Apie projektą Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorienė Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
Kai senas indėnas nori išeiti
 į amžinos medžioklės šalį,
jis susiranda medį, atsisėda jame,
nustoja judėti ir ima
paviršutiniškai kvėpuoti krūtine...

Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo „požeminiai šaltiniai“, kuriais teka didžiausias kiekis organizmo vandens? Tai žmogaus organizmo limfinė sistema. Ji yra kiekvieno žinduolio organizme, tačiau žmogaus organizme ji yra ypatinga. Kuo? Tuo, kad joje tekanti limfa, skirtingai nuo keturkojų gyvūnų, turi įveikti didesnę žemės traukos jėgą – tam, kad galėtų tekėti į organizmu iš apačios į viršų, kad patektų į kairio raktikaulio srityje esančią veną, o iš jos į kūno cheminę laboratoriją – kepenis. Žmogus šiuo požiūriu  ko gero vienintelis toks gyvūnas. Visų kitų žinduolių organizmuose limfa teka horizontaliai žemės paviršiui, o ne vertikaliai, todėl tam, kad ji tekėtų, jų organizmams reikia įdėti mažiau pastangų.

Vieninteliai žinduoliai gyvūnai, kurių limfinė sistema vertikalumo-horizontalumo požiūriu panaši  į mūsų, yra primatai. Jie nemažą  dalį laiko taip pat praleidžia būdami vertikalioje padėtyje. Kuo gi mes skiriamės nuo primatų? Tuo, kad jie nemažą laiko dalį praleidžia šokinėdami, o žmogus vaikščiodamas. Kaip šis fizinis veiksmas įtakoja žmogaus ir primatų limfos tekėjimą? Ją verčia aktyviau tekėti. Ciklinis  judėjimas vertikaliai žemės paviršiaus atžvilgiu skatina limfą tekėti greičiau. Dinamika yra gyvybė, statika yra mirtis. Kaip pasikeitė žmogaus gyvenimas paskutinį šimtmetį judėjimo požiūriu? Jis tapo labiau statiškas – mes nustojome aktyviai judėti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų limfa ėmė tekėti vangiau, o kartu su tuo ėmė reikštis ir įvairiausi sveikatos sutrikimai. Mes tapome labiau statiški. Tada, kai atradome ratą, kai susigalvojome dviratį, tuomet ir pradėjome judėti vertikaliai erdvėje ne ciklais, o statiškai. Netgi tada, kai jojome arkliais, mes šio dėsningumo nepažeidinėjome, tačiau kai arklius pakinkėme į karietą, o patys į ją įsiropštėme, štai tuomet ir buvo pasiduota tolyn nuo prigimtinės savo fiziologijos. Negalvokite, kad limfos tekėjimo sutrikimai yra vienintelė prastos sveikatos priežastis – jų yra visada ne viena ir ne dvi, o visa grandinė, kurioje kiekviena grandis yra svarbi.

Štai taip atrodo šuns limfinė sistema:





O štai taip žmogaus:


Analogiška? Taip, tik skirtumas toks, kad visas tekėjimo procesas pas šunį vyksta horizontaliai, o žmogaus vertikaliai.

Kas gi dar įtakoja limfos tekėjimą? Jūsų kvėpavimas. Yra limfinėje sistemoje vienas limfmazgis, kuris yra paskutinis per kurį prateka limfa ir po to pakliūna į veną. Tai cysterna chyli – pagrindinis limfos siurblys, paduodantis limfą į veninį kraują. Šio siurblio veikimas priklauso nuo jūsų kvėpavimo. Kvėpuojant diafragma, arba liaudiškai sakant – pilvu, jūs cikliškai spaudote šį organą ir taip išmetate porcijomis limfą į veną. Štai dėl ko taip svarbu kvėpuoti diafragma, o ne krūtine, kaip daro daugelis moterų. Cysterna chyli  yra tarsi limfos širdis, tik skirtumas nuo kraują skirstančios toks, kad ją galite sąmoningai valdyti per kvėpavimą, ko negalite padaryti su krūtinėje plakančia. Širdies darbas reguliuojamas automatiškai, nedalyvaujant jūsų sąmonei. Limfos tekėjimą galima įtakoti sąmone, keičiant kvėpavimo pobūdį ir dažnumą. Lyg ir patogu, kai galima įsikišti į šį reguliavimo procesą, tačiau čia slypi viena didelė bėda – į šį procesą gali įsikišti ir jūsų protas, jums to nenorint ir beveik nejaučiant. Gali įsikišti ta proto dalis, kurioje sukaupta patirtis apie buvusius neigiamus įvykius, ir trikdyti kvėpavimą, o tuo pačiu ir limfos tekėjimą. Teisingai kvėpuojantis organizmas reaguoja ne į proto baimių šablonus, kurie sukelia bereikalingą įtampą organizme ir trikdo metabolizmą, o į jutimo organų duodamus signalus, tai yra adekvačiai pritaiko organizmą prie tos akimirkos aplinkos sąlygų.

Tai kas gi vyksta iš tikro limfoje ir kodėl taip svarbu, kad ji gerai tekėtų?

Mes visi esame prasidėję iš vienos ląstelės, o dabar esame sudaryti iš 1X1014 ląstelių. Pirmas didelis atradimas  supratimo apie sveikatą srityje buvo padarytas 1962 metais, kai buvo suprasta, kad visi gyvybiniai procesai organizme yra elektriniai. Mūsų kūnas generuoja elektrą. Teisingai suprantančių jis dabar suvokiamas labiau kaip elektrinis, negu kaip mechaninis – elektros dėka mato akys, dirba smegenys, susitraukinėja raumenys, kasa išskiria insuliną ir t.t.

Kyla klausimas: kas gi tą elektrą organizme gamina, kur visa tai vyksta?

Antras didelis atradimas yra tas, kad sužinota, jog tam, kad tekėtų elektros srovė, būtinas tam tikras mineralinių medžiagų balansas tarp ląstelės išorės ir vidaus. Svarbiausias yra balansas tarp kalio ir natrio. Ląstelės viduje kalio daug, o natrio mažai, išorėje – daug natrio, bet mažai kalio. Tačiau pagal chemijos dėsningumus turėtų natris sutekėti į ląstelę, o kalis ištekėti iš jos – tam, kad susilygintų koncentracija. Kodėl to neįvyksta? Todėl, kad ląstelės citoskeleto baltymas ATP (adenozintrifosfato) įtakoje pritraukia ir suorientuoja   vandens molekules, o šios savo ruožtu prie savęs pririša kalio molekules ir išstumia natrio. Kai tik mažėja ATP, vanduo praranda tvarkingą struktūrą ir nebeišlaiko kalio ląstelėje – kalis ima tekėti lauk, o į vidų ima veržtis natris. Kas gi gamina ATP? Pagrindinės jo gamintojos yra mitochondrijos – kol jų ląstelėje yra pakankamai, kol jos dirba gerai, tol ATP bus gaminama tiek, kad kalio/natrio balansas ir gradientas bus palaikomas toks kaip minėta ir elektros srovė tekės. Ko reikia mitochondrijai, kad ji galėtų atlikti savo funkciją? Gliukozės arba riebalų ir deguonies – tam, kad ji galėtų oksiduoti gliukozę/riebalus. Jeigu minėtų medžiagų nebus  ląstelėje, ATP gamyba nevyks.

Normaliai ląsteliniame lygyje grafiškai ląstelė, ją supantys kraujo ir limfos kapiliarai atrodo taip:


Kraujyje yra trijų rūšių kraujo baltymas, kuris atsakingas už vandens sulaikymą kraujyje. Turėkite omenyje, kad normaliai kraujyje yra 91% vandens. Baltymo molekulės kraujyje yra pačios didžiausios. Skystis, kuris išteka iš kraujagyslės tampa limfa. Daugelis žmonių žino tik tai, kad limfinė sistema yra sudėtinė imuninės sistemos dalis, skirta išgaudyti iš  organizmo ir neutralizuoti priešus. Tačiau yra dar viena svarbi limfos funkcija, nuo kurios priklauso mūsų sveikata. Dar 1948 metais, pažymėjus kraujo baltymus radioaktyviu jodu, buvo sužinota, kad per parą iš kraujo į tarpląstelinę erdvę patenka apie 50% kraujo baltymo. Šio baltymo ir kitų stambių dalelių, kurios negali būti įsiurbtos atgal į kraują, pašalinimas iš tarpląstelinės erdvės ir yra ta dar viena labai svarbi limfinės sistemos funkcija. Jei nebūtų šios funkcijos, mes mirtume maždaug per 24 valandas. Kas gi atsitinka, jei šie kraujo baltymai nėra pašalinami iš tarpląstelinės erdvės? Jie sulaiko vandenį (nes jų tokia funkcija) ir audiniai ima tinti, o grafiškai tai atrodo taip:



Šiuo atveju ląstelės mityba sutrinka, o tai reiškia, kad sutrinka ir ATP gamyba. Mažėjant ATP nebeišlaikomas kalis ląstelėje, Na-K gradientai nyksta ir elektros srovė nustoja tekėti. Nepašalinti baltymai limfoje sulaiko natrį, o šis iš kraujo pritraukia vandenį – audiniai tinsta, ląstelės badauja ir jei situacija nesikeičia – jos miršta. Be to, tokioje situacijoje labai geros sąlygos susidaro tarpti bakterijoms – „pelkė“ jų stichija. Nustojus funkcionuoti mitochondrijoms, kvėpavimo grandinėse gaminančioms vandenilio peroksidą (skylantį į atominį deguonį ir vandenį), susidaro anaerobinė terpė, palanki bakterijoms ir vėžinėms ląstelėms, kurių gyvybės palaikymo pagrindas yra ne gliukozės oksidavimas, bet jos fermentavimas.

Streso ir šoko metu kraujo kapiliarų poros plečiasi ir į tarpląstelinę erdvę patenka daug didesnis kiekis baltymo, ir jei limfinė sistema veikia prastai, susidaro pavojus gyvybei. Netinkamos organizmui medžiagos (iš maisto, oro, vaistų), kurios žaloja ląsteles, priverčia jas gaminti bradikininą  ir histaminą  – medžiagas, kurios plečia kapiliarus ir taip sudaro sąlygas patekti į tarpląstelinę ertmę dar didesniam kiekiui kraujo baltymų, kurie po to pritraukia vandenį iš kraujo ir šis tirštėja. O kas atsitinka kraujui tirštėjant, numanyti ne taip jau sunku. Ne aspirinais kraują skystinti daktarams reikia, o pradėti pirmiausia galva galvoti.


Kai senas indėnas nori... Ar dabar aišku koks procesas priverčia jį išeiti iš šio pasaulio? Norint priversti ląsteles badauti, nebūtina tam nustoti valgyti – tereikia nustoti judėti ir teisingai kvėpuoti.

Nuolat sustingęs pilietis prie ekrano, kuriame vyksta kvapą gniaužiančios batalijos  – potencialus pretendentas anapilin.

Kodėl kai kuriems žmonėms nepavyksta atstatyti sveikatos tinkama mityba, jogos, lengvais fiziniais pratimais, vandens procedūromis ir pan.? Todėl, kad jų limfinėje sistemoje yra susidarę kraujo baltymų klasteriai. Kol jie nebus pašalinti, tol pasyvoki sveikatinimosi rezultatai nedžiugins. Ką tokiu atveju reikia daryti? Visų pirma tai priversti mechaniškai limfą tekėti. Tam gali pasitarnauti šokinėjimas į viršų, bėgimas. Šokinėjimas ant batuto priverčia limfą tekėti iki 30 kartų stipriau. Siūlome  perskaityti šį www.unimed.lt straipsnį. Jame rasite naudingo sau.  Na ir antra būtina sąlyga – teisingas aktyvus kvėpavimas diafragma – tam, kad eritrocitai būtų tolygiai ir pakankamai įkraunami elektros krūviu, kurio galutinis transportavimo taškas – mitochondrijų kvėpavimo grandinės, ir tam, kad limfinė „širdis“ būtų aktyviai spaudoma.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (15)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
 
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
 
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
 
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
 
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
 
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
 
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
 
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
 
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Mitochondrijų kvėpavimo grandinių aktyvavimas
2010.01.28 HomoSanitus / Age
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik  ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško.  Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Jeigu seksi gamta, visada išliksi sveikas.
Viljamas Penas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(2315 pranešimai)
paskutinis 2014-10-01 09:49:36
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(387 pranešimai)
paskutinis 2014-09-28 23:27:12
Naujausi komentarai
Rasa
2014-09-30 13:21:09

realybė
2014-09-28 21:51:45

you tube
2014-09-26 11:28:42

Alvin Scott
2014-09-23 13:31:26

man padeda
2014-09-22 14:14:29

VD
2014-09-15 08:10:23

Alvin Scott
2014-09-12 05:54:40

DR BRUSE ANDERSON
2014-09-09 13:32:22

MILLAN
2014-09-08 15:39:12

Harry Fragnad
2014-09-07 13:58:29

Nerijus
2014-09-05 23:27:03

jule
2014-09-03 10:57:35

asa
2014-09-03 10:10:25


2014-05-27 13:22:16

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės