Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Jodavimo klystkelis
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Jodavimo klystkelis
 Ačiū motinai Tėvynei ir tai durnių gaujai, kuri sėdi viršuje ir ant mūsų spjaudo...
                    (iš nugirsto dviejų pokalbio prie barščių dubens)

  Kiekvienas erdvės taškas visatoje – unikalus. Nėra antro tokio. Jis daug kuo panašus į greta esantį, bet tik panašus, o ne toks pats.
  Kiekvienas žmogus žemėje – unikalus. Nėra antro tokio. Jis daug kuo panašus į greta esantį, bet tik panašus, o ne toks pats.

Jeigu manote, kad Jums svarbi Jūsų sveikata, pasistenkite įveikti šį ilgoką, gal kai kam sunkoką straipsnį ir suvokti tai, kas jame dėstoma - tai straipsnis apie vieną iš pamatinių mūsų organizmo cheminių elementų – jodą. Jo įtaka milžiniška, nors paties jodo kiekiai organizme – minimalūs. Dažniausiai žmonės apie jodo reikšmę organizmui žino tik tiek, kad jis reikalingas skydliaukei ir stipriai dezinfekuoja. Tačiau pati svarbiausia jodo įtaka yra hipotaliamo ( pogumburio liauka ) veiklai. Žmogus, jei jis suserga, dažniausiai linkęs manyti, kad jo organizmui kažko trūksta ir retai pagalvoja, kad jo organizme yra kažko perdaug.

  Didžioji dalis informacijos apie mūsų organizmą saugoma mūsų genetiniame kodų rinkinyje, kurį tūkstančius metų perdavinėjame palikuonims chromosomų pagalba. Laikas nuo laiko šiame kode atsiranda klaidos, kurios, jei jos organizmui padeda prisitaikyti aplinkoje, išlieka ir tampa mūsų savastimi. Jei nepadeda – išnyksta nuo žemės paviršiaus kartu su tokio kodo nešiotoju. Taip elgiasi visa gyvoji organinė gamta. Toks elgesys – vienas iš gyvybės požymių ir būdų prisitaikyti vieniems prie kitų.

  Šimtus tūkstančių metų žmogus buvo klajoklis, tačiau jo kelionių teritorija buvo pakankamai ribota.  Atskiri individai galėjo nukeliauti ir tolimesnius atstumus ( nors tai buvo labai nesaugu) , tačiau didžioji dalis gyveno gentimis ir gentis klajojo tik  tam tikroje teritorijoje. Žinoma, karingos gentys nukeliaudavo tolokai, bet kariai dažniausiai į genetiką padarydavo mažiau "įrašų", negu sėslūs vyrai. Kariaujantys vyrai dažniau žūdavo, jų atsitiktiniai vaikai buvo blogiau prisitaikę prie aplinkos. Gyvenimas ribotoje teritorijoje pritaikė žmogaus organizmą prie tos aplinkos - prie jos temperatūros, drėgnumo, aplinkoje esančių cheminių elementų, kuriuos žmogus gaudavo su maistu ir t.t. Ir tą pritaikymą užfiksavo mūsų genuose. Mes esame labai panašūs, tačiau esame ir skirtingi – mūsų genetiniai kodai ne tie patys. Juose yra daug vietų, kurios yra identiškos, bet yra ir tokių, kurių taip nepavadinsi. Skiriamės ne tik asmeniškai, bet ir grupėmis – tam tikros žmonių grupės turi tuos pačius genetinius nukrypimus. Tai akivaizdžiai iliustruoja mūsų kraujo grupės, rezus faktorius, odos ir plaukų spalva, kiti išoriniai požymiai – visų japonų akys siauros, nes tai užkoduota jų genetikoje.

  Atskiros žmonių grupės yra skirtingai prisitaikę prie aplinkos, nes gyvename skirtingose sąlygose – eskimo ir bušmeno gyvenimo aplinkos parametrai labai skiriasi. Todėl ir prisitaikoma prie jų skirtingai, tik principas toks pats - cheminių elementų ir jų junginių pagalba. Makroelementų, tokių kaip deguonis, azotas, anglis, natris ar kalis, norma žmogaus organizme yra tokia pati ir eskimui, ir bušmenui, tačiau reguliavimo procesai, kaip ji bus sureguliuota organizme, skiriasi.
  Žmogaus organizmas sudarytas iš daugybės įvairių cheminių elementų ir jų junginių. Vienų cheminių elementų kiekis organizme yra didelis, kitų mažesnis, o kai kurių – tik pėdsakai. Vienus cheminius elementus ( makroelementai deguonis, azotas, anglis ir kt. ) organizmui reikia duoti kasdien, kitus rečiau, o tais, kurių tik pėdsakai organizme,  dažniausiai jį papildyti  reikia retai. Kiekvienos cheminės medžiagos ir jų kiekiai skirtingai veikia organizmą.
  Pagrindinis biologinis ir šiuolaikinės farmakologijos  Arndt - Šulco dėsnis sako, kad silpni dirgikliai organizme vykstančius procesus skatina visame organizme, vidutiniai veikia tik atskiras sistemas, o stiprūs organizmą blokuoja ir veikia tik lokaliai. Tas pats dėsnis  medžiagoms: kiekvienos medžiagos mažos dozės organizmą stimuliuoja, vidutinės – indiferentiškos ( be poveikio ), didelės – slopina ir blokuoja.
  Žmogaus organizme yra tam tikri hierarchiniai lygiai – sisteminis ( kraujotakos sistema, kvėpavimo sistema, virškinimo sistema, nervų sistema ... ), organinis ( plaučiai, skrandis, žarnos, inkstai ... ), ląstelinis ( ląstelės ), branduolinis ( ląstelių branduoliai ), subbranduolinis ir pirminis. Kiekviename hierarchiniame lygyje esminį poveikį daro tam tikri cheminiai elementai.

  Pažvelkime į E.Revici cheminių elementų lentelę ir paanalizuokime kokie cheminiai elementai veikia atskiruose lygiuose:
Revici-Periodic-Table-download.jpg

Matome, kad sisteminiame lygyje yra ir tie cheminiai elementai, kurių kiekis mūsų organizme yra didelis – azotas, deguonis, anglis ... , ir jų turime gauti kasdien iš oro ir maisto, ir nuolat. Kylant hierarchiniais lygiais aukštyn (lentelėje žemyn) nesunkiai atseksime dėsningumą, kad kuo aukštesnis lygis, tuo cheminių elementų kiekis organizme yra mažesnis. Pvz., jeigu deguonies kasdien suvartojame organizme kilogramais, tai aukso kasdien gauti nebūtina ir jo kiekiai organizme yra minimalūs. Prisiminus pradžioje minėtą Arndt-Šulco dėsnį, galime suprasti, kad cheminių elementų poveikis skirtinguose lygiuose bus kitoks - elementai sisteminiame lygyje veiks organizmą lokaliai, o,  pavyzdžiui, branduoliniame – globaliai. Kuo lygis aukštesnis, tuo subtilesnis cheminio elemento poveikis organizmui. Branduoliniame lygyje yra vienas labai ypatingas mūsų organizmui elementas – jodas (I). Jodas branduoliniame lygyje yra anabolikas. Jis ypatingas tuo, kad jo mes turime gauti beveik kasdien, organizmas juo turi būti papildomas nuolat, nors skydliaukė nedidelį kiekį jo sukaupia.

Štai ką rašo lietuvaičiai autoriai :
Jodas - vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų, nepakeičiamų mikroelementų, kurių reikia kasdien nedideliais kiekiais- Jodas kaupiasi skydliaukėje. Sveiko žmogaus skydliaukėje, sveriančioje 15—20 g, susikaupia iki 20-30 mg jodo mikroelemento reikia normaliai skydliaukės veiklai užtikrinti.“       (Jodas ir jo įtaka sveikatai, Internistas, p. 40-42  Albertas Barzda, Roma Bartkevičiūtė, Algis Abaravičius, Rimantas Stukas, Aurelija Krasauskienė, data: 2004 05 01
Štai ką rašo broliai rusai:

В норме в организме человека содержится 15-25 мг йода (по некоторым данным до 50 мг), причем половина от этого количества находится в щитовидной железе.

Štai ką rašo pusbroliai iš Bedfordo:

There is always about 20-50 mg of iodine in the body; 8 mg is in the thyroid. The supply may be variable.“

Tai kuriais dabar tikėsime? Saviškiais ar pagal savo palankumą kam nors? Man tai labiau prie širdies žodis „variable“, jis labiau atitinka realybę.
Jodas iš maisto pasisavinamas organizme plonųjų žarnų pradžioje. Žmogaus organizme jodo susikaupia nuo 20 iki 50 mg - raumenyse apie 10-25 mg, normalioje skydliaukėje  6 -15 mg. Radioaktyvaus jodo ( I131 ir I155 ) pagalba nustatyta, kad jodas skydliaukėje susikaupia epitelio ląstelių mitochondrijose, kuriose susidaro hormonas tiroksinas. Iš organizmo jodas išskiriamas per inkstus ( 70-80% ) , pieno liaukas, seiles, prakaitą, dalinai su tulžimi.
Skirtinguose biogeocheminiuose regionuose jodo kiekis paros racione svyruoja žmogui nuo 20 iki 240 mkg. Jodo poreikis priklauso nuo fizinės būklės, metų laiko, temperatūros, organizmo adaptacijos prie jodo kiekio aplinkoje. Jodo poreikis padidėja esant nėštumui, augant, sušalus.

Tie patys lietuviai rašo:

Jodas būtinas skydliaukės hormonų-tiroksino ( T4 ) ir trijodtironino ( T3 ) - sintezei. Šie hormonai dalyvauja medžiagų ir energijos apykaitoje, reguliuoja psichikos ir organizmo fizinį vystymąsi. Jei trūksta jodo sumažėja skydliaukės hormonų -tiroksino ir trijodtironino - sintezė ir sekrecija. Siekdama kompensuoti šių hormonų stygių, skydliaukės veiklą reguliuojanti pasmegeninė liauka pradeda aktyviai išskirti skydliaukės augimą stimuliuojantį ( tireotropinį ) hormoną ( TTH ), po kurio įtakos padidėja tiek skydliaukės ląstelių dydis, tiek jų skaičius. Taip skydliaukė suveša ir susiformuoja gūžys.

Norėdami įsitikinti ar šie „nusirašinėtojai“ rašo tiesą, atlikite eksperimentą. Pasidarykite hormono tireotropino TTH ( TSH ) tyrimą, po to nevalgykite tris keturias savaites maisto, kuriame yra daug jodo ir po to vėl pasidarykite TTH tyrimą. Pagal lietuvaičių (ir ne tik jų) padėstymą TTH turėtų išaugti – juk jodo kiekį tai sumažinome. Tačiau realybėje vaizdas kitoks – TTH krenta, ir žymiai. Netikite?  Išbandykite. Rimantas Stukas ir jo kolegos nežino vieno esminio dalyko: posmegeninės liaukos veiklą reguliuoja pogumburio liauka – hipotaliamas, kurio veiklą taip pat įtakoja jodas ir dar kiti faktoriai. Pavyzdžiui tokie, kaip genetinis paveldimumas. Ir apskritai, dėl TTH viršutinės ribos nesutaria patys endokrinologai ir siūlo ją iš esmės peržiūrėti, todėl, kad dabartinis požiūris į TTH dydį yra šabloniškas ir daugeliu atvejų neatitinka realybės – vienam TTH 4,0 mIU/L gali būti norma, o kitam – atvirkščiai. O jauname, iki 12 metų žmogaus organizme TTH išvis nebesutelpa į jokias priimtas ribas, kaip ir nėsčiosios, beje. Jų organizmuose TTH yra labai aukštas, lyginant su „normaliais“. Kodėl taip yra? Todėl, kad TTH – tai tik vienas iš hormonų, kuris atspindi bendrą hormonų lygį organizme. Jauname augančiame organizme, kaip ir besilaukiančios mamos organizme, yra padidintas visų hormonų ir fermentų kiekis ir jokios patologijos tame nėra. Tačiau iš to galime pasidaryti kai kurias išvadas – aukštas TTH organizme rodo, kad bendras hormonų lygis organizme yra aukštas, o tai – ilgaamžiškumo požymis. Aišku, reikia atmesti tuos atvejus, kai TTH lygis aukštas dėl patologinių pakitimų ( senatvėje TTH irgi išauga, bet dėl kitų priežasčių, nei jaunystėje ).

Štai ką savo pranešime „TSH: Is there a need to redefine the normal range?“ perskaitė Europos tireoidinės asociacijos prezidentas profesorius Vilmaras Versingi 2004 metais kompanijos „Merk“ simpoziume Berlyne:

... Kitais žodžiais tariant , TTH lygis  3,5 mIU/L teoriškai gali būti norma vienam, bet truputį padidinta kitam. Išeiti iš šios padėties yra labai sunku, ir tuo labiau, neįmanoma išsiaiškinti individualių santykio ypatumų sistemoje hipotaliamas-hipofizė-skydliaukė ir tokiu būdu nustatyti kažkokį individualų TTH lygį.

Endokrinologijos užkulisiuose sklando mintys, kad reikėtų TTH normą dar nuleisti žemyn – iki 2.0  mIU/L. Ot tai džiugesys apimtų farmacijos kompanijas, gaminančias tiroksiną!!! Iš dangaus pinigėlių lietutis pabirtų ilgai lauktas.

Kaip ir daugumoje medicinos sričių, taip ir endokrinologijoje neretai vis dar vadovaujamasi tų laikų žiniomis, kai viršiausias endokrininis organas buvo hipofizė (šiuolaikiniuose mokykliniuose vadovėliuose padėtis ne ką geresnė – žiniose apie žmogaus endokrininę sistemą hormonų gamybos pradžia – hipofizėje). Žinios apie aukščiau stovinčią liauką hipotaliamą vis dar nepakankamos, kad nustoti vadovautis šablonais, sukurtais hipofizės karaliavimo laikais.

Mes esame jauni ir sveiki tik tol, kol hormonų ir fermentų lygis organizme yra toks, koks buvo jaunystėje. Krentant hormonų lygiui, krenta fermentų lygis, o nuo to prasideda ir visos bėdos, pagrindinė iš kurių – silpnėjanti imuninė sistema. Tam, kad pagaminti organizme kokybiškus antikūnus,  būtinas tam tikras hormonų ir fermentų lygis. Tik tada vienas antikūnas, tarkim,  sugebės įveikti keturis antigenus. Jei hormonų ir fermentų lygis organizme žemas, vienam antigenui reikės keturių antikūnų. Čia ir yra atsakymas tiems, kuriems iškyla klausimas kodėl susirgus rimta liga kraujyje padidėja limfocitų skaičius – kai organizmas nebegali įveikti kokybe, iš paskutiniųjų jėgų mėgina įveikti kiekybe.

 Hipotaliamo hormonų kiekis skaičiuojamas nanogramais
(milijardinė gramo dalis), todėl jodo kiekis, pakliūnantis į organizmą vaidina milžinišką vaidmenį – keliasdešimt mikrogramų jodo perteklius gali stipriai pakeisti hipotaliamo darbą. Kai organizme yra nedidelis jodo nepriteklius, organizmas gali padidinti jodo „sandėlį“ - skydliaukę (jodo buferį) ir taip kompensuoti laikinus jodo trūkumus. Jeigu yra nuolatinis jodo perteklius – variantas blogesnis – skydliaukė negali sumažinti savo dydžio iki minimumo adekvačiai patenkančiam į organizmą jodo pertekliui – ji turi gaminti tam tikrą hormonų kiekį organizmui, o tam reikalingas jos atitinkamas dydis. Inkstai irgi nespėja jodo šalinti iš kraujo taip, kad nespėtų į jo perteklių sureaguoti hipotaliamas. Reikia turėti omenyje, kad hormoninė sistema turi dar ir inerciją. Skydliaukė – tai organas, kuris priderina kiekvieną organizmą prie aplinkos – joje esančio jodo kiekio. O jei tas kiekis yra kažkieno sąmoningai ar ne pakeistas ir yra nenormaliose ribose – skydliaukė yra bejėgė. Organizmas tada paprasčiausiai yra jodu nuodijamas.
   Kad suvoktumėte jodo vaidmenį organizmo metabolizmui pateiksiu analogiją su mechaniniu laikrodžiu. Organizmo metabolizmo  fazių periodišką kitimą (arba hipotaliamo veiklą) atitinka laikrodžio švytuoklės švytavimas - jis turi būti tam tikro greičio, tam tikros amplitudės. Energiją ir postūmį švytuoklei suteikia įtempta spyruoklė, kurią jūs laikas nuo laiko prisukate, kad įtemptumėte ir suteiktumėte energijos. Jodas metabolizmui (hipotaliamui) – tai jūsų ranka laikrodžio spyruoklei. Kas bus jei ilgą laiką neprisukinėsite laikrodžio? Spyruoklė galutinai atsipalaiduos ir laikrodis sustos. Kas bus, jei spyruoklę įtempinėsite per dažnai ir per stipriai? Laikrodis suluš. Tas pats vyks ir jūsų organizme neprotingai vartojant jodą. O kas bus su spyruokle, jei ją nuolat įtempinėsite ir niekada neleisite jai atsipalaiduot? Vyrai žino. Nenujaučiančioms moterims: spyruoklė praras savybę grįžti į pradinę padėtį - kitaip sakant, praras savybę akumuliuoti jūsų rankos energiją. Tas pats atsitinka ir su jodu. Jei organizmui duosite jo kasdien normą ar daugiau, jūsų hipotaliamas ims silpnai reaguoti į jį, ko pasekoje kris pradinių, reguliuojančių hipotaliamo hormonų lygis, o su tuo prasidės ir visa eilė nepageidaujamų pokyčių organizme.

Jodo kiekis žmogaus kraujyje kinta – nuo rugsėjo iki sausio jodo koncentracija kraujyje sumažėja, nuo vasario ima didėti ir gegužės-birželio mėnesiais būna didžiausia. Tai surišta su metiniu organizmo metabolizmo ciklu.
 
Štai ką apie jodo poveikį onkologinių susirgimų atvejais rašo Emanuelis Revici:

„Jodo įtaka buvo mūsų išstudijuota  dėl jo sąryšio su augliais ir dėl to, kad jodas branduolinio lygio elementas. Epochoje, kai dar vėžio diagnozės nenustatinėjo morfologiškai ir nebuvo serologinės sifilio diagnostikos, jodo druskas naudojo sifilio ir vėžio diferencijacijai ant liežuvio. Tai buvo taip vadinamas gydymas „pierre de louche", nes manė, kad jodas teigiamai veikia sifilio pažeidimus, bet aiškiai skatina neoplastinių darinių augimą.
Turėdami omenyje dualistinę vėžio koncepciją, mes stengėmės nustatyti, kokiam disbalanso tipui priskiriami jodo efektai ir, jeigu pasiseks, naudoti jodą gydymo tikslais. Jodą daugiausia skyrėme kalio jodido ir Liugolio tirpalų formoje. Daugelyje katabolinio skausmo atvejų, jo dydis sumažėjo, arba visai jis išnyko, iš karto po jodo paskyrimo. Keletą kartų mažos 3-10  lašų Liugolio tirpalo dozės užteko, kad šį efektą pratęsti keletą valandų. Tačiau didelės, arba PAKARTOTINOS dozės, sukėlė visai nepageidaujamus reiškinius. Paskyrus jodą neoplastinis pažeidimas padidėdavo, kartais iki tokio laipsnio, kad reikėjo jodo vartojimą nutraukti, dėl galimų kitokių auglio pokyčių.“

Tai naudingas jodo perteklius onkologiniams ligoniams? Anabolinėje vėžio stadijoje jodas iš karto sukelia neigiamus padarinius, o katabolinėje – teigiamai veikia tik pirma ir maža jodo dozė. Pakartotina veikia, kaip ir anabolinėje stadijoje – skatina auglio augimą.
 

Štai kokie ditirambai klojami jodui interneto platybėse:
Kadangi nuolat jaučiamas jodo stygius, tai jūros dumblių vartojimas itin reikšmingas, nes juose jodo yra keletą tūkstančių kartų daugiau nei augaluose(tikrovėje tyrimai rodo, kad nuo 150 iki 100000 mikrogramų 100-te gramų laminarijos, priklausomai nuo rūšies, surinkimo laiko  – H.S.), kurie auga ant žemės. Jūros kopūstuose iki 95% jodo yra organinių junginių pavidalu, iš jų 10% junginyje su baltymais. Tai svarbu, nes vartojant neorganinį jodą (pvz. joduota druska), jeigu yra perdozuojama, tai galimos įvairios nepageidaujamos reakcijos (pvz. alerginė sloga, išbėrimai), o organinio jodo vartojimas nesukelia jokių pašalinių reakcijų, net jeigu vartojami dideli kiekiai.“
Kiek metų lietuviai savo mitybos racione naudoja laminariją? O kiek japonai? Nematote skirtumo? Palyginkite lentelėje kokie jodo kiekiai jūriniame maiste ir mūsų vietiniame.

 
Produktas 100g Jodo kiekis mikrogramais
Joduota druska 3056±1146
Jūros druska 140
Laminarija( jūros kopūstai) 150 - 100 000
Menkė 260
Menkės kepenėlės 250 - 800
 Silkė šviežia 66 
Plekšnė 190
Silkė mirkyta ir paruošta 
Sūdyta silkė  77 
Krevetės keptos  11 
Krevetės šviežios 190 
Jūros ešerys  145 
Jūros lydeka  160 
Kuprė, ledinė, lašiša  50 
Rudagalvė menkė  160 
 Navaga 140 
Ungurys  65 
Lašiša  44 
Lašišos ikrai konservuoti  510 
Vištiena  1-18 
Rūkyta vištienos krūtinėlė  9
Jautiena 
Kiauliena  6
Vištos kiaušinis 15
Kopūstai švieži 3
Bulvės šviežios 4
Brokoliai 15
Špinatai 10
Vynuogės šviežios 7
Slyvos 4
Kukurūzų kruopos 4
Avižiniai dribsniai 9
Pievagrybiai 18
Sausas pienas 26
Kondensuotas pienas 7
Kefyras 8
Pienas 5-55
Pupelės 12
Soja 8
Žirniai 10
Kvietiniai miltai 10
Ruginė duona 6
Grikiai 3
Burokėliai 7
Morkos 6
Salierai 3
Džiovinti abrikosai 75
Kiaušinio trynys 24
Soros 9

Reikia turėti omenyje, kad jodo kiekis produkte priklauso nuo jodo kiekio dirvoje, kurioje jis buvo augintas, ar pašare, kuriuo gyvulys buvo šertas.
Didelis jodo kiekis yra kai kuriuose mineraliniuose vandenyse. Pavyzdžiui šaukšte mineralinio vandens "Boržomi"  yra visa paros jodo dozė.
Nereikia pamiršti, kad jodo kiekis maiste nuolat kinta. Šviežiose daržovėse, vaisiuose jo bus daugiau. Netinkamai laikant vaisius ir daržoves nuo spalio iki gegužės mėnesio jodo netenkama iki 65%. Jodo ir netenkama ir maisto gamybos metu - verdant , kepant. Verdant mėsą - iki 48%, kepant ją -  iki 65% . Taip pat priklauso kaip smulkiai maistas pjaustomas virimui ir kepimui. Kuo smulkiau, tuo daugiau jodo netenkama.

Jodas įsisavinamas ir per odą. Juo patepę žaizdelę,   jūs apie šimtą-tūkstantį kartų viršijate vienos dienos jodo poreikį. Tie, kurie gydotės vaistu kordaronu, žinokite, kad jo  vienoje tabletėje yra visa jūsų jodo dozė  vieneriems metams. Tabletikę čik! Ir jodą galite pamiršti metams. :) (Taip būtų, jei jodas būtų kaupiamas organizme ilgam, deja, jis iškeliauja iš organizmo  per mėnesį, du , prieš tai kaip reikiant sudarkęs ir apnuodijęs organizmą). Vaiste amiodarone jodo yra dar daugiau - 75mg  200mg tabletėje. Dozė parai 100 - 1000 mg amiodorono. Kiek gausit jodo - pasiskaičiuokite.

O štai kaip mumis pasirūpino "Sveikatos" ministerija ir jos "ministeris":
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu buvo pakeista Lietuvos higienos norma. Pakeitime numatyta, kad saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, nuo 2005 metų sausio 1 d. "mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose turi būti parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduotą valgomoji druska".

O kas apsaugos nuo jodo pertekliaus organizme? Kuri ministerija? Gal ponas sveikatos ministras nustatė koks jodo kiekis mano organizme? Ir ką reiškia žodis „galinčių“ ? Tai gal nuo galinčio atsirasti seleno trūkumo organizme imkime selenuoti druską? Juk seleno trūkumas ( Lietuva priskiriama regionui, kurio dirvose, tuo pačiu ir gyvūnų organizmuose, seleno trūksta ) irgi sukelia nepageidaujamus reiškinius organizme ( reprodukciniai organai mums gal svarbesni už kažkokį gūžį vienam kitam) . Juk ministrui nelabai „dašunta“, kad tiek seleno, tiek jodo pertekliaus organizme padariniai ne ką prastesni už jų trūkumą. Ministrui nė motais, kad žmogeliui, prisiskaičiusiam „sveikatinančių“ straipsnių apie jodą ir pradėjus dažnai vartoti laminarijos salotas, ta joduota druska bus priešpaskutinis vinis į jo karstą ( paskutinį įkals ministro pavaldiniai, beieškodami ligos priežasties, o jos neradę pritaikys standartinę „gydymo“ formulę, po kurios užsidegs amžina šviesa, tik laminarijos gerbėjas jos, deja, jau nebematys ). PSO duomenimis jodo kiekis virš 2 mg per parą yra potencialiai pavojingas. O ką daryti tam žmogui, kuriam jodo netrūksta, bet sutrikęs jodo apykaitos reguliavimas organizme? Kuo jam misti? Maisto pramonė gali pasiūlyti tik produktus su joduota druska (nes ministras taip nutarė, nes ES ir PSO taip „patarė“ ). Eilinį kartą rūpinamasi labiau ne tais, kurie mąsto, bet tais, kuriems nusispjaut į savo sveikatą. Dėl dalies žmonių, kuriems nelabai rūpi jodo kiekis organizme, visuotinai šersime jodu visus, tame tarpe ir tuos, kurie pasirūpino jodo reikalais savo kūne. Valdoma demokratija, taip sakant, laisvoje Lietuvoje. Netgi Rusijoje toks įtatymas nebuvo priimtas dėl žmogaus pasirinkimo teisės pažeidimo. Ministrą nelabai domina, kad jodo kiekį organizme įtakoja kobaltas, fluoras, chloras, bromas ... ir kt. elementai. Kas atliko jų kiekio tyrimą mūsų organizmuose? Niekas. O jei atliko, tai ne man, o statistiniam žmogui. Žmogus, kaip individas, valstybėje yra niekas. Ją domina tik statistinis.
  Ministrui nesvarbūs ir KTU Maisto instituto atlikti tyrimai su joduota druska. O gal žmogus nori valgyti savo raugintas ar virtas daržoves to paties skonio, kaip ir iki jodavimo vajaus?
 Idiotiškas sprendimas, priimtas valstybės mastu – masiškai joduoti visą druską. O ką darys žmogeliai, kuriems yra alergija jodui? O ką darys tie, kuriems pašalinta skydliaukė? Kuriems yra skydliaukėje gėrybiniai ar piktybiniai dariniai? Arba automimuniai skydliaukės pažeidimai? Važiuos nusipirkt maisto į  Mongoliją? Populistiškas, neracionalus ir nekvalifikuotas sprendimas. Kitas reikalas populiarinti jodo turinčius produktus, tame tarpe ir joduotą druską. Tiems, kuriems jodo trūksta, nusipirktų. Kur kas vertingesnis sprendimas būtų privalomas jodo kiekio rašymas ant produktų. O gal nejoduota druska įeina į pavojingų medžiagų sąrašą, kaip narkotikai pavyzdžiui, ir ją reikia uždrausti?

Juokingiausia mokslinčių straipsniuose apie papildomą jodo vartojimo būtinybę skamba vietos, kuriose aiškinama, kad jodas yra išplaunamas iš dirvų ir yra nunešamas upių į okeanus ir jūras. Šimtus tūkstančių metų plovė plovė, bet vis dar nepavyko išplaut. Na, dabar yra pagaminta «Ariel», tai gal pavyks. O gal upės tekėjo kažkaip kitaip, ne į vandenynus ar jūras? O gal lietus lijo kažkaip kitaip?

Apie kai kurių "specialistų"  jodo kiekio  įtakos sveikatai  žinojimą galima spręsti ir iš štai tokių "perliukų".

Šlykščiausia apie jodo reikalus skaityti tokių "profesorių" rašliavose:

"Ar žinote, kad Lietuvos gyventojams trūksta jodo?! Jei vykstame į  Baltijos pajūrį, pavyzdžiui, poilsiauti į Palangą, tai jodu organizmo neaprūpinsime. Baltijos pajūrio ore jodo nėra nė gramo! ..."

Autoriui, jaučiančiam ypatingą pagarbą "bičiulei",  nelabai žinoma, kad jodo ore yra visur, bet kuriame žemės kampelyje, ir  kuo vieta artimesnė jūros lygiui, tuo jodo daugiau. Lietuva ką, aukštikalnėse? Nors ir jose, pvz. 4000 metrų aukštyje jodo ore vis dar yra. Veikalo tendencija aiški - įkalt į galvą mintį: "Pirk joduotą druską! Tau jos trūksta!"
Pagrindinis jodo rezervuaras biosferai yra vandenynai ir jūros - viename litre vandens vidutiniškai yra 50 mkg  jodo (sąmoninagai rašome "mkg", nors turėtume rašyti "µg" - tam, kad nepaniotumėte "µg" su "mg"). Iš vandenynų ir jūrų  garuojantis vanduo patenka į atmosferą ir vėjų yra pernešamas į kontinentą. Gėlame vandenyje yra 0,2 - 2 mkg jodo litre vandens.Tik vietovėse, kurios atskirtos nuo vandenynų ir jūrų kalnais, jodo kiekis ore yra mažesnis. Kai pasakojama, kad jodas iš dirvų yra išplaunamas, pamirštama, jog juo dirvos iš atmosferos yra ir papildomos. Pajūrio zonose jodo kiekis gali siekti 50 mikrogramų viename kubiniame metre oro, kontinente - apie 1 mkg, kalnuose mažiau - apie 0,2 mkg.
Ir dar šiek tiek buhalterijos - kaimyninėje Lenkijoje joduotos druskos gamyba išaugo nuo 4 000 tonų 1991 metais iki 75 000 tonų 1998- taisiais. Kuo tai kvepia? Paskaičiuojam: gamintojas joduodamas druską padidina 1 kg kainą  0.02 lt. Pelnas per tuos 7 metelius išaugo druskos gamintojams nuo 80 000 lt iki 1 400 000 lt. Gražu? Ir šilta. Piniginėje. O kokį antkainį užsidės "bičiulės" ir kiek jos susižers, skaičiuokite patys.
Mokslo vyrai ir moterys rašo :
„Skydliaukė neatsiejama nuo mikroelemento jodo, kurio hormonų sintezei per parą žmogui reikia 150-200 mkg. Trūkstant jodo atsiranda skydliaukės padidėjimas - endeminis gūžys (gūžys atsiranda ir esant jodo pertekliui – pastaba HS). Nustatyta, kad apie 1,6 mlrd. žmonių gyvena jodo deficito zonoje. Jodo deficitas gali sąlygoti ne tik gūžį, bet ir neuropsichologinius sutrikimus. Jodo perteklius kaip ir trūkumas gali būti kenksmingi žmogaus sveikatai. Pradėjus jodo profilaktiką pastebėta, kad padaugėjo autoimuninio tiroidito atvejų. Prancūzijos “Tiromobilio” projektas parodė, kad vietovėse, kur nėra jodo deficito, padidėjusi skydliaukė rasta 4,1 proc. berniukams ir 3,1 proc. mergaitėms, o esant jodo deficitui Kroatijoje padidėjusių skydliaukių stebėta iki 35 proc., pietų Delyje iki 55,2 proc., Maskvoje iki 31,1 proc. Tačiau apčiuopa ne visada tiksliai atsako, kiek skydliaukė yra padidėjusi. Neatitikimas tarp palpacijos ir ultragarsinio tyrimo yra apie 23,9 proc. Gyvenantiems jodo deficito zonoje vaikų skydliaukės dydis didėja su amžiumi ir priklauso nuo kūno atsiradimo parametrų, todėl skydliaukę būtina tirti tiek čiuopiant, tiek ultragarsu. Daugelyje Europos šalių nustatytas vidutinis ar sunkus jodo deficitas. Dvylikoje Europos šalių pradėtas maisto jodizavimas. Vidutinio jodo deficito regione (Italijoje), pradėjus jodo profilaktikos programą, apčiuopos būdu rastų padidėjusių skydliaukių dažnis sumažėjo nuo 51 proc. iki 10 proc. Jodo profilaktika būtina, ne tik dėl gūžio prevencijos, bet tai gali apsaugoti skydliaukes nuo žymaus radioaktyvaus jodo kaupimo, jei kartais pasikartotų tragedija panaši į Černobylio.“

O kas nustatė apčiuopinėjant, kad gūžys nuo stygiaus, o ne pertekliaus? Ir kad būtent nuo jodo? Mišką kertam, skiedros byra – nelabai kam rūpi, žmogeliai, tas jūsų autoimuninis tireoditas, svarbu, kad druska joduota būtų, nes jodavimas – tai procesas, kurio gale byra pinigai, ir pastovūs, nes druskytę vartoja visi, ir nuolat. Centuku kitu pabranginam ir kap kap kap ... į piniginę.  Va kur kas svarbiau apsisaugoti nuo galimai būsimos atominės tragedijos. Sekant tokia logika, pats laikas pradėti vaikščioti su pampersais – o jeigu staiga paleis vidurius ir nespėsiu? Juk apsitriest didesnė tikimybė, nei susprogti Ignalinai.  Norint kažką prastumti masiškai – vienas iš metodikos punktų – gąsdinimas žemės drebėjimais ir atominėmis katastrofomis. Jos pateisina viską.
Neatitikimas tarp palpacijos ir ultragarso 23,9 procento, o išvadas darote ir jodu šeriate?
Gūžys, beje, susidaro ir esant kobalto ar seleno trūkumui.
Yra ir kitos medžiagos (tiocianatai ir kt), kurios sukelia Bazedovo ligą (gūžį) – kryžmažiedžių šeimos augalai, ridikai, salierai, kopūstai (lietuvaičių ne taip jau retai vartojamos daržovės), batatai, kai kurių rūšių pupelės, sorų kruopos, garstyčių aliejus (rapso mėgėjai sukluskite), nitratai ir nitritai, kurie gali virsti nitrozaminais. Nitrozaminų acetil dariniai irgi didina skydliaukę.
Soja pagreitina jodo šalinimą iš organizmo. Ar tuose gūžio tyrimuose kas nors tyrė sojos vartojimą? O gal ne jodo trūko, o žmonės vartojo per daug sojos, juk ji dabar labai madinga ir visa gerkle kartais rėkiama, jog ji išgelbės ir pamaitins pasaulį.

Jodo antagonistas organizme yra kobaltas, kuris yra vitamino kobalamino (B12) sudėtyje - apie 4,5 %. Padidinus jodo kiekį organizme kas atsitiks su kobalaminu? Jo padidės ar sumažės, jei jodo organizme yra perteklius?

Pažvelkime ką rašo medikai apie kobalaminą:

„Vitaminas B12, dar vadinamas kobalaminu, turi sudėtingiausią iš visų vitaminų cheminę struktūrą. Tai –vienintelis vitaminas, kurio sudėtyje yra metalo (kobalto) jonas. Šis vitaminas yra būtinas DNR molekulių sintezei, taigi visų organizmo ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesams (ypač nervų, odos, plaukų ir kraujo ląstelių formavimuisi), taip pat riebalų, angliavandenių ir baltymų metabolizmui. Šis vitaminas vartojamas Alzhaimerio ligai gydyti, atminčiai gerinti, jis gali padėti kenčiantiems nuo nervų ligų, pagerinti imuninės sistemos būklę ir suteikti energijos. Rekomenduojama per parą suvartoti bent 2,4mcg kobalamino, nėštumo metu ir maitinant krūtimi – 2,6-2,8mcg.

Kobalamino trūkumas nustatomas 10-15 proc. vyresnių nei 60 metų asmenų. Vitamino B12 trūkumą dažniausiai sukelia autoimuninė liga, vadinama piktybine anemija, ir sutrikęs šio vitamino pasisavinimas iš maisto (sutrikus skrandžio, kasos ar plonųjų žarnų veiklai). Abi šios būklės dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims. Piktybinę anemiją sukelia imuninės sistemos sutrikimas, kai antikūnais suardomos skrandžio gleivinės ląstelės, būtinos kobalamino įsisavinimui. Manoma, kad šią ligą gali lemti paveldimi faktoriai. Sutrikusį vitamino B12 įsisavinimą taip pat gali lemti atrofinis gastritas (lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, lemiantis skrandžio liaukų sunykimą), kuriuo sergant išsiskiria mažiau druskos rūgšties, būtinos vitamino, esančio maiste įsisavinimui, skrandžio ar žarnyno dalies pašalinimas, kasos ir žarnyno ligos.

Trūkstant vitamino B12, pasireiškia megaloblastinė anemija (ji pasireiškia ir trūkstant vitamino B9), rankų ir kojų tirpimas, dilgčiojimas, atminties sutrikimas, sunkumas vaikščiojant, silpnaprotystė su nuotaikų pokyčiais arba be jų. Manoma, kad šie pokyčiai įvyksta dėl nervus dengiančio mielino apvalkalo pažeidimų. Avitaminozei užtrukus ilgą laiką, šie simptomai gali nebeišnykti net vartojant pakankamai kobalamino. Trūkstant vitamino B12, taip pat pasireiškia apetito netekimas, liežuvio išopėjimas, vidurių užkietėjimas.

Kobalamino yra kepenyse, inkstuose, širdyje, žuvyje, piene, kiaušiniuose. Šio vitamino beveik nėra augaliniuose produktuose, todėl vegetarams būtina vartoti jo papildus.“

Kaip jums patinka kobalamino trūkumo padariniai? Ne ką linksmesni už jodo trūkumo padarinius, ar ne? Bet visuotinės kobaltizacijos kažkodėl niekas neskelbia. :)  Vegetarams jodo perteklius dar pavojingesnis, nes jų organizmuose yra mažiau kobalamino ir jodo pertekliaus šalinimas bus lėtesnis.

Kobaltas dalyvauja skydliaukės hormonų gamyboje. Kas bus su skydliaukės hormonais, jei kobalto bus mažai, o jodo daug? O kalama į galvą, kad skydliaukei svarbiausias jodas.
Kobaltas dalyvauja geležies įsisavinime ir hemoglobino sintezėje, stimuliuoja eritrocitų gamybą.
Kobaltas yra insulino sudėtyje. Diabetikai, sukluskite ir gerai pagalvokite, kai perkate joduotą druską.
Kobaltas sugeba išskirtinai slopinti vėžinių ląstelių kvėpavimo mechanizmą, o tuo pačiu jų dauginimąsi. Kas bus, jei onkologinis ligonis gausiai vaišinsis laminarija?
Anemija, nuplikimas, liesėjimas – kobalto trūkumo padariniai. Dar vis kyla noras aktyviai jodizuotis? Tada dar pridedam: kobalto reikia žarnyno mikroflorai, sintetinančiai kobalaminą, kobaltas skatina geležies rezorbciją žarnyne.

Jodas yra fluoro antagonistas ir jį išstumia iš organizmo. Kas bus kai jodo perteklius išstums fluorą? Fluoras – chemiškai ir biologiškai aktyvus elementas, būtinas žmogaus ir gyvūnų organizmų vystymuisi. Fluoras – mikroelementas, kurio įtaka dantų būklei labai svarbi. Jis daro profilaktinį poveikį dantų ėduoniui – didina emalio atsparumą rūgštims, susidarančioms burnoje dėl mikroorganizmų veiklos, skylant angliavandeniams. Fluoras dalyvauja emalio atsinaujinimo (remineralizacijos) procese, mažina fermentinį mikroorganizmų aktyvumą ir trukdo danties apnašoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus. Fluoras svarbus kaulų ir dantų (ypač jų emalio) vystymuisi. Pakankamas fluoro kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi.

Jodas yra bromo antagonistas ir išstumia jį iš organizmo. Bromidai dalyvauja centrinės nervų sistemos slopinime. Bromo junginiai slopina lytinį potraukį. Kas bus, kai jodo perteklius pakeis bromą  jaunuolio ar jaunuolės organizme, su seksualiniais potraukiais? Bromas reikalingas hipofizės veiklai.

Jodas yra chloro antagonistas ir išstumia jį iš organizmo. Chloro reikšmė organizmui: jis yra pagrindinis ekstraląsteninis anijonas, būtinas rūgščių ir šarmų balansui, osmosiniam spaudimui, normaliam raumenų dirglumui, inkstų funkcijai palaikyti. Jis yra skrandžio sulčių sudedamoji dalis, reikalinga kai kuriems fermentams aktyvinti.

Jodas yra mangano antagonistas. Stokojant mangano, atsiranda osteoporozė, sutrinka lytinių liaukų funkcija, kaulų susidarymas, kraujo elementų gamyba.

Jodas yra organizmo medžiagų apykaitos ( metabolizmo ) reguliatorius ir tie, kurie turite per didelį kūno svorį ar per mažą, dalinai galite padėkoti jodo pertekliui arba trūkumui. Jodo perteklius lėtina medžiagų apykaitą (JAV suvartoja 400-800 mkg jodo per parą - dailūs jie, ar ne? Japonai - 1500 mkg. Jūs į ką labiau esate panašus? Į baltąjį amerikietį ar japoną? ).

Hipertireozė, kaip joduotos druskos ir produktų su ja vartojimo  rezultatas, buvo aprašyta iš kart po joduotos druskos pavartojimo Europoje ir Pietų Amerikoje, o taip po joduotos duonos vartojimo Olandijoje ir Tasmanijoje. Detalūs tyrimai buvo atlikti Zimbabvėje, kur buvo užregistruota masinė hipertireozė. Jie parodė, kad liga kilo dėl per didelės druskos jodizacijos. Duonos jodavimas Tasmanijoje sukėlė hipertireozę žmonėms, vartojusiems daugiau, kaip 200 mkg jodo per dieną.
"An increase in thyrotoxicosis was reported in several countries after the introduction of the iodization programs (7, 8). A nonrepresentative study of thyroid hormone results (thyrotropin, free thyroxine, and free triiodothyronine) in the regional endocrinology laboratory at Parirenyatwa Hospital, which serves an area of 8.5 million persons (80% of the Zimbabwean population), suggested a shift toward lower incidences of a hypothyroid constellation and a 3-fold higher hyperthyroid pattern beginning in 1993 (9). There was also an increase in the number of clinical cases of thyrotoxicosis at Parirenyatwa Hospital during the same period (10)."

Šie faktai tik patvirtina teiginius, jog žmonių tolerancija jodui yra skirtinga ne tik individualiai, bet ir regionuose. Tyrimai šiuose regionuose, kaip ir daugelyje kitų jodo  stokos tyrimo atvejų, apsiribojo tik elemento jodo trūkumo ir gūžio vystymosi tyrimais, o juk gūžio atsiradimą sąlygoja ne vien elemento jodo trūkumas. Be to, jodo įsisavinimas nevyksta, jei organizme trūksta seleno, mangano, kalcio, stroncio, vitamino A ...  Kas gi paneigs variantą, jog Zimbabvės gyventojams netrūksta seleno ar kitų minėtų elementų?

Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje, JAV ir Kanadoje pasielgė „demokratiškiau“ - jodą ėmė dėti galvijams į pašarą – nuodijimas per tarpininkus, taip sakant - subtiliau, nes  jodo perteklių, gautą organiniame junginyje, dalinai kompensuos jų kepenėlės. Vargas joms. :)  Parduotuvėse pas juos druskos yra ir tokios - paprastos, ir kitokios – joduotos.
Jodas – tai ypatingas cheminis elementas. Ne tik savo cheminėmis ar fizinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, kaitinamas jodas neturi tarpinės skystos būsenos – iš karto virsta dujomis. Ypatingas jis dar ir tuo, kad  sąlygoja mūsų organizmo prisitaikymą prie konkrečios aplinkos – skirtingose gyvenamose vietovėse skirtingas ir jodo kiekis. Jodas daro įtaką hipotaliamui ir taip reguliuoja organizme hormonų bei fermentų kiekį ir jų santykius. Yra kalbama, kad reikia valgyti savo regione užaugintą maistą. Tai tiesa, nes lietuviškas pomidoras skirsis nuo ispaniškojo jodo kiekiu – augalai ir gyvūnai savyje jodo turi tiek, kiek jo yra regione, kuriame jie buvo užauginti. Ir jei sakoma, kad Lietuvoje yra sumažintas jodo kiekis, tai jis toks yra jau ne pirmas šimtmetis, o mes tokioje su sumažintu jodo kiekiu aplinkoje gyvename ne pirma diena ir esame prie to prisitaikę. Maisto „gyvumas“ dalinai priklauso ir nuo jodo – jo kiekis maistą perdirbant (verdant, kepant, džiovinant...) kinta – jodas išgaruoja ir maisto kokybė keičiasi, nes jodo buvimas maiste stipriai keičia ryšius tarp atskirų cheminių elementų ir jų junginių. Nors jodo Žemėje yra mažai, tačiau jo įtaka gyvybei milžiniška – jo trūksta – sergame, jo per daug – nuodijamės juo. Jodo apatinė kritinė riba žmogaus organizmui yra 50 mikrogramų/parai. Žemiau jos prasideda negeri pokyčiai organizme. Tiek pat jodo vidutiniškai yra viename jūros vandens litre – 50 mkg, priklausomai nuo druskų kiekio vandenyje – jis atskirose jūrose  skirtingas.

Kai kalbama apie jodo deficitą, tai reikia kalbėti ir apie likusius mikroelementus, su kuriais jodas sąveikauja. Pirmiausia tai selenas, be kurio jodo įsisavinimas vyksta daug blogiau. Jodo įsisavinimas priklauso ir nuo baltymo. Organizme geriausiai jodas pasisavinamas organiniuose junginiuose. Cheminiuose junginiuose, vartojamuose druskai joduoti, kuri naudojama jodo kiekio padidinimui maiste, jodas nestabilus. Be to šie junginiai yra stiprūs oksidantai ir jų perteklius gali išderinti organizmo metabolizmą, nuo jų pasikeičia ir druskos skonis. Organinio jodo perteklių maiste dalinai kompensuoja kepenys, gi joduota druska iš karto patenka į kraują. Ypatingai pavojinga, jei vartojami yra jodataijie su nitratais sudaro kancerogeninius junginius.
 Vietoj to, kad įvesti jodą į mūsų maistą per trąšas ir pašarus, ir taip padaryti jodą lengviau ir tiksliau pasisavinamą žmogaus organizme (nors šis metodas irgi ne ką geresnis, žinant mūsų genetinį organizmo prisitaikymą jodo poreikiui), mus totaliai verčia jį naudoti banaliai, kaip augalams – neorganiniuose junginiuose.„ Visuotinė jodizacija“ labai primena nesenus laikus, kai daug kas buvo daroma visuotiškai – nuo raudonų kaklaraiščių iki juodų kaliošų. Kodėl visa valstybė turi vartoti tai, ką gydytojas paskyrė tik tam tikrai grupei?

Kartais tiroksino kiekis kraujyje priskiriamas vien tik skydliaukės veiklai, o juk tiroksiną gamina dar ir kiti organai – kepenys, plonosios žarnos... Sakyti (ir surišti tai tik su jodu ir tirozinu), kad jo sumažėjimo kaltininkas – vien tik skydliaukė yra neteisinga. Tiroksino kiekis kraujyje rodo bendrą organizmo stovį, o ne vien skydliaukės veiklą.

Kretinizmo problemos irgi negalima suversti vien jodo trūkumui, tam turi įtakos ir kiti faktoriai – alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija, rūkymas, paveldimumas.

Žinoma, kad labiausiai fiziologiškai aktyvūs yra jodo organiniai junginiai, kurių pagrindas yra organinės rūgštys. Maisto produktų ir druskos jodavimas mineraliniais jodo junginiais duoda nestabilų efektą – vartojant joduotą druską maisto konservavimui, gali susidaryti nuodingi junginiai, ko išvengiama vartojant produktus su jodu organiniuose junginiuose.

Blogiausia yra tai, kad jodo (chloro ir kalcio taip pat) perteklius (tai, ko nesuvartoja skydliaukė) su konjuguotomis riebiosiomis rūgštimis sudaro nesuardomus kompleksus, o tai garantuotas ir ilgalaikis organizmo lipidų balanso nukrypimas į riebiųjų rūgščių pusę. Kokios to pasekmės galite pasiskaityti straipsnyje "Neišgydomos ligos".

 Pasaulinė Sveikatos Organizacija nustatė, kad jodo paros norma žmogui sudaro 100-200 mikrogramų (milijoninė gramo dalis). Kad galėtumėte įsivaizduoti, koks tai kiekis, pavyzdžiai: viename Liugolio tirpalo ( 6,3 mg jodo)  laše yra beveik 32  dozės po 200 mikrogramų, o viename mililitre spiritinio jodo tirpalo (40 mg jodo) yra 200 dozių po 200 mikrogramų jodo. Tai yra jei žaizdos dezinfekcijai panaudojote 1 ml spiritinio jodo tirpalo (praktikoje dažnai daugiau) ir į kraują patenka tik pusė šio kiekio, tai jūs paros dozę viršijate 100 kartų., o tai jau ne fiziologinė, bet farmakologinė dozė, kurios pasekmės įvairios – nuo skydliaukės ląstelių pažeidimo laisvaisiais radikalais iki  autoimuninio tireodito . Ar dar kyla noras jodo tirpalu tepti žaizdas savo vaikučiams? Manau, kad neturėtų kilti, o štai farmacininkai jodą išoriniam vartojimui vis dar gamina, ir recepto nereikia, ir ant jodo buteliuko etiketėje ypatingų perspėjimų nėra – standartiškai : saugokite nuo vaikų ir perskaitykite informacinį lapelį.

Jei visa druska yra joduota, tai ji naudojama ir visų produktų gamyboje, net ir namuose – konservuojant, rauginant. Kiek mes jodo vartojame niekas nežino ir nesužinos, nei STT, nei VST. Kaip tai atsilieps tiek ligonių, tiek sveikų žmonių sveikatai – nesuprantama. Neblogą „profilaktikos“ sveikiems ir „pribaigimo“ priemonę ligoniams paruošė mums valdžia įstatymų ruošimo lygmenyje 2004 metais. Jei šį straipsnį vis dar skaitote, tai žinokite, kad penkmetį jau išgyvenote!

Ir paskutinis HS patepimas:

Tada, kai organizmas funkcionuoja pagal chronobiologinį ciklą, kai ląstelių membranų ląstelių pralaidumas normalus ir medžiagų apykaita vyskta greitai ir teisingai, nunešdama kiekvieną cheminį elementą į jam priklausantį organizmo hierarchinį lygį, tuomet žmogui pakanka jodo ir to kiekio, kuris yra ore. Jei ląstelių membranos didesnę laiko dalį dėl įvairių priežasčių yra uždarytos, tuomet galite šerti save kilogrmais jodo – nė viena nanogramo dalis nepaklius ten, kur jam ir priklauso būti – į ląstelių branduolius, o jodo perkeliumi sisteminiame, audinių  lygyje jodo pertekliumi save tik žalosite. Dalis tų visų hiper ir hipo iš to ir kyla, kad supratimas pas pacientą, o paskui ir pas gydytoją yra nulinis.

Retas supranta, kad žmonija, ėmusi dirbtinai joduoti visą maistą pasmerkia savo būsimas kartas dar didesnėms problemoms – mūsų organizmas, gaudamas jodo nuolat papildomai, prisitaikys prie didesnio jodo kiekio, ir sekančios kartos „sėdės ant jodo adatos“ be galimybės lengvai jo atsisakyti. Ar verta imti kontroliuoti procesus, kurių kontrolę geriausiai išmano tas, kas mus sukūrė?


Na štai, nepraėjo nė šimtmetis ( :)  ir kai kurie medicinos mokslo šulai, atlikę kai kuriuos tyrimus, sukluso - siekimas sumažinti tireotropinį hormoną (TSH) ir padidinti skydliaukės aktyvumą vyresnio amžiaus žmonėms ... trumpina gyvenimą.

Monteflore medicinos centro  ir Alberto Enšteino Medicinos koledžo (Niujorkas) tyrėjų grupė ištyrė keletą šimtų europietiškos kilmės žydų, kurių amžius buvo virš šimto metų. Paaiškėjo, kad daugelio iš jų skydliaukės aktyvumas buvo sulėtėjęs, o hipofizės hormono TSH buvo gaminama daugiau normos.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (31)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Ligonis - tai lėtai į aną pasaulį judantis žmogus. Ir kuo lėčiau jis juda, tuo daugiau mes uždirbame.
Vakarų medikų draugiška patarlė
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės