Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Globaliai, bet nepla?iai apie daug k?
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Globaliai, bet nepla?iai apie daug k?
Kas tai yra absoliuti sveikata? Kodėl vieni gyvena trumpai, o kiti – ilgaamžiai? Į šiuos du klausimus atsakymas yra  bendras – absoliuti sveikata ir ilgaamžiškumas glūdi  subalansuotoje organizmo medžiagų apykaitoje visuose jo lygiuose: branduoliniame, citoplazminiame, membraniniame, audinių, organiniame, sisteminiame.

Kuo šiandien pagrįstas tradicinis požiūris į sveikatą – iš vis nesuprantama, nes žmogų šiandien poliklinikoje ar ligoninėje „apžiūrinėja“ tiek  skirtingos specializacijos „specialistų“, kiek žmoguje yra skirtingų organų ir audinių.
 Siaubingiausia yra tai, kad daugumos gydytojų išvados apie to paties paciento ligą prieštarauja viena kitai iki kraštutinumų – jie nutraukia kitų gydytojų paskirtą gydymą, kiti ima abejoti jau atliktais tyrimais, treti keičia diagnozę, kad paskelbtų naują verdiktą, ketvirti ... ir taip iki begalybės. Faktiškai žmogus yra „pasodinamas ant gydymo“, ir žmogelis vaikšto pas gydytojus kaip į bažnyčią... Apskritai, sunku ir patiems gydytojams nesusipainioti, kai visas medicinos mokslas ir praktika tapo tokie griozdiški ir išsiplėtę. Bet už tai visi turi darbo, visi užsiėmę ... :) Yra darbo – bus ir pinigėlių. Arba tiesiogiai, arba iš kasos...

Genialius gydytojus, tokius kaip A.S. Samochotskis, E.Revici ir kitus, nedomino etiologija (tai yra „nuo ko“ ir „kodėl“) visiškai. Citata iš A.S.Samochotskio 1946  metų mokslinės disertacijos:
„...Pagrindiniu uždaviniu buvo... poveikis į uždegimo patogenezę su tikslu normalizuoti pažeistus santykius. Etiologiniai momentai buvo už mūsų susidomėjimo lauko ribų...“

„...per visą šio darbų etapo laiką, raudona gija ėjo siekis paveikti proceso patogenezę. Etiologiniai momentai. Etiologiniai momentai buvo  už mūsų susidomėjimo lauko ribų. Rezultatai, gauti eksperimente ir klinikoje, tik sustiprino šias pozicijas, ir patogenetinės terapijos idėja, mūsų supratime, tapo labiau racionali, negu etiologinės terapijos idėja...“

„...Šimtai hipotezių neįneša aiškumo į senėjimo procesų supratimą. Senatvėje ligų ir negalavimų skaičius taip auga, kad diagnozuoti ir gydyti visą šį kompleksą – beviltiška. Mes matome gydymo uždaviniu ne šių ligų ir negalavimų gydymą, o nervinio šių procesų komponento būklės normalizavimą, apsprendžiantį jų vystymąsi...“

„Jeigu organizme pokyčių nėra, tai, nepriklausomai nuo mikrobų kiekio jame, nėra ir ligos.“

Duodant organizmui tai, ko jame trūksta ar nėra, ir atstatant autokatalitines, autonomines chemines svyruojamąsias  reakcijas, kurios yra pagrindas to, ką mes vadiname gyvenimu,  galima pasiekti tikrą organizmo pasveikimą.
„Pati ląstelė nemirtinga. Visas reikalas skystoje terpėje (vandenyje), kurioje yra ląstelė ir kurioje ji išsigimsta. Atnaujinkite periodiškai šią terpę, duokite ląstelei viską, kas reikalinga jos mitybai, ir gyvenimo pulsas joje gali tęstis amžinai“
Tai Alekso Karrelo, žmogaus gavusio Nobelio premiją už 34 metus gyvybės palaikymą viščiuko širdies ląstelėse, žodžiai.

Beveik visų problemų priežastis žmogaus organizme – pakitęs jo ląstelių membranos (pusiau pralaidaus apvalkalo) pralaidumas. Kol ląstelių membranų pralaidumas normalus, tol organizmas geba įveikti bet kokią patologiją savyje, tam jis turi visus mechanizmus. Tačiau tada, kai pasikeičia ląstelių membranų pralaidumas, šie mechanizmai ima dalinai arba visai nebeveikti. Pavyzdžiui, onkologinės ligos atveju problema glūdi organizmo lipidinėje (riebalinėje) matricoje, tiksliau, jos pokytyje daugelyje organizmo vietų. Tai yra arba patologinė ląstelių membranų oksidacija, veikiant deguonimi,  arba atvirkščiai – polimerizacija (patologinis atsparumas reakcijoms, kuriose dalyvauja deguonis). Ir vienu, ir kitu atveju ląstelės nebegali normaliai funkcionuoti dėl patologinių lipidų pokyčių jose.

Kai membranos tik dalinai praranda normalaus pralaidumo savybes – kyla daug „tarpinių“ patologijų (jų skaičius begalinis), ir kiekviena iš jų turi tik dvi pabaigas priešinguose poliuose – arba infarktas/insultas (skausmingai, bet greitai),  arba vėžys (skausmingai ir ilgai).

Nemanykite, kad lipidinės matricos sudėtis pakinta staiga ar greitai – tai procesas, ilgas kaip gyvenimas. Pradžioje procesas yra mažai juntamas – žmogų suima vienoks ar kitoks negalavimas, kuris pradžioje būna laikinas, o po to, jei lipidinė ląstelių matrica ir toliau degraduoja, tai procesas tampa chronišku, į kurį įsitraukia vis daugiau ląstelių. Kuo daugiau patologinių ląstelių, tuo arčiau varpų skambesys, kurio, deja, pakitusių ląstelių savininkas jau nebegirdės.
Reikia visiems laikams įsisąmoninti, kad ląstelės neturi proto – jos turi tik receptorius. Visos ląstelės bendrauja su aplinka  receptoriais. Kas t yra receptorius?

Receptorius – tai molekulinis taikinys vaistui ar nuodui, substancijos, pakliuvusios į organizmą, abipusio poveikio vieta, kur vyksta fiziologinis atsakas.

Ląstelės negali „norėti“ ar „nenorėti“, „atsisakyti“ ar „reikalauti“ ... Ląstelės veikia automatiniu režimu, sąveikaudamos arba ne su jas supančia aplinka, priklausomai nuo jų receptorių būsenos. Žinant,  kaip veikia (aktyvuojasi arba deaktyvuojasi) receptoriai, galima priversti ląstelę dirbti teisingu režimu. Genialus ir tikras yra tas gydytojas, kuris tai supranta ir moka manipuliuoti receptoriais. Deja tokių gydytojų kol kas yra ir buvo vienetai. Vienas iš jų buvo Emanuelis Revici.

Daugelis žmonių yra pamišę dėl „energijos“, kurią, kaip jiems atrodo, jie varinėja "energoinformaciniais kanalais", "čakromis" ir visokiais kitokiais ezoteriniais paistalais. Tokie „ žaisliukai protui“ – kai arklys kinkomas paskui vežimą – ypač populiarūs tarp visokio plauko gydytojų be diplomų, bandančių atsisakyti racionalių dalykų ir pakeisti juos antgamtiškais . Kiek bebendrauk ir besiaiškink su tokiais alternatyvios „medicinos“ atstovais, jų kalba vis tiek baigiasi magišku žodžiu „energija“, ir dažniausiai kosmine.

Energija  žmoguje neatsiranda iš niekur, ji negaunama tiesiogiai iš kosmoso per jokias "čakras". Kiekvienai energijai būtinas nešiklis: krūvis perduodamas elektronu, elektromagnetinės bangos – fotonu, branduolininė sąveika – pionu, kinetinė energija – mase ir t.t. Jei yra kosminė energija, tai kas ją perduoda? Kosminiai spinduliai yra tik įelektrintos dalelės, todėl negali būti tas mistiškas antgamtinės energijos šaltinis

Bet kokia energija žmogaus organizme gaunama elektrocheminiu būdu. Todėl, jei žmogaus organizme sutrikę cheminiai procesai, tai apie jokią „energiją“ ir kalbos negali būti.

Organizmo, kaip ir akumuliatoriaus, kuriame jau seniai subyrėjo elektrodai ir ištekėjo elektrolitas, negalima įkrauti tiesiog prijungus prie „rozetės“ . Galima tik sureguliuoti  energijos gamybą, pakeičiant biologinius „elektrodus“, ir užpilant  naujo  elektrolito.

Vienintelę išimtį sudaro elektroforetiniai metodai ir elektrochemiškai aktyvuotų tirpalų (ECHA) suleidimas į veną. Tai jau išoriniai energijos šaltiniai. Kol  energija taip gaunama iš išorės, žmogus gali gyventi ir netgi tapti sveikesniu. Bet atstatyti organizme savo energijos gamybą galima tik atstatant lipidinę matricą – kitaip žmogus ir gyvens visą gyvenimą „pasodintas ant ECHA adatos“. Kaip jau suprato nuovokesni, lipidinę matricą galima atstatyti tik riebaluose tirpstančiais preaparatais. Jokie vandenyje tirpstantys „vaistai“ negali žmogaus padaryti iš tikro sveiku.
Pavyzdžiui,  situacija  su cholesterolio padidėjimu kraujyje, kuri ribojasi su absurdu:  šia problema užsiima šimtai mokslinių institutų, vaistams „nuo choleio“  kurti išleidžiama milijardai, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) lig šiol taip ir nesupranta kas tai yra ir kaip su tuo kovoti, o svarbiausia – iš viso ar reikia kovoti?! Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – tai tikslingų organizmo pastangų išdava, sąlygota ląstelių, nesugebančių išlaikyti savyje choleio  dėl jų membranose susikaupusių „apkartusių“ (oksiduotų) riebiųjų rūgščių.  Aišku, galima bandyti išnaikinti muses gatvėje,  jas šaudant, bet ar ne paprasčiau būtų pašalinti iš gatvių atliekas, kuriomis jos minta? Tikrasis vaistas „nuo choleio“ kainuotų apie 10 litų už litrą, ir jo užtektų sutvarkyti choleio reikalus dvidešimčiai žmonių.  Bet kuriai farmacijos ar gydytojų komandai  tokio pigaus vaisto reikia?

Kitas, ne mažiau spalvingas pavyzdys. Ką gydytojai ortodoksai žino apie gamtos ritmų įtaką žmogaus fiziologijai? O gi nieko. Jei kuris nors iš gydytojų atliktų tam tikrų žmogaus organizmo  parametrų matavimą 3-4 kartus per parą ištisus metus, tai jis atrastų įdomių faktų. Rudens ir pavasario laikotarpiais organizmas pats, tarsi pagal komandą „iš dangaus“, keičia deguonies įsisavinimą. Ir tai nutinka absoliučiai visiems:  jauniems,  seniems, vaikams, sveikiems ar ligoniams. Ypač tai akivaizdžiai vyksta  pavasarį. Būtent tuo metu stebimas gripo „epidemijų“ pikas, peršalimo ligų padažnėjimas ir mirtingumas apskritai. Suprantama, kad žmonės serga visą laiką, bet būtent tuo metu stebimas ligų masiškumas.

Pernai metais toks pikas buvo balandžio 5 dieną, šiais metais pikai buvo du – kovo 16 ir balandžio 26 dienomis. Ir kaip tik tuo metu buvo užregistruotas ... kiaulių gripo protrūkis. Beje, bažnytiniai pasninkai neatsitiktinai yra pavasarį, tikroji jų paskirtis – grynai fiziologinė, tai yra palengvinti organizmui egzistavimą, keičiantis deguonies įsisavinimo režimui organizme.

O dabar pasaka apie tai, kuo buvo genialus Emanuelis Revici.

Gyveno kartą sau ląstelė, normali, sveika, sėdėjo sau, ėmė iš tarpląstelinio skysčio tai, kas priklausė, laiku tuštinosi, laiku šlapinosi, žodžiu, teisingai gamino kokybišką energiją savo „šeimininko“ reikmėms. Po to kažkas atsitiko, kas pakeitė ląstelės membranos pralaidumą: ar tai ląstelės savininkui kažkas užvožė per galvą, ar tai savininkas persigėrė, ar persivalgė keptos mėsos, ar iš vis – išgėrė  porciją netinkamų vaistų, o gal pasportavo per daug – variantų begalė, bet visų jų tėkmė galima tik dviem viena kitai priešingomis kryptimis:
Ląstelės membranos lipidai per daug oksidavosi ir ląstelė, pati to nenorėdama, tapo laisvųjų radikalų ir lipoperoksidų generatoriumi. Ląstelė dar gyva, bet ji pasižymi labai kenksmingu aktyvumu. Jos aplinkoje greitai suvartojamos antioksidantų atsargos, ir tai sukelia  grandininį greta esančių ląstelių pažeidimą laisvaisiais radikalais. Jos tampa tokiais pat kenksmingais objektais, o patologinė zona vis plečiasi.

Ląstelės membranos lipidai polimerizavosi ir ląstlelė, pati to nenorėdama, tapo objektu, puikiai gyvenančiu be deguonies, kartu ir „fabriku“, gaminančiu pieno rūgštį. Jos aplinkoje greitai kaupiasi rūgštūs produktai, ir tai ima slopinti deguonies įsisavinimą kaimyninėse ląstelėse – pereinama prie anaerobinio energijos gavimo būdo. Patologinė zona plinta.

Įdomiausia yra tai, kad abiem atvejais savininkas netenka energijos šaltinio, nes esant anaerobiniam energijos gamybos būdui,  energijos išeiga yra maža, o esant laisviems radikalams, (E.Revici šį variantą vadino disaerobiniu)  nors energetinė išeiga ir didelė, bet jos  konstruktyviais tikslais neįmanoma tinkamai išnaudoti. Toliau problemos auga  kaip besiridenantis sniego kamuolys, apimdamos vis naujas ir naujas ląsteles, audinius, organus, kol apima didesnę organizmo dalį ir savininkas ... miršta.

Geriausia ką gali pasiūlyti tradicinė medicina, tai kovą su pasekmėmis, kovą, kuri yra taip traumuojanti organizmą, kad atskiri atsitiktiniai sėkmės atvejai tampa šventiniais. Beveik kiekvienas  preparatas iš vaistinės turi kur kas daugiau šalutinių poveikių, nei organizmui naudingų. Netikite? Pavartykite vaistų anotacijas ir patys įsitikinsite. Chirurginiu būdu ląstelių membranas atstatyti neįmanoma, kaip ir surinkus pašalinti visas patologines ląsteles. Radioterapija mažomis dozėmis sukelia totalią ląstelių membranų polimerizaciją, o didelėmis – paverčia visą organizmą lipoperoksidų generatoriumi ir t.t.

Neblogas variantas yra kova su patologijomis egzogeninių  antioksidantų pagalba – papildais, aminorūgščių kompleksais ir t.t., neutralizuojančiais lipoperoksidus ir kitus laisvuosius radikalus. Deja, šis variantas tinka tik esant disaerobinio tipo patologijoms ir antioksidantų efektas  baigiasi su jų vartojimo nutraukimu. Priedo,  reikia gerai žinoti būtent kokius antioksidantus, kiek ir kokia forma reikia vartoti, kad būtų efektyvus poveikis. Polivitamininiai kompleksai, tokie kaip pvz. „Centrum“ ir į jį panašūs, kurių pilnos vaistinės,  šiam tikslui netinka visiškai.

Keletas minčių apie liaudyje populiarėjantį gydymo metodą – kvėpavimo pratimus (Frolovo, „Samozdravo“ ir kt. aparatais).

Ir  be išsamaus aiškinimo turėtų būti aišku, kad , esant disaerobinio tipo patologijoms, procesų intensyvinimas, kuriuose dalyvauja deguonis, tik pagilins patologiją. Pacientų ratas, kuriems kvėpavimo metodikos gali padėti – tai žmonėms su anaerobinio metabolizmo tipu, tai yra tiems, pas kuriuos yra konkrečiių problemų, pristatant deguonį į audinius.

Bet, kad ir kaip intensyviai jūs beužsiiminėtumėte kvėpavimo pratimais, jūs neišvengsite daugelio problemų. Reikalas tas, kad molekulinis deguonis (O2) pats savaime nedalyvauja jokiose organizmui naudingose reakcijose. Taip gaunamas išeities taškas visoms  reakcijoms su didele energijos išeiga – superoksidas  O2-.

Po to, esant pakankamam kiekiui fermento superoksidismutazės (o tai reiškia, kad tam reikalingi minimum varis ir cinkas tokioje formoje, kad organizmas gerai juos savintųsi), superoksidas pervedamas į vandenilio peroksidą.

Toliau vandenilio peroksidas turi du kelius: būti fermento katalazės (tam vėl gi būtinas varis)  suskaldytu iki vandens ir atominio endogeninio deguonies,  ir/arba būti įsiurbtu į ląstelę, kurioje dalyvaujant fermentui glutation-peroksidazei įvyks pilnavertis ląstelinio kvėpavimo aktas su gyvybiškai svarbios energijos išskyrimu.
O2 + e- → O2-

O2- + 2H+ →(superoksidismutazė, Cu, Zn)→ H2O2

H2O2  →(katalazė, Cu)→ H2O + [O] ir/arba

H2O2  →(glutation-peroksidazei)→ ... → ATP}


Ir štai čia problemos kulminacija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad labai didelis žmonių kiekis vyresniame amžiuje patiria vario ir cinko deficitą.

Bet tai tik „smulkmenos“, lyginant su seleno ir glutationo trūkumu. Glutationperoksidazė – fermentas, esantis citozolyje ir mitochondrijų matricoje, turintis sulfhidrilinę (tiolinę) grupę (-SH), susidendnatis iš 4x subvienetų ir  seleno atomu centre . Peroksidazės kofermentas yra askorbatas. Kitais žodžiais tariant, be seleno galima visiems laikams užmiršti apie normalią  aerobinę energijos gamybą ląstelėje. Be seleno vandenilio peroksido molekulė prisijungia elektroną ir skyla du į labai kenksmingus hidroksilinius radikalus OH-, gebančius pažeisti ląsteles, įskaitant ir DNR jose, ir kaip to pavyzdys –  jie yra tiesioginiai kaltininkai tokių „neišgydomų“ ligų kaip reumatoidinis artritas ar išsėtinė sklerozė. Štai dėl ko selenas buvo ir yra  pagrindiniu, fundamentaliu elementu,  gydant onkologinius susirgimus ir daugelį „neišgydomų“, sunkių susirgimų.


 Ir  baigiant apie kvėpavimo pratimus:

Trūkstant organizme cinko ir ypač vario galima užmiršti apie bet kokį endogeninį deguonį, nekalbant jau apie pilnavertį ląstelės kvėpavimą ir energijos gamybą.

Esant normaliai fermentų superoksidismutazės ir katalazės veiklai, bet trūkstant organizme seleno su glutationu, endogeninis deguonis bus, bet nuo jo bus tik žala, nes efektingai blokuoti pastoviai susidarančio vandenilio peroksido skilimą į hidroksilinius radikalus nebus kam.

Bet tuo problemos nesibaigia. Neužtenka turėti organizme seleno, vario, cinko ir kitų gyvybiškai svarbių elementų – juos dar reikia kažkaip paduoti per netinkamai funkcionuojančią ląstelės membraną į polimerizuotos ląstelės vidų ir ten juos išlaikyti. Štai šias problemas E.Revici ir sprendė...

Be to E.Revici atliko labai įdomius tyrinėjimus deguonies pristatymo į audinius tema. E.Revici parodė, kad dideli riebiųjų rūgščių kiekiai kraujyje sudaro sąlygas stipriai prisijungti CO2 prie hemoglobino, o steroliai – priešingai, O2. Esant riebiųjų rūgščių pertekliui kraujyje sutrinka deguonies pristatymas, nes riebiosios rūgštys neleidžia jam prisijungti prie hemoglobino ir plius dar ilgai išlaiko kraujyje CO2. Tai yra deguonies kraujyje gali būti pakankamai, bet iki audinių jis nenukeliauja ir organizme bus deguonies trūkumas. Esant kraujyje sterolių pertekliui sutrinka deguonies atsijungimas nuo hemoglobino. Tai yra deguonies gali būti daug, jis gerai išnešiojamas po organizmą, bet neatsijungia nuo hemoglobino ir organizme vėl ... deguonies trūkumas. Idealiu atveju arterinis kraujas turi būti prisotintas sterolių – deguonies transportavimas bus puikus, o veninis kraujas ir audiniai turi būti prisotinti riebiųjų rūgščių – tada periferijoje deguonis bus gerai atjungiamas nuo hemoglobino, o angliarūgštė gerai šalinama iš organizmo per plaučius, tai yra nebus jokios hipoksijos.
Daugelis praktikuojančių kvėpavimo pratimus teigia, kad jaučia savijautos pagerėjimą, pakilusį darbingumą ir netgi laikiną kai kurių ligų atsitraukimą. Dėl ko taip yra?

Nesvarbu kieno vardu pavadinta kvėpavimo metodika, iš esmės galimi tik du kvėpavimo režimai (tiek natūralaus, tiek priverstinio):
a) deguonies gaunama daugiau, negu sulaikoma anglies dvideginio – tai yra bus hiperventiliacija;
b) deguonies gaunama mažiau, negu sulaikoma anglies dvideginio – tai yra bus hiperkapnija.
Pirmu, a) atveju, žmogus, kaip taisyklė, kvėpuoja dažnai – 16 ir daugiau kartų per minutę. Hiperventiliacija išsivysto tada, kai organizme blogai dirba glutationperoksidazės fermentinė sistema, tai yra organizme trūksta seleno. To rezultatas – organizme kaupiasi pati žalingiausia  aktyvaus deguonies forma – hidroksilinis radikalas OH-, sukeliantis daugelį susirgimų. Iš kur gi jis atsiranda?
Molekulinis deguonis, įkvėpiamas su oru, virsta superoksidu O2- (kuo ir kaip dabar ne taip svarbu). Dėka superoksidismutazės (sudėtyje – cinkas, varis, manganas) O2-  nenutrūkstamai virsta vandenilio peroksidu, o jis, dalyvaujant hemoglobino Fe2+, nenutrūkstamai skyla į hidroksiradikalus OH- (žymioji Fentono reakcija). Deaktyvuoti OH- gali tik labai ribotas medžiagų skaičius, kurioms priskiriamos  ir DMSO bei šlapimo rūgštis.

Suprantama, kad esant seleno trūkumui kardinaliai pakeisti situacijos negalima. Bet ją galima sistemiškai palengvinti, užlaikant organizme anglies dvideginį. Kieno sąskaita  tai vyksta? Žinoma, kad anglies dvideginis yra pakankamai stiprus superoksido inhibitorius. Taigi, dirbtinai sulaiknat organizme angies dvideginį, galima žymiai sumažinti superoksido kiekį. Mažiau superoksido – mažiau vandenilio peroksido. Mažiau vandenilio peroksido – mažiau OH. Mažiau OH –  degeneratyvių susirgimų eigos švelnėjimas.

Bet kaip jau supratote, vien tik kvėpavimo sulaikymai – tai tik kova su simptomais, bet ne su pirmine priežastimi. Žinoma, jei nežinai geresnio metodo, tai ir kvėpavimo pratimai šis tas. Todėl kvėpavimo pratimai veikia tik tol, kol jais užsiiminėji. Metei – problemos sugrįžo.

Kardinalus, permanentinis problemos sprendimas – seleno junginių įvedimas į organizmą. Tačiau selenas druskų pavidale (o toks jis yra daugumoje maisto papildų, pvz. natrio selenitas) yra labai toksiškas. Kitaip sakant, tokiuose junginiuose  jis ne tik  nesaugo nuo aktyvių deguonies formų, bet dar ir didina jų kiekį. Todėl selenas visiems (išskyrus E.Revici) taip ir liko elementu, kurio ir norisi, ir paimt negali. Visi žino, kad jis gyvybiškai svarbus, bet kaip jį įvesti į organizmą, kad nepribaigti žmogaus, nežino beveik niekas. Tas pats ir su vandenyje tirpiais geležies ir vario junginiais (maisto papilduose varis yra vario okside,  jis netirpus vandenyje, todėl išvis neveikia, o tirpus yra vario sulfatas ar vario chloridas) – nuo jų radikalų organizme tampa dar daugiau, negu prieš juos vartojant. Apie geležį. E.Revici parodė, kad į organizmą įvedinėti papildomai geležies negalima, net ir esant stipriai anemijai! Būtent geležies perteklius yra daugelio vėžio formų priežastis. Prie daugelio onkologinių susirgimų ir susirgimų, lydimų aukštos temperatūros, stebimas intensyvus geležies išvedimas iš organizmo. Be to, visos taip vadinamos senatvinės dėmės ant odos (lipofuscinas) susidaro dėl oksiduotos geležies (ruda, rūdžių spalva). Yra nustatyta, kad jei žmogus turi jų ant odos, jų yra ir jo galvos smegenyse.

Taigi tam, kad selenas pakliūtų ten, kur reikia, jį būtina įvedinėti riebalinėje (organinėje) formoje, taip, kaip darė E.Revici (selenas „įlydytas“ į aliejų su dvigubomis jungtimis). Toks selenas, pakliuvęs į organizmą, per membranas keliauja tiesiai į ląstelių vidų ir tampa jų energetinių mechanizmų dalimi, ir nesiblaško po kraują, generuodamas aktyvias deguonies formas į visas puses.

Reikia paminėti ir tai, kad mikroelementų dabar į žmogaus organizmą natūraliu būdu pakliūna kur kas daugiau su mėsa, nei su vaisiais ar daržovėmis. Nelabai kam žinoma, kad kultūrinių žemių viršutinis sluoksnis yra nualintas – jame yra mažai mikroelementų ir jų įvairovė dirvoje skurdi, jose užaugusiose vaisiuose ar daržovėse gausu tik nitratų. Tokia situacija yra globali – visur, kur užsiimama totalitarine žemdirbyste. Taip, vegetarai ir veganai gali pasigirti energingumu (nitratų, virstančių laisvaisiais radikalais organizme, sąskaita), bet sveikata – nelabai. Visos patologijos tik aštrėja, trupa dantys, kaulai, raukšlėjasi oda.

O štai naminiai gyvuliai ir paukščiai, auginami maistui, specialiai šeriami mikroelementų kompleksais. Kitaip beveik ir būti negali – juk juos turi užauginti greitai ir su didžiausiu prieaugiu, O tai atsitinka, kai jų organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas, tame tarpe ir mikroelementus.

Dažnai girdimi prieštaravimai: girdi, mes auginame daržoves sode ar kaime ir tręšiame tik kompostu, natūraliai. O piktžoles, lapus ką, iš kosmoso pristato? Išaugo „nulis“, į kompostą nukeliavo irgi „nulis“, „nulis“ X „nulis“ kam lygu? Ir taip išeina, jog viena iš priežasčių, kad ligos jaunėja, yra mikroelementų stoka dirvose, o po to ir mūsų maiste.

Grynas žaliavalgiavimas ilgoje perspektyvoje pasibaigia sveikatos problemomis. Laisvųjų radikalų lavina, žinoma, pradžioje tikrai pribaigs bet kokią infekciją, bet vėliau  į skiautes sudraskys ir organizmo lipidinę matricą.

Kodėl žmonės apskritai ima domėtis kvėpavimo pratimais, žaliavalgiavimu, grūdinimųsi eketėje, bėgimu, urinoterapija ir t.t.? Nesunkiai galima atrasti visą eilę sveikatinimosi apologetų, kurie visokiais būdais stengsis atversti į savo „tikėjimą“. O jų, „tikėjimų“ ant svieto – begalė. Begalė ir ginčų dėl to, kuris metodas geresnis.

Tik labai nuovokus žmogus gali suprasti, kad mokslinis E.Revici metodas – tai ne dar viena teorija iš begalės. E.Revici teorija ir praktika ypatinga tuo, kad ji paaiškina visus aspektus žmogaus mitybos, kvėpavimo ir kt. klausimais. Todėl nėra tikslinga domėtis kažkokiomis, labai ribotomis teorijomis ir metodikomis, kai yra instrumentas 1000 kartų tobulesnis ir universalesnis. Ar ne laikas būtų gydytojams  lipti iš smėlio dėžės  ir užsiimti rimtesniais dalykais?

Kas dar yra naudingo be  E.Revici?

ECHA-vanduo („gyvas“, „negyvas“) – tai gera priemonė „paleisti“ leisgyvį organizmą arba pristabdyti per daug įsibėgėjusį. Teisingai gaminant, kontroliuojant jo parametrus, ir svarbiausia, apgalvotai vartojant anolitą arba katolitą, galima pasiekti gerų rezultatų. Visa ECHA vertė – nestabiliuose, labai aktyviuose produktuose, sugebančiais „sukrėsti“ visą kraują ir, nors ir laikinai, paversti  jį į  reaktorių. Faktiškai ECHA-vanduo – tai paleidėjas, starteris, ir nieko daugiau. ECHA-vanduo neturi jokių maistinių ar membranas sudarančių medžiagų, todėl jo naudojimas monoterapijai gali būti efektyvus tik nedaugeliu atvejų.

Be to, turėkite omenyje, jog anolitas (rūgštus „negyvas“ vanduo, stiprus oksidatorius, kurio potencialas gali siekti 1200 mV) uždaroje taroje, tamsoje ir vėsioje vietoje išlaiko savo savybes ne mažiau nei mėnesį.

Katolitas (šarminis, „gyvasis“ vanduo, stiprus reduktorius, jo potencialas gali siekti 800 mV) netgi uždaroje taroje tinkamas vartoti tik apie parą. Atviroje taroje – tik keletą valandų. Po to visos savybės prarandamos. Kitais žodžiais, pasigaminti „gyvo“ vandens ateičiai – neįmanoma. Lygiai taip pat ir įvairių „gydančių“ šaltinių vanduo „gydantis“ tik geriant jį iš šaltinio. Naudos iš tokio vandens parsivežus namie butelyje bus tiek pat, kiek ir iš vandentiekio vandens. Šaltinio vandens pH praktiškai nevaidina jokios rolės gydymo procese – visas terapinis efektas gaunamas dėl didelės pakankamai aukšto aktyvumo  jonų koncentracijos.

 Štai informacija iš oficialaus šaltinio :
«Настоящим сообщаем, что подтвержденная государственной регистрацией в Российской Федерации вирулицидная активность электроактивированных дезинфицирующих средств (анолитов, вырабатываемых на установках типа «СТЭЛ») свидетельствует об их дезинфицирующей активности в отношении всех известных вирусов-патогенов человека, в том числе, вирусов энтеральных и парентеральных гепатитов, ВИЧ, полиомиелита, аденовирусов, вирусов «атипичной пневмонии» (SARS), гриппа человека и «птичьего гриппа» H5N1, герпеса и др.»
Jokių minčių nesukelia?

Žmonės dažnai kalba apie „vandens atmintį“. Kokia prasmė bebūtų įdedama į šiuos žodžius, su žmogaus sveikata tai neturės nieko bendro. Vienintelis, ką su vandeniu galima padaryti, tai kokiu nors išoriniu poveikiu (elektros srove, magnetiniu lauku, ultravioletiniu spinduliavimu ir kt.) pakeisti jo energetinę būseną į nestabilią. Tik visų šių poveikių rezultatas tas pats – padidėjęs reakcinis vandens gebėjimas dėl jame susidariusių laisvųjų radikalų.

Pavyzdžiui, vandenį aktyvinant elektros srove susidaro  laisvųjų radikalų ir jų šaltinių, tokių kaip ozonas ir vandanilio peroksidas. Vandens švitinimas ultravioletu sukelia singletinio deguonies susidarymą – dėl jo saikingi saulės spinduliai gydo žaizdas, naikina infekcijas ir t.t.

Toliau, prietaisas „Vitafonas“   Efektas neginčijamas, nors jo kūrėjai nevisai patys žino jo tikrąjį veikimo principą. Šis prietaisas turi tik vieną didelį minusą – jį reikia naudoti pastoviai ir ilgai, norint pasiekti rezultatų, o šito ligoniai nemėgsta – jiems reikalinga magiškoji tabletė – makt ir sveikas! Viena iš Vitafono funkcijų yra infraraudonasis spinduliavimas. Mažai kam žinoma, kad per odą apšvitinant infraraudonais spinduliais įvairias vidaus sekrecijos liaukas (skydliaukė, antinksčiai...) jos yra stimuliuojamos. Ir atvirkščiai – apšvitinus IR spinduliais vandenį ir išgėrus jį, liaukų veikla bus slopinama.

Urinoterapija. Kaip taisyklė neigiamas žmonių požiūris į šlapimo gėrimą aiškinamas tuo, kad lig šiol jie taip ir nesuprato kas šlapimo gėrime yra naudingo. Trumpai apie tai, kad atsirastų šioks toks aiškumas šiuo klausimu. Vienas iš pačių esminių sutrikimų, atsirandančių žmogaus organizme laikui bėgant – katalitinių fermentų inhibavimas, daugelio iš kurių dirbančios dalys yra tiolinės (–SH) grupės. Tiolinės grupės labiausiai pažeidžiamos oksidacinių procesų ir sunkiųjų metalų (švinas tabako dūmuose, gyvsidabris plombose, kadmis, arsenas ir t.t.), dėl to tiolinės grupės virsta neaktyviais disulfidais (kuriuos dar galima aktyvuoti juos redukuojant ) arba blokuojamos..

E.Revici puikiai parodė, kad žmogaus šlapime (kad ir sunkiai sergančio) yra žymus kiekis sulfhidrilinių (tiolinių, -SH)  junginių, tai yra tų pačių gyvybiškai būtinų tiolinių grupių. Tokiu būdu, tiolinių junginių reabsorbcija (šlapimo gėrimas ar jo injekcijos) aktyvuoja „mirusius“ fermentus-katalizatorius, nes išvesti metalus iš fermentinio bloko gali tik tie patys tiolai, be to,  ypatingos konfigūracijos. Galima nusipirkti vaistinėje Dimerkaptopropanolio, bet galima gerti ir šlapimą – galutinis rezultatas bus tas pats. Štai ir visas šlapimo stebuklas.

O dabar žiupsnelis šiek tiek keistokos informacijos. Ar niekada nesusimąstėte kokia plaukų paskirtis ant jūsų kūno? Ko gero pirma mintis daugeliui ateis ši – „kad būtų šilčiau“. Taip, tai viena iš plaukų funkcijų gamtoje – padidinti šiluminę kūno paviršiaus varžą. Bet plaukai auga juk ne tik ant galvos. Kokia prasmė „apšiltinti“ pažastis ar lytinius organus?

Plaukai pas  žmogų  yra elektronų laidininkai į kūną – visų oksidacijos-redukcijos reakcijų, vykstančių organizme, fundamentalus pagrindas
. Plaukai žmogaus kūną gausiai dengia tik galvos, pažastų ir lytinių organų srityse, tai yra aprūpina elektronais „skrydžio valdymo centrą“ galvą ir svarbiausius limfmazgius („atliekų“ perdirbimo centrus). Plaukai yra mikroelementų sandėliai, kuriuose svarbiausi yra metalai su kintamu valentingumu. (Būtent tuo ir remiasi mikroelementų organizme nustatymo iš plaukų metodika.)

Faktiškai plaukai yra „laidai“, kuriais teka srovė. Paklausite: o iš kur yra tas potencialų skirtumas, leidžiantis tekėti srovei plaukais? Tas potencialų skirtumas susidaro dėl to, kad plaukai, kaip antenos, gali gaudyti aplinkos elektromagnetinius virpesius, o tų virpesių šaltinių yra daug, ir dirbtinių, ir naturalių: žaibas, pačios žemės magnetinio lauko pokyčiai, saulės magnetinės audros ir t.t. Taigi turime potencialų skirtumą, o kodėl dabar elektronai turėtų tekėti tuo plauku, kuris iš pažiūros atrodo nelaidus. Atsakau: plaukuose yra metalų su kintamu valentingumu – Cu,  Fe, Mn ir t.t. Kai, pavyzdžiui, varis yra oksiduotoje būsenoje (tarkim, Cu2+), jis lengvai prisijungia elektroną, virsdamas Cu+. Po to tą elektroną lengvai atima kita oksiduota vario forma, kuri dėl to redukuojais, o atidavusi vėl oksiduojasi ir t.t., taigi plaukus galima laikyti tam tikrais puslaidininkiais.

Kai srovės, „tekančios“ plaukais, stipris, viršija leistiną organizmui vertę, plaukai išdega, tai yra žyla. Būtent dėl to susidarius gyvenime kokiai nors kritinei stresinei situacijai,  žmogus akimirksniu pražyla. Pražilę plaukai – esamo ar buvusio per aktyvaus oksidacinio proceso organizme požymis, juodi plaukai – redukcinės dominantės požymis. Pavyzdžiui, didžioji dauguma Azijos ir Afrikos gyventojų turi juodus plaukus. Tai siejasi su padidintu saulės aktyvumu jų gyvenamuose regionuose – saulės radiacija. Analogiškai, eskimai labai neatsparūs etilo spirito poveikiui, kuris, kaip žinoma, yra reduktorius, tai yra dar labiau skatina ir taip jau dominuojančią redukciją jų organizmuose. Taip pat žinoma, kad eskimai beveik neserga degeneratyviniais susirgimais (vėžys, išsėtinė sklerozė, artritai ir t.t.), bet už tai labai jautrūs infekcijoms. Priežastis ta pati – virusai gali būti aktyvūs tik redukcinėje terpėje.

Plaukų šalinimas nuo kūno padidina organizmo atsparumą infekcijoms. Ne veltui šiltinės epidemijų metų ligonius kirpdavo plikai. Ne šiaip sau ir jaunus karius armijoje  kerpa plikai – tai atbukina pojūčius ir leidžia lengviau adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų.  Tiesa, jei adaptacija trunka per ilgai, tai gali baigtis rimtais susirgimais. Ar ne keistas sutapimas, kad su beisbolo lazdomis laksto skustagalviai, o eiles, muziką, vaizduojamąjį meną kuria ilgaplaukiai? :)

Visiems žinoma, kad plaukai auga ir ant rankų, ir ant kojų, ir ant krūtinės. Kaukaziečiams plaukai dengia net ir nugaras. Kokia to prasmė? Atsakymas akivaizdus – pagerinti organizmo energetinį aprūpinimą (juk ne veltui liaudyje sakoma, kad plaukuotas vyras – karštas vyras, tai yra energingas).

Žmogaus kūnas yra sutvertas maitintis saule – tiesiogine prasme (mintantys saule žmonės – realybė). Idealios sveikatos žmogui misti kietu ir skystu maistu reikia minimaliai – vieną kartą į dvi tris paras ir net rečiau – tam, kad pasipildyti mikroelementais. Oksidacinių-redukcinių reakcijų energetinė išeiga dalyvaujant deguoniui yra kur kas didesnė, nei gaunama deginant maisto kalorijas. Gali kilti klausimas: o kaip organizmo papildymas aminorūgštimis? Atsakymas:

Idealiai sveikame organizme visos aminorūgštys sintetinamos storajame žarnyne iš oro azoto – tai įrodė akademikas A.M.Ugolevas.

Štai ir gaunasi, kad jogai kaip ir teisūs, kai kalba apie čakras, praną ir energetinius kanalus. Teisūs ir budistai, palikdami plaukų kuokštą ant galvos. Žmogus iš tikrųjų gauna didelį kiekį energijos iš aplinkos įvairių spinduliavimų būdu. Tačiau, kad ta energija elektronų dėka tekėtų organizme, jai reikalingi „bėgiai“, kuriais jie galėtų judėti. Jei žmogus sveikas, jo organizme šie „kanalai“ veikia. Ligos prasideda tada, kai kanalai užsidaro. Pati populiariausia „uždarų kanalų“ liga – vėžys. Tačiau nežinant kas tie energetiniai „kanalai“ yra fizinėje plotmėje, neįmanoma juos prognozuojamai įtakoti ir paveikti ligos tėkmę.

Ko gero neatsiras tarp oficialios medicinos atstovų nei vieno, kuris žinotų apie šiuos „kanalus“. nežino apie jų fizinę esmę ir visokie  jogai, lengvai žongliruojantys šiais terminais. Vieni iš tų, kurie suprato fizinę „kanalų“ esmę, buvo Emanuelis Revici ir Viljamas Kochas : “ ...masiškai atsiranda esant traumoms, operacijoms ir nerviniams sukrėtimams...blokuojami opiatais“ (narkotikais, morfijumi, eile anestetikų ir t.t.).

Emanuelis Revici net išmoko matuoti „kanalus“ kiekybiškai! A.S.Samochotskis, deja, nesugebėjo suprasti fizinės kanalų esmės, bet iš praktinės savo veiklos aiškiai suprato, kad, citata:
„...labiausiai dėsningi rezultatai buvo gauti gydant traumas, endarteriitus, sepsinius procesus, psichozes ir senatvinį nukaršimą...“
Neatsitiktinai E.Revici matė žmogaus su terminaline vėžio stadija savaiminį išgijimą po to, kai pacientui buvo atlikta operacija tik diagnostiniais tikslais ir dėl beviltiškos padėties užsiūta nieko nedarant. Tačiau tokios remisijos stebimos labai retai. Neatsitiktinai sisteminis morfijaus ir kitų opiatų naudojimas garantuoja neišgydomą būseną.

 Daugelis ekstrasensų mato auras, laukus ir t.t. Ką gi jie mato iš tiesų? Atsakymas –  Gurvičiaus    mitogenetinius    spindulius.

Apibendrinant galima teigti, kad tėra tik dvi fundamentalios ir diametraliai priešingos bet kokios patologijos priežastys – sudegimas deguonyje (kai radikalų yra labai daug, o antioksidantinė sistema nualinta) ir irimas (kai nenormaliai sutankėjusios membranos neleidžia vykti normaliai oksidacijai). Abiem atvejais nevyksta normalus deguonies įsisavinimas. Terapijos metodai akivaizdūs – pirmu atveju būtinas forsuotas įvedimas į organizmą ne tik antioksidantų, bet ir makro bei  mikroelementų, nes radikalai sugriauna organizmo visas fermentines sistemas. Antruoju atveju – būtina pirmiausia „praplauti“ lipidinę matricą taip, kad nesukelti forsuotos oksidacijos.

Gydant ar gydantis svarbiausia suprasti kokia yra konkretaus paciento patologijos priežastis. Priešingu atveju gali gautis taip, kad ir taip pradegęs iki skylių žmogus , o jis kišamas dar į barokamerą oksigenacijai. Arba žmogus ir taip vos vos kvėpuoja, o jam siūloma dar labiau didinti organizme  anglies dvideginio kiekį.

Iš visų žinomų metodikų pasaulyje pati efektyviausia ir visa apimanti yra E.Revici metodika. V.Kocho metodika yra nedidelis E.Revici metodikos fragmentas – gydymas autogeneruojančiais keto-aldehidais (redokscikleriais). V.Kocho metodiką sudėtinga naudoti, nes reikalauja daug papildomų sąlygų – tam tikro gyvenimo režimo, žarnyno valymo, tam tikros mitybos. A.Samochotskio metodas  tai patobulinta V.Kocho metodika – prie keto-aldehidų prijungta tiolų komponentai. Bet ir A.Samochotskio metodas neveiks be dietos, valymų. Paprasčiausia ir universaliausia yra tai, ką darė E.Revici.

  Kai tinkama organizmo būsena nuolat turi būti palaikoma  kokia nors sveikatinimosi metodika (bėgimu ar kitu sportu, kvėpavimo pratimais, dieta), tai reiškia, kad organizmas yra neišspręstoje patologinėje būsenoje.
Ir nedidelis skirtumas tarp, tarkim, bėgimo ir tablečių vartojimo. Tam, kad jaustis puikiai, organizmui nereikia papildomai ir piršto judinti – prisiminkite save jaunystėje. Tada sportu užsiiminėjote ne tam, kad būtumėte sveikesni, bet dėl to, kad tai daryti jums buvo įdomu.

Geriausias būdas rasti sprendimus gyvenime – mąstyti asociatyviai. Logika – visų mokslų karalienė. Sekdamas loginius ryšius protingas žmogus išvadas pasidarys pats. Taigi pabandom:
patentas visų insulto formų gydymui  (pasinaudokite juo kol dar nevėlu) – greipfruto ir granatų sulčių mišinys;

oficialiai pripažintos greipfruto gydomosios savybės  : 2004 metais tapo aišku, kad greipfrutas gali padėti ne tik kovojant su nutukimu, bet taip pat ir sergantiems diabetu;

Normanas Uokeris „Gydymas šviežiomis vaisių ir daržovių sultimis“ : pagrindinės sultys gydant artritą – greipfruto;

Ir kas gi bendro tarp insulto (aterosklerozės),  diabeto, priklausomo nuo insulino, ir artrito? Primenu:   logika – visų mokslų karalienė.

Ir dar prie to paties  iš N.Druzjako knygos „ Как продлить быстротечную жизнь :
„Daugelyje augalų, pavyzdžiui rūgštynėse, špinatuose ir rabarbaruose, yra labai daug rūgštynių rūgšties. Rabarbaruose jos tiek daug, kad galima net apsinuodyti...
Tai ką gi siūlo N.Uokeris kovai su ateroskleroze? Mums vertėtų jo paklausyti, nes jis turi ilgametę gydymo praktiką. Natūralu, kad visoms ligoms gydyti Uokeris siūlo šviežias sultis. Šiuo atveju jis siūlo naudoti morkų ir špinatų sultis. Morkų sultys įeina į visus Uokerio siūlomus gydymo receptus, todėl jos nėra kažkuo specifinės aterosklerozės gydymui. Pagrindine priemone gydant aterosklerozę Uokerio metodikoje – špinatų sultys. Šioms sultims Uokeris skiria ypatingą dėmesį...
Ir visų ligų gydymas pas jį numatytas vienas – šviežiomis vaisių ir daržovių sultimis. O sultys siūlomos, žinoma, įvairios. Bet yra vienas receptas Nr.61 (morkos ir špinatai), kuris rekomenduojamas beveik prie visų ligų...
Špinatų sultyse daug rūgštynių rūgšties, kuri kraujyje suriša kalcį į netirpias druskas. Aš pavadinčiau šį receptą (morkų ir špinatų sultys) bendrai stiprinančiu, nors špinatus pakeisčiau į citrinos rūgštį. Gydydamas artritą Uokeris neapsieina be recepto Nr 61, bet prie morkų ir špinatų jis priduria dar ir agurkus, burokėlius ir salierus. Pagal mane šie paskutiniai trys komponentai gydant artritą  nėra taip svarbūs...“
Kokia N.Uokerio patarimų prasmė? O gi tai, kad jis gydė panašų panašiu. Kur tai gali būti panaudota skaitykite straipsnyje „Neišgydomos ligos

O dabar praktinis pavyzdėlis.
Raštu kreipiasi nutukusios mergaitės, nuolat jaučiančios nuovargį, kenčiančios nuo vidurių užkietėjimo (tuštinasi tik su klizmos pagalba), sergančios nuo insulino priklausomu diabetu, mama. Visos oficialios medicinos priemonės jau išbandytos, mergaitė iš lėto gęsta, prognozė nepalanki. Mergaitei  rekomenduojama (vadovaujantis E.Revici ir A.Samochotskio metodikomis) gana primityvi gydymo schema – speciali dieta, kalio permanganatas ir vanadžio-chromo maisto papildas. Ir tik tiek. Praėjus mėnesiui rezultatas:
paros insulino dozė sumažinta 1,5 karto;
šlapime nebėra acetono;
80% tuštinimosi be klizmos;
cukrus kraujyje nukrito nuo buvusių 12 vienetų iki 6-9;
mergaitė tapo aktyvi, dingo vangumas;
jokių šalutinių reiškinių.

Taip, pasiekimai nedideli, be žinant aštuonerių metų ligos stažą,naudotas primityvias priemones ir tai, kad viskas buvo patarta net nematant pacientės...

Ką reikia žinoti apie gliukozės ir kraujo „santykius“? Gliukozės augimas kraujyje – nepakankamos oksidacijos pasekmė. Nepakankama oksidacija gali turėti aibę priežasčių. Įdomiausia yra tai, kad žmonės su padidiėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje gali nevartoti sacharozės ir fruktozės turinčio maisto, bet gliukozės kiekis kraujyje vistiek bus padidėjęs. Kodėl?

Yra toks reiškinys – gliukoneogenezė, cheminių reakcijų seka, kuriose gliukozė sintetinama (ypač kepenyse) ne iš angliavandenių, bet iš aminorūgščių, pirovynuoginės rūgšties ar glicerino... Kitais žodžiais sakant, jei ir visai nevalgysite angliavandenių (pvz. valgysite tik mėsą), tai organizmas vis tiek prigamins gliukozės iš aminorūgščių.

Realybė iš tikro nėra linksma, nes tas pats mechanizmas maitina ir ...auglius. Taigi, ką jūs bevalgytumėte, jūs visada maitinate auglius gliukoze. Be to, auglys gliukozę suryja taip greitai, kad jos organizmo reikmėms beveik nelieka. Auglys auga kaip ant mielių, o organizmas – badauja ir senka.

Kas gi stimuliuoja gliukoneogenezę? Kortizolis. O kur gaminamas kortizolis? Antinksčiuose. O iš ko gaminamas kortizolis antinksčiuose? Iš cholesterolio. Ir kaip gi nutraukti tą uždarą ratą? Nors visai nevalgyti kieto maisto sunku, bet daugelis sunkių ligų, įskaitant ir onkologines, gydomos dietomis, sudarytomis iš nekrakmolingų daržovių, kas faktiškai reiškia badavimą su vandeniu. Suprantama, kodėl – nėra arba jo labai mažai, pradinio substrato gliukoneogenezei. Vėžinės ląstelės labai jautrios energetiniam badui ir žūsta anksčiau už normalias. Reikia imtis priemonių, kad sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, tai sumažins kortizolio gamybą ir gliukoneogenezę.
Abu šie metodai blogi tuo, kad jie priverčia badauti ne tik vėžines, bet ir sveikas ląsteles. Todėl reikalingas kitoks metodas: neatimant iš organizmo galimybės maitintis, kokiu nors cheminiu preparatu nutraukti gliukoneogenezės procesą ir iš maisto pašalinti visus angliavandenius – tai automatiškai „išjungs“ vėžinių ląstelių energetinį aprūpinimą, nekeičiant nieko sveikų (aerobinių) ląstelių gyvenime.

Alkoholikų terminologijoje yra toks išsireiškimas: „gliukozė nukrito“. Bet koks gi ryšys tarp alkoholio vartojimo ir gliukozės lygio kritimo kraujyje?

Etilo spiritas organizme greitai fermento alkoholdehidrogenazės (sudėtyje yra cinkas) skaldomas iki acetaldehido, o šis (palygint lėtai) fermento aldehiddehidrogenazės skaidomas iki acto rūgšties ir vandens. Tai štai : gliukoneogenezės blokatoriai yra aldehidai ir ketonai.

Taigi, jei kokiu nors būdu sulaikyti organizme aldehidus (pvz. inhibuoti aldehiddehidrogenazę) arba įvedinėti į organizmą aldehidus/ketonus iš išorės, tai gliukoneogenezės procesas sustos. Pirmasis metodas naudojamas gydant akoholikus – didelio kiekio aldehidų sukaupimas organizme(esant medžiagai, kuri inhibuoja aldehiddehidrogenazę) sukelia tokias „lomkes“ po pavartoto alkoholio, kad prieš geriant alkoholį 100 kartų pagalvosi apie pasekmes. Antrąjį metodą naudojo E.Revici. Neatsitiktinai didelė dalis alkoholikų yra ir diabetikai, ypač tie, kurie nutraukė alkoholio vartojimą – įprastos aldehidų lavinos nėra, o gliukoneogenezė vyksta pašėlusiu tempu. Rezultatas – labai  didelis cukraus kiekis kraujyje.

Gerai žinoma, kad 24-36 valandų badavimas  išeikvoja visus glikogeno rezervus organizme ir toliau energetiniu kuru jau naudojami riebalai (dalinai ir baltymai). Ir jei badaujant  cukraus kiekis kraujyje sumažėja iki apatinės leistinos ribos, tai riebiųjų rūgščių koncentracija kraujyje išauga 3-4 kartus. Kepenyse dalis riebiųjų rūgščių virsta į taip vadinamus ketoninius kūnus – acetoacto ir beta-hidroksisviesto rūgštis. Po dviejų parų badavimo ketoninių kūnų koncentracija kraujyje išauga iki 5-6  mg/dl, kai tuo tarpu iki badavimo kraujyje ketonų visai nebuvo arba neviršijo 3mg/dl. O po savitės badavimo ketonų kraujyje padaugėja iki 40-50 mg/dl.

Visa tai puikiai paaiškina badavimo efektingumą gydant įvairias patologijas, kurios siejasi su gliukoze, tame tarpe ir vėžį. Belieka tik smulkmena – išsiaiškinti  tinka paciento gydymui ketozė ar ne. Tam ir naudojamas organizmo metabolizmo procesų testavimas.

Didžioji dauguma žmonių kartu su motinos pienu įsiurbė ir dogmą apie tai, kad virusas būtinai turi būti užmuštas, o auglys turi būti būtinai išpjautas. Tik tuomet gydymas bus laikomas sėkmingu. Toks požiūris labai tolimas nuo realios tiesos.  O tiesa ta, kad jei organizme tyrimais ir nustatomas  virusas (išvengti jų praktiškai neįmanoma), bet organizmas funkcionuoja puikiai, tai apie virusą galite pamiršti.

Tam, kad tai suprasti , reikia pergalvoti dar kartą pačios sąvokos „užsikrėtimas“ prasmę. Jeigu po „užsikrėtimo“ terminu slypi kažkokių   besivystančių organizme ir griaunančių jo struktūrą bei funkcijas cheminių įvykių grandinė (E.Revici tai vadino heterogenizacija), tai jei sustiprinus/užfiksavus/atstačius struktūrą, klausimas apie tai, kas sukėlė pažeidimą (etiologija), netenka prasmės. Jei viruso egzistavimas ir veikla niekaip nepasireiškia organizmo gyvybinėje veikloje, tai jo „likimas“ yra visiškai nesvarbus. Ar maža aplink knibždančių virusų ir bakterijų? Visų neišnaikinsi ir visais nepasirūpinsi.

Štai ką rašė A.Samochotskis šia tema dar 1946 metais:
„ ...Tikrinimas prasidėjo nuo tirpalų antiseptinių savybių nustatymo, tyrimai vidurių šiltinės, A ir B paratifo, streptokokų, stafilokokų ir žarnyno lazdelės bakterijų kultūrose neaptiko ne tik tirpalų dezinfekcinių savybių, bet ir bakterijų augimo stabdymo. Pasėliai maitinimo terpėse sukėlė diplokokų ir šieno lazdelių augimą. Tačiau injekcijų gyvūnams metu į pilvo ertmę ir veną neigiamų reiškinių nepastebėta. Gyvūnų gydymas davė teigiamus rezultatus, specialiai užterštos žaizdos gijo pirminiu užsitraukimu...

...Eksperimentuose su 28 šunimis nustatyta, kad infekuotų ir aklinai užsiūtų žaizdų gijimas veikiant suleistam į veną chromo sulfatui, vyksta pagal pirminio užsitraukimo tipą, priešingai nei kontrolinėje grupėje, kur vystosi aštrus pūlingas uždegimas. Mūsų atlikti preparatų patologo-histologiniai tyrimai parodė, kad kontrolinėje grupėje vystosi aštrios uždegiminės reakcijos ir beveik visiškas jų nebuvimas pas bandomuosius šunis. Vidinės šilkinės siūlės dalies pasėliai davė streptokokų ir stafilokokų augimą visais atvejais...“

Dar daugiau, A.Samochotskis buvo pirmas ir ko gero vienintelis žmogus pasaulyje, kuris įrodė visišką sterilumo nereikalingumą! Perskaitykite 9  jo disertacijos skyrių „Operacijos nesteriliose sąlygose“. Sukelti smalsumui ištrauka:
„...Apsistosime tik ties tais atvejais, kai buvo operuota visiškai nesteriliose sąlygose ir kurie priskiriami stacionarių, o ne ambulatorinių operacijų kategorijai. Operacijų atlikimo sąlygos buvo sekančios:
Operacijos buvo atliekamos bendroje operacinėje. Rankos nebuvo plaunamos, instrumentai nebuvo sterilizuojami, marlė buvo naudojama nesterili (pjaustomi bintai). Siūlės niekuo nebuvo apdorojamos ir nebuvo dengiamos paklodėmis. Atsitiktinai nukritę ant grindų instrumentai toliau buvo naudojami be dezinfekavimo.
Visos operacijos buvo atliekamos vietiškai naudojant tirpalą Nr. 549 sudėties. Po operacijos buvo jo suleidžiama į veną 2-4 ml.  Į veną pakartotinai jo dar buvo leidžiama 5-6 dienas...“
Šių klinikinių bandymų fundamentalumas sukrečia. Kokie virusai ir kokios bakterijos?! Spjauti į juos!

Ar dabar suvokiate šį fundamentalų skirtumą tarp E.Revici požiūrio ir oficialiosios medicinos?

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (36)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, neįmanoma padėti. 
B.Franklinas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(128247 pranešimai)
paskutinis 2017-05-27 20:32:55
Bendrieji sveikatos klausimai
(41 pranešimai)
paskutinis 2017-05-04 22:58:21
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(17354 pranešimai)
paskutinis 2017-05-27 20:34:16
Naujausi komentarai
epoqubep
2017-05-27 22:28:12

okayeuucav
2017-05-27 22:27:43
One buy topamax diuretics,...

Stewartlib
2017-05-27 22:27:31

ivounazugas
2017-05-27 22:23:54

BennyDip
2017-05-27 22:23:08

ogwebulofuxa
2017-05-27 22:22:08

ucuyudeleowov
2017-05-27 22:21:04

ApokoaloMon
2017-05-27 22:20:41

oyifeko
2017-05-27 22:20:30

eqaneni
2017-05-27 22:20:21

adogokisaniy
2017-05-27 22:19:59

anacafizucudu
2017-05-27 22:19:40

egizisutipad
2017-05-27 22:18:42

generic name for viagra ibepokin
2017-05-27 22:16:26
Viagra For Sale order viagra uk viagra cheap usa...

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės