Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą – odos drėkinimu spirito, acto tirpalu ar kitomis analogiškomis priemonėmis.

Veiksmas, kai vaistais žeminama pakilusi kūno temperatūra, prilygsta vežimo ratų ir arklio stabdymui, kai vilkų užvytas arklys, kad nebūtų suėstas, ima labai greitai bėgti ir pavojingai tempti vežimą. Ne ratus ar arklį reikia stabdyti, o vaikyti vilkus, tai yra šalinti priežastį, o ne pasekmes.

Kaip taisyklė, pakilusi kūno  temperatūra rodo, kad organizme labai stipriai suintensyvėjo kataboliniai procesai, kurių rezultate organizme susidaro ir atsipalaiduoja dideli kiekiai energijos, o ši, pasklidusi po organizmą, įšildo jį virš normos. Temperatūra visada yra pasekmė, o ne priežastis.

Esant įvairioms ligoms temperatūros pakilimas virš normos daugeliu atvejų reiškia tik viena – organizmas bando kažkuo nereikalingu jam atsikratyti. Todėl logiška pagalba organizmui turi būti oksidacijos procesų pagreitinimas, o ne stabdymas. Kitais žodžiais tariant, turi būti išlaikoma organizme pagreitėjusių fotocheminių reakcijų chronizacija (suderinimas). Pasirenkant oksidatorių labai svarbu pasirinkti jį tokį, kad jis nežalotų sveikų audinių. Deja, beveik visa  vaistinių chemija apriori yra ksenobiotinė (nuodinga) ir organizme viską griauna.

Kas tas nereikalingas, kuriuo organizmas bando atsikratyti? Jeigu pradėsime vardinti detaliai, tai ksenobiotikų sąrašas bus ilgas. Tačiau apibendrintai galima pasakyti, kad tuo atveju, kai oprganizmas pakelia kūno temperatūrą, jis bando atsikratyti pertekliniu redukciniu potencialu. Tas atsikratymas vyksta paties organizmo katabolinių reakcijų aktyvavimu (žmogus su aukšta temperatūra visada dažniau kvėpuoja – deguonies pareikalavimas oksidacijai – išauga) ir greitinimu fermentais ir/arba bakterijų metabolizmo pagalba.

Kaip ir augalai pievoje negali augti, jei jiems nėra tinkama dirva, jos pH, drėgnumas, apšvietimas, aplinkos temperatūra, taip ir bakterijos negali organizme daugintis, jeigu joms nesudaromos  palankios sąlygos, kaip ir augalams pievoje. Bakterijos gali apsigyventi ir užveisti savo kolonijas tik pas tą šeimininką, kuris aprūpins jas tinkamu maistu, temperatūra, drėgnumu, pH ir oksidaciniu-redukciniu potencialu (ORP) – faktoriais, tinkančiais bakterijoms.

Kiekvieną kartą, kai tik bakterijos pakliūna į mitybinę terpę, jos iš karto tampa metaboliškai aktyviomis. Tačiau jos negali pradėti aktyviai daugintis iki to laiko, kol terpė nevirs redukuota, tai yra jos ORP netaps patogiu atstatymui. Šis terpės parametras matuojamas specialiu prietaisu – ORP matuokliu.

Pakliuvus į organizmą bakterijoms, tas laikas, kai organizme yra gaminami reduktoriai („statybinės“ medžiagos), gerai žinomas visiems biologams ir vadinamas latentine bakterijų augimo  faze. Kai sekančioje bakterijų augimo fazėje jų augimas aktyviai maitinamas reduktoriais, jų dauginimasis gali būti sustabdytas, jeigu terpė ima oksiduotis. Viskas labai paprasta – reduktorių perteklius (neįsisavintas maistas) skatina bakterijų augimą ir dauginimąsi. Šis principas galioja ir virusams, ir parazitams (kirmėlėms, grybeliams). Tik grybelių augimo sustabdymui reikalingas kur kas didesnis oksidacinis potencialas.

Lygiai taip pat ir vėžinės ląstelės gerai jaučiasi tik esant redukcinių medžiagų pertekliui (o mamos taip mėgsta savo mažus onkoligoniukus papenėti per prievartą, nors šie intuityviai kratosi maisto).

Tačiau atsikratant per didelio kiekio reduktorių persistengti oksidatoriais nereikia, nes galima taip atsikratyti ir savo sveikų audinių.

Keletas žodžių apie cheminį elementą geležį. Kai yra geležies perteklius organizme, terapija oksidatoriais ir reduktoriais gali situaciją tik pabloginti, nes reduktoriai perves oksiduotą trivalentę geležį į dvivalentę, o tai baigsis laisvųjų radikalų lavina. Todėl geležies ir kitų toksinių metalų pertekliaus išvedimas iš organizmo yra labai svarbi priemonė, kurios pirmiausia reikia imtis, prieš pradedant organizme reguliuoti procesus oksidatoriais ar reduktoriais... (susirgus bus logiška, jei iš savo raciono pirmiausia pašalinsite maistą, turintį daug geležies).

Tam, kad organizmui padėti greičiau įvykdyti visas reakcijas ir oksiduoti reduktorių perteklių, reikalingas supratimas  dar apie vieną svarbų parametrą, nuo kurio priklauso organizme vykstančių reakcijų greitis.

Seni žmonės gerai žino, kad jie patys ir jų tėvai, susirgę ir pakilus temperatūrai, visada išgerdavo karštos arbatos, guldavosi į lovą ir apsiklodavo storai storai. Taip gulėdavo kol neišpildavo devyni prakaitai. Kas įvyksta tuo metu, kai žmogus guli po storomis antklodėmis? Žmogaus išspinduliuota infraraudonoji banga atsispindi ir sugrįžusi atgal greitina chemines reakcijas, tai yra greitina katabolizmą ir naikina organizme reduktorių perteklių. Kur kas sėkmingiau šis procesas vyks, jei ligonį apklosite blizgančiu apklotu, kurį galima rasti automobilio vaistinėlėje. Šis apklotas, beje, yra kur kas stebuklingesnis, nei žmonės mano.

Kodėl pakilus temperatūrai nepatariama valgyti? (Vaikai intuityviai tai jaučia ir nevalgo) Todėl, kad valgymas sergant yra skatinimas organizme redukcijos, bet ne oksidacijos (juk ir taip organizme trūksta oksidatorių, o čia dar šaltienos puskilį įverčia oksidavimui). Temperatūra pakilo dėl to, kad blogai organizme vyko aerobiniai procesai, o kai dominuoja organizme anaerobiniai procesai – skrandis negamina druskos rūgšties ir iš to toliau jau seka  visa sutrikusi virškinimo grandinė. 

Kuo dar blogas persivalgymas? Tuo, kad persivalgę ir nesuvirškinę duodate daug maisto bakterijoms, o patologinių bakterijų „ekskrementai“ nėra jums nei vitaminai, nei aminorūgštys. Jie yra tik nuodas jūsų organizmui. Skirtumas tarp jūsų ir bakterijų toks, kad savo metabolizmo atliekas jūs išmetate į unitazą, o bakterijos – į jus. Bakterijos – tai bomžai, besirausiantys jūsų šiukšlyne, jie čia pat ėda, čia pat tuštinasi.