Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Kod?l n?ra riebi? šimtame?i??
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Kod?l n?ra riebi? šimtame?i??
Du pacientai.

Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas...

Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas...

Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu.

Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą.

Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujo spaudimas gali būti sumažėjęs. Staigiai atsistojus, pirmasis jausis visiškai normaliai, o antrajam svaigs galva ir tems akyse.

Naktį, žmogui miegant, organizme vyksta atstatomieji arba kitaip sakant – redukciniai procesai, anabolizmas, išnaudotų medžiagų atstatymas, fermentų sintezė, ląstelių membranų atnaujinimas...

Kai žmogus nubunda, atmerkia akis  ir į organizmą patenkančios informacijos kiekis išauga. Tam, kad ją apdoroti, reikalingi didesni organizmo energetiniai resursai, tai yra organizme turi aktyviau vykti oksidaciniai procesai.

Kai žmogus gulėjo horizontalioje padėtyje,  galva ir kojos buvo vienodame  aukštyje. Kai žmogus atsistoja, skirtingai nuo gyvūnų, hidrostatinis slėgis kojose padidėja ir sumažėja galvoje. Kad galva nepajustų šio reiškinio (išliktų tokia pati kraujo apytaka), vyksta periferinių kraujagyslių susiaurėjimas (spazmai) ir taip pakeliamas kraujo spaudimas, padidėja išmetamo į aortą kraujo kiekis ir dažnis (stiprėja ir tankėja pulsas). Iš šių trijų faktorių efektingiausiai galvą aprūpina krauju kraujagyslių tonuso pakėlimas (diastolinio kraujo spaudimo padidėjimas) ir antras – išmetamo kraujo kiekio į aortą padidėjimas (sistolinio kraujo spaudimo padidėjimas). Iš šių trijų faktorių pats neefektingiausias trečiasis faktorius – pulso padažnėjimas.

Nors žmonės šiais laikais fiziškai yra mažai aktyvūs, tačiau širdies raumuo turi dirbti taip, kaip ir tada, kai žmogus buvo fiziškai labai aktyvus. Kuo širdis dažniau plaka, tuo ji neefektyviau atsistato ir be to veiksmo daug, o galvos aprūpinimas krauju pagerėja nedaug. Kuo didesnis skirtumas tarp sistolinio (viršutinio) ir diastolinio kraujo spaudimo, tuo geriau aprūpinama krauju galva. Kai kyla apatiniui kraujo spaudimas, bet nekyla viršutinis (mažėjant skirtumui tarp sistolinio ir diastolinio spaudimų), širdis ima dirbti sunkiau – jai tenka didesnis darbo krūvis ir energijos sąnaudos jam atlikti išauga. Efektyvumas krenta – energijos sunaudojama daugiau, širdis atsistato blogiau, o dar jei padažnėja ir pulsas, tuomet širdies reikalai visai prastėja.

Organizmo energetiniai substratai yra:

1.Cukrūs, angliavandeniai, gliukozė.
2.Riebalai.
3.Baltymai (tai substratas skirtas labiau statybai, o ne energijos gamybai ir jis naudojamas, kai nėra pirmų dviejų).

Kaloringiausias substratas yra riebalai. Yra dar vienas energetinis substratas, kuris kaloringesnis už angliavandenius ir baltymus, bet nusileidžia kaloringumu riebalams – alkoholis, tačiau jis yra gana pavojingas substratas ir geriau juo nesinaudoti.

Kad širdis galėtų atlikti darbą, ji turi gauti patį efektyviausią substratą – riebalus ir deguonį. Kitaip sakant, šis motoras, tai yra pats darbščiausias organizmo raumuo – širdies raumuo, veža tik maitinamas riebiosiomis rūgštimis ir deguonimi.

Galvos smegenys dirba tik maitinamos gliukoze ir deguonimi.

Raumenys šiuo atžvilgiu yra universalūs – jie gali dirbti naudodami ir angliavandenius, ir riebalus, ir baltymus.

Širdis nebegali atlikti savo funkcijos tada, kai ji nebegali atsistatyti (per trumpa poilsio fazė) arba negauna energetinių substratų – riebiųjų rūgščių ir deguonies.

Taigi toliau – apie riebalus.

Žmonės yra labai liesi, yra labai riebūs, yra ir vidutiniai. Visi jie per gyvenimą keliauja etapais – vaikystė, jaunystė, vidutinis amžius, pensijinis amžius ir visiška senatvė. Kol žmogus auga, riebalai nekaupiami, jie yra sunaudojami energijai gaminti – žmogus aktyvus, greitas, daug judantis, raumenys atlieka daug darbo, daug emocijų, meilės ir muštynės... biologinė oksidacija vyksta puikiai – žmogaus organizmas šiame gyvenimo etape aerobiškai aktyvus.

Riebalus žmogus ima kaupti tada, kai žmogus kažko pasiekia gyvenime – baigia mokslą, nusistovi darbiniai santykiai, sutvarkyta buitis – jaukūs namai, automobilis..., įkrenta į gyvenimo rutiną – mažiau viskuo domisi, mažiau sportuoja, mažiau skaito ir t.t. Ima kauptis riebalai. Be pasekmių riebalai yra kaupiami iki tam tikro lygio. Kai jis pasiekiamas, šis neišnaudotas ir sukauptas energetinis substratas tampa gera šėrykla virusams, bakterijoms, uždegiminiams procesams ir galų gale – tai gera dirva onkologijai. Ląstelėms dalintis yra geros sąlygos – organizmas pilnas prikauptų ir neišnaudotų energetinių substratų. Šiuo atveju onkloginė liga subalansuoja substratus – žmogus vėl tampa normalaus svorio, tačiau šis procesas nesustoja – toliau vėžys jau „valgo“ ir tai, kas nėra organizme perteklius, tai yra ima naikinti ir patį organizmą.

Jei žmogui pavyksta prašokti šį etapą sėkmingai – be onkologijos, insultų ar infarktų, tik su vienokiais ar kitokiais uždegimais ir negalavimais, tuomet ateina sekantis etapas – gerokai  pagyvenęs žmogus ima liesėti jau ir be onkologijos.

Mokslininkai  praktiniu būdu atsekė kūno masės kitimo laike dėsningumą, kurį nusako tokia formulė:

220 – žmogaus amžius – žmogaus širdies susitraukimų dažnumas tik nubudus = 

Nuo gauto skaičiaus imama  65 % ir 80 % . Gauti du skaičiai rodo pulso dažnumų ribas prie kurių vyksta  kūno masės deginimas – pulso koridorius, kuriame ima degti riebalai.

Pavyzdėlis. Jums 54 metai ir pulsas ryte tik nubudus 61. Tuomet :

220 – 54 – 61= 105

65% nuo 105=68
80% nuo 105=84
Riebalų deginimo pulso koridorius nuo 68 iki 84

Kuo žmogus vyresnio amžiaus, ir kuo didesnis jo pulsas tik nubudus, tuo žmogus greičiau pakliūna į šį „koridorių“. Pavyzdžiui, jauname amžiuje (24 metai, prie tokio paties nubudimo pulso), šis koridorius buvo nuo 88 iki 108 . Kuo žmogus labiau sensta, tuo šie pulso koridoriaus skaičiai mažėja, ir tuo startinis pulsas  tampa žemesnis, o tai reiškia, kad organizmas ima aktyviai deginti riebalus jau net ir ramybės būsenoje. Štai dėl ko seni žmonės ima liesėti  net ir visai be jokio fizinio krūvio. Jaunam žmogui reikia pakelti pulsą, kad pakliūtų į šį koridorių, senolis gi jame esti jau nuolat – jo pulsas tik nubudus jau be fizinio krūvio yra tame riebalų deginimo koridoriuje.

Svarbiausias faktorius, atspindintis riebalų deginimą organizme, yra širdies susitraukimų skaičius arba kitaip sakant – pulsas (konstantos 220 ir savo amžiaus mes negalime rinktis ir keisti). Riebalus organizme nuolat degina širdis, kuriai jie yra energetinis substratas. Kuo širdis dažniau ir stipriau plaka, tuo ji daugiau naudoja energetinio substrato.

Jei žmogus yra su dominuojančia parasimpatine VNS (antrasis minėtas straipsnio pradžioje) , tai vidutiniame amžiuje jis riebalus degins labai menkai ir todėl bus nutukęs. Ir atvirkščiai – žmogus su dominuojančia simpatine VNS svorio priaugs sunkiai. Senatvėje geresnėje padėtyje atsidurs tas, kuris vidutiniame amžiuje turėjo daugiau riebalų (jeigu sėkmingai prašoks visas su nutukimu susijusias ligas). Moterys tai gerai žino iš praktikos – tos, kurios vidutiniame amžiuje buvo labiau apkūnios, klimakterinį laikotarpį pergyvena nesunkiai, skirtingai nuo tų, kurios vidutiniame amžiuje buvo vis dar lieknos. Liaudyje sakoma: kol storas sudžius, liesas numirs. Štai dėl ko geriau jaučiamasi senatvėje, jei valgoma daugiau sočiųjų riebalų – sviesto, lašinių... Turbūt kiekvienas pasikapstęs savo atmintyje suras savo artimųjų ar pažįstamųjų tarpe senolių, kurie garbiame amžiuje mėgo labai riebius barščius su šonine, į kuriuos dar įsidėdavo grietinės ir po to valgydavo su rieke duonos, užteptos storai sviestu.

Na o toliau apie tai, kokį tą sviestą ant duonos tepti, kad sulaukti to natūralaus liesėjimo periodo ir sveikinimų iš miesto mero šimtojo gimtadienio proga. Taigi dar detaliau apie riebalus.

Riebalai – būtinas mūsų maisto komponentas ir pašalinti juos iš raciono negalima. Būtent riebalai yra mūsų organizmo energetinis rezervas, nes riebalus organizmui lengviausia kaupti, jie kompaktiški ir lengva juos vėliau panaudoti. Tiesa, kai kurią dalį energijos galima sukaupti ir angliavandeniuose, tačiau jei augalams tai sekasi puikiai, tai gyvūnams ir žmogui šis „sandėliukas“ gali priglausti tik nedidelį kiekį. Riebalai iš maisto dar yra ir statybinė medžiaga ląstelių membranoms ir kai kurioms kitoms biologinėms struktūroms.

Bet kurio riebalo molekulėje galima išskirti dvi dalis. Tai „uodega“, susidedanti iš dviejų ar trijų pakankamai ilgų riebiųjų rūgščių molekulių, ir „galva“, nusakanti riebalų funkciją organizme. Pavyzdžiui, tipiška neutralių riebalų molekulė (gyvulinio ar augalinio) susideda iš vienos „galvos“ (glicerino) ir trijų „uodegų“ – riebiųjų rūgščių molekulių. Todėl ir vadina tuos riebalus trigliceridais. Kitas svarbus riebalų tipas – fosfolipidai. Iš jų sudarytos ląstelių mambranos – visų gyvų ląstelių apvalkalai. Fosfolipidas turi dvi riebiųjų rūgščių „uodegas“ ir „galvą“, susidedančią iš fosforo rūgšties liekanos. Dar vienas riebalų tipas – ceramidai. Jie taip pat įeina į membranų sudėtį, be to tarnauja ir kaip signalų pernešėjai. Ceramido „galva“ susideda iš spirito sfingozino, o vienintelė „uodega“ – iš riebiosios rūgšties.

Riebiosios rūgštys – universali medžiaga riebalų kūrimui. Visai skirtinguose riebaluose, atliekančiuose visai skirtingas funkcijas skirtinguose organizmuose, galima rasti vienas ir tas pačias riebiąsias rūgštis. Toks jų universalumas leidžia organizmui taupyti energiją: vietoj to, kad jas kiekvieną kartą sintetinti iš bazinių elementų, jau gatavas atskirtas molekules  gali  tiesiog imti iš maisto trigliceridų. Kai kurias riebiąsias rūgštis mūsų organizmas jau net pamiršo kaip sintetinti ir ima jas tik iš maisto. Šios riebiosios rūgštys vadinamos nepakeičiamomis – linoleno, linoleninė ir arachidono (arachidono gali būti susintetinta iš linoleno r.r.).

Maisto produktų etiketėse dažnai randame riebalų užrašus „sotieji“, „mononesotieji“, „polinesotieji“, „hidrinti“. Dabar jau kai kuriose šalyse maisto produktų etiketėse nurodomi ir „transriebalai“. Koks skirtumas tarp tų riebalų, kokia organizmui nauda ar žala iš kiekvieno?


Terminai „sotieji“ ir „nesotieji“ sako apie riebiosios rūgšties molekulės „prisotinimo“ laipsnį vandeniliu.

Riebalai.jpg
Sočiojoje r.r. (1) visos vakansinės vietos yra užpildytos, o nesočiojoje r.r. yra dvigubos jungtys, kurios leidžia prisijungti papildomus vandenilio atomus. Jeigu dviguba jungtis yra tik viena, r.r. vadinama mononesočiąja, o jeigu dvi ir daugiau – polinesočiąja. Greta to labai svarbu yra tai, kad gamtinės nesočiosios r.r. yra tam tikros erdvinės konfigūracijos – cis(lot. vienoje pusėje) formos.  Cis formoje vandenilio atomai dviguboje jungtyje nuo anglies skeleto išsidėstę toje pačioje pusėje (2), todėl molekulė šioje vietoje yra išlinkusi. Cis forma turi izomerą-antrininką – trans (lot. priešais) formą, kurios molekulė skiriasi tuo, kad dviguboje jungtyje vandenilio atomai nuo anglies skeleto išsidėstę į abi puses – molekulė  tokiu atveju yra tiesi (3). Dėl savo neteisingos konfigūracijos riebiosios rūgštys trans formoje (transriebalai) negali pilnai atlikti savo funkcijos biologinėse struktūrose.

RR.jpg

Kaip taisyklė, riebalai su dideliu kiekiu nesosočiųjų r.r. yra takūs ir jų skystėjimo temperatūra yra žemesnė, nei sočiųjų. Alyvuogių, saulėgrąžų, medvilnės, sojos, rapsų, turintys 75-90% nesočiųjų r.r., kambario temperatūroje išlieka skysti. Palmių, kakavos aliejus, gyvuliniai riebalai – jautienos, avienos, kiaulienos, turi tik 40-50% nesočiųjų r.r. ir kambario temperatūroje yra kieti.

Nesotieji riebalai mityboje yra svarbūs – visos nepakeičiamos riebiosios rūgštys yra nesočiosios. Bet visi nesotieji riebalai turi vieną didelį trūkumą – kuo daugiau aliejuje nesočiųjų r.r., tuo sunkiau jį laikyti. Ore ar kaitinant toks aliejus greitai apkarsta ir kietėja. Pavyzdžiui, sėmenų aliejus laikomas tamsiame butelyje išlieka skystas, bet jeigu jį papilsite plonu sluoksneliu atvirame ore (didesnis kontaktas su deguonimi), tai jis oksiduosis ir sudarys tvirtą plėvelę – tuo nuo seno naudojasi dailininkai ir staliai. Tas pats, tik kiek lėčiau vyksta ir su saulėgrąžų aliejumi, ir su kitais skystais aliejais. Kadangi pasaulyje aliejaus buvo ir yra gaminama daug, ir greit jis nesuvartojamas, o išsaugoti jį tinkamą pardavimui kaip maistą norisi, chemikai surado technologiją kaip aliejų hidrinti, tai yra iš pigaus aliejaus padaryti atsparius oksidacijai riebalus, naudojamus dabar margarino, konditerinių ir kulinarinių riebalų gamybai. 1901 metais prancūzo Polio Sabatje atradimu pasinaudojo vokietis Vilhelmas Normanas ir užpatentavo metodą kaip iš skysto aliejaus padaryti kietus riebalus. Kaitinant aliejų iki 200 laipsnių temperatūros ir praleidžiant pro jį vandenilio dujas, dalis nesočiųjų riebiųjų rūgščių prisijungia vandenilį ir tampa sočiosiomis.

Na ir pradėjo pasaulio labiausiai pažangieji kutenti gomurį šiuo naujuoju tepalu, užsimerkę giedodami, kad jaučia potyrį kaip ir nuo močiutės suplakto sviestuko. Pradžioje gydytojai nutarė, kad šis naujas produktas bus sveika alternatyva gyvuliniams riebalams, bet gydytojams nelabai buvo svarbu, kad hidrinant aliejų pasikeičia molekulių erdvinė padėtis – žymi dalis (iki 60%) nesočiųjų r.r. pakeičia cis formą į trans formą.

Kadangi naujieji riebalai buvo patogūs vartoti, nesioksiduodami ilgai laikėsi net ne šaldytuve, galima buvo daug kartų juos kaitinti, tai ir sukruto aktyviai juos naudoti „fast food“ gamintojai. Keletą dešimtmečių sėkmingai plito šis tepalas po pasaulio virtuves, kol 1993 metais žurnale „Lancet“ nepasirodė U.Villet straipsnis apie transriebalų poveikį didelio ir mažo tankio lipoproteinų santykiui – margarinai didina riziką susirgti ateroskleroze. Savo tyrinėjimus jis parėmė eksperimentiniais faktais – išanalizavo 85 000 sveikų moterų, kurios vartojo daug margarino, sveikatos pokyčius per 8 metus.

Tyrimai parodė, kad transriebalai  elgiasi kitaip nei cis formos riebalai ne tik keptuvėje, bet ir žmogaus organizme. Pavyzdžiui, atsiradę ląstelių membranų fosfolipidų sudėtyje, jie įtakoja taip vadinamų transmembraninių baltymų darbą, o tai sutrikdo signalų perdavimą, pavyzdžiui, hormonams veikiant receptorius, nes receptoriai kaip tik ir yra sudaryti iš tų transmembraninių baltymų. Nuo to kenčia medžiagų pernešimas į ląsteles, nes molekulių pernešimo kanalai irgi yra sudaryti iš transmembraninių baltymų. Kadangi fosfolipidai yra žaliava imuninės sistemos reguliatorinių molekulių sintezei, transforma fosfolipiduose sutrikdo ir uždegiminių procesų biochemiją. Transriebalų žalingas poveikis dar vis studijuojamas, tačiau jau šiandien yra žinoma, kad margarinai (transriebalai) ne tik padidina aterosklerozės riziką, bet gali būti ir 2 tipo diabeto, nutukimo, chroniškų procesų priežastimi.

Kaip toliau elgtis perskaičius šią informaciją ir suvokus ką ja norima pasakyti? Skaityti ne tik tokius straipsnius, kaip šis, bet ir etiketes prekybos centruose. Jeigu sudėtyje yra hidrinti riebalai (majonezai, čipsai, sausainiai, tortai, apkepti tešloje pusfabrikačiai – kotletukai , žuvies pirštukai...), palikti šį produktą tiems, kuriems suvokimas ateina per kojas.

Šiek tiek transriebalų galima sutikti ir natūraliuose produktuose, pavyzdžiui, pieno produktuose – atrajojančių gyvūnų skrandyje gyvenančios bakterijos moka transformuoti riebalus. Tačiau piene transriebalų yra tik pėdsakai, lyginant su tuo, kiek jų yra "patobulintame" maiste, kurį šlamščia šiuolaikinis maisto kokybe nesirūpinantis žmogus.

Ir pabaigai pora minčių apie mirtį ir riebalus. Kada žmogus  mirs vidutiniame amžiuje?

Kada dažniausiai ištinka žmogų infarktas? Kaip taisyklė, pirmas stumtelėjimas jo linkme būna koks nors didelis stresas. Streso metu širdies susitraukimų skaičius labai padidėja ir tuomet širdis turi būti labai gerai aprūpinama deguonimi ir riebiosiomis rūgštimis. Jeigu žmogus sunkiai ima riebalus iš savo resursų (sergantis diabetu, su dominuojančia parasimpatine VNS, anaboliniai procesai vyksta aktyviai – angliavandeniai intensyviai dedami į riebalų sandėlius), štai tuomet tą vidutinio amžiaus storulį  ir ištinka infarktas. Infarktas gali ištikti ir normalaus sudėjimo žmogų, jei medžiagų apykaita vyksta taip, kad endogeninių riebalų naudojimas apribotas.

Kada žmogus  mirs senatvėje?

Ši mirtis dar vadinama laiminga mirtimi – atsigulė ir užmigo. Ši mirtis ištinka tada, kai organizmas sudegina visas riebalų atsargas (miego pulsas pakliūna į riebalų deginimo koridorių, o senolio šaldytuve virtuvėje tik „antisklerotinis“ liesas kefyras, o po stalu bulvių pintinė) .

Štai dabar ir pagalvokite į kokią ateitį skubate, kai prisiklausote pasakų apie cholesterolio ir kitų sočiųjų riebalų žalą, ir tik retkarčiais vartojate  aliejų.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (11)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
 
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
 
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
 
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Mitochondrijų kvėpavimo grandinių aktyvavimas
2010.01.28 HomoSanitus / Age
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik  ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško.  Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kokia bebūtų jūsų sveikata, jos vistiek pakaks iki pat gyvenimo galo.
L. Borisov
Forumas
HS Forumo taisyklės
(123651 pranešimai)
paskutinis 2017-03-27 16:32:42
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16501 pranešimai)
paskutinis 2017-03-27 13:16:24
Naujausi komentarai
oqocojxasip
2017-03-27 17:41:13

rejrehuvik
2017-03-27 17:38:57

Dannybic
2017-03-27 17:38:40

aneumatifom
2017-03-27 17:33:52
An lasix is for abortion,...

osutjikue
2017-03-27 17:32:27

Ernestodype
2017-03-27 17:31:29

Ernestodype
2017-03-27 17:31:19

Davidhib
2017-03-27 17:28:25

iyinoqorarus
2017-03-27 17:28:19

esoyubao
2017-03-27 17:27:56
Difficulty viagra movements, donors...

alucipi
2017-03-27 17:25:53

udecuncof
2017-03-27 17:25:36
L buy cialis adjust card...

aapeeal
2017-03-27 17:25:01

ekaguxuxw
2017-03-27 17:24:26

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės