Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Cholesterolio svarba
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Cholesterolio svarba
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat.

Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus.

Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių.

Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio veikimo hormonai. Cholesterolis valdo ląstelių membranų pralaidumą, jis būtinas tulžies rūgščių susidarymui ir atlieka daugelį kitų organizmui būtinų funkcijų, todėl sakyti, kad cholesterolis yra blogai – neteisinga. Cholesterolio kiekis organizme sudaro 0,2% žmogaus kūno masės. Daugiau jo yra antinksčiuose – 6%.

Cholesterolio yra kiaušinio trynyje, kepenyse, piene, lašiniuose, svieste... O augaliniame pasaulyje jis sutinkamas tik nesubrendusiuose burokėliuose.

Buvo atliktas toks eksperimentas: 5000 žmonių 22 dienas maitinosi kiaušiniais. Vieniems iš jų davė 1 kiaušinį per savaitę, antriems davė 4 kiaušinius per savaitę, tretiems – po 4 kiaušinius per dieną. Kiaušinyje cholesterolio yra didelis kiekis, tačiau tų eksperimento dalyvių kraujo plazmos tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekis kraujyje visiškai nebuvo įtakojimas to cholesterolio, kuris buvo gaunamas su maistu – kiaušiniais.

Cholesterolį organizme gamina mūsų kepenys iš acto rūgšties. Jo molekulės dydis yra 0,72 Х 0,45 Х 2.0 nm. Jis susidaro ir kituose organuose, tačiau daugiausia jo sintetinama kepenyse ir žarnyne – ten, kur greičiausiai vyksta ląstelių dauginimasis.

Lipoproteinai (LP) – vandenyje tirpstantys baltymų ir lipidų kompleksai, palaikomi vandenilinių ryšių bei elektrostatinės sąveikos. Kadangi lipidai vandenyje netirpsta, 95% jų yra lipoproteinų sudėtyje.

 Žmogaus organizme yra penkios lipoproteidų (riebalas+baltymas) rūšys.

Lipoproteidai.jpg

Patys stambiausi lipoproteidai yra chilomikronai (iki 0,5 mikrometro). Sekantys pagal dydį yra labai mažo tankio lipoproteidai LMTL , mažo tankio lipoproteidai MTL, didelio tankio lipoproteidai DTL ir labai didelio tankio lipoproteidai LDTL.

Cholesterolio-apykaita.jpg

Tas cholesterolis, kuris pakliūna į organizmą su maistu, keliauja į limfinę sistemą, tačiau ne laisvas, bet sudėtingų biologinių darinių – chilomikronų ir labai žemo tankio lipoproteidų sudėtyje. Toliau cholesterolis pakliūna į kraujo plazmą, ten jį galima rasti micelinių dalelių – lipoproteidų sudėtyje. Chilomikronai perneša trigliceridus (TAG) iš žarnyno į kraujo plazmą.

Kiekvienas iš šių lipoproteidų atlieka tam tikrą funkciją organizme. Paanalizuokime du iš tų penkių, apie kuriuos daugiausia ir kalba gydytojai – mažo tankio (MTL) ir didelio tankio (DTL) lipoproteidus (juos dar vadina „bloguoju“ ir „geruoju“). Nors jų abiejų dydis yra beveik vienodas – apie 20 nm, tačiau medicinos knygose rašoma, kad mažo tankio lipoproteidai yra dideli ir dėl to negali praeiti pro kraujagyslę, o didelio tankio lipoproteidai yra maži ir dėl to lengvai prasiskverbia pro kraujagyslę, kartu išnešdami su savimi ir cholesterolį iš kraujagyslių. Štai taip apie juos rašoma med. daktarų knygose.

Kuo gi skiriasi šie du skirtingų tankių lipoproteidai?

Mažo tankio lipoproteidai turi daug cholesterolio ir mažai baltymo, jie lengvai prasiskverbia į kraujagyslės sienelę ir joje gali suformuoti aterosklerotines plokšteles.

Didelio tankio cholesterolis susideda daugiausia iš baltymų, turi savyje mažai cholesterolio, todėl sugeba pasiimti cholesterolio molekules nuo kraujagyslės sienelės ir transportuoti jas į kepenis, tolimesniam perdirbimui į tulžį.

Dar DTL ir MTL lipoproteidai tarpusavyje skiriasi  riebalais – DTL yra polinesočiosios riebiosios rūgštys, o MTL – sočiosios riebiosios rūgštys.

Kuo daugiau MTL kraujyje, tuo didesnė tikimybė formuotis sklerotinėms plokštelėms ir atvirkščiai – esant didesniam kiekiui didelio tankio lipoproteidų kiekiui, mažesnė tikimybė.

Cholesterolio  taip pat yra eritrocituose ir leukocituose. Eritrocitų cholesterolis lengvai keičiasi su kraujo plazmos cholesteroliu.

Daugiausia cholesterolio į kraują pakliūna iš kepenų, nors tuo pačiu kepenys yra pagrindinis barjeras chilomikronams ir LMTL, patenkantiems iš limfos.

Cholesterolio kiekis kraujyje yra  sąlygotas genetinių ir išorės faktorių. Cholesterolio padidėjimas dėl išorės faktorių yra labiau paplitęs.
Negalima tvirtinti, kad cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje  būtinai pasibaigs ateroskleroze (jos tikroji  priežastis – oksicholesterolis), tačiau riziką jis padidina ir sudaro palankias sąlygas oksicholesterolio neigiamai veiklai.

Svarbus kraujyje ne absoliutus jo kiekis, bet MTL(sočiųjų riebiųjų rūgščių) ir DTL( polinesočiųjų riebiųjų rūgščių) santykis. MTL mūsų organizmas sugeba pagaminti, tačiau polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (DTL) organizmas pasigaminti negali, todėl jas reikia gauti iš išorės, su maistu. Priklausomai nuo to, kur yra polinesočiojoje riebiojoje rūgštyje dviguba jungtis, nuo to priklauso ir mums pažįstami riebiųjų rūgščių pavadinimai – omega 3, omega 6 ir omega 9.

Omega.jpg

Jeigu moksliškiau, tai  omegos atrodo  taip:

Omega2.jpg

Kai į kraują pakliūna didelio tankio lipoproteidai (A), juose esantis cholesterolio kiekis mažesnis už kraujo plazmoje esantį ir todėl jis prisijungia kraujyje esantį cholesterolį (C),nuneša jį į kepenis, kur jis yra perdirbamas ir su tulžimi pakliūna atgal į žarnyną. Kai į kraują pakliūna mažo tankio lipoproteidai (B), jie atiduoda cholesterolį kraujo cholesteroliui (C) ir taip didina jo kiekį kraujo plazmoje.

Cholesterolio-atidavimas.jpg

Kaip jau žinome, cholesterolis naudojamas hormonų gamybai, o pastarųjų reikia tuo daugiau, kuo žmogus fiziškai yra aktyvesnis. Taigi, jei padidinsime fizinį krūvį, cholesterolio kiekis kraujyje sumažės.

Jei kraujyje cholesterolio kiekis yra mažas, tuomet fizinė veikla ims reikalauti hormonų, o jų nėra iš ko gaminti – mažai kraujyje cholesterolio. Tada organizmas hormonų gamybą iš cholesterolio  ims kompensuoti.

Pagrindinė antinksčiuose gaminamų steroidinių hormonų funkcija yra katabolinė – baltymo skaidymas visuose organuose, tame tarpe ir kepenyse. Bet tie patys antinksčių hormonai kepenyse atlieka ir anabolinį vaidmenį. Kuo daugiau dirbama fiziškai, tuo daugiau skaidomas baltymas, bet tuo pačiu jais kepenyse tas baltymas yra ir atstatomas. Kepenys yra labiausiai apkrautas organizmo organas – jis atlieka apie  500 funkcijų organizme.

Jeigu ryte valgomas saldus patiekalas ir fiziškai dirbama, gliukozė sunaudojama kaip substratas energijos gamybai. Jeigu vakare suvalgomas saldus patiekalas ir einama miegoti, gliukozė paverčiama sočiaisiais riebalais, iš ryto  tulžies pūslė pilna, burnoje kartu, o kraujo plazmoje – padidėjęs cholesterolio kiekis. Gliukozė būtinai verčiama sočiaisiais riebalais, nes ji tirpi vandenyje ir būtų lengvai pašalinta iš organizmo, be to ji užimtų daug daugiau vietos, negu riebalai. Todėl organizmas gliukozę kaip energijos substratą kaupia sočiųjų riebalų formoje. Vienas gramas riebalų turi savyje du kartus daugiau energijos, negu vienas gramas angliavandenių.

Dar ne taip seniai, prieš kokį šimtą metų žmogus fiziškai daug daugiau dirbo, o saldumynų valgė žymiai mažiau – cukrus buvo prabanga. Daug dirbančio ir nevalgančio saldumynų žmogaus kraujyje cholesterolio kiekis yra mažas, jam atvirkščiai, jo trūko. Šienaujantis dalgiu per dieną sudegina visas gliukozės ir riebalų atsargas ne tik kraujyje, bet ir ima deginti padėtas atsargai. Taip sunkiai padirbėjęs  savaitę žmogus dėl riebalų trūkumo gali ir susirgti. Jeigu žmogus dirba fiziškai ir daug juda, organizmui reikia daugiau hormonų, kurie bus pagaminti iš kraujo cholesterolio. Dar greičiau žmogus sunaudos cholesterolio atsargas, jei maitinsis tik augaliniu maistu (pvz.vegetaras).

Augaliniame maiste didžioji dalis riebalų – nesočiosios riebiosios rūgštys, kurios su baltymu sudarys DTL ir kraujyje cholesterolio kiekį dar sumažins. Jei žmogus ir toliau alina save darbu, bet neduoda pakankamai kalorijų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių ir poilsio, sumažėjus kraujyje cholesterolio kiekiui, nebėra iš ko gaminti pakankamai hormonų ir tuomet hormonų trūkumą ima kompensuoti kita liauka – skydliaukė, kuri gamina hormonus ne riebaliniu  pagrindu. Ji iš  amino rūgšties tirozino ir jodo gamins daugiau hormono tiroksino, o skydliaukės tyrime gydytojas matys skydliaukės hiperfunkciją, kuri išoriškai pasireikš gūžiu. Gydytojas ims reguliuoti skydliaukės funkciją, nors ji visiškai sveika, tik buvo priversta apsiimti kompensuojančios liaukos vaidmenį, tam, kad gelbėti situaciją, kai trūksta cholesterolio kraujyje. Ne visada skydliaukės padidėjimą sukelia jodo trūkumas, bet šis momentas daugumai endokronologų nėra žinomas. Ar pakeis šiuo atveju situaciją iš esmės gydymas jodu ar hormonais? Pavyzdys: žmogaus žarnynas dirba blogai, maistas neįsisavinamas, ko pasekoje kraujyje susidaro cholesterolio trūkumas, o dėl to gaminama per mažai hormonų, kuriuos ima kompensuoti skydliaukė. Gydytojas gydo skydliaukę, o reikėtų iš tikro ką gydyti?

Tai atvejis, kai hormonų trūkumą kompensavo skydliaukė, tačiau gali būti ir variantas, kai  skydliaukė negali kompensuoti (pvz. yra jodo ar tirozino trūkumas), tuomet kompensuoti  ima epifizė ir kiti organai, kurie gamina hormoną melatoniną,  galintį kompensuoti beveik visus organizmo hormonus. Jis gaminamas apendikse, epifizėje ir visame  žarnyno trakte, maždaug lygiomis dalimis – po trečdalį kiekio. Kai JAV buvo sugalvoję naujagimiams šalinti apendiksą, jie visi tapo mažaūgiais, nes melatoninas valdo ir augimo hormoną. Jei melatonino mažai – augimo hormono irgi bus mažai. Bet augimo hormonas reikalingas ne tik augimui, nuo jo priklauso ir audinių atsistatymas – baltymų apykaita valdoma augimo hormono somatotropino. Jeigu yra melatonino trūkumas, žmogus greitai sens. Kai melatonino yra perteklius, jis pakeičia odos pigmentą melaniną ir ima reikštis tokios ligos kaip vitiligo (baltmė). Šiuo atveju odos gydytojai griebsis visokiausių tepalų, ultravioleto ir kitų priemonių pigmento didinimui,  o priežastis juk visai ne odoje (joje pigmento yra daug, tik jis nuo melatonino pertekliaus tapęs bespalviu), o cholesterolio kiekyje ir jo apykaitoje.

Dar vienas variantas – prostatos adenoma. Žmogus nejuda – hormonų gamyba antinksčiuose sutrinka ir žmogus, prisižiūrėjęs tuščiaburbulinės reklamos, griebiasi Prostamolio, tikėdamasis, kad šis išspręs problemą. Išspręs tik tokiu atveju, jei žmogus ims fiziškai aktyviai gyventi ir nukraus papildomą funkciją nuo prostatos.

Jeigu žmogus nejuda, nedirba fizinio darbo, maitinasi „gerai“ - saldžiai, tulžis tampa nereikalinga, ji kaupiasi tulžies pūslėje ir po kurio laiko joje susidaro akmenys (o po to jau klasika – trys dūriai į dešinį šoną vienu metu ir tulžies pūslė šiukšlių dėžėje).

 Fizinės veiklos neįmanoma pakeisti jokiais vaistais.

Kas atsitinka su kraujagyslėmis, jei maitinimas saldus, o judėjimo nėra? Jos pasidengia sklerotinėmis plokštelėmis ir  organizmo aprūpinimas deguonimi nuo to pagerėja? Ne, atvirkščiai – pablogėja. Smegenys gauna mažiau deguonies, širdis taip pat. Ir tuomet, kad apsirūpinti  deguonimi, smegenys ims didinti kraujospūdį, kad kaip nors prasibrauti pro tas sklerotines plokšteles. Jei kiti organai dar gali kažkiek dirbti anaerobiniam režime, tai širdis ir galvos smegenys – ne. Jiems deguonis būtinas nuolatos. Jei smegenims dėl užsinešusių kraujagyslių ims trūkti gliukozės, jie pakels gliukozės gamybą organizme ir tuomet turėsime diabetą. Dažniausiai šios dvi problemos atkeliauja pas žmogų tandemu – diabetas plius hipertonija. O iš tikro šių problemų priežastis – padidėjęs MTL kraujyje, dėl žmogaus hiperaktyvios mitybos ir hipoaktyvaus gyvenimo būdo.

Maistas, kurį  suvalgei, bet neįsisavinai – suvalgo tave.
(posakis, kuriam  tūkstančiai metų)

Nuo riebalų kiekio, jų sudėties taip pat priklauso ir baltymų įsisavinimas, nes baltymo įsisavinimui irgi reikalingi hormonai, o jie gaminami –  iš riebalų.

Normalios ir sveikos moters organizme turi būti apie 23% riebalų. Priešingu atveju sutrinka kalcio apykaita ir prasideda traukuliai. Vyro organizme jų turi būti ne mažiau 12%.

Apibendrinant:

Blogybė ne padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet to kiekio nesunaudojimas energijos ir hormonų gamybai.

Dirbtinai vaistais (statinais) mažindami cholesterolio sintezę organizme trumpiname organizmo gyvenimo trukmę ir kokybę – sumažėjusi hormonų gamyba neigiamai atsiliepia visoms organizmo funkcijoms.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (15)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
 
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
 
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Mitochondrijų kvėpavimo grandinių aktyvavimas
2010.01.28 HomoSanitus / Age
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik  ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško.  Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 

Didžiulis gydytojo privalumas yra tame, kad jis gali nekreipti dėmesio į savo patarimus.
Agata Kristi

Forumas
HS Forumo taisyklės
(105971 pranešimai)
paskutinis 2016-08-28 06:13:03
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(14118 pranešimai)
paskutinis 2016-08-28 03:09:11
Naujausi komentarai
Anderson
2016-08-27 20:37:51

jora
2016-08-26 22:29:23

mr fred
2016-08-26 21:34:05

mr fred
2016-08-26 21:31:24

Mr Austine
2016-08-26 18:59:51

Mr Austine
2016-08-26 18:59:25

Richard Junior
2016-08-26 17:05:08

Steger Michael
2016-08-26 12:18:07

Steger Michael
2016-08-26 12:17:33

SARAH WILLIAMS
2016-08-25 14:02:11

John Ahmed
2016-08-24 19:06:55

John Ahmed
2016-08-24 19:04:15

taja
2016-08-23 19:26:02

Freeman Finance
2016-08-22 05:40:29

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės