будет весьма полезна широкому кругу читателей - медикам и биологам. Студенты найдут в ней начальные сведения о структурах и функциях различных классов липидов. Данное издание не имеет аналогов в современной научной литературе.







Neatsitiktinai ši 2009 metų leidimo monografija pasibaigia skyriumi, kuris skirtas E.Revici požiūrio ir metodikos analizei, iš kurios matyti, kad E.Revici įdirbis lipidų  klausimais tikrai buvo didelis ir lipidų vaidmuo  labai svarbus ne tik onkologiniame, bet ir kituose organizme kylančiuose patologiniuose procesuose.

Kelios vieno iš šios knygos autorių V.V.Bezuglovo mintys apie E.Revici:

  (Безуглов Владимир Виленович –доктор химических наук, профессор, руководитель лаборатории оксилипинов Института биоорганической химии им. академиков M. М. Шемякина и Ю. А. Овчинникова РАН. Более 35 лет проводит исследования в области химии и биохимии липйдов. Разработал и синтезировал несколько принципиально новых классов модифицированных природных липидов, обладающих уникальными фармакологическими свойствами. Автор концепции многофункциональных лекарственных препаратов, построенных из природных молекул разных химических классов. Имеет 135 научных статей и 7 патентов. Один из учредителей Российской ассоциации исследователей липидов.)


Эффекты химических и вирусных канцерогенов синергичны!. Роль липидов в промотировании или противостоянии малигнизации зависит от их строения. Инъекции жирных кислот, особенно полиненасыщенных, перед инокуляцией вируса способны защитить животное от инфекции. Введение же неомыляемой фракции липидов (этерные и сфинголипиды), полученных из организма подопытного животного, приводит к появлению четких признаков инфекции после заражения даже у животных, резистентных к данному вирусу. Высокое содержание холестерина в  мембранах клеток также делает их более подверженными атакам вирусов.

Обобщая, Ревич считал, что основные точки приложения активности липидов находятся на клеточном и тканевом уровнях.

Исходя из своей концепции организации живого; Ревич рассматривал и фармакокинетику известных лекарственных препаратов. Напомним эти принципы: 1) уровень организации, на котором действует вещество; 2) дуалистическая природа его активности; 3) его взаимоотношения с составляющими организм частями, особенно липидами; 4) изменения, которые вызывает данное вещество в механизме защиты.

Рассмотрение длинного списка фармакологических агентов Ревич начинает с жирных кислот, эффекты которых на симптомы заболевания раком он проверял в прямых экспериментах. Наилучшие результаты были получены с использованием полиненасыщенных жирных кислот.

Мы опустим детальное изложение этих и других исследований доктора Ревича. Отметим только, что он настаивал на индивидуальном подходе к терапии ракового больного в противоположность стандартной схеме, применяемой ко всем пациентам с данным типом опухоли. Прежде всего, необходимо идентифицировать тип метаболического дисбаланса у пациента и охарактеризовать, на какой стадии (уровне организации) находится развитие заболевания. Подбор препаратов, доза и частота их введения должны быть индивидуальны при постоянном контроле процесса лечения.

Такой подход, названный «биологически управляемая терапия» (biologically guided therapy), позволил доктору Ревичу и его сотрудникам добиваться хороших результатов в лечении больных. Наблюдательность и тщательность анализов с применением достаточно простых в исполнении тестов позволили установить интересные корреляции и для больных с другими диагнозами. Так, в результате исследования более 27 тыс. образцов мочи по нескольким параметрам была найдена корреляция высокого уровня перекисиых соединений с заболеванием шизофренией; Она наблюдалась в 85 случаях из 100, тогда как у здоровых людей — лишь в 2% проб, а у раковых больных — в 4%. В соответствии со своей концепцией дуалистического характера боли Ревич разработал несколько составов, содержащих бутанол, глицерофосфат и ненасыщенные жирные кислоты, для снятия послеоперационных болей. Эти результаты проиллюстрированы клиническим разбором историй болезней многих пациентов.

Можно по-разному относиться к идеям доктора Ревича и его методам диагностики и лечения рака. Но одно бесспорно — системный подход к живым организмам и хроническим патологическим процессам, последовательно использованный Ревичем (анализ характерных черт конкретного заболевания, определение основных механизмов, его осуществляющих, правильная диагностика и практическое применение в терапии), дает значительный результат даже при менее развитой теоретической базе знаний о биохимии в его время. Точная диагностика типа метаболического дисбаланса, выбор стратегии лечения, применение собственноручно изготовленных лекарств позволили доктору Ревичу добиваться положительных результатов в лечении тяжелых онкологических больных, которые существенно превосходили результаты ведущих клиник США. Этот успех ему не простили и преследовали, отлучая от профессии. В этом, к сожалению, нет ничего удивительного. Нам же ценен его подход и верный взгляд на проблему рака.


Perskaičius šią ištrauką, gai susidaryti įspūdis, kad polinesočiosios riebiosios rūgštys yra vartotinos nuolat, tačiau to daryti nepatartina, nes, žinoma,  vartojant daug polinesočiųjų r.r. virusai neturės geros terpės daugintis, tačiau nereikia pamiršti, kad gera sveikata ir ilgaamžiškumas yra ties viduriu, o tai reiškia, kad sveikame organizme turi būti sterolių ir riebiųjų rūgščių balansas. Ištraukoje kalbama apie polinesočiasias r. rūgštis kaip apie terapinę priemonę.



Toliau jūsų dėmesiui žmogaus (dirbusio, beje, kartu su E.Revici) straipsnio vertimas polinesočiųjų riebiųjų rūgščių tema:



Guy R. Schenker, DC
Lapkritis, 2005







Mielas Gydytojau,

AR KADA NORS MĖGINOTE PABŪTI ŠIEK TIEK GERANORIŠKESNIU?

AR  KADA NORS MĖGINOTE PAŽAISTI  IR VIENIEMS, IR KITIEMS?


 AR JŪS TIKRAI KADA NORS PAGALVOJOTE, KAD GALIMA SUDERINTI TAI, KAS YRA NESUDERINAMA?

 Tokius žaidimus mes galime žaisti ir kurį laiką save įtikinėti, kad mes laimime, bet laikui bėgant tokios ydingos gudrybės baigiasi blogai. Taigi, taip nutiko su manimi ir daugybe mano programų bandant šokti apie tiesą, susijusią su...

OMEGA 3 RIEBIOSIOMIS RŪGŠTIMIS.

Tiesiog nustatyta...

OMEGA 3 RIEBIOSIOS RŪGŠTYS YRA PRAŽŪTIS.

Nepaisant agresyvios sveiko maisto pramonės reklamos apie jų stebuklingas gydomąsias savybes, ALA, EPA ir DHA yra tik polinesočiosios riebiosios rūgštys (PNRR), kaip ir jų mirtinos pusseserės omega 6, sukeliančios oksidacinius laisvųjų radikalų pažeidimus ir priešlaikinį senėjimą.

Mes turėtume pradėti mūsų diskusiją nuo

ALIEJŲ ŽUDIKŲ...

trumpai apžvelgiant jų sudėtį ir agitacijos mechanizmą, kuris šiuos metabolinius nuodus padarė tokius populiarius. Vėliau mes jums parodysime, kad, nepaisant sveiko maisto pramonės reklamos, omega 3 riebiosios rūgštys yra tokios pat pavojingos kaip ir omega 6 riebiosios rūgštys, sukeldamos:

lipidų peroksidacinius pažeidimus
    imuno-slopinančius pažeidimus
anti mitochondrinį poveikį
    energijos aerobinės gamybos slopinimą
senėjimo pigmento lipofuscino gamybą
    smegenų pažeidimus
kepenų pažeidimus
    odos pažeidimus
užkrūčio liaukos pažeidimus
    blužnies degeneraciją
širdies pažeidimus
    aterosklerozę
sumažėjusį fizinį aktyvumą, susijusį su sumažėjusiu gliukozės panaudojimu
    cukraligę
retinos degeneraciją
    insultą
raudonųjų kraujo kūnelių suardymą
    vaikų alergijas
metastazuojantį vėžį


„Palaukite“, jūs paprieštarausite, „per paskutinius kelis metus aš perskaičiau daugybę straipsnių, teigiančių, kad omega 3 riebiosios rūgštys apsaugo nuo visų šių patologijų, kurias, kaip jūs teigiate, būtent jos ir sukelia!” Aš suvokiu, kokia buvo veiksminga agitacija palaikant omega 3 riebiąsias rūgštis (kaip omega 6 riebiąsias rūgštis prieš tai). Būtent dėl to šis Laiškas yra toks svarbus jums. Jums ir jūsų pacientams buvo taip veiksmingai praplautos smegenys dėl omega 3 riebiųjų rūgščių, kad jums reikės mažiausiai dviejų Nutri-Spec straipsnių, siūlančių daugybę mokslinės literatūros nuorodų, padedančių jums pamatyti tiesą.

Taigi, kaip tos mirtinos PNRR  atrodo? Riebioji rūgštis tėra anglies atomų grandinė, viename gale turinti karboksilo grupę. Trys šios riebiosios rūgšties molekulės sujungtos su glicerolio molekule, formuoja  trigliceridus, dažniausiai pasitaikančią riebalų formą, esančią mūsų maiste ir mūsų organizmuose. Jeigu visi anglies atomai, esantys riebiosios rūgšties grandinėje yra sujungti viengubomis jungtimis, riebioji rūgštis vadinama prisotinta (sočioji), kas reiškia, kad anglis turi maksimalų jungčių skaičių, tinkamų vandenilio išlaikymui, vadinasi riebioji rūgštis yra prisotinta vandeniliu. Kai  riebiosios rūgšties grandinėje tarp gretimų anglies atomų yra dviguba jungtis, užkertamas kelias prisijungti maksimaliam vandenilio kiekiui. Riebiosios rūgštys su dviguba jungtimi vadinama neprisotintos (nesočiosios). Riebioji rūgštis, turinti anglies grandinėje daugiau nei vieną dvigubą jungtį vadinama polinesočioji. Žmogaus riebalai apytikriai yra sudaryti iš 90% sočiųjų ir mononesočiųjų  riebalų, kai polinesočiųjų yra tik 10%. (Kadangi šie duomenys yra šiuolaikiškai besimaitinančio žmogaus, aš įtariu, kad visiškai sveiko žmogaus, valgančio natūralų maistą, PNRR turėtų būti arti nulio.)

Omega 6 riebioji rūgštis turi pirmąją dvigubą jungtį prie šeštojo anglies atomo, skaičiuojant nuo grandinės galo (galas priešingas karboksilo grupei). Dažniausiai pasitaikančios omega 6 riebiosios rūgštys yra linoleinė rūgštis ir gama linoleno rūgštis, pirmiausia gaunamos iš sėklų aliejų – sojų, kukurūzų, rapsų, žemės riešutų, medvilnės, saulėgrąžų, dygminų, sezamo ir kitų aliejų. Agro verslas jas pavadino esminėmis riebiosiomis rūgštimis (EPA). Kodėl yra „esminės“ šios PNRR esančios augaliniuose aliejuose? Jos visiškai nėra esminės, ir faktas, tikriausiai yra pagrindinė mirčių priežastis Šiaurės Amerikoje. Jos tikriausiai yra reikšmingesnės net už cukrų, vertinant jas kaip kardiovaskulinių ligų ir vėžio priežasties faktorius, jau neminint artrito, migreninio galvos skausmo, priešmenstruacinio sindromo, nutukimo ir kt. Taigi, kas sako, kad jos yra esminės? Atspėjote kas? – Tyrimai finansuojami Agro verslo.

Jūs matote, 1950m. Agro verslas pradėjo domėtis, kaip uždirbti iš sojų pupelių, kiekvienais metais pasodintų milijonuose akrų. Sojos pupelės buvo pagrindiniai rotaciniai javai, nes pinigus nešantys kukurūzai visiškai išsekina dirvožemį. Kiekvienais metais būtinai reikėjo užsodinti didžiulius akrų plotus sojų pupelėmis, nors jos buvo nepelningos ir tinkamos tik gyvulių pašarui. Taigi, Agro verslas sugalvojo idėją pasiūlyti sojų aliejų ir taip uždirbti iš sojų pupelių. Sojų aliejaus konkurentai koncentruotoje riebalų rinkoje buvo sviestas bei kokosų ir palmių aliejus. Konkurencija atrodė nepalaužiama. Kiekvienas sausainis, kiekvienas duonos kepalas, kiekvienas gabalėlis paruošto maisto, kuriam reikėjo riebalų, buvo pagamintas iš palmių ar kokoso aliejų. (Aš prisimenu, kaip būdamas vaikas, valgydavau „Ritz“ sausainius, kurių sudedamosios dalys buvo miltai, soda, druska ir palmių aliejus). Palmių ir kokoso aliejai buvo kvepiantys ir išskirtinai nebrangūs. Sviestas taip pat atrodė nenukonkuruojamas. Kas galėjo norėti keisti kvepiantį sviestą į pigų margariną?

Tuomet Agro verslas sugalvojo puikią strategiją. Jie finansavo tyrimus, „įrodančius“, kad sotieji riebalai sukelia kardiovaskulines ligas. Po to su fiktyvių tyrimų rezultatais buvo pažindinta visuomenė ir mus ne tik gana efektyviai įtikino, kad sotieji riebalai sukelia kardiovaskulines ligas, bet ir kad riebiosios rūgštys, esančios sojų aliejuje yra būtinos mūsų saugojimui ir sveikatos palaikymui. Dabar, visuomenės akyse, margarinas buvo ne tik pigesnis už sviestą, bet ir „naudingas jums“, kai sviestas tapo pavojingu. Sojų aliejus negalėjo konkuruoti su palmių aliejumi savo kaina, todėl reikėjo dar agresyvesnės strategijos. Agro verslas išleido dar daugiau dolerių, spausdamas valdžią priimti įstatymus, leidžiančius „apsaugoti“ piliečius nuo pavojingų įvežtinių sočiųjų riebalų kaip palmių ir kokoso aliejai. Biurokratų kišenių pildymas yra įrodyta strategija siekiant gauti ko nori, ir šiuo atveju tai suveikė – buvo įvesti importo apribojimai kokoso ir palmių aliejams ir „Ritz“ sausainiai nuo tada ir iki šių dienų gaminami iš PNRR aliejų.

Sėklų aliejų pramonė įgijo du kitus netikėtus populiarumo pastiprinimus, vieną mažą ir kitą didelį. Gražus mažas pastiprinimas atėjo iš sveiko maisto pramonės, visada pasiruošusios įšokti į pseudo mokslinį vežimą, jeigu tik tai duoda pelną. Sveiko maisto pramonė, pradedant nuo 1960m. pradėjo agresyviai reklamuoti dygminų ir kitus augalinius aliejus, kadangi jos turi netgi daugiau esminių riebiųjų rūgščių negu paprastas sojų aliejus. Didžiausias sėklų aliejų pardavimo pastiprinimas vis dėlto atėjo iš sparčiai besivystančios greito maisto pramonės. 1950m. viduryje, kai Agro verslas pradėjo savo didįjį veržimąsi į rinką, mes taip pat matėme McDonalds ir jo pasekėjų gimimą. Niekas nedarė greito maisto greitesniu, kaip kepimas sojų aliejaus kubile, ar sojų aliejaus pylimas ant grilio. Mėsainiai ir bulvių šiaudeliai pakeitė keptą jautieną ir pertrintas bulves kaip pagrindinius patiekalus Amerikos dietoje. Agro verslas yra riebus ir laimingas, amerikiečiai yra riebūs ir mirštantys.

Yra trys mechanizmai, kodėl PNRR skatina mirtinus patologinius procesus, du yra būdingi pačioms omega 6 riebiosioms rūgštims, ir vienas atsiranda maisto ruošimo metu. Pirmiausia, turėkite omenyje, kad  dvigubos jungtys labai linkusios į peroksidaciją. Netgi nevartojant skrudintų bulvyčių ir bulvių traškučių neįmanoma tokoferolių ir kitų antioksidantų pagalba apsisaugoti nuo PNRR esančių maiste. Netgi retas greito maisto vartojimas, ar salotų užpylimas padažu, jums iššauks migreną, menstruacinius spazmus, artritą ir pagaliau kardiovaskulines ligas ir vėžį.

Kitas mechanizmas, kuriuo taip vadinamos „esminės“ PNRR padarys jus nelaimingus, yra jų tiesioginis virtimas į pro-uždegiminius prostaglandinus, leukotrienus ir tromboksanus. Alergija? Astma? Migrena? Artritas? Autoimuninės ligos, kaip Hašimoto tiroiditas, vilkligė ir reumatoidinis artritas? Jos visos gali būti jūsų, bet tik tuo atveju, jei jūs vartosite aliejus, galinčius kurti šias patologijas.

Dabar apžvelkime trečią mechanizmą, kuriuo Omega 6 riebiosios rūgštys sukelia katabolinį oksidacinį audinių pažeidimą ir spartina senėjimo procesus. Paveikime jas labai aukšta temperatūra, ir stebėkime proporcingai daugėjančius žalingus junginius. Kas nutinka su PNRR esančiomis sojų aliejuje, kai jos kaitinamos grilyje? Kai jos verda giliame kubile, kur bulvės, svogūnai ir viščiukai yra akimirksniu nuplikomi? Kai jos hidrogenizuojamos į nuostabiai baltus pusiau kietus riebalus, skirtus naudoti su  "Betty Crocker‘s" mišiniais pyragų kepimui? Jie transformuojasi iš pavojingų į demoniškus.

Kaitinimas ruošiant maistą padaro augalinius aliejus dar žalingesnius dviems būdais. Pirmas būdas yra dėl cis-trans izomerizmo, kai originalus riebiosios rūgšties cis izomeras virsta į trans izomerą, visiškai nenatūralią  rūgštį, kurios žmogaus organizmas visiškai neatpažįsta. Šios trans riebiosios rūgštys yra daug labiau patologinės nei originalios PNRR. Bet blogoji naujiena čia nesibaigia. Kaitinimas, ruošiant maistą, verčia dvigubas jungtis, esančias PNRR, judėti išilgai anglies grandinės, taip sukurdamas keistas nenatūralias riebiąsias rūgštis, kurios yra išimtinai patologinės savo poveikiu. Tai yra tragiška, bet tai yra tiesa – dauguma amerikiečių pradeda mirti nuo tos dienos, kai baigia maitintis motinos pienu. Ar jūs matote, kodėl augalinių aliejų vengimas yra pagrindinis akcentas pagrindinėje Nutri-Spec dietoje. Amerikiečiai jau 50 metų yra įtraukti į masinį nuodijimą, kurio rezultatus jūs matote savo praktikoje kiekvieną dieną.

Jūs ką tik pamatėte Amerikos mitybos tamsiąją pusę. Kol kas mes net nepradėjome šio mėnesio laiško temos – omega 3 žudikės PNRR. Omega 3 riebiosios rūgštys yra sudarytos iš anglies grandinės, kurioje pirmoji iš kelių dvigubų jungčių yra prie trečiojo anglies atomo, skaičiuojant nuo grandinės galo. Trys, sveiko maisto pramonės smarkiai reklamuojamos PNRR, yra ALA(α-linolenic acid), EPA (eicosapentaenoic acid) ir DHA (docosahexaenoic acid). ALA yra randama linų sėmenyse ir keliose kitose sėklose (nors šiose sėklose omega 6 riebiųjų rūgščių kiekiai yra netgi didesni nei omega 3). EPA ir DHA  daugiausia randama žuvų taukuose.

Ką galima pasakyti ypatingo apie šias omega 3 riebiasias rūgštis? Absoliučiai nieko - jos daugeliu atveju yra net labiau patologinės nei omega 6 riebiosios rūgštys (kaip bus paaiškinta žemiau). Vienintelė nauda gaunama iš omega 3 riebiųjų rūgščių yra ta, kad jos blokuoja omega 6 riebiųjų rūgščių virtimą į žalojančius prostaglandinus, leukotrienus ir tromboksanus. Pagalvokite apie tai minutėlę. Kultūroje, kuri yra totaliai užvaldyta patologinių omega 6 riebiųjų rūgščių, ir rezultate kenčianti siaubingas patologijas, kiek bus veiksminga skirti šias medžiagas, (-bet kokias medžiagas, nesvarbu, jei kaip kitaip žalingos jos gali būti) blokuojančias su omega 6 susijusių patologijų formavimąsi?

Ar jūs suprantate mano mintį? Tiesioginis prostaglandinų, leukotrienų ir tromboksanų veikimas gali būti nuslopintas paskiriant ALA, EPA ar DHA. Taigi, jūs galite pasklaidyti mokslinę literatūrą ir rasti daugybę tyrimų, rodančių, kad omega 3 riebiosios rūgštys yra „geros“ esant didelei įvairovei patologijų. Reklamos stiprioji pusė, liečianti omega 3 riebiąsias rūgštis yra tai, kad pradedama konkuruoti su anksčiau vykusia „esminių riebiųjų rūgščių“ reklama. Tyrimų rezultatai yra tokie įtikinami, kad net aš susigundžiau naudoti omega 3 riebiąsias rūgštis gydymui. Aš galiu tik atsiprašyti savo pacientų ir jūsų už savo patiklumą ir neišmanymą.

Mano susidomėjimas omega 3 riebiųjų rūgščių panaudojimu gydymo tikslais kilo anksčiau nei prieš 25m. – daug anksčiau nei ALA, EPA ir DHA tapo sveiko maisto pramonės mėnesio mada. Suprasdamas viską, ką jūs perskaitėte aukščiau apie omega 6 riebiųjų rūgščių patologinius poveikius, aš buvau suintriguotas galimybes turėti būdus slopinti žalojančių pro-uždegiminių prostaglandinų gamybą iš PNRR. Nuo 1980m. pradžios iki vidurio aš pradėjau skirti žuvų taukų papildus visiems savo pacientams, kurių simptomai buvo aiškiai susiję su prostaglandinų disbalansu (migrena, menstruaciniai spazmai, alergija, astma ir kt.), išskyrus tuos, kurie buvo aiškiai disaerobiniai. Priežastis, kodėl jų reikėjo vengti disaerobiniams pacientams buvo ta, kad būdamos laisvosios riebiosios rūgštys, jos turėjo stiprų anti-anaerobinį metabolinį poveikį.
Jos neabejotinai gilino disaerobinį metabolinį disbalansą ir simptomus susijusius su disaerobiniu disbalansu (vienodai migreną, menstruacinius spazmus, alergiją ir astmą, jeigu jos buvo susijusios su disaerobiniu audinių šarmingumu).

Dabar jūs galite matyti sekančią priežastį, kodėl aš susižavėjau žuvų taukų papildais – jų potencialia nauda mano anaerobiniams pacientams. Smulkiai išstudijavęs Revici darbus aš supratau, kad PNRR, gautos iš žuvų taukų turėjo labai puikų anti-anaerobinį poveikį, bet metabolinis atsakas į šias riebiąsias rūgštis buvo trumpalaikis. Revici parodė, kad pacientai labai greitai adaptuojasi prie riebiųjų rūgščių, nes jos ima dalyvauti energijos gamyboje kaip kalorijų šaltinis, todėl tokių riebiųjų rūgščių anti-anaerobinis veikimas silpnėja labai greitai. Priimdamas tai kaip pranašumą, aš maniau, kad EPA ir DHA duos naudos mano anaerobiniams pacientams, tačiau dėl greitai silpnėjančio poveikio aš priėmiau strategiją, siūlydamas dvi dienas du kartus per dieną vartoti dideles žuvų taukų dozes ir po to daryti penkių dienų pertrauką. Aš tikrai galvojau, kad aš buvau visiškai teisus.

Sekantį mėnesį mes pratęsime apie stulbinančius faktus, nukreiptus prieš omega 3 PNRR vartojimą. Taip pat ir apie linų sėmenų aliejų bei žuvų taukus.

Sincerely,
Guy R. Schenker, D.C.

Vertė Rūta S.

Dabar, kai jau šiek tiek žinote apie polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų įtaką, pažvelkite kaip atrodo ši lentelė:

Aliejaus ar riebalo tipas Sotieji Mononesotieji Polinesotieji Degimo riba
Panaudojimas
Migdolų 8% 66% 26% 221 °C Kepimas, padažai, kvapams
Avokadų 12% 74% 14% 271 °C Kepimui, virimui, salotoms
Sviestas 66% 30% 4% 150 °C Maisto gaminimui,kepimui, pagardams, padažams, kvapams
Lydytas sviestas
65% 32% 3% 190–250 °C Virimui, maisto gaminimui, apkepimui, pagardams, kvapams
Rapsų 6% 62% 32% 242 °C Virimui, kepimui, salotoms
Kokosų 92% 6% 2% 177 °C  Kepiniams pramonėje, saldainiams, saldumynams, plaktiems komponentams, grietinėlės kavai gamybai
Ryžių 20% 47% 33% 254 °C Maisto gamybai, virimui, ilgam virimui, salotoms
Kukurūzų 13% 25% 62% 236 °C Virimui, kepimui, salotoms, margarinams
Medvilnės 24% 26% 50% 216 °C Margarinams, salotoms, pramoniniu būdu virtiems produktams
Vynuogių sėklų
12% 17% 71% 204 °C Maisto gamybai, salotoms, margarinams
Kanapių 9% 12% 79% 165 °C Maisto gamybai, salotoms
Kiaulienos taukai
41% 47% 2% 138–201 °C  Kepimui, virimui
Margarinas, kietas 80% 14% 6% 150 °C  Maisto gamybai, kepimui, pagardams
Garstyčių 13% 60% 21% 254 °C Maisto gamybai, virimui, salotoms
Margarinas, minkštas 20% 47% 33% 150–160 °C Maisto gaminimui, kepimui, pagardams
Diacylglycerolio 3.5% 37.95% 59% 215 °C Virimui, kepimui, salotoms
Alyvuogių (extra virgin) 14% 73% 11% 190 °C Maisto gaminimui, salotoms, margarinams
Alyvuogių (virgin) 14% 73% 11% 215 °C Maisto gaminimui, salotoms, margarinams
Alyvuogių (refined) 14% 73% 11% 225 °C Virimui, apkepimui, kepimui, salotoms, margarinams
Alyvuogių (extra light) 14% 73% 11% 242 °C Virimui, apkepimui, kepimui, salotoms, margarinams
Palmių 52% 38% 10%
230 °C Maisto gamybai, kvapams, daržovių aliejams
Žemės riešutų
18% 49% 33% 231 °C Kepimui, virimui, salotoms, margarinams
Dygminų 10% 13% 77% 265 °C Maisto gamybai, salotoms, margarinams
Sezamo(Unrefined) 14% 43% 43% 177 °C Maisto gamybai
Sezamo (semi-refined) 14% 43% 43% 232 °C Maisto gamybai, virimui
Sojų 15% 24% 61% 241 °C Maisto gamybai, salotoms, margarinams, daržovių aliejams
Saulėgrąžų (linoleic) 11% 20% 69% 246 °C Maisto gamybai, salotoms, margarinams
Saulėgrąžų (high oleic) 9% 82% 9%  

 

 

Moliūgų sėklų
(omega-3  – 2%,
omega-6  – 42-60%)
9-29% 24-41% 44-62%    
Kakavos sviestas 57-64% 29-43% 0-5%    
Kedro riešutų aliejus 10% 25% 65%    
Sojos aliejus 7,2-15,1% 32,5-35,6% 53,7-60%    
Graikinių riešutų aliejus
Omega6:Omega3=5:1
9,1% 22,8% 63,3%    
Taukmedžio (lot.Diploknema butyracea) aliejus 60,2% 36% 3,8%    
Bebro taukai 59,9% 0,5% 40%   omega3/omega6=0,9
Linų sėmenų aliejus 8.5% 21,5% 71%    

Iš lentelės matosi, kad tinkamiausi mūsų organizmui yra kokoso riebalai, nes juose daugiausia yra sočiųjų ir mažiausiai polinesočiųjų riebalų. Neblogas yra sviestas, palmių aliejus. Iš aliejų  tinkamiausias alyvuogių (dėl to pietuose gyvenę žmonės ir neturėjo problemų). Akis užklius už margarino – jame daug sočiųjų riebalų. Taip, bet tų riebalų molekulių erdvinė struktūra yra pakeista ir svetima mūsų organizmams – sintetika tinka tik plieniniams guoliams tept... Panaudojimo stulpelis irgi atitinkamai turėtų būti pakoreaguotas.

Pasianalizuokite kokį aliejų ar riebalus vartojate ir suprasite kur jūsų sveikatos problemų viena iš šaknų, viena iš storiausių šaknų.

Lentelėje yra atsakymas ir kodėl senoliai valgė taukus, ilgai gyveno ir „in daktarą“ nėjo.

Pramonininkams ir prekybininkams yra svarbiausias rodiklis degimo riba, tai yra ta temperatūra, kurią pasiekus ima riebalas svilti ir dūminti (akis graužia kepėjams mat). Jie mano, kad ir mūsų organizmui šis rodiklis svarbiausias, deja kūnelis mūsų taip nemano – jam svarbiausia neužsinešti iš išorės į savo sandėlius riebalų, kurie yra vis dar aktyvūs ir bando su aplinkiniais kontaktuoti, sudarinėdami nepageidaujamus organizmui junginius. Todėl nėra taip svarbu tas riebalų dūminimas, kur kas svarbiau ką tie riebalai sugeba prisijungti iki tos dūminimo ribos. O iki tos dūminimo ribos mažiausiai prisijungia kokoso riebalai. Na, o jeigu kepant ir padūmins jie, tai tie degimo produktai liks junginiuose, kurie tirps vandenyje, o ne bus  prisijungę prie riebalo. O tai, kas ateina su vandeniu,  lengvai į ląstelę, o tuo labiau į jos branduolį – nepatenka. Ir apskritai – kam tokioje aukštoje temperatūroje, ar iš viso kepti. Sveikas maistas yra virtas arba troškintas, o ne keptas.

Bandelės ar duona iškepa ir 150 laipsnių temperatūroje. Tik pramoninėms kepykloms svarbu kepti aukštoje temperatūroje, nes taip sutaupomas laikas. Laikas, bet ne mūsų sveikata.

2013 07 10 :  Na štai, ir kai kurių dar ne visai nukvakusių medikų galvose ima šviesos spinduliai mirksėti.

http://www.telegraph.co.uk/health/healthnews/10172445/Omega-3-supplements-could-raise-prostate-cancer-risk.html

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (128)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
 
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
 
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
 
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
 
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
 
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Mitochondrijų kvėpavimo grandinių aktyvavimas
2010.01.28 HomoSanitus / Age
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik  ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško.  Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Miegas - geriausia priemonė prieš snaudulį.
Liaudies išmintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(108535 pranešimai)
paskutinis 2016-09-29 15:04:18
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(14495 pranešimai)
paskutinis 2016-09-29 04:20:55
Naujausi komentarai
Obrist Nicolas
2016-09-28 02:50:48

Senecaut
2016-09-28 02:50:22

Optinn78
2016-09-27 21:55:43

J. Mileris Porteris
2016-09-27 15:13:12

J. Mileris Porteris
2016-09-27 15:12:33

SARAH WILLIAMS
2016-09-26 09:07:28

SARAH WILLIAMS
2016-09-26 09:07:28

oceanicfinance
2016-09-26 08:50:56

oceanicfinance
2016-09-26 08:50:39

ponia Nora
2016-09-24 09:43:28

ponia Nora
2016-09-24 09:42:56

Ponia Nora
2016-09-24 09:42:38

khalifa Steve
2016-09-24 03:09:41

Optine41
2016-09-21 20:11:34

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės